- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-11-04
- Bylos Nr.
- e2-6682-1150/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06400-2025-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- Ergo Insurance SE Lietuvos filialo
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Pigu perku group“
- Advokatai
- Giedrius Abromavičius
dalyvaujant ieškovo Ergo Insurance SE Lietuvos filialo atstovėms Birutei Petkevičienei, Gintarei Babenskienei,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pigu perku group“ atstovui advokatui Giedriui Abromavičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Ergo Insurance SE Lietuvos filialas ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pigu perku group“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo byloje, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, G. D..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas Ergo Insurance SE Lietuvos filialas (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jo naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Pigu perku group“ (toliau – atsakovė) 1 350,30 Eur žalą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
1.1. 2022 m. lapkričio 15 d. buvo sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 02-7378852, kuria metų laikotarpiui, t. y. nuo 2022 m. lapkričio 16 d. iki 2023 m. lapkričio 15 d., buvo apdrausta transporto priemonės „Iveco Daily“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Transporto priemonė), valdytojo civilinė atsakomybė.
1.2. 2023 m. birželio 1 d., Vokietijoje, įvyko eismo įvykis, kurio metu Transporto priemonės valdytojas apgadino pastato stogą.
1.3. Kadangi Transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė dėl tretiesiems asmenims padarytos žalos eismo įvykio metu buvo apdrausta draudimo bendrovėje ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, sužalojimus eismo įvykio metu patyrę asmenys, kreipėsi į draudimo bendrovę dėl turtinės žalos atlyginimo.
1.4. Ieškovas atlygino dėl eismo įvykio žalą patyrusiems nukentėjusiesiems nuostolius, išmokėdamas bendrą 6 751,50 Eur dydžio draudimo išmoką (5 874,75 Eur žalos atlyginimo išlaidų ir 876,75 Eur partnerio patirtų žalos sureguliavimo išlaidų).
1.5. Atsakovė nepranešė ieškovui apie eismo įvykį. Ieškovas apie šį eismo įvykį sužinojo tik gavęs informaciją iš partnerių. Draudėjas nevykdė Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 12 straipsnyje numatytų reikalavimų pateikti draudikui turimus eismo įvykio bei žalos įrodymus, padėti draudikui išsiaiškinti įvykio aplinkybes ir žalos dydį.
1.6. Kol negauta informacija apie draudiminį įvykį, draudikas negali tirti įvykio aplinkybių, žalos dydžio, aplinkybių dėl galimo regresinio reikalavimo, jei pažeistos draudimo sutarties sąlygos. Dėl pavėluoto pranešimo draudikas privalo išmokėti draudimo išmoką, remdamasis nukentėjusiojo asmens pateiktais dokumentais, kadangi draudikas negalėjo po įvykio apžiūrėti sugadintos transporto priemonės ar kreiptis į nepriklausomus ekspertus.
1.7. Negalėdamas laiku tirti avarijos aplinkybių ir avarijos metu padaryto nuostolio dydžio, draudikas negali įsitikinti ne tik nuostolio dydžiu, bet ir tuo, ar visa žala padaryta būtent šio eismo įvykio metu, bei ar apskritai toks įvykis buvo. Jei atsakovė būtų laiku pateikusi informaciją apie įvykį bei jo dalyvius, ieškovas būtų galėjęs nedelsiant pradėti tirti eismo įvykio aplinkybes.
Atsiliepimas
2. Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad:
2.1. Atsakovė apie eismo įvykį sužinojo tik 2024 m. balandžio 2 d., gavusi ieškovo reikalavimą dėl žalos atlyginimo regreso tvarka.
2.2. Atsakovė 2024 m. balandžio 12 d. pateikė atsakymą atmesdama ieškovo reikalavimus dėl sekančių aplinkybių: 1) ieškovas nepateikė įrodymų, kad žala tretiesiems asmenims buvo atlyginta; 2) atsakovė apie įvykį nežinojo, kadangi faktinis Transporto priemonės valdytojas nepranešė.
2.3. Atsakovė neginčija fakto, jog formaliai neįvykdė TPVCAPDĮ 12 straipsnyje numatyto reikalavimo, tačiau atsakovė pažymi, jog ieškovas apie eismo įvykį sužinojo anksčiau už atsakovą, o be kita ko, neegzistuoja atsakovės kaltė, priežastinis ryšis, ieškovas taip pat neįrodė žalos.
Šalies argumentai
2.4. Ieškovas ieškinyje nurodo, jog atlygino dėl eismo įvykio žalą patyrusiems nukentėjusiesiems nuostolius, tačiau nepateikia jokių draudimo išmokos išmokėjimo faktą objektyviai pagrindžiančių įrodymų.
2.5. Atsakovės manymu, ieškovas tariamai atlygintą žalą grindžia ieškinio priedu Nr. 6 „Žalos bylos medžiaga su vertimais“. Tačiau nepaisant to, kad šis priedas yra vokiečių kalba, iš jame esančių nuotraukų bei brėžinio, niekaip nėra aišku, kaip pasireiškė 5 874,75 Eur žala
2.6. Kai draudikas reiškia ieškinį draudėjui dėl dalies draudimo išmokos grąžinimo pagal privalomojo transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartį, kai draudimo išmoką išmokėjo draudiko korespondentas kitoje valstybėje, nes toje kitoje valstybėje įvyko eismo įvykis, sukėlęs žalą, ieškinio senaties termino pradžia turi būti laikomas tas momentas, kai draudikas atliko mokėjimą savo korespondentui (arba atstovui pagal Ketvirtąją transporto priemonių draudimo direktyvą)
2.7. Pavedimai po 5 874,75 Eur ir 876,75 Eur gavėjui „Ergo Versicherung AG“ buvo atlikti 2024 m. balandžio 2 d. Sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas pasibaigė 2025 m. balandžio 2 d., o ieškovas ieškinį pateikė 2025 m. balandžio 9 d., atitinkamai atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti visiškai.
3. Trečiasis asmuo byloje, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, G. D., atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.
4. Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti bei atnaujinti ieškinio pateikimo senaties terminą. Papildomai paaiškino, kad terminas pateikti ieškinį praleistas tik 7 dienas, to priežastis – buvo būtina išversti dokumentus iš vokiečių kalbos. Ieškovas apie įvykį sužinojo 2023 m. birželio 12 d., kai buvo atsiųsti dokumentai iš Vokietijos. Pradėjus tyrimą, kreipėsi į atsakovę, kad pateiktų visą žinomą medžiagą. Visais atvejais, kai žalą sukelia darbuotojas, atsakingas darbdavys. Dėl to, kad atsakovė nepranešė apie įvykį, papildomų išlaidų nebuvo patirta.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas prašė ieškinį atmesti, kadangi praleistas naikinamasis terminas ieškiniui pateikti. Papildomai parodė, kad nėra ginčo, jog eismo įvykis įvyko Vokietijoje. Kai įvyksta užsienyje, ne visada įmonei tampa žinoma. Šiuo atveju Transporto priemonės vairuotojas nepranešė darbdaviui apie padarytą eismo įvykį. Dėl formalaus termino praleidimo negali prašyti atlyginti regreso tvarka. Vertimų neatlikimas, netrukdo teismui pateikti ieškinio. Turi būti objektyvios priežastys, vertimų biurų yra daug, vertimai atliekami per 3 dienas. Matydamas, kad praleido senaties terminą, ieškovas turėjo neteikti ieškinio. Nei darbdaviui nei draudimo bendrovei nebuvo ne tik pranešta, bet ir nepateikta eismo įvykio deklaracija. Neturint šių duomenų, atsakovė neturėjo galimybės dėl objektyvių priežasčių pranešti draudimui. Tai atsitiko dėl trečiojo asmens kaltės.
6. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo byloje, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų G. D. parodė, kad darbo metu vykdamas pasikrauti krovinio, įvažiavo į stogą, po įvykio iškart nuėjo į pastato vidų informuoti apie įvykį. Po ko buvo padarytos nuotraukos, užpildyta deklaracija. Padaręs nuotraukas išsiuntė vadovui M. L.. Jis pasakė, kad sutvarkys viskas gerai. Pats draudimui nepranešė, kadangi turėjo ribotą ryšį, be to, nežinojo, kad turi pranešti, sakė vadovas praneš. Po savaitės ar dviejų grįžo tik į Lietuvą. Kalbėjo ir telefonu ir susirašinėjo darbiniu telefonu, tad SMS pateikti negali, kadangi jis atiduotas.
7. Teismo posėdžio metu liudytojas M. L. parodė, kad kai sužinojo apie šią situaciją išsitraukė pokalbius, tada pamatė, kad įvykio metu buvo atostogose, jį pavadavo kitas kolega. Vakare vairuotojas parašė, kad įbrėžtas automobilio tentas, jį reikės sutvarkyti. Daugiau informacijos nebuvo. Tada atrašė jam, kad atostogauja, prašė kreiptis į jį pavaduojantį asmenį. Nežino ar jis kreipėsi. Eismo įvykio deklaracijos nėra gavęs.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
8. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės pareigos atlyginti 20 proc. eismo įvykio metu padarytą žalą.
Teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės
9. Vienas iš reikalavimų teismo sprendimui, kuriuo byla išsprendžiama iš esmės, turiniui – glausta forma nurodyti teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 270 straipsnio 4 dalies 1 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas nustatė, kad:
9.1. Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties duomenimis, Transporto priemonė drausta pas ieškovą laikotarpiui nuo 2022 m. lapkričio 16 d. iki 2023 m. lapkričio 15 d.
9.2. Iš 2023 m. gegužės 3 d. darbo sutarties nustatyta, kad trečiasis asmuo byloje, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, G. D., buvo įdarbintas pas atsakovę vairuotojo-ekspeditoriaus pareigose nuo 2023 m. gegužės 5 d.
9.3. „Ergo Versicherung AG“ 2023 m. birželio 12 d. pateikė pretenziją dėl eismo įvykio metu apgadinto stogo.
9.4. Iš elektroninio laiško nustatyta, kad ieškovas 2023 m. birželio 13 d. kreipėsi į atsakovę su automatiniu pranešimu, dėl žalos.
9.5. Iš 2023 m. birželio 13 d. pranešimo apie žalos administravimo eigą nustatyta, kad ieškovas minėtu pranešimu kreipėsi į atsakovę su prašymu per 30 d. pateikti su įvykiu susijusią informaciją (Transporto priemonės nuotraukas, vairuotojo duomenis, eismo įvykio aplinkybių aprašymą).
9.6. Iš ieškovo pateiktų fotonuotraukų nustatyta, kad elektroniniu paštu pateikti dokumentai iš Vokietijos bendrovės „Ergo Versicherung AG“. Pateikta liudytojo anketa, iš kurio matyti, jog pastarasis būdamas maždaug už 20 metrų nuo įvykio matė, kaip Transporto priemonės vairuotojas bandė pastatyti Transporto priemonę prie važiuojamosios dalies krašto, bet nepastebėjo išsikišusios pastato stogo dalies. Nuotraukose taip pat matyti stovinti Transporto priemonė šalia pastato bei ranka nupiešta eismo įvykio schema, t. y. kaip Transporto priemonė dešine puse kliudė pastatą.
9.7. „Ergo Versicherung AG“ 2024 m. kovo 27 d. pateikė ieškovui prašymą atlikti atskirą ne paketinį pavedimą dėl padarytos žalos – 6 751,50 Eur sumai.
9.8. Iš 2024 m. balandžio 2 d. pranešimo apie draudimo išmoką už stogą nustatyta, kad ieškovas patvirtino, jog 2024 m. kovo 27 d. už eismo įvykio metu apgadintą stogą „Ergo Versicherung AG“ išmokama 5 874,75 Eur draudimo išmoka.
9.9. Ieškovas 2024 m. balandžio 2 d. kreipėsi į atsakovę su pretenzija dėl 1 350,30 Eur žalos atlyginimo regreso tvarka.
9.10. Iš AB „SEB“ banko pavedimo kopijos nustatyta, kad ieškovas 2024 m. balandžio 2 d. pervedė „Ergo Versicherung AG“ 5 874,75 Eur.
9.11. Iš AB „SEB“ banko pavedimo kopijos nustatyta, kad ieškovas 2024 m. balandžio 2 d. pervedė „Ergo Versicherung AG“ 876,75 Eur.
9.12. Atsakovė 2024 m. balandžio 12 d. pateikė ieškovui atsakymą į pretenziją, kuria nesutiko su pareikštu reikalavimu.
9.13. Ieškovas 2024 m. balandžio 23 d. atsakovei išsiuntė atsakymą dėl regresinio reikalavimo, kuriame paaiškino apie teisę išieškoti įvykio metu padarytą žalą.
9.14. Iš atsakovės pateiktos fotonuotraukos nustatyta, kad asmuo pavadintas „G.“ atsiuntė Transporto priemonės nuotraukas su prierašu „Reikės tentą patvarkyti nes skylę padariau ryte“. Nuotraukose matyti Transporto priemonės viršutinė tento dalis, o kitoje nuotraukoje – Transporto priemonė šalia pastato stogo. Taip pat asmuo vardu „G.“ parašė: „Jei miegas labai nesuims tai grįšiu ryte“. 2023 m. birželio 2 d. tas pats asmuo parašė „Labas aš prasuksiu pro marvelę daiktus savo išmesiu greitai ir atvarysiu mašiną. OK?“. Į šią žinutę atsakyta: „Labas, parašyk A., aš dar atostogose“.
9.15. „Ergo Versicherung AG“ pateikė ieškovui stogo nuotraukas, stogo darbų remonto sąmatą, iš kurios matyti, kad remonto išlaidos – 5 845 Eur, trečiojo asmens dokumentus, draudimo sutartį.
Dėl atsakovės pareigos atlyginti ieškovui 20 proc. išmokėtos draudimo išmokos
11. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės regreso tvarka žalą už eismo įvykio metu apgadintą stogą. Tuo tarpu atsakovė nesutinka, teikdama, jog apie eismo įvykį nežinojo, kadangi Transporto priemonės vairuotojas darbdavio neinformavo. Be to, pareigą informuoti draudimo bendrovę turėjo Transporto priemonės vairuotojas.
12. Nagrinėjamu atveju tarp šalių ginčo dėl aplinkybių, kad eismo įvykio padarymo metu trečiasis asmuo byloje G. D. buvo atsakovės UAB „Pigu perku group“ darbuotojas, kad eismo įvykį padarė atlikdamas darbo funkcijas, su darbdaviui, t. y. atsakovei UAB „Pigu perku group“, priklausančia Transporto priemone, nėra.
13. Vadovaujantis TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis dėl savo kaltės neįvykdė ar netinkamai vykdė Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse nustatytas pareigas.
14. Pagal TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 4 punktą, įvykus eismo įvykiui, eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės valdytojas, be Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nurodytų eismo dalyvio, susijusio su eismo įvykiu, pareigų, turi ir šias pareigas <...> per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos šio įstatymo 6 straipsnio 9 dalyje nurodytu būdu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas (pranešti nereikia, kai buvo užpildyta elektroninės eismo įvykio deklaracijos forma), išskyrus atvejį, kai pranešti apie eismo įvykį jis negali dėl svarbių priežasčių, taip pat pateikti draudikui eismo įvykio dalyvių pasirašytą eismo įvykio deklaraciją arba šio dokumento skaitmeninę kopiją ar kitą eismo įvykio dalyvių pasirašytą dokumentą apie įvykio aplinkybes arba leisti draudikui su šiais dokumentais susipažinti. Apie eismo įvykį reikia pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, ir tuo atveju, kai neaišku, kuris eismo įvykio dalyvis yra dėl jo atsakingas.
15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad draudėjas, sudarydamas privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį, prisiima tam tikrus įsipareigojimus. Be draudimo įmokos mokėjimo, jis taip pat įsipareigoja draudžiamojo įvykio atveju bendradarbiauti su draudiku, jį apie įvykį informuoti nustatytais terminais, teikti visą jam prieinamą ir draudikui reikalingą informaciją. Taigi, draudėjas nuo sutarties sudarymo momento žino, kad jis dalyvauja draudimo teisiniuose santykiuose, pagal kuriuos jis įgyja ne tik garantiją, kad jam sukėlus eismo įvykį jo sukelta žala bus atlyginta, bet ir pareigų, kurias jis taip pat įsipareigoja vykdyti pagal draudimo sutartį. Draudėjas nesirūpina, kaip ir kokiu būdu draudikas atlygins žalą už eismo įvykį; šios žalos administravimas ir atlyginimas yra draudiko pareiga. Tačiau tuo atveju, kai draudikas nustato, kad draudėjas nesilaikė savo pareigų pagal privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį, jis taip pat įgyja teisę reikalauti atlyginti žalą (grąžinti dalį draudimo išmokos) iš draudėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2012)
16. Pagal Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 53.3 punktą, jeigu apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė TPVCAPDĮ 12 straipsnyje nustatytų pareigų ar jas netinkamai vykdė, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti grąžinti iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu nepateikė atsakingam draudikui eismo įvykio deklaracijos per TPVCAPDĮ 12 straipsnyje nustatytus terminus ir (arba) draudikui prašant nepadėjo aiškintis eismo įvykio aplinkybių ir draudikui prašant nepateikė turimos informacijos apie eismo įvykį. Taisyklių 53.3 punktas numato draudiko teisę reikalauti iki 20 procentų išmokėtos draudimo įmokos, jeigu atsakingas dėl padarytos žalos valdytojas ar jo atstovas nepranešė jo civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui ar jo atstovui apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, išskyrus atvejus, kai įrodoma, kad apie draudžiamąjį įvykį atsakingas draudikas sužinojo laiku arba kai nepranešimas apie draudžiamąjį įvykį neturėjo įtakos atsakingo draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką.
17. Šiame kontekste būtina atsižvelgti į tai, kad įstatyme tiesiogiai įtvirtinami kriterijai, kuriuos įvertinus sprendžiama dėl draudiko reikalavimo grąžinti dalį išmokėtos draudimo išmokos pagrįstumo ir / ar nustatomas draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis: nustatytų draudėjo pareigų pažeidimas, priežastinis ryšys su eismo įvykiu ar užkirstomis galimybėmis jį ištirti, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydis, kitos reikšmingos aplinkybės. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524/2012; 2013 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2013).
18. Taigi, vien draudėjo pareigos pranešti draudikui apie draudžiamąjį įvykį nevykdymas pats savaime nelemia draudėjui taikytinos pasekmės – prievolės grąžinti dalį išmokėtos draudimo išmokos. Šiai prievolei konstatuoti reikia nustatyti bei įvertinti ir kitas reikšmingas aplinkybes, susijusias tiek su draudėjo elgesio įvertinimu, tiek su nepranešimo apie draudžiamąjį įvykį pasekmėmis. Kaip minėta, pagal taisyklių 53.3 punktą, draudiko teisė reikalauti grąžinti dalį išmokėtos draudimo išmokos siejama ir su tuo, ar nepranešimas apie draudžiamąjį įvykį (ne)turėjo įtakos atsakingo draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką.
19. Teismas ištyręs ir įvertinęs byloje esančius duomenimis, bei teismo posėdžio metu šalių duotus parodymus, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju, nors atsakovė netinkamai vykdė pareigą informuoti draudėją apie padarytą eismo įvykį, tačiau nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo spręsti, jog dėl nepranešimo draudikė būtų patyrusi kliūčių įsitikinti draudžiamojo įvykio buvimu ir / ar padarytos žalos dydžiu, jog esama medžiaga dėl įvykio ar žalos dydžio būtų abejotina ar nepakankama. Tokias išvadas teismo daro žemiau nurodytų motyvų pagrindu.
19.1. Bylos duomenimis, „Ergo Versicherung AG“ 2023 m. birželio 12 d. pateikė ieškovui pretenziją dėl eismo įvykio metu apgadinto stogo. Po ko, ieškovas kreipėsi į atsakovę, su prašymu pateikti dokumentus, susijusius su eismo įvykiu, tačiau byloje nėra duomenų, kad šis raštas būtų atsakovei įteiktas.
19.2. Pažymėtina ir tai, jog ieškovas pranešimą dėl žalos atsakovei siuntė elektroninio pašto adresu info@piguperkugroup.eu, nors draudimo sutartyje kontaktinis elektroninio pašto adresas nurodytas kitas – (duomenys neskelbtini).
19.3. „Ergo Versicherung AG“ ieškovui pateikė visus duomenimis būtinus draudimo išmokai apskaičiuoti – Transporto priemonės vairuotojo asmens duomenimis, Transporto priemonės nuotraukas, įvykio deklaraciją.
19.4. Ieškovas, turėdamas aukščiau nurodytus duomenimis, atliko žalos administravimo veiksmus, įvykį pripažino draudžiamuoju bei išmokėjo žalą.
19.5. Nors ieškovas nurodo, kad draudikas negalėjo tirti įvykio aplinkybių, žalos dydžio ir pan., tačiau byloje nėra įrodymų, kad ieškovui buvo kilusios kažkokios abejonės dėl draudimo išmokos dydžio.
19.6. Ieškovas gavęs iš Vokietijos stogo remonto sąmatą, nekėlė klausimo dėl jos pagrįstumo ir teisėtumo, t. y. neginčijo žalos dydžio.
19.7. Ieškovas nepateikė ir jokių įrodymų, kad savalaikis pranešimas apie įvykį būtų įtakojęs draudikės pareigą išmokėti išmoką ar būtų pakeitęs jos dydį.
19.8. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė patvirtino, kad dėl to, jog laiku nebuvo pranešta apie eismo įvykį, papildomų išlaidų nepatyrė.
19.9. Atsakovė neneigia, jog įvykio metu jos darbuotojas vairuodamas jai nuosavybės teise priklausančią Transporto priemonę padarė eismo įvykį, taip pat neginčija ir kitų aplinkybių, susijusių su eismo įvykiu (žalos dydžio ir kt.).
19.10. Transporto priemonės valdytojas padaręs eismo įvykį elgėsi atsakingai ir iš įvykio vietos nepasišalino. Priešingai apie eismo įvykį informavo trečiuosius asmenis, pateikė visus reikalingus dokumentus, užpildyti įvykio deklaraciją.
19.11. Iš atsakovės pateiktų fotonuotraukų nustatyta, kad eismo įvykio metu Transporto priemonę vairavęs asmuo informavo atsakovės vadovą, kad apgadino Transporto priemonę, tačiau nenurodė, kad Transporto priemonė buvo apgadinta padarius eismo įvykį. Taip pat neatsiuntė užpildytos įvykio deklaracijos. Be to, atsakovės vadovas tuo metu buvo atostogose.
19.12. Esant šio sprendimo 19.11 punkte aptartoms aplinkybėms, spręstina, kad atsakovė apie eismo įvykį neinformavo draudimo bendrovės ne tyčiniais veiksmais, siekdama išvengti atsakomybės ar trukdyti tyrimui, o dėl netinkamo komunikavimo tarpusavyje.
19.13. Po įvykio atsakovė negalėjo nuslėpti, įtakoti ar pakeisti įvykio aplinkybių. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju nesusiekimas su atsakove nėra pagrindinė sąlyga konstatuoti, kad tai trukdė nustatyti žalos dydį.
20. Esant aukščiau išdėstytų motyvų pagrindu, konstatuotina, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovės nepranešimas draudikui apie eismo įvykį laiku / nepranešimas apie eismo draudžiamąjį įvykį turėjo įtakos atsakingo draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką tokio dydžio, kokią išmokėjo ieškovas, t. y. nepagrindė, jog nepranešimas apie ginčo įvykį būtų apsunkinęs draudžiamojo įvykio tyrimą ar galimybes nustatyti / ginčyti žalos dydį, taip pat neįrodė papildomų draudiko išlaidų. Tad esant šioms aplinkybėms, teismas ieškovo ieškinį atmeta.
21. Pažymėtina, kad keliant klausimą dėl draudiko teisės susigrąžinti sumokėtą draudimo išmoką (jos dalį), būtent draudikas (ieškovas) turi įrodyti aplinkybes, suteikiančias atgręžtinio reikalavimo teisę dėl išmokėtos draudimo išmokos. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju byloje nėra pagrindo pripažinti įrodyta, jog būtų teisės aktuose apibrėžtos sąlygos, leidžiančios konstatuoti atsakovės pareigą atlyginti ieškovui 20 proc. išmokėtos draudimo išmokos.
Dėl senaties termino (ne)taikymo
22. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, jog ieškovas yra praleidęs sutrumpintą vienerių metų ieškinio pateikimo terminą. Tuo tarpu ieškovas, teismo posėdžio metu, vykusio 2025 m. rugsėjo 23 d. pateikė prašymą atnaujinti ieškinio pateikimo terminą.
23. Jeigu ieškinio dalykas yra susijęs su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi, jos aiškinimu ar taikymu, tai ginčo šalis sieja draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 7 dalis). Reikalavimas dėl išmokėtos išmokos grąžinimo, kurį draudikas reiškia draudėjui TPVCAPDĮ 22 straipsnio pagrindu, yra regresinis. Pagal CK 127 straipsnio 4 dalį iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento. Draudikui įvykdžius prievolę atlyginti nukentėjusiesiems nuostolius, patirtus dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu, deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia prievolės įvykdymu (CK 6.123 straipsnio 1 dalies) ir tuomet atsiranda draudiko teisė reikšti regresinį reikalavimą (Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 30 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-1887-863/2025; Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-205-613/2022 ir kt.).
24. Nagrinėjamoje byloje ieškinys pareikštas TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalies pagrindu, t. y. ieškovas regreso tvarka reikalauja iš atsakovės žalos, kuri sumokėta eismo įvykio metu apgadinus pastato stogą Vokietijos mieste. Darytina išvada, jog ginčo šalių nesieja draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 7 dalis).
25. Kaip minėta, iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (CK 1.127 straipsnio 4 dalis). Ieškovo pagrindinės prievolės (žalos kompensavimo Vokietijos bendrovei) įvykdymo momentas yra 2024 m. balandžio 2 d., ieškinys teismui pateiktas 2025 m. balandžio 9 d, todėl sutrumpintas regresinio reikalavimo ieškinio senaties terminas nepraleistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
26. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 172,53 Eur bylinėjimosi išlaidų (31 Eur žyminio mokesčio ir 141,53 Eur išlaidų už dokumentų vertimą). Tuo tarpu atsakovė prašo priteisti iš ieškovo 390 Eur bylinėjimosi išlaidų.
27. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai). Tad galutinį teismo procesinį sprendimą priėmus atsakovės naudai, ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmetamas, o atsakovės – tenkinamas, priteisiant jai iš ieškovo 390 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
28. Teismo proceso išlaidų byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo Ergo Insurance SE Lietuvos filialas atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pigu perku group“ naudai 390 Eur (tris šimtus devyniasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.