Šiaulių apygardos teismo nutartis

2015-01-07 · Civilinė byla Nr. 2A-146-357/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-01-07
Bylos Nr.
2A-146-357/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Mockevičius, Rasa Bartašienė, Vilija Valantienė
Atsakovas
UAB „Areka“
Ieškovas
V. B.
Kategorijos
  • 11.9.10.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-146-357/2015Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01742-2014-3Procesinio sprendimo kategorija 11.9.10.8.; 121.21. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 7 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja),

Egidijaus Mockevičiaus ir Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Areka“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovei UAB „Areka“ dėl atleidimo iš darbo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė V. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pripažinti atsakovės UAB „Areka“ 2014 m. vasario 7 d. įsakymą Nr. 14 neteisėtu ir jį panaikinti; pripažinti ieškovės V. B. atleidimą 2014 m. vasario 7 d. iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą neteisėtu; priteisti iš atsakovės UAB „Areka“ ieškovei V. B. vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2014 m. vasario 7 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisti iš atsakovės UAB „Areka“ ieškovei V. B. neišmokėtą darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. vasario 7 d. ir piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas; priteisti iš atsakovės UAB „Areka“ ieškovei V. B. 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką; priteisti iš atsakovės UAB „Areka“ ieškovei V. B. vidutinį darbo užmokestį nuo 2014 m. vasario 7 d. iki visiško atsiskaitymo; priteisti iš atsakovės UAB „Areka“ ieškovei V. B. 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; priteisti iš atsakovės UAB „Areka“ ieškovei V. B. 5 procentų procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovės UAB „Areka“ ieškovei V. B. jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė 2013-12-30 įsakymu buvo atleista iš darbo pas atsakovę, 2014-01-09 įsakymas dėl atleidimo buvo atšauktas, 2014-02-07 įsakymu ieškovė buvo atleista iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, su atleidimu nesutinka, darbo drausmės pažeidimo nepadarė, atleidus iš darbo, su ja nebuvo galutinai atsiskaityta, patyrė ir neturtinę žalą, sutriko sveikata, pergyveno, neranda kito darbo.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, nurodė, kad 2013 metų pabaigoje sužinojus, kad ankstesnis direktorius K. Ž. bei (duomenys neskelbtini) V. B. renka didesnius nei sutartyje numatyta, mokesčius, naujasis UAB „Areka“ direktorius G. Š. atliko patikrinimą dėl darbo drausmės pažeidimo, paėmė nuomininkų paaiškinimus, padarė išvadą, kad ieškovė šiurkščiai pažeidė darbo drausmę, todėl mano, kad atleidimas yra teisėtas. Paaiškino, kad galutinai su ieškove neatsiskaitė dėl sunkios įmonės finansinės padėties.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimu ieškinį tenkino, pripažino atsakovės UAB „Areka“ 2014 m. vasario 7 d. įsakymą Nr. 14 neteisėtu ir jį panaikino; pripažino ieškovės V. B. atleidimą 2014 m. vasario 7 d. iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą neteisėtu; pripažino, kad darbo sutartis, sudaryta tarp ieškovės V. B. ir atsakovo UAB „Areka“ 2014 m. vasario 7 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 straipsnio 3 d. 2 p. buvo nutraukta neteisėtai ir darbo sutartį laikė nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos Lietuvos Respublikos darbo kodekso 300 straipsnio 4 dalies pagrindu; bylą dalyje dėl neišmokėto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. vasario 7 d. ir dalies piniginės kompensacijos už nepanaudotas atostogas- 960,10 Lt- nutraukė; priteisė iš atsakovės UAB „Areka“ ieškovei V. B. 4290,03 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką - 2986,68 Lt, vidutinį darbo užmokestį 497,78 Lt už kiekvieną mėnesį nuo 2014 m. vasario 7 d. iki visiško atsiskaitymo, 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014-03-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 605,00 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovės UAB „Areka“ 468,00 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei; sprendimą dalyje dėl darbo užmokesčio priteisimo neviršijant vieno mėnesio vidutinio apskaičiuoto darbo užmokesčio (497,78 Lt) leido vykdyti skubiai.

Teismas nurodė, kad atsakovė atleido ieškovę iš darbo už tai, kad ieškovė neva rinko iš nuomininkų nuomos bei kitus mokesčius didesnius, nei numatyta nuomos sutartyse, tai atsakovė traktavo kaip veiklą, nesuderinamą su darbo funkcijomis. Apklausus teismo posėdyje liudytojus bei ištyrus rašytinius įrodymus nustatė, kad jokių rašytinių įrodymų, galinčių patvirtinti atsakovės atsikirtimus, byloje nėra. UAB „Areka“ direktoriaus G. Š. atliekamo patikrinimo metu nuomininkai pagal jiems pateiktą pavyzdį parašė paaiškinimus, kurių turinio teismo posėdyje jie negalėjo patvirtinti, žodžiu teismo posėdyje visi liudiję nuomininkai painiojo mokėjimų datas, sumas bei kitas paaiškinimuose nurodytas aplinkybes bei patvirtino, kad paaiškinimus rašė pagal pavyzdį. Taip pat nustatė, kad paaiškinimus teikė ir kiti nuomininkai, tačiau tų paaiškinimų, kurie buvo parašyti ne pagal pateiktą pavyzdį, G. Š. prie patikrinimo akto nepridėjo. Visi byloje liudiję asmenys patvirtino, kad kartais paduodavo pinigus už nuomą ir mokesčius V. B., kai patys neturėjo laiko nueiti ir susimokėti, tačiau V. B. nė karto nėra nurodžiusi, kokias sumas turi mokėti nuomininkai, kiek skolingi, ar panašiai. Pažymėjo, kad nė vienas nuomininkas nėra pateikęs jokios pretenzijos apie tai, kad jo paduotų pinigų sumos ir kasos pajamų orderyje nurodytos sumos nesutapo, taip pat nėra žinoma atvejų, kad V. B. būtų neįmokėjusi į kasą nuomininko perduotų pinigų ir dėl to nuomininkui būtų skaičiuojama skola. Nustatęs šias aplinkybes, teismas darė išvadą, kad atsakovė neturėjo jokių įrodymų ir pagrindo konstatuoti, jog ieškovė V. B. padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, todėl reikalavimą pripažinti ieškovės atleidimą iš pareigų neteisėtu, tenkino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Areka“ prašo Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimą panaikinti iš dalies, paliekant galioti tik priteisimą ieškovei iš atsakovės 4290,03 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas, ir priimti naują sprendimą - palikus galioti priteistą ieškovei V. B. iš atsakovės 4290,03 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas, likusioje dalyje ieškovės V. B. ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Ieškovė buvo atleista už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Įstatymo leidėjas numato, kad kalto asmens veikoje nebūtina nustatyti tokio teisės pažeidimo visą sudėtį, pakanka nustatyti tik požymius ir net nebūtina, kad darbuotojas už tai būtų traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn. Teismas, pirmiausia, turėjo patikrinti ar buvo ieškovės veikoje būtent tų nusižengimų požymiai, o po to, jeigu tam būtų sąsajos nagrinėti aplinkybes, kurios betarpiškai nėra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su minėtais pažeidimais: santykius su pagrindiniu akcininku, netinkamas darbo sąlygas, šališkus ieškovės bendrininko K. Ž. liudijimus, kad jai neva buvo daromas psichologinis spaudimas bei grasinamai, siekiant, kad ieškovė išeitų iš darbo savo noru. 2. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės veikoje minėtų pažeidimų požymiai buvo nustatyti visiškai. Ieškovė, viršydama savo įgaliojimus ir pažeisdama savo pareigybinius nuostatus, kuriuose nebuvo numatytas joks grynųjų pinigų surinkimas iš nuomininkų ir perdavimas tų pinigų K. Ž. ar į bendrovės kasą, vykdė ir dalyvavo tokioje veikoje, kuri yra nesuderinama su jos darbo funkcijomis. Nuomininkai jai išankstiniu K. Ž. reikalavimu, perduodavo didesnę sumą už patalpų nuomą negu tai buvo numatyta nuomos sutartyse. Tai visiškai įrodyta ne tik 2014-01-10 UAB „Areka“ patikrinimo aktu, bet ir liudytojų, nuomininkų R. M., E. P., N. J., parodymais, kurie buvo apklausti teisminio nagrinėjimo metu. Liudininkai kategoriškai patvirtino faktą kad K. Ž. išankstiniu nurodymu ir ieškovės reikalavimu, kiekvieną mėnesį iki jos atleidimo įduodavo didesnę sumą nuompinigių negu priklausė pagal sutartį (liudytojas R. M. vietoj 200 Lt, numatytų pagal sutartį, įduodavo 350 Lt, E. P. vietoj 200 Lt įduodavo po 350 Lt, N. J. vietoj 200 Lt įduodavo 500. Jeigu tie liudytojai neprisiminė kai kurių nereikšmingų aplinkybių, tai dar nereiškia, kad jie apskritai meluoja. Liudytoja, bendrovės buhalterė S. G. parodė, kad ieškovė įduodavo jai į kasą tokią sumą nuompinigių, kokia buvo numatyta nuomos sutartyse. Darytina pagrįsta išvada, kad ieškovė į kasą įnešdavo mažesnę sumą nuompinigių negu jai įduodavo nuomininkai, t. y. tiek, kiek tai buvo numatyta sutartyse.

Žemesnės instancijos teismas

3. Teismas šališkai įvardino teisme apklaustų liudytojų parodymus dėl kažkokių tai paaiškinimų pavyzdžių. Neleistinais, menamais klausimais pats teismas ir ieškovės atstovas privertė liudytojus suabejoti - o gal iš tikro buvo kažkoks paaiškinimo pavyzdys, pagal kurį liudytojai rašė paaiškinimus. Jeigu jis iš tikro būtų buvęs, ieškovės atstovas turėjo jį pateikti teismui kaip rašytinį įrodymą, o ne menamais klausimais provokuoti liudytojus apie tai kalbėti. Reikšminga yra tai, kad savo rašytų paaiškinimų turinį liudytojai kategoriškai patvirtino teisme. Todėl teismas tais parodymais turėjo vadovautis.

4. Teismas išreiškė priekaištų atsakovei, kad ji vienasmeniškai atliko ieškovės darbo drausmės pažeidimų patikrinimą ir vienasmeniškai surašė patikrinimo aktą. Tai atsakovė padarė teisėtai ir pagrįstai, pagal savo darbo funkcijas. UAB „Areka“ vadovas visiškai atsakingas už darbo drausmę bendrovėje, tokios jo funkcijos ir pareigos numatytos Akcinių bendrovių įstatyme, UAB „Areka“ įstatuose ir jo darbo funkcijų aprašyme.

Atsiliepimas

Ieškovė pateiktu atsiliepimu prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, priteisti 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimą į apeliacinį skundą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pažymi, kad ne teismas, o atsakovė yra šališka, kadangi neobjektyviai apkaltino ieškovę neteisėta veika, neteisėtų pajamų gavimu, kas aiškiai matyti ir iš atsakovės vienašališkai surašyto 2014-01-10 Patikrinimo akto. Liudytojas V. P. 2014-07-24 teismo posėdyje parodė, kad jis nėra mokėjęs daugiau, nei numatė jo sudarytos nuomos sutartys su atsakove, daugiau mokėti niekas nesiūlė. V. B. buvo ūkvedė, ji ateidavo nuimti skaitliukų. Jis parodė, kad yra padavęs pinigus už nuomą ir komunalinius mokesčius V. B. parnešti į atsakovės kasą tik 2013 metais tada, kai susirgo K. Ž., į teismo klausimą V. P. dar kartą atsakė, kad visada nuomos mokestį mokėjo tokį, koks numatytas nuomos sutartyse. Parodė, kad pagal pavyzdį paaiškinimą rašyti liepė G. G., UAB „Areka“ pagrindinio akcininko vadovas. Tačiau 2014-01-10 Patikrinimo akte atsakovė vis tiek nurodė, kad 10800 Lt V. B. su K. Ž. užvaldė iš V. P. imdami didesnį nuomos mokestį, nei jis numatytas nuomos sutartyse, nors tam neturėjo visiškai jokio pagrindo. Liudytojai R. M., E. P., N. J. nenurodė, kad ieškovė būtų iš jų reikalavusi už nuomą mokėti daugiau nei nustatyta nuomos sutartyse.

2. Ieškovė visada kategoriškai neigė buvus susitarimą su ieškovės buvusiu direktoriumi K. Ž. dėl didesnio nuomos mokesčio rinkimo iš nuomininkų nei nurodyta sutartyse. Ji dirbo ūkvedės darbą, nurašydavo skaitliukų parodymus, jokių sutarčių su nuomininkais nesudarinėjo, su jais dėl nuomos sąlygų nesitarė, apie nuomos mokesčių dydžius, nurodytus atsakovės ir nuomininkų sutartyse, nežinojo ir nesidomėjo, nes tai nebuvo jos funkcijos, jokių skaičiavimų dėl nuomos mokesčio bei susidariusių nuomininkų skolų neatlikinėjo. Jeigu nuomininkai kada ir paprašydavo jos nunešti pinigus į atsakovės buhalteriją, ji iš buhalterijos gaudavo išrašytus kasos pajamų orderius tai pačiai sumai, kurią gaudavo, bei tuos kasos pajamų orderius įteikdavo mokėjusiam nuomininkui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, iš kurių matyti, kad dėl ieškovės V. B. atleidimo 2013-12-30 priimtas įsakymas Nr. 7, kuris 2014-01-09 įsakymu Nr. 9 panaikintas (8, 33-34 b. l., I t.). 2014-01-10 UAB „Areka“ direktorius G. Š. surašė patikrinimo aktą, kuriame nurodė, kad V. B. šiurkščiai pažeidė savo darbo pareigas ir nustatė terminą iki 2014-01-21 pateikti pasiaiškinimą raštu (9-12, 35-38, 60-61 b. l., I t.). 2014-01-28 V. B. pateikė UAB „Areka“ direktoriui pareiškimą nurodydama, kad darbo drausmės nepažeidė ir vykdė administracijos pavedimus (17 b. l., I t.). 2014-01-28 raštu UAB „Areka“ direktorius informavo ieškovę, kad prašymo nutraukti darbo sutartį pagal LR darbo kodekso 127 str. 2 d. netenkina, nes neišspręstas drausminės atsakomybės klausimas (63-64 b. l., I t.). 2014-02-07 UAB „Areka“ direktorius priėmė įsakymą V. B. už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, numatytą LR darbo kodekso 235 str. 2 d. 3 p., 4 p., 7 p., skirti drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo, nutraukiant su ja darbo sutartį be įspėjimo nuo 2014 m. vasario 7 d. (LR DK 136 str. 3 d. 2 p.), buhalterijai nurodant visiškai atsiskaityti (18, 65 b. l., I t.). 2014-02-10 įsakymas dėl atleidimo iš darbo ieškovei išsiųstas paštu, rašte nurodoma, kad galutinis atsiskaitymas bus ieškovei išmokėtas iki 2014-02-10, nurodoma atvykti dėl darbo sutarties nutraukimo įforminimo ne vėliau, kaip 2014-02-10, aktas dėl atsisakymo susipažinti su drausminės nuobaudos skyrimu surašytas 2014-02-12 (66-67 b. l., I t.). Iš bylos duomenų matyti, kad UAB „Areka“ nuomininkai N. J., R. M., M. D., A. G., A. J., R. V., G. G., E. P. UAB „Areka“ direktoriaus G. Š. atlikto patikrinimo metu 2013-12-29 ir 2014-01-06 pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad pinigus už nuomą mokėjo grynais pinigais kiekvieno mėnesio pradžioje už einamąjį mėnesį, pinigus surinko K. Ž. ir V. B., paaiškinimuose teigiama, kad nuomos sąlygos nesikeitė nuo nuomos sutarties sudarymo pradžios (39-59 b. l., I t.).

Iš bylos duomenų matyti, kad V. B. UAB „Areka“ pradėjo dirbti nuo 1983-08-02 techninio skyriaus inžiniere, su ja kaip su parduotuvės vedėja 1996-01-02 pasirašyta neterminuota darbo sutartis, darbo sutartis nutraukta 2014-02-07 pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p, 237 str. 1 d. 3 p., ieškovės darbo stažas UAB „Areka“ daugiau kaip 240 mėnesių (101-103,107-108 b. l., I t.). V. B. vidutinis darbo užmokestis UAB „Areka“ buvo 497,78 Lt (95 b. l., I t.). Ieškovė nuo 2014-02-24 yra registruota darbo biržoje (114 b. l., I t.). Iš ieškovei priklausiusios 5250,13 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas atsakovė 2014-03-24 ieškovei išmokėjo 960,10 Lt, likusi neišmokėta kompensacijos suma - 4290,03 Lt, taip pat, tuo pačiu pavedimu atsakovė ieškovei pervedė likusį neišmokėtą darbo užmokestį, viso 1225,95 Lt.

Vadovaujantis LR darbo kodekso 136 str. 3 d. 2 p., 235 str. 1 d., 2 d.3 p.,4p.,7 p., nuostatomis, nutraukti darbo sutartį šiuo pagrindu galima, jei nustatomas darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. Pareiga įrodyti šio darbuotojo neteisėtų veiksmų arba neveikimo ir kaltės buvimą tenka darbdaviui. Apeliantas teigia, kad teismas šališkai įvardino teisme apklaustų liudytojų parodymus, nes liudytojai kategoriškai patvirtino faktą, jog K. Ž. išankstiniu nurodymu ir ieškovės V. B. reikalavimu, kiekvieną mėnesį įduodavo didesnę sumą nuompinigių negu priklausė pagal sutartį. Teisėjų kolegija vertina kaip nepagrįstus šiuos argumentus nagrinėjamos bylos ir Šiaulių apylinkės teisme išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-2595-650/2014 kontekste.

Žemesnės instancijos teismas

Šioje byloje nustatyta, kad atsakovas atleido ieškovę iš darbo už tai, kad ieškovė rinko iš nuomininkų nuomos bei kitus mokesčius didesnius, nei numatyta nuomos sutartyse, ką atsakovas vertino kaip veiklą, nesuderinamą su darbo funkcijomis. Pažymėtina, kad UAB „Areka“ viena iš veiklos rūšių yra nekilnojamojo turto nuoma, už įmonės veiklą yra atsakingas įmonės direktorius, UAB „Areka“ darbuotojų pareiginiuose nuostatuose (patvirtintuose 2013-08-16 UAB „Areka“ direktoriaus G. Š. įsakymu) pareigos rinkti nuomos mokesčius nėra, V. B. yra pasirašiusi darbuotojų, supažindintų su pareiginiais nuostatais, registravimo žurnale. Iš byloje turimų dokumentų teismas pagrįstai sprendė, kad 2012-2013 metų nuomos sutartys su nuomininkais yra pasirašytos UAB „Areka“ direktoriaus K. Ž., 2013 metų nuomos sutartys sudarytos 5 metų laikotarpiui, ir pagal pateiktus kasos pajamų orderius matyti, kad mokestis už nuomą ir kitas paslaugas buvo renkamas kartu, visomis mėnesio dienomis, nebuvo atsiskaitoma reguliariai, o dalis nuomininkų buvo įsiskolinę.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs liudytojų parodymus, kurie patvirtino, kad pinigus už nuomą mokėjo grynais pinigais kiekvieno mėnesio pradžioje už einamąjį mėnesį, pinigus surinkdavo K. Ž. ir V. B., o visų paaiškinimų pabaiga vienoda – „ patvirtinu, kad nuomos sąlygos nesikeitė nuo nuomos sutarties sudarymo pradžios“, turėjo pagrindo pripažinti, kad atliekamo patikrinimo metu nuomininkai pagal jiems pateiktą pavyzdį parašė paaiškinimus, kurių turinio teismo posėdyje jie negalėjo patvirtinti, o rašytinių įrodymų, galinčių patvirtinti atsakovo atsikirtimus, byloje nėra.

Teismas pagrįstai nustatė, kad visi byloje liudiję asmenys patvirtino apie nuomos mokesčio perdavimą ieškovei kaip paslaugą nuomininkams, kai jie neturėdavo laiko nueiti ir susimokėti. Liudytojai patvirtino, kad V. B. nėra nurodžiusi, kokias sumas turi mokėti nuomininkai, kiek skolingi. V. B. niekada nuomos sutarčių turiniu nesidomėjo, mokėtinų sumų žinoti negalėjo, nuomos mokesčio kontrolė jai pavesta nebuvo, V. B. atneštus mokesčius finansininkė įformindavo, išrašydavo kasos pajamų orderį, kurį V. B. nunešdavo nuomininkui. Šios aplinkybės leido pirmosios instancijos teismui padaryti teisingas išvadas, atsakovas neturėjo jokių įrodymų ir pagrindo konstatuoti, kad ieškovė padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, todėl reikalavimą pripažinti neteisėtu ieškovės atleidimą iš pareigų pagrįstai tenkino ir atleidimą iš darbo pripažino neteisėtu.

Iš LITEKO duomenų matyti, kad Šiaulių apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2595-650/2014 yra 2014 m. spalio 3 d. priimtas teismo sprendimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir turi prejudicinę galią šioje byloje, nes iš esmės buvo išnagrinėtos tos pačios faktinės aplinkybės, susijusios ir su ieškovės V. B. ieškiniu. Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. sprendime nustatyta, jog UAB „Areka“ neturėjo pagrindo vadovautis atliktu 2014-01-10 patikrinimo aktu, kurio išvados iš esmės neparemtos nei tikslia surinktų duomenų analize, nei atitinkamais darbuotojų veiklos tyrimo ekonominiais ir teisiniais argumentais. Atsakovė neturėjo pagrindo konstatuoti, kad ieškovas K. Ž. 2004-2013 metais vykdydamas UAB „Areka“ nuomos santykius su nuomininkais kartu su kita direktoriaus pavaduotoja V. B. padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. sprendime konstatuota, kad UAB „Areka“ neįrodė, kad 2014-10-10 patikrinimo akto išvados dėl darbuotojų K. Ž. ir V. B. bendrais veiksmais padaryto šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo yra pagrįstos tiek logiškais matematiniais skaičiavimais, tiek paremtos objektyviais patikrinimo metu surinktais duomenimis. Minėtame sprendime nustatyta, kad liudytoja S. G. savo parodymais patvirtino, kad ji kaip finansininkė tvarkė įmonės buhalteriją bei kasos dokumentus, nes atskiro kasininko bendrovė neturėjo, ir nepamena, kad jos darbo laikotarpiu kas nors iš bendrovės patalpų nuomininkų būtų reiškęs kokių nors pretenzijų dėl nuomos mokesčio ar komunalinių mokesčių apskaitos dokumentų neteisingų duomenų įrašymo. Vesdama įmonės apskaitą, ji darė paskaičiavimus apie mokėtinas už nuomą sumas pagal sudarytas sutartis ir sudarinėjo atitinkamą skolininkų sąrašą, K. Ž. ar V. B. parnešdavo paduotas sumas, ji, kaip (duomenys neskelbtini), išrašydavo kasos pajamų orderį, kurį K. Ž. ar V. B. nunešdavo nuomininkui pasirašyti. Teismas, vertindamas UAB „Areka“ 2014-01-10 patikrinimo akto išvadas dėl abiejų direktoriaus pavaduotojų K. Ž. ir V. B. veiksmais neteisėto nuomos mokesčio rinkimo iš devynių nuomininkų bei tokiu būdu 55624,00 Lt piniginių lėšų užvaldymo, atmetė UAB „Areka“ argumentus, kad vienasmeniškai direktoriaus atliekamo patikrinimo metu niekas neįtakojo tų devynių bendrovės nuomininkų pozicijos, jiems teikiant rašytinius paaiškinimus apie ieškovo neteisėtus veiksmus, ir kuriais iš esmės buvo pasiremta patikrinimo akte. Teismas, įvertinęs apklaustų nuomininkų parodymų nenuoseklumą, vertino, kad nepaneigta, jog UAB „Areka“ direktoriaus G. Š. atliekamo patikrinimo metu akte dauguma nuomininkų pagal jiems pateiktą dokumento pavyzdį buvo subjektyviai įtakojami tiek bendrovės vadovo, tiek naująjį pagrindinį bendrovės akcininką atstovaujančio G. G.. Teismas konstatavo ir tai, kad visi parašė iš esmės panašius paaiškinimus, tokių paaiškinimų surašymo pagal teiktą pavyzdį aplinkybių buvimą teismo posėdyje neneigė ir dalis liudytojų (G. G., A. J., M. D.), teismo posėdyje visi liudiję nuomininkai iš esmės negalėjo tiksliai nurodyti nuomos laikotarpių, sutarčių vykdymo sąlygų, jose nustatyto nuomos mokesčio dydžių ir jų mokėjimų datų bei negalėjo įvardinti, kiek kartų ir kokias grynųjų pinigų sumas jie mokėjo K. Ž., V. B., tvirtindami, kad visų aplinkybių gerai neprisimena, nes rašėsi tiek ant pačių nuomos sutarčių, tiek ant išduodamų buhalterinės apskaitos dokumentų jų nuodugniai neperskaitydami ir nesigilindami į jų turinį, patys nevesdami kas mėnesį savarankiškos mokamų nuompinigių bei komunalinių mokesčių apskaitos. Taigi, teismas konstatavo, kad sutinka su liudytojų argumentais, jog jie tiksliai nebepamena visų nuomos santykių aplinkybių.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2595-650/2014 atsakovė UAB „Areka“ neskundė apeliacine tvarka, reiškia sutiko su nustatytomis aplinkybėmis. Įsiteisėjusiame teismo sprendime nustatytos faktinės aplinkybės - kad UAB „Areka“ atliktame 2014-01-10 patikrinimo akte nurodytas pažeidimas nepadarytas ir teismo konstatuota, kad ieškovas K. Ž. kartu su kita direktoriaus pavaduotoja V. B. nepadarė šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje DnB Nord bankas v. UAB „Dama“, bylos Nr. 3K-3-37/2008; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Kaunas v. D. S., bylos Nr. 3K-3-282/2012; 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Šiaulių bankas v. P. G. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-88/2013; kt.). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo prejudicinė ir res judicata reikšmė galioja ne tik bylos dalyviams, bet ir bylą nagrinėjančiam teismui. CPK 182 straipsnio 2 dalies norma reiškia ne tik tai, kad dalyvaujantys byloje asmenys yra atleidžiami nuo ankstesnėje byloje nustatytų aplinkybių įrodinėjimo, bet ir tai, kad teismas negali nepripažinti prejudicinių faktų įrodytomis aplinkybėmis.

Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos faktinės aplinkybės turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje, todėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. sprendime pripažintos įrodytomis aplinkybės taikytinos ir šioje byloje. Taigi, apeliacinio skundo argumentai, susiję su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendime atliktu įrodymų vertinimu, liudytojų parodymais, yra atmetami kaip nepagrįsti ir paneigti, nes kaip minėta, įsiteisėjusiame Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 3 d. sprendime (civilinėje byloje Nr. 2-2595-650/2014) nustatytos priešingos faktinės aplinkybės.

Teisėjų kolegija apeliantės UAB „Areka“ argumentus atmeta, nes byloje įrodyta, jog ieškovė V. B. kartais paimdama nuomos mokestį, atitinkantį nuomos sutartis ir perduodama pinigus buhalterei, neviršijo savo įgaliojimų ir nepažeidė pareigybinių nuostatų, kuriuose nors ir nebuvo numatyta tokia darbo funkcija, tačiau pagal pareigas ji galėjo atlikti ir kitus direktoriaus žodinius pavedimus. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį tenkino ir atkreipia dėmesį, nors nuomos mokesčio rinkimas neįėjo į ieškovės darbo funkcijas, to pageidavo nuomininkai, UAB „Areka“ darbuotojams toks nuomos rinkimas buvo žinomas, surinkti nuompinigiai būdavo nunešami įmonės buhalterei. Taigi, įvertinus įrodymų visumą, faktines bylos aplinkybes pripažintina, kad UAB „Areka“ vadovas turėjo žinoti apie situaciją, nedraudė ir iš esmės neprieštaravo, jog ieškovė surinktų nuomos mokestį, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad tokia papildoma ieškovės darbo funkcija nebuvo atsakovei nežinoma, netikėta ar neteisėta.

Teisėjų kolegija pažymi, jog darbuotojas, nesutinkantis su jo atleidimu iš darbo (darbo sutarties nutraukimu), kreipdamasis į teismą dėl tokio darbo ginčo išnagrinėjimo, ieškinyje, be kita ko, turėtų išdėstyti reikalavimą pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu, taip pat reikalavimą taikyti jo pasirinktą DK 300 straipsnio 3 arba 4 dalyje nustatytą pažeistų darbo teisių gynimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 21 nutartis, priimta civilinėje byloje D. G. v. A. V. IĮ, bylos Nr. 3K-3-545/2010). Nagrinėjamu atveju, darbo byloje pareikštame ieškinyje ieškovė pasirinko DK 300 straipsnio 4 dalyje nustatytą darbuotojo pažeistų teisių gynimo būdą, pagal kurį, teismo sprendimu pripažinus darbo sutarties nutraukimą neteisėtu, darbuotojui yra priteisiama DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinė išmoka ir vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Šioje įstatymo normoje įtvirtintas darbuotojo pažeistų teisių gynimo būdas, skirtas kompensuoti darbuotojui kylančius neigiamus padarinius dėl jo neteisėto atleidimo iš darbo. Tai reiškia, kad už neteisėtus veiksmus prieš darbuotoją (pvz., darbuotojo neteisėto atleidimo iš darbo atvejais) darbdaviui taikytini įstatyme nustatyti neigiamo pobūdžio turtiniai padariniai. Dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad šioje teisės normoje numatytos išmokos paskirtis – kompensuoti darbuotojui, kurio atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu, dėl neteisėto atleidimo iš darbo negautas lėšas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. AB ,,Vakarų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-7-296/2005). Aptariama kompensacija (vidutinio darbo užmokesčio darbuotojui už priverstinės pravaikštos laikotarpį priteisimas) atlieka socialinę funkciją, saugo darbuotojus nuo pajamų netekimo ir veikia prevenciškai darbdavius, kad jie neteisėtai neatleidinėtų darbuotojų.

Nagrinėjamu atveju, ieškovė prašė priteisti iš atsakovės UAB „Areka“ ieškovei vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2014 m. vasario 7 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisti iš atsakovės UAB „Areka“ ieškovei V. B. neišmokėtą darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. vasario 7 d. ir piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas, priteisti iš atsakovės UAB „Areka“ ieškovei V. B. 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, priteisti iš atsakovės UAB „Areka“ ieškovei V. B. vidutinį darbo užmokestį nuo 2014 m. vasario 7 d. iki visiško atsiskaitymo, priteisti iš atsakovės UAB „Areka“ ieškovei V. B. 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovė atsisakė ieškinio dalyje dėl neišmokėto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. vasario 7 d. ir dalies piniginės kompensacijos už nepanaudotas atostogas - 960,10 Lt, kadangi atsakovė šiuos reikalavimus įvykdė, teismas pagrįstai atsisakymą priėmė ir bylą toje reikalavimo dalyje nutraukė. Apeliantė teismo sprendimo dalyje dėl piniginės kompensacijos priteisimo už nepanaudotas atostogas neginčija, todėl teisėjų kolegija dėl šios dalies nepasisako nesant ginčo tarp šalių.

DK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nutraukus darbo sutartį pagal šio Kodekso 129 straipsnį ir 136 straipsnio 1 dalies 6 punktą, atleistam darbuotojui išmokama jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamąjį stažą toje darbovietėje. Teisėjų kolegija nustatė, jog ieškovė pas atsakovę dirbo nuo 2009-02-01 iki 2014-01-15, todėl jai pirmosios instancijos teismas pagrįstai pagal DK 140 straipsnio 1 dalies 6 punktą priteisė šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, t. y. 2986,68 Lt, ir vidutinį darbo užmokestį per mėnesį (497,78 Lt) už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2014 m. vasario 7 d. iki visiško atsiskaitymo.

Pagal DK 250 straipsnį darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą, jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra savarankiškas pažeistų darbo sutarties šalių teisių gynimo būdas taikomas tada, jeigu nustatomos būtinosios atsakomybės sąlygos: neteisėta veika, dėl neteisėtos veikos patirta neturtinė žala, priežastinis neteisėtos veikos ir neturtinės žalos ryšys, kaltė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad ieškovės prašoma 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo suma atitinka ieškovės patirtų neigiamų išgyvenimų dėl darbo netekimo ir neteisingų kaltinimų pobūdį.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą bei įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, susijusias su neteisėtu atleidimu iš darbo. Apeliacinio skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai nesudaro prielaidų panaikinti skundžiamą teismo sprendimą.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, todėl teismas nepasisako dėl tų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kurie yra teisiškai nereikšmingi ir neįtakoja teismo procesinio sprendimo teisėtumo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės UAB „Areka“ ieškovei V. B. 289,62 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 62 euro ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kolegijos pirmininkė Rasa BartašienėTeisėjai Egidijus Mockevičius Vilija Valantienė