Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2014-10-03 · Civilinė byla Nr. 2-2595-650/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-10-03Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-03-13Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-10-03
Bylos Nr.
2-2595-650/2014
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-01594-2014-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alma Jurgelienė
Ieškovas
K. Ž.
Atsakovas
UAB „A.“
Advokatai
Jurijus Malininas
Kategorijos
  • 11.9.10.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2595-650/2014Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01594-2014-8Procesinio sprendimo kategorija: 11.9.10.8; 113.1;116.1.; (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 3 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Alma Jurgelienė, sekretoriaujant Daivai Girdenienei, dalyvaujant ieškovui K. Ž., ieškovo atstovui advokatui D. N., atsakovės UAB „A.“ direktoriui G. Š., atsakovės atstovui advokatui J. M., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. Ž. ieškinį atsakovei UAB „A.“ dėl darbdavio įsakymo pripažinimo neteisėtu, dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas K. Ž. Šiaulių apylinkės teismui pateikė ieškinį, prašydamas pripažinti atsakovės UAB „A." 2014 m. vasario 4 d. įsakymą Nr. 12 neteisėtu ir j į panaikinti; pripažinti ieškovo K. Ž. atleidimą 2014 m. vasario 4 d. iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą neteisėtu; priteisti iš atsakovės ieškovui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2014 m. vasario 4 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisti iš atsakovės ieškovui neišmokėtą darbo užmokestį ir piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, vidutinį darbo užmokestį nuo 2014 m. vasario 4 d. iki visiško atsiskaitymo, 4000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovas dirbo UAB „A." nuo jos įsteigimo (1992 m.), pareigos - direktorius, nuo 2013-02-01 – direktoriaus pavaduotojas. UAB „A." direktorius G. Š. 2014 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 12 įsakė ieškovui skirti drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu. Įsakyme nurodoma, kad nuo 2013 m. gruodžio 29 d. iki 2014 m. sausio 10 d. buvo atliktas patikrinimas dėl ieškovo darbinės veiklos vykdant pareigas dėl nuomos sutarčių tarp UAB „A." ir patalpas nuomojančių asmenų. Teigiama, kad ieškovas per laikotarpį nuo 2004 metų iki 2013 m. gruodžio 29 d. vykdydamas nuomos mokesčių ir komunalinių mokesčių rinkimą reikalavo ir imdavo iš nuomininkų žymiai didesnę nuomos mokesčių sumą negu nurodyta sutarčių sąlygose, o į bendrovės kasą įnešdavo tokią nuompinigių sumą, kokia buvo nurodyta sutartyse, tokiu būdu siekė gauti ir gaudavau neteisėtų pajamų sau. Atleidimas iš darbo DK 136 str. 3 d. 2 p. nustatytu pagrindu yra drausminė nuobauda, kuri gali būti taikoma tik esant drausminės atsakomybės pagrindui. Šios drausminės nuobaudos pagrindas yra šiurkštus darbo drausmės pažeidimas. Darbuotojo kaltė (tyčios ar neatsargumo forma) dėl darbo drausmės pažeidimo nėra preziumuojama. Darbdavio 2014 m. vasario 4 d. įsakyme remiamasi DK 235 str. 2 d. 7 p., pagal kurį šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomos veikos, turinčios vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių. Atleidimas iš darbo šios teisės normos pagrindu turi rimtų padarinių dėl tolimesnės darbuotojo galimybės įsidarbinti, darbinės reputacijos ir kita. Ieškovas teigia jokio darbo drausmės pažeidimo nepadaręs, iš darbo atleistas neteisėtai, tokiu pagrindu, kuris suponuoja itin neigiamą įspūdį apie asmenį, neigiamai paveikia jo reputaciją. 2014 m. sausio 28 pareiškime ieškovas paaiškino, kad dar vasarą UAB „A." prasidėjo kompanija tikslu atleisti esamus UAB „A." darbuotojus iš darbo. 2013 m. rugpjūčio 5 d. tokį nurodymą gavo naujasis UAB „A." direktorius G. Š. iš bendrovės akcininko G. G. ieškovo darbo kabinete. 2014 m. spalio 31 d., ieškovui atsisakius sudarinėti sutartis su nuomininkais, turinčiais skolų ar neturinčiais reikalingų dokumentų bei leidimų verslui, pagal padiktuotą šabloną buvo pradėti rašyti skundai prieš ieškovą, jis buvo kaltinamas darbo drausmės pažeidimu. 2013 m. rugpjūčio 5 d. ieškovas savo tarnybiniame pranešime nurodė, kad bendrovės akcininkas G. G. davė nurodymą UAB „A." naujam direktoriui G. Š. surasti priežastį ieškovo atleidimui iš darbo. 2013 m. rugpjūčio 6 d. savo tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2013 m. rugpjūčio 6 d., 10.20 vai., į ieškovo kabinetą atvažiavo bendrovės akcininkas G. G., kuris ieškovui pasakė, kad baigtų gąsdinti naują bendrovės direktorių G. Š. ir teikti jam tarnybinius pranešimus. Sakė, kad būsiąs išmestas iš darbo jo sugalvota forma. 2013 m. gruodžio 4 d. tarnybiniame pranešime ieškovas nurodė, kad UAB „A." vyksta kompanija darant įspūdį, kad jis nevykdo savo pareigų tikslu atleisti iš darbo. 2013 m. gruodžio 6 d. tarnybiniame pranešime ieškovas taip pat nurodė, kad jis negali vykdyti 2013 m. spalio 31 d. gauto nurodymo sudaryti nuomos sutartis su nuomininkais, kurie nuomoja patalpas pakankamai seniai ir laiko nuomojamose patalpose ne tik savo automobilius, bet laiko ir remontuoja svetimus automobilius. Su išvardintais nuomininkais buvo daug kartų kalbėta, visi yra įspėti, kad sutartys su jais bus pratęstos, kai jie sutvarkys dokumentus, leidžiančius užsiimti tokiu verslu. Visos šios aplinkybės įrodo, kad tendencingai buvo siekiama ieškovą atleisti iš darbo. 2014 m. sausio 10 d. patikrinimo akte nurodyti teiginiai, kad ieškovas reikalavo iš nuomininkų neteisėto atlyginimo ir pajamų, užvaldė įmonės pinigus, yra tyčia išsigalvoti, siekiant su ieškovu susidoroti. Pripažinus atleidimą iš darbo neteisėtu ieškovui būtų sudarytos nepalankios sąlygos dirbti pas atsakovę, būtų jaučiamas spaudimas iš darbdavio pusės, keršijama, specialiai ieškoma priekabių, normalūs darbiniai santykiai nebūtų atkurti. Dar prieš priimdama 2014 m. vasario 4 d. įsakymą Nr. 12, atsakovė 2013 m. gruodžio 30 d. priėmė įsakymą Nr. 8 , kuriuo ieškovas iš darbo buvo atleistas nuo 2013 m. gruodžio 30 d. 2014 m. sausio 14 d. pareiškime ieškovas nurodė, kad iš darbo yra atleistas neteisėtai, prašė nurodyti atleidimo iš darbo pagrindą, apskaičiuoti priklausančias kompensacijas. Atsakovė 2014 m. sausio 9 d. pranešimu dėl įsakymo panaikinimo informavo, kad 2013 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. 8 yra panaikintas 2014 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. 9. 2014 m. sausio 15 d. pareiškime ieškovas prašė raštiškai nurodyti darbo vietą, darbo veiklos sritį, koks yra darbo statusas. Nurodė, norintis gauti pareigybines instrukcijas, kad neturi priėjimo prie veiklos vykdymo dokumentacijos, kad yra neįleidžiamas į darbo kabinetą. Atsakovė UAB „A." tyčia sudarė netinkamas darbo sąlygas, buvo išvarytas iš ankstesnio darbo kabineto į kitas patalpas, kurios šaltu metu nepritaikytos administraciniam darbui. 2014 m. sausio 16 d. patikrinimo akte, surašytame Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus inspektorių, konstatuota, kad UAB „A." administracinėse patalpose, ieškovo darbo vietoje, 9.15 val., fiksuota 8,3 C laipsnių temperatūra, 9.40 val. fiksuota 12,3 C laipsnių temperatūra, kas neatitinka darbo vietai keliamų reikalavimų. Atsakovė su ieškovu atleidimo dieną 2014 m. vasario 4 d. neatsiskaitė, nesumokėjo darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. vasario 4 d., piniginės kompensacijos už nepanaudotas atostogas, taip pat nesumokėjo priklausančios išeitinės išmokos pagal įstatyme įtvirtintą darbo sutarties nutraukimo atvejį, todėl iš atsakovės priteistinas ir vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo atsiskaityti laiką, tai yra už laikotarpį nuo 2014 m. vasario 4 d. iki visiško atsiskaitymo. Ieškovas yra II grupės invalidas. Prieš metus jam buvo padaryta širdies kraujagyslių šuntavimo operacija. Ieškovas teigia esąs atleistas iš darbo tokiu pagrindu, kuris suponuoja itin neigiamą įspūdį apie asmenį, neigiamai paveikia jo reputaciją, turi rimtų padarinių dėl tolimesnės darbuotojo galimybės įsidarbinti, darbinės reputacijos. Neteisėtas atleidimas, kuriam nebuvo jokio teisinio pagrindo, neatsiskaitymas laiku su juo, ieškovui sukėlė dvasinį sukrėtimą, psichologinę įtampą, išgyvenimus, nestabilumo darbo santykiuose jausmą, neteisingumo jausmą. Tokie atsakovo šiurkštūs darbo pareigų pažeidimai ieškovui buvo skaudūs, sukėlė išgyvenimus viduje, dvasinį diskomfortą. Sąžininga ir teisinga kompensacija už ieškovo patirtus išgyvenimus dėl atsakovės nesąžiningų veiksmų būtų 4000,00 Lt (1-7 b.l.).

I. K. Ž. teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais ir teikė iš esmės paaiškinimus dėl tų pačių aplinkybių, kurios buvo išdėstytos ieškinyje. Be to ieškovas ir jo atstovas nurodė, kad dalies reikalavimų nebepalaiko, kadangi pasirengimo bylos nagrinėjimui teisme stadijoje atsakovas sumokėjo ieškovui priklausantį likusį neišmokėtą darbo užmokestį už 2014 m. sausio mėnesį bei už 2014 m. vasario mėnesio dienas iki jo atleidimo iš darbo 2014-02-04, taip pat 1000,25 Lt už nepanaudotas atostogas, todėl ieškovas reiškia greta kitų reikalavimų reiškia tik 8066,74 Lt kompensacijos priteisimą už nepanaudotas atostogas.

Atsiliepimas

Atsakovė UAB „A.“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovas teigia, kad jis jokio drausmės pažeidimo nepadarė ir iš darbo buvo atleistas dėl to, kad neva jis atsisakė vykdyti bendrovės (atsakovės) akcininko G. G. ir direktoriaus G. Š. nurodymų. Prie ieškinio K. Ž. prideda tarnybinius pranešimus, kuriuose jis buvo išdėstęs bendrovės vidaus darbo problemas, kurias reikia spęsti. Ieškovas ieškinyje teigia, kad būtent dėl to ir buvo atleistas iš darbo. Ieškovo K. Ž. pridėti tarnybiniai pranešimai nebuvo pateikti direktoriui. Tarnybiniuose pranešimuose yra atžymos apie gavimą ir įrašyti registracijos numeriai, kuriuos padarė buvusi bendrovės buhalterė S. G.. Į kokį registrą buvo įregistruoti minėti tarnybiniai pranešimai neaišku, nes bendrovėje esančiuose registruose nėra įrašų apie jų registraciją. Ant pateiktų tarnybinių įnešimų nėra jokios direktoriaus rezoliucijos. Ieškovas iš darbo atleistas ne dėl tarnybiniuose pranešimuose išdėstytų problemų, o visiškai dėl kitų aplinkybių, t. y. dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo. Todėl ieškovo prie ieškinio pridėti tarnybiniai pranešimai neturi jokios reikšmės. 2013 metų pabaigoje buvo gauta informacija iš UAB „A." patalpas nuomojančių asmenų apie tai, kad bendrovės direktoriaus pavaduotojas K. Ž., vykdydamas savo pareigas dėl nuomos mokesčio ir komunalinių mokesčių rinkimo, reikalavo ir imdavo iš nuomininkų žymiai didesnę nuomos mokesčių sumą negu nurodyta sutarčių sąlygose. O į bendrovės kasą įnešdavo tokią sumą už nuomą, kokia buvo nurodyta sutartyse. Pagal šią informaciją buvo atliktas patikrinimas. Patikrinimo metu iš asmenų, nuomojančių iš UAB „A." patalpas pagal sutartis buvo paimti paaiškinimai tikslu nustatyti kokio dydžio nuomos ir kitus mokesčius surinkdavo direktoriaus pavaduotojas K. Ž.. Įtarimai pasitvirtino. Pažeisdamas nustatytą tvarką, ieškovas K. Ž. iš tikro iš nuomininkų reikalavo ir imdavo žymiai didesnę nuomos mokestį negu buvo nurodyta sutartyse. Paaiškinimus pateikė, net 8 nuomininkai: N. J., R. M., M. D., A. G., A. J., R. V., G. G., E. P.. Tokia neteisėta ieškovo veika visiškai atitiko drausminio nusižengimo, numatyto DK 235 str. 2 d. 3 p., 4 p., 7 p., sudėčiai. Todėl 2014 m. sausio 10 d. buvo surašytas patikrinimo aktas. Ieškovas susipažinti su patikrinimo aktu atsisakė ir vengė atvykti į bendrovę susipažinti ir pasirašyti dokumentus. 2014-01-14 registruotu paštu K. Ž. išsiųstas reikalavimas pateikti pasiaiškinimą ir pridėta patikrinimo akto kopija. Reikalavime atsakovas nurodė, kad pasiaiškinimą ieškovas pateiktų iki 2014 m. sausio 20 d. Tačiau ieškovas iki nurodytos datos pasiaiškinimo nepateikė. 2014-01-29 bendrovė gavo ieškovo K. Ž. pareiškimą, kuriame jis nieko konkretaus ir iš esmės nepaaiškino. Ieškovas nuo 2014 m. sausio 16 d. iki 2014 m. vasario 3 d. turėjo nedarbingumo pažymėjimą. 2014 m. vasario 4 d. UAB „A." direktoriaus įsakymu Nr. 12 „D. K. Ž. atleidimo iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą" direktoriaus pavaduotojas K. Ž. pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. buvo atleistas iš pareigų. Susipažinti su priimtu įsakymu ir pasirašyti atleidimo dokumentų K. Ž. atsisakė. Dėl to 2014-02-05 registruotu paštu K. Ž. buvo išsiųstas pranešimas dėl atleidimo iš darbo dokumentų pasirašymo ir pridėta įsakymo „D. K. Ž. atleidimo iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą" Nr. 12 kopija. Taip pat buvo prašoma iki 2014 m. vasario 10 d. atvykti į bendrovę dėl darbo sutarties nutraukimo įforminimo. Tačiau ieškovas nors ir atvyko, bet atsisakė forminti dokumentus dėl sutarties nutraukimo. Todėl buvo surašytas 2014-01-10 aktas dėl atsisakymo susipažinti su įsakymu dėl drausminės nuobaudos skyrimu. Atsakovė turėjo teisėtą pagrindą atleisti ieškovą iš pareigų ir laikėsi įstatymuose numatytos atleidimo procedūros. Todėl ieškovo reikalavimas dėl jo atleidimo iš darbo įsakymą pripažinti neteisėtu yra nepagrįstas ir turėtų būti atmestas. Ieškovas nepagrįstai kaltina atsakovę dėl neatsiskaitymo su juo atleidimo iš darbo dieną. Pabrėžtina tai, kad pats ieškovas vengė atvykti į bendrovę galutiniam atleidimo dokumentų įforminimui. Be to, 2014-02-05 atsakovė UAB „A." pavedimu į ieškovo sąskaitą pervedė 2013 gruodžio mėnesio darbo užmokestį - 455,00 Lt. Taip pat 2014-03-24 buvo pervestas 2014 m. sausio mėnesio darbo užmokestis - 243,25 Lt bei vasario mėnesio - 37,50 Lt. K. Ž. priklauso kompensacija už nepanaudotas atostogas iš viso 517 dienų, kas sudaro 9066,99 Lt. 2014-03-24 į ieškovo sąskaitą pervesta dalis kompensacijos už nepanaudotas atostogas, t. y. 1000,25 Lt. Atsakovė UAB „A." nepažeidė įstatymų nustatytos tvarkos atsiskaitant su atleidžiamu darbuotoju, o geranoriškai, be ieškovo prašymo išmokėjo jam dalį pinigų. Priešingai, ieškovas K. Z. neatvykdamas į bendrovę iki galo sutvarkyti atleidimo dokumentų, vilkina atleidimo procedūrą. Todėl pateiktas teismui ieškovo reikalavimas dėl neišmokėto darbo užmokesčio, piniginės kompensacijos už nepanaudotas atostogas, vidutinio darbo užmokesčio priteisimą, yra atmestinas. iš darbo atleistas laikantis įstatymų ir esant teisėtam pagrindui. Todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo – atmestinas (52-54 b.l.).

Atsakovės UAB „A.“ direktorius G. Š. teismo prašė ieškinį atmesti, palaikydamas nurodytus argumentus bei paaiškindamas aplinkybes, iš esmės analogiškas teiktame atsiliepime.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Iš šalių paaiškinimų, byloje pateiktų rašytinių duomenų matyti, kad ieškovas pagal 2013-02-01 sudarytą neterminuotą darbo sutartį su atsakovės direktoriumi G. Š. buvo priimtas dirbti UAB „A.“ direktoriaus pavaduotoju, mokant 500,00 Lt darbo užmokestį vieną kartą per mėnesį ir dirbant 4 valandas per dieną ( I t.,125-129 b.l.). Ieškovas 2014-01-28, 2013-07-17, 2013-08-05, 2013-08-06, 2013-12-04, 2013-12-05, 2013-12-06 teikė atitinkamus tarnybinius pranešimus dėl darbo santykių UAB „A.“ direktoriui, kurie atitinkamais numeriais darbuotojos S. G. registruoti įmonėje gaunamų dokumentų registracijos žurnale (I t., 8-14 b.l., atskiras segtuvas Nr.10). Pagal byloje pateiktus rašytinius duomenis matyti, kad atsakovė UAB „A.“, įmonės kodas XXX, veikia pagal įstatus, viena iš jos veiklos rūšių yra nekilnojamojo turto išnuomojimas, už visą įmonės veiklą yra atsakingas įmonės vadovas (direktorius), įregistruotas vienasmenis juridinio asmens atstovavimas, be to direktoriaus, jų pavaduotojų veikla reglamentuota pagal 2013-08-16 patvirtintus bendrovėje nuostatus bei darbo tvarkos taisykles (1 t., 37-40 b.l., 95; 96-102; 10-117; 150;151-160;161-164 b.l.) 2013-12-30 bendrovės direktoriaus G. Š. įsakymu Nr. 8 ieškovas buvo atleistas nedelsiant nuo 2013-12-30 iš pareigų pagal gautą išankstinę informaciją dėl darbuotojų vykdomos neteisėtos veiklos ir pareigų neatlikimo ir viršijimo (I t., 15 b.l.) 2014-01-09 pranešimu dėl įsakymo panaikinimo ieškovui buvo panaikintas 2013-12-30 UAB „A.“ direktoriaus įsakymas, motyvuojant tuo, kad patikrinimas dėl K. Ž. veiklos dar nebuvo baigtas (I t., 16 b.l.). 2014 m. sausio 10 d. UAB „A.“ direktoriaus surašytu patikrinimo aktu konstatuota, kad direktoriaus pavaduotojas K. Ž. šiurkščiai pažeidė savo darbo pareigas (I t.,17-20 b.l.). 2014-01-16 LR valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus patikrinimo aktu konstatuota, kad K. Ž. darbo vietoje užfiksuota oro temperatūra 8,3 laipsniai Celsijaus (I t., 23 b.l.). 2014-01-06 N. J., 2013-12-29 R. M., M. D., A. J., R. V., G. G., 2013-12-30 A. G., 2014-01-06 E. P. rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, kad už UAB „A.“ patalpų nuomą nuomos laikotarpiu buvo mokami didesni nei nuomos sutartyse numatyti nuompinigiai pagal susitarimą su K. Ž., jie buvo renkami K. Ž. ir (ar) V. B. (I t., 65, 67, 70; 73;75; 77; 80; 83 b.l.). 2014 m. vasario 4 d. UAB „A." direktoriaus G. Š. įsakymu Nr. 12 direktoriaus pavaduotojui K. Ž. už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, numatytą LR darbo kodekso 235 str. 2 d. 3 p., 4 p., 7 p., skirta drausminė nuobauda- atleidimas iš darbo, nutraukiant su juo darbo sutartį be įspėjimo nuo 2014 m. vasario 4 d. (LR DK 136 str. 3 d. 2 p.), buhalterijai nurodyta visiškai atsiskaityti su K. Ž. įstatymo nustatyta tvarka ( I t., 26 b.l.). 2014-02-04 UAB „A.“ pažymoje apie K. Ž. priklausančią kompensaciją už nepanaudotas atostogas nurodyta, kad jam priklauso 9066,99 Lt kompensacija už nepanaudotas atostogas, nurodyta, kad su darbuotoju galutinai neatsiskaityta, nes jis neatvyksta į darbo vietą ir atsisakė pasirašyti visus būtinus dokumentus, susijusius su atleidimu iš darbo ( I t., 119 b.l.). 2014-04-01 UAB „A.“ pažymoje nurodyta, kad K. Ž. liko 517 neišnaudotų kalendorinių dienų atostogų (I t., 120 b.l.). Pažymoje apie K. Ž. vidutinį darbo užmokestį nurodyta, kad jo vidutinis darbo užmokestis buvo 496,46 Lt (I t., 121 b.l.). Iš bankinių dokumentų matyti, kad 2014-02-05 ieškovui atsakovas pravedė 455,00 Lt darbo užmokestį už 2013 m. gruodžio mėnesį bei 2014-03-24 pravedė 1281,00 Lt sumą, į ją įskaičiuojant darbo užmokestį už 2014 m. sausio – vasario mėnesiais bei 1000,25 Lt dalinį kompensacijos už atostogas išmokėjimą (I t., 124 ;129 b.l.). UAB ‚A.“ teikė pažymą teismui apie patalpų nuomininkų skolų likučius 2013-01-01 ir 2014-01-01 (I t.192 b.l.). UAB „A.“ direktorius G. Š. 2014-04-11 kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo į FNTT prie LR VRM Šiaulių apygardos valdybos, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl turto pasisavinimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo UAB „A.“ (1 t., 186-189 b.l.); duomenų apie K. Ž. procesinę padėtį pradėtame ikiteisminiame tyrime nėra, atsakovas taip pat nėra pripažintas civiliniu ieškovu toje byloje (II t., 118-119 b.l.).

Konstatuotina, kad darbo sutarties nutraukimas pats savaime visuomet yra ypatingas ir labai reikšmingas materialine, socialine, teisine ir kitomis prasmėmis asmens gyvenimo faktas. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva paprastai yra ypač skausmingas, dažniausiai netikėtas ir nepriimtinas darbuotojui faktas. Lietuvos Respublikos CPK XX skyrius numato, kad teismas, nagrinėdamas darbo bylas, turi būti aktyvus ir privalo užtikrinti, kad darbuotojas, kaip socialiai silpnesnė teisinio santykio šalis, tinkamai pasinaudotų visomis savo teisėmis. Darbo bylą nagrinėjantis teismas turi platesnes teises, nei kitų kategorijų bylose (Lietuvos Respublikos CPK 414 str., 417 str., 418 str.) Šie įstatymo reikalavimai, o taip pat darbo sutarties nutraukimo reikšmė darbuotojui lemia tai, kad teismas ypač kruopščiai ir atidžiai turi tikrinti, ar darbdavys, kaip stipresnioji ir labiau apsaugota teisinio santykio šalis, griežtai laikėsi visų įstatymo keliamų reikalavimų darbo sutarties nutraukimui ir pasirengimui ją nutraukti; ar buvo nustatytos visos esminės sąlygos ir aplinkybės, kurios lėmė darbdavio apsisprendimą nutraukti darbo sutartį būtent su šiuo darbuotoju. Būtent dėl to darbdavio pareigos ir teisės įstatyme yra griežtai apibrėžtos, formalizuotos, detaliai aptarta visų darbdaviui privalomų veiksmų tvarka, terminai ir atsakomybė už šios tvarkos ar terminų nesilaikymą. Teismas, priimdamas sprendimą šioje byloje, visų pirma ir atsižvelgia į darbo bylų specifiką, vertindamas įrodymus šioje byloje aukščiau nurodytame kontekste, nes darbdavio padaryti imperatyvių DK normų pažeidimai besąlygiškai lemia atleidimo iš darbo neteisėtumą.

Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 str. 3 d. 2 p. darbo sutartis gali būti nutraukta, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Nutraukti darbo sutartį remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 str. 3 d. 2 p. nustatytu pagrindu galima tik esant darbo drausmės pažeidimui, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 235 str. 1 d.). Atsakovas nurodo, kad ieškovas padarė pažeidimus pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 235 straipsnio 2 d. 3 p., 4 p., 7 p., ir tai buvo jo atleidimo iš darbo pagrindas. Todėl teisme tikrinant ieškovui paskirtos griežčiausios drausminės nuobaudos pagrįstumą, pareigą įrodyti šio darbuotojo neteisėtų veiksmų arba neveikimo ir kaltės buvimą tenka atsakovui, kaip darbdaviui. Kaip matyti iš byloje teiktų šalių paaiškinimų bei rašytinių įrodymų, atsakovas grindžia ieškovo atleidimą iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, konstatuotą paties direktoriaus vienasmeniškai atliktu patikrinimu, pradėtu 2013-12-29 ir baigtu 2014-01-10, tuo pagrindu surašant 2014-01-10 patikrinimo aktą ir jame nurodant išvadas, kad ieškovas kartu su kita bendrovės direktoriaus pavaduotoja V. B. rinko iš 9 nuomininkų nuomos mokesčius didesnius, nei numatyta rašytinėse nuomos sutartyse, ir atsakovas traktavo tokius ieškovo veiksmus laikotarpyje nuo 2004 metų iki 2013 m. gruodžio 29 d. kaip veiklą, nesuderinamą su darbo funkcijomis, pasinaudojimą pareigomis siekiant gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems asmenims, turinčią neteisėto atlyginimo paėmimo požymius, ir tokiu būdu ieškovui kartu su V. B. gavus per nurodytą laikotarpį neteisėtų pajamų daugiau nei 55 000 Lt (I t., 59-83; 84; 91 b.l.).

Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartą savo nutartyse pasisakė, kad ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Todėl teismas vertina, kad būtent ieškovo paaiškinimuose nurodytos aplinkybės bei teikti rašytiniai įrodymai apie susidariusią konfliktinę situaciją tiek su bendrovės pagrindinį akcininką atstovaujančiu G. G., tiek su naujai paskirtu 2013-02-01 bendrovės direktorium G. Š. (G. G. dukters sutuoktiniu) įrodo, kad atsakovo, kaip darbdavio veiksmais, tendencingai buvo siekiama ieškovą atleisti iš darbo. Teismas, remdamasis tiek ieškovo, tiek liudytojos S. G. parodymais bei byloje surinktais rašytiniais duomenimis (gautų dokumentų registru 2011-2013 metais – segtuvas Nr.10), vertina kritiškai ir atmeta paties direktoriaus G. Š. teiktus argumentus, kad jam pradėjus vadovauti bendrovei 2013 m. vasarį, iš pradžių nebuvo kilę jokių esminių pretenzijų dėl ieškovo atliekamo darbo, be to ieškinyje nurodytų tarnybinių pranešimų jis iš viso nematė, nes atsakinga už gaunamų dokumentų registraciją darbuotoja – finansininkė S. G., būdama lojali buvusiam direktoriui K. Ž., jam dokumentų nedavė susipažinti ir registracijos žurnale jis tokių įrašų net nebuvo matęs. Be to teismas vertindamas atsakovo 2014-01-10 patikrinimo akto išvadas dėl abiejų direktoriaus pavaduotojų K. Ž. ir V. B. veiksmais neteisėto nuomos mokesčio rinkimo iš 9 nuomininkų bei tokiu būdu 55624,00 Lt piniginių lėšų užvaldymo, atmeta atsakovo argumentus, kad vienasmeniškai direktoriaus atliekamo patikrinimo metu niekas neįtakojo tų devynių bendrovės nuomininkų pozicijos, jiems teikiant rašytinius paaiškinimus apie ieškovo neteisėtus veiksmus, ir kuriais iš esmės buvo pasiremta patikrinimo akte. Apklausus teismo posėdyje atsakovo iniciatyva iškviestus liudytojus N. J., R. M., V. P., G. G., A. J., M. D., E. P., bei įvertinus šių liudytojų sudarytų su atsakovu rašytinių nuomos sutarčių sąlygas, atsakovo teiktų buhalterinės apskaitos ir kitų dokumentų turinį (atskiri bylos priedai - segtuvai Nr.1-20) bei juos sulyginus su rašytinių paaiškinimų atsakovui turiniu, darytina išvada, kad objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti atsakovo atsikirtimus dėl teisėto ieškovo atleidimo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, byloje nėra. Teismas įvertinęs apklaustų nuomininkų parodymų nenuoseklumą, neturi pagrindo atmesti ieškovo argumentų, kad UAB „A.“ direktoriaus G. Š. atliekamo patikrinimo metu akte dauguma nuomininkų pagal jiems pateiktą dokumento pavyzdį ir subjektyviai įtakojami tiek bendrovės vadovo, tiek naująjį pagrindinį bendrovės akcininką atstovaujančio G. G., parašė iš esmės visiškai panašius paaiškinimus; tokių paaiškinimų surašymo pagal teiktą pavyzdį aplinkybių buvimą teismo posėdyje neneigė ir dalis liudytojų (G. G., A. J., M. D.), be to teismo posėdyje visi liudiję nuomininkai iš esmės negalėjo tiksliai nurodyti nuomos laikotarpių, sutarčių vykdymo sąlygų, jose nustatyto nuomos mokesčio dydžių ir jų mokėjimų datų bei negalėjo įvardinti, kiek kartų ir kokias grynųjų pinigų sumas jie mokėjo K. Ž., V. B., tvirtindami, kad visų aplinkybių gerai neprisimena, nes rašėsi tiek ant pačių nuomos sutarčių, tiek ant išduodamų buhalterinės apskaitos dokumentų jų nuodugniai neperskaitydami ir nesigilindami į jų turinį, patys nevesdami kas mėnesį savarankiškos mokamų nuompinigių bei komunalinių mokesčių apskaitos, bet tuo pačiu teismui teigdami, kad jie tiksliai žinojo, kiek turėjo mokėti nuomos mokesčio pagal sutartis ir kiek faktiškai jo mokėjo K. Ž. ar V. B., kai rašė 2013 m. gale - 2014 m. pradžioje savo paaiškinimus atsakovui. Teismas sutinka su liudytojų argumentais, kad jie tiksliai nebepamena visų nuomos santykių aplinkybių, todėl tokių liudytojų parodymų negali laikyti patikimais ir remtis procese, palyginus juos su kitais byloje surinktais duomenimis. Konstatuotina, kad nors daugumos tų devynių nuomininkų paaiškinimuose paskutiniu sakiniu buvo patvirtinta, kad nuomos sąlygos nesikeitė nuo nuomos sudarymo pradžios, tačiau teismui pateikti kiti atsakovo rašytiniai duomenys rodo priešingas aplinkybes: jei R. M. sudarė pirmą sutartį su atsakovu 2006-01-02 dėl 400 litų nuomos, tai pagal 2007-07-05 sutartį jo nuoma sudarė 700 Lt, o pagal sutartis 2009-2012 metais siekė tik 200 Lt sumą, ir tai patvirtina ne tik sutartys, bet ir atsakovo išrašytos PVM sąskaitos faktūros bei kasos pajamų orderiai, ant kurių yra nuomininko parašai; be to iš kasos dokumentų matyti, kad šie nuompinigiai nebuvo kas mėnesį reguliariai mokami (segtuvai Nr. 7; 19), tuo tarpu atsakovas 2014-01-10 patikrinime akte nurodo buvus nuomos santykius su tuo nuomininku tik nuo 2009 metų, be to skaičiavo sutartinį nuomos mokestį už visą laiką 200 Lt bei nustatė, kad nuomininko per kiekvieną mėnesį buvo daugiau mokama 150 Lt ir kad už visą nuomos laikotarpį 6124 Lt susidariusią permoką pasisavino K. Ž. ir V. B.; atitinkamai jei M. D. sudarė pirmą patalpų nuomos sutartį su atsakovu 2007-04-02 dėl 600 litų nuomos, tai pagal 2009-2012 metų sutartis jo nuoma sudarė 300 Lt, o pagal sutartį 2013 metais siekė tik 100 Lt, ir tai patvirtina ne tik sutartys, bet ir atsakovo išrašytos PVM sąskaitos faktūros bei kasos pajamų orderiai, ant kurių yra nuomininko parašai (segtuvai Nr. 2; 18), tuo tarpu atsakovas 2014-01-10 patikrinime akte nors ir nurodo buvus nuomos santykius su tuo nuomininku nuo 2007 metų, tačiau skaičiavo sutartinį nuomos mokestį už visą laikotarpį tik 100 Lt bei nustatė, kad nuomininko per mėnesį buvo daugiau mokama 160 Lt ir už visą nuomos laikotarpį nuo 2007 m. paskaičiuotą 3800 Lt permoką gavo iš nuomininko K. Ž. ir V. B.; atitinkamai jei E. P. sudarė pirmą sutartį su atsakovu 2006-01-02 dėl 100 litų nuomos, tai pagal 2007-2008 metų sutartis jo nuoma sudarė nuo 354 Lt iki 500 Lt, o pagal sutartis 2011-2013 metais siekė tik 200 Lt, tai patvirtina ne tik sutartys, bet ir atsakovo išrašytos PVM sąskaitos faktūros bei kasos pajamų orderiai, ant kurių yra nuomininko parašai, be to iš kasos dokumentų matyti, kad šie nuompinigiai nebuvo kas mėnesį reguliariai mokami (segtuvai Nr. 3;17 ), tuo tarpu atsakovas 2014-01-10 patikrinime akte nors ir nurodo buvus nuomos santykius su tuo nuomininku nuo 2006 metų, tačiau skaičiavo sutartinį nuomos mokestį už visą laiką 200 Lt bei nustatė, kad nuomininko per mėnesį buvo daugiau mokama 150 Lt ir kad už visą laikotarpį nuo 2006 metų apskaičiuotą 9600 Lt permoką pasisavino K. Ž. ir V. B.; atitinkamai jei G. G. sudarė pirmą patalpų nuomos sutartį su atsakovu 2006-02-01 dėl 200 litų nuomos, tai pagal 2007-2008 metų sutartis jo nuoma sudarė nuo 354 Lt iki 500 Lt, o pagal sutartis 2009 m. liepos -2013 metų sausio mėnesio sutartis siekė tik 200 Lt, ir tai patvirtina ne tik sutartys, bet ir atsakovo išrašytos PVM sąskaitos faktūros bei kasos pajamų orderiai, ant kurių yra nuomininko parašai, be to iš kasos dokumentų matyti, kad šie nuompinigiai nebuvo kas mėnesį reguliariai mokami (segtuvas Nr. 9;14), tuo tarpu atsakovas 2014-01-10 patikrinime akte nors ir nurodo buvus nuomos santykius su tuo nuomininku nuo 2006 metų, tačiau skaičiavo sutartinį nuomos mokestį už visą laiką tik 200 Lt bei nustatė, kad nuomininko per mėnesį buvo daugiau mokama 150 Lt ir kad už visą laikotarpį nuo 2006 m. vasario iki 2013 m. gruodžio 6000 Lt susidariusią permoką K. Ž. ir V. B. neįnešė į bendrovės kasą; atitinkamai jei V. P. sudarė pirmą patalpų nuomos sutartį su atsakovu 2004-07-01 dėl 100 litų nuomos, tai pagal 2005 m. sutartį jo nuompinigiai sudarė 200 Lt; 2006 m. sutartis nebuvo pateikta, o pagal sutartis 2007-2013 metais siekė 400 Lt, ir tai patvirtina ne tik sutartys, bet ir atsakovo išrašytos PVM sąskaitos faktūros bei kasos pajamų orderiai, ant kurių yra nuomininko parašai, be to iš kasos dokumentų matyti, kad šie nuompinigiai nebuvo kas mėnesį reguliariai mokami (segtuvai Nr. 8; 13), tuo tarpu atsakovas 2014-01-10 patikrinime akte nors ir nurodo buvus nuomos santykius su tuo nuomininku nuo 2004 metų, tačiau skaičiavo sutartinį nuomos mokestį 100-300 Lt ribose bei nustatė, kad faktiškai nuomininko per mėnesį buvo mokama 400 Lt ir kad už laikotarpį nuo 2004 m. iki 2007 m. gruodžio susidariusią 10800 Lt permoką K. Ž. ir V. B. neįnešė į bendrovės kasą. Taip pat nustatyta, kad atsakovui nuomininkas V. P. teikė rašytinį paaiškinimą, tačiau direktorius G. Š. prie patikrinimo akto teismui jo nepridėjo, nors ir rėmėsi 2014-01-10 patikrinimo akte, be to paaiškinimus dėl nuomos mokesčių rinkimo teikė ir V. B., tačiau jos paaiškinimų taip pat direktorius G. Š. nevertino ir prie patikrinimo akto nepridėjo (atsakovo teikti papildomi dokumentai - segtuvas Nr. 11). Teismas, vertindamas atsakovo 2014-01-10 patikrinimo akto išvadas dėl abiejų direktoriaus pavaduotojų K. Ž. ir V. B. veiksmų renkant didesnius nuomos mokesčius iš nuomininkų, atkreipia dėmesį ir į tai, kad liudytojas R. M. teismo posėdyje nurodė aplinkybes, kad tarp jo ir ieškovo K. Ž. iš viso nebuvo jokio susitarimo dėl didesnės nuomos mokėjimo, nei kad buvo nurodyta sutartyje, be to jis nemano, kad buvo permokėta to nuomos mokesčio, ir jo paaiškinime taip pat nėra nurodytų tokių aplinkybių (I t. 67 b.l.). Be to dauguma teisme liudijusių nuomininkų tvirtino, kad jie paduodavo pinigus už nuomą ir už komunalinius mokesčius būtent bendrovės darbuotojai V. B., motyvuodami tuo, kad taip buvo patogiau, nes ji ateidavo kiekvieną mėnesį surašyti elektros skaitiklių parodymų, be to patys neturėdavo laiko nueiti iki administracijos ir susimokėti pinigų į bendrovės kasą, ir iš šios darbuotojos gaudavo atitinkamas PVM sąskaitas – faktūras, kasos pajamų orderius; be to ir savo rašytiniuose paaiškinimuose tik V. B. rinkus grynuosius pinigus buvo nurodęs A. J., R. V., E. P. (I t. 75, 77, 83 b.l.). Visų nurodytų dokumentų analizė, nuomininkų teiktų rašytinių paaiškinimų bei jų parodymų nenuoseklumas teismo posėdyje suponuoja išvadas, jog atsakovas neįrodė, kad jo 2014-10-10 patikrinimo akto išvados dėl darbuotojų K. Ž. ir V. B. bendrais veiksmais padaryto šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo yra pagrįstos tiek logiškais matematiniais skaičiavimais, tiek paremtos objektyviais patikrinimo metu surinktais duomenimis. Be to teisme liudijusi UAB „A.“ direktoriaus pavaduotoja dirbusi V. B. savo parodymuose neigė buvus bet kokį susitarimą su ieškovu dėl didesnio nuomos mokesčio rinkimo iš nuomininkų nei nurodyta sutartyse, ši liudytoja tvirtino, kad 2012 m. rudenį keitėsi bendrovės akcininkai, 2013 m. vasario mėnesį K. Ž. tapus vietoje direktoriaus antruoju direktoriaus pavaduotoju, nebuvo aiškiai atskirtos jų tarpusavio pareigos ir atskaitomybė naujajam direktoriui; ji toliau dirbo savo ūkvedės darbą, nes buvo atsakinga už teikiamų komunalinių mokesčių nuomininkams apskaitą, tuo klausimu su jais bendraudavo kiekvieną mėnesį, nešdavo jiems išrašytas sąskaitas-faktūras ir priimdavo jų pačių prašymu duodamus nunešti į buhalteriją pinigus už nuomą bei komunalinius mokesčius, tačiau pati nežinojo ir nesidomėjo, kiek jie privalo duoti už patalpų nuomą, nes tie mokėjimai nebuvo reguliarūs kas mėnesį; pamena, kad ėmė būtent iš nuomininkų G. G., M. D., A. J., R. V., E. P. grynuosius pinigus ir jiems įteikdavo išrašytus kasos pajamų orderius būtent tai pačiai sumai, kurią gaudavo, todėl liudytoja visiškai nesutinka su 2014-01-10 patikrinimo akto išvadomis ir jos bei ieškovo atleidimu iš darbo, nurodydama, kad savo atleidimą iš darbo ji taip pat ginčija teisme. Liudytoja S. G. savo parodymais taip pat patvirtino, kad jai buvo žinoma konfliktinė darbinė situacija, kilusi tarp ieškovo K. Ž. ir naujojo direktoriaus G. Š., ji būdama atsakinga už gaunamų raštų registraciją, registravo nustatyta tvarka į žurnalą 2013 m. teikiamus ieškovo tarnybinius pranešimus ir perduodavo juos G. Š., padėdama juos kartu su kitais gaunamais dokumentais ant stalo direktoriaus kabinete, todėl nesuprantama, kaip direktorius galėjo jų nematyti ir tvirtinti, kad jie laiku nebuvo suregistruoti, nes žurnale eina atitinkamas eiliškumas; be to ji kaip finansininkė tvarkė įmonės buhalteriją bei kasos dokumentus, nes atskiro kasininko bendrovė neturėjo, ir nepamena, kad jos darbo laikotarpiu kas nors iš bendrovės patalpų nuomininkų būtų reiškęs kokių nors pretenzijų dėl nuomos mokesčio ar komunalinių mokesčių apskaitos dokumentų neteisingų duomenų įrašymo; ji vesdama įmonės apskaitą, darė paskaičiavimus apie mokėtinas už nuomą sumas pagal sudarytas sutartis ir sudarinėjo atitinkamą skolininkų sąrašą. Jei parėję iš nuomininkų K. Ž. ar V. B. parnešdavo kieno nors paduotas sumas, ji, kaip finansininkė išrašydavo kasos pajamų orderį, kurį K. Ž. ar V. B. nunešdavo nuomininkui pasirašyti. Apklaustas liudytojas G. G. nurodė, kad yra UAB „A.“ akcininkas nuo 1991-1992 metų, tačiau jis su šeima neturėjo kontrolinio akcijų paketo, ir bendrovei ilgą laiką vadovavo kitas akcininkas - K. Ž., kuris 2012 metų rudenį nors pardavė savo akcijas UAB „As.“, tačiau prašėsi toliau dirbti iki pensijos, ir naujųjų akcininkų buvo nutarta, kad bus skirtas naujas direktorius, o K. Ž. taps antruoju direktoriaus pavaduotoju; tuo pagrindu ieškovas ir toliau liko atsakingas tiek už įmonės teritorijos tvarkymą, tiek už sutarčių su nuomininkais sudarymą bei vykdymą. Perėmus bendrovę, nebuvo rasta jokių lokalinių aktų, todėl buvo pasamdyta teisines paslaugas atliekanti įmonė ir parengti direktoriaus ir jo pavaduotojų nuostatai, patvirtintos vidaus tvarkos taisyklės. Naujai paskirtas direktorius G. Š. (liudytojas neneigė aplinkybės, kad pastarasis yra jo dukters sutuoktinis) iš pradžių neįtakojo ieškovo darbo, jo atliekamų funkcijų, bet pats ieškovas nenorėjo tinkamai tvarkyti įmonės teritorijos ir kitų pavestų ūkinių reikalų, o vėliau kai buvo direktoriaus nuspręsta padidinti nuomininkams iki 5 litų nuomos mokestį už 1 kv. metrą, ieškovas atsisakė sudarinėti tokias nuomos sutartis su nuomininkais, motyvuodamas, kad dėl per didelės nuomos pasitrauks esami klientai. Tačiau direktoriui pasikalbėjus tuo klausimu su dauguma nuomininkų, paaiškėjo, kad jie seniai K. Ž. mokėjo daug didesnius nuompinigius nei buvo sutartyse nurodyta, ir liudytojo manymu, ieškovas buvo susitaręs su ūkvede V. B. dėl tokių pinigų neteisėto rinkimo ir pelnėsi bendrovės sąskaita daug metų, todėl direktorius G. Š. pagrįstai remdamasis nuomininkų gautais paaiškinimais surašė patikrinimo aktą bei jo pagrindu atleido K. Ž. iš darbo. Teismo nuomone, tokie liudytojo parodymai iš dalies taip pat patvirtina ieškovo argumentus ne tik dėl kilusios konfliktinės situacijos su naujuoju bendrovės vadovu, bet ir teiginius dėl ieškovo nebetoleravimo darbe, jam teikiant atitinkamus tarnybinius pranešimus bei nuomininkams atsisakius pasirašyti direktoriaus G. Š. nurodymu parengtas naujas nuomos sutartis 2013 m. rudenį. Ieškovas pateikė teismui papildomus rašytinius įrodymus – 2013-10-31 sutarčių projektų kopijas, iš kurių matyti, kad sutartys buvo pasirašytos vienos šalies - UAB „A.“ direktoriaus, o kita šalis (nuomininko grafose nurodyti asmenys - E. M., A. G., M. D., V. P., R. M., N. J., R. V., A. J. E. P. G. G.) jų nepasirašė; ir šiose sutartyse buvo numatytos ne tik didesnės nuomos mokesčio sumos, bet taip pat ir sąlygos, kad nuomininkas be kitų pareigų, taip pat atsako už sandėlio patalpose vykdomą veiklą, reikalingų mokesčių mokėjimą, atliekų pašalinimą, verslo liudijimo pratęsimą (II t.6-25 b. l.). Nurodytų sutarčių pagrindu teismas negali sutikti su atsakovo pozicija ginče, jog ieškovas reikalavo perteklinių įrodymų bylos procese, nes surinkti duomenys iš VMI apie atliktus operatyvius patikrinimus bei teikta informacija dėl bendrovės nuomininkams verslo liudijimų išdavimo 2013-2014 metais pagrindžia, kad verslo liudijimų nebuvo visai išduota N. J., R. M., M. D., A. G., R. V., E. P. (II t. 94; 95-113;128-129 b.l.), todėl tokie duomenys turi reikšmės nagrinėjamame ginče, vertinant tarp šalių buvusius darbinius santykius ir jų teikiamus priešingus argumentus ginče dėl konfliktinės situacijos su nuomininkais buvimo (nebuvimo) ir jų teiktų paaiškinimų atsakovui objektyvumo. Ieškovas tiek ieškinyje, tiek savo paaiškinimuose teismui nurodė, kad būtent jo pastovus reikalavimas įsigyti patalpų nuomininkams verslo liudijimus ir lėmė kai kurių nuomininkų neigiamą nusistatymą prieš ieškovą bei tuo pagrindu galėjo būti surašyti subjektyvūs devynių nuomininkų paaiškinimai atsakovui, vien kuriais ir buvo pasiremta atliekamo patikrinimo metu. Be to bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad dauguma apklaustų teisme nuomininkų buvo įsiskolinę UAB „A.“, tą pagrindžia ir atsakovo teikta pažyma ( I t., 192 b.l.), liudytojai M. D. ir E. P. taip pat turėjo nepadengtų skolinių įsipareigojimų pačiam K. Ž. pagal pasirašytus 2013 m. vekselius (vienas jų prijungtas prie bylos – II t. 135 b.l.) ir kad šios liudytojų skolos ieškovo jau perduotos antstoliui priverstiniam vykdymui, kas taip pat teismui leidžia vertinti aplinkybę, kad nuomininkai iš asmeninių paskatų bei turėdami turtinį suinteresuotumą galėjo parašyti prieš ieškovą tokius paaiškinimus, kokių reikalavo būtent atsakovas ( direktorius G. Š.), perėmęs iš ieškovo tvarkyti bendrovės patalpų nuomos sutarčių vykdymo ir naujų nuomos įkainių nuomininkams nustatymo reikalus. Be to teismas tenkindamas ieškinį, atsižvelgia į ieškovo ilgalaikių darbinių santykių su UAB „A.“ specifiškumą, jam einant ne tik direktoriaus pavaduotojo, bet ir paties direktoriaus pareigas bei turint juridinio asmens dalyvio statusą iki 2012 m. rugsėjį įvykusio akcijų pardavimo (šalių pripažinta aplinkybė), todėl 2014-01-10 patikrinimo aktas ir tuo aspektu laikytinas nepagrįstu, kadangi atsakovas visiškai neanalizavo aplinkybių dėl ieškovo, kaip bendrovės direktoriaus, turėtų įgaliojimų bei veiksmų 2004–2012 metų laikotarpiu santykiuose su kitais darbuotojais bei su bendrovės nuomininkais, vykdant vieną iš bendrovės įstatuose numatytų veiklų, bei nevertino ieškovo, kaip turinčio dar ir juridinio asmens dalyvio statusą, galimos kito pobūdžio civilinės atsakomybės prieš patį juridinį asmenį (Lietuvos Respublikos CK 2.87 straipsnio nuostatos). Visų nustatytų aplinkybių teismas daro išvadą, kad atsakovas neturėjo pagrindo atliktu 2014-01-10 patikrinimo aktu, kurio išvados iš esmės neparemtos nei tikslia surinktų duomenų analize, nei atitinkamais darbuotojų veiklos tyrimo ekonominiais ir teisiniais argumentais, konstatuoti, kad ieškovas K. Ž., dirbdamas direktoriaus pavaduotoju, bei 2004-2013 metais vykdydamas UAB „A.“ nuomos santykius su nuomininkais kartu su kita direktoriaus pavaduotoja V. B. padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, todėl UAB „A.“ direktoriaus 2014-02-14 įsakymas Nr.12 laikytinas nepagrįstu ir turi būti tenkinamas ieškovo pagrindinis reikalavimas pripažinti jo atleidimą iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 punktą neteisėtu.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 300 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog jeigu darbuotojas atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, teismas priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia jam Lietuvos Respublikos darbo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Tokiu atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.

Nagrinėjamo ginčo atveju ieškovas prašė negrąžinti jo į darbą, motyvuojant konfliktine situacija su naujuoju bendrovės vadovu bei tuo, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, prašant taikyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 300 str. numatytas teisines pasekmes, todėl darytina išvada, kad tokiu atveju yra laikoma, kad darbo sutartis su ieškovu yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos, bei yra pagrindas priteisti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 140 str. 1 d. 6 p. numatytą šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2014 m. vasario 4 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovui sumokėjus ieškovui neišmokėtą darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. vasario 4 d. ir dalį piniginės kompensacijos už nepanaudotas atostogas- 1000,25 Lt (b.t. I, b.l. 124), ieškovas šioje dalyje ieškinio reikalavimo atsisakė, atsakovas su tuo sutiko, ieškovo žodinis atsisakymas priimtinas ir byla toje reikalavimų dalyje nutrauktina (CPK 140 str. 1 d.).

Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 250 straipsnį darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą; jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra savarankiškas pažeistų darbo sutarties šalių teisių gynimo būdas (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 250 str.), taikomas tada, jeigu nustatomos būtinosios atsakomybės sąlygos: neteisėta veika, dėl neteisėtos veikos patirta neturtinė žala, priežastinis neteisėtos veikos ir neturtinės žalos ryšys, kaltė. Pareiga įrodyti būtinąsias darbdavio atsakomybės neturtinės žalos atlyginimo sąlygas tenka darbuotojui (CPK 178 str.). Teismas konstatuoja, kad pagal bylos įrodymus galima daryti išvadą apie tai, kad ieškovas patyrė neturtinę žalą, įvertintiną pinigais, pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įvardytus kriterijus (fizinį ar dvasinį skausmą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą ir pan.), nes jam buvo sudarytos netinkamos darbo sąlygos, teko patirti neigiamų išgyvenimų dėl neteisingų kaltinimų, susijusių su įmonės lėšų neteisėtu disponavimu bei turtinės naudos gavimu iš bendrovės nuomos santykių su nuomininkais, ką ir pagrindžia byloje surinkti įrodymai. Kadangi teismas šioje byloje nustatė, kad buvo siekiama 2012 m. pasikeitus įmonės pagrindiniams akcininkams keisti vadovą ir jo pavaduotojus, tuo pagrindu atleidžiant ieškovą iš direktoriaus pareigų ir 2013-02-01 paskiriant įmonės direktoriumi pagrindiniam akcininkui lojalų asmenį G. Š., kuris vienasmeniškai ir tendencingai atliko savo paties inicijuotą patikrinimą bei pagal paties padarytas išvadas sprendė dėl darbuotojų atleidimo, teismas daro išvadą, kad egzistuoja visos būtinosios atsakomybės sąlygos: neteisėta veika, dėl neteisėtos veikos patirta neturtinė žala, priežastinis neteisėtos veikos ir neturtinės žalos ryšys bei kaltė. Ieškovo prašoma neturtinės žalos 4000 Lt suma teismo manymu yra santykinai per didelė, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas, dirbdamas direktoriaus pavaduotoju pagal 2013 metų darbo sutartį, gera valia sutarė tik dėl 4 val. darbo dienos ir pusės minimalaus darbo užmokesčio gavimo bendrovėje, todėl iš atsakovės ieškovui priteistina 3000 Lt neturtinės žalos, atsižvelgiant ir teismų praktikoje taikytinus analogiškus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, sprendžiant darbo ginčus su darbuotojais.

Ieškovo reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2014-03-03 iki tesimo sprendimo visiško įvykdymo teisėtas, pagrįstas ir tenkintinas, nes tokią jos teisę numato įstatymas ( LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Teismui patenkinus visiškai pagrindinius ieškovo reikalavimus, bei iš esmės ir išvestinį reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo bei taikant dalinį bylos nutraukimą, darytina išvada, kad nereikėtų formaliai šioje byloje vadovautis bendrosiomis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims pagal reikalavimų patenkinimų proporcingumo taisyklėmis, be to teismui suteikta teisė ir nukrypti nuo šių taisyklių, atsižvelgiant ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, todėl įvertinus byloje nustatytą atsakovės piktnaudžiavimą procesu, spręstina tik dėl ieškovui priteistinų iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 2 d., 4 d.). Ieškovas pagal pateiktus įrodymus už advokato pagalbą yra sumokėjęs 1500 Lt ( II tomas, 142-143 b.l.). Teismas tokių už ieškinio pateikimą bei advokato atstovavimą teismo posėdyje patirtų ieškovo išlaidų nevertina kaip per didelių, atsižvelgdamas į ginčo esmę, bylos apimtį ir sudėtingumą, advokato paslaugų įkainius, kaip nustatyta LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“, todėl jų nemažina ir visa apimtimi priteisia iš atsakovo.

Kadangi ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo byloje buvo atleistas, iš atsakovės UAB „A.“ valstybei priteistinas 581,00 Lt žyminis mokestis (neturtinis reikalavimas - 145 Lt, ir už piniginių lėšų priteisimo reikalavimus – 436 Lt) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 str., 83 str. ir 96 str.). Tai pat iš atsakovo valstybės naudai priteistina 40,54 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 410-418 str., 260 str., 263-269 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti atsakovės UAB „A.“, kodas XXX, 2014 m. vasario 4 d. įsakymą Nr. 12 neteisėtu ir jį panaikinti. Pripažinti ieškovo K. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) atleidimą 2014 m. vasario 4 d. iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą neteisėtu. Pripažinti, kad darbo sutartis, sudaryta tarp ieškovo K. Ž. ir atsakovo UAB „A.“, 2014 m. vasario 4 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 straipsnio 3 d. 2 p. buvo nutraukta neteisėtai ir darbo sutartį laikyti nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos Lietuvos Respublikos darbo kodekso 300 straipsnio 4 dalies pagrindu.

Priteisti iš atsakovės UAB „A.“, kodas XXX, ieškovui K. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką – 2978,76 Lt (du tūkstančius devynis šimtus septyniasdešimt aštuonis litus, 76 ct) ( 496,46 Lt x6).

Priteisti iš atsakovės UAB „A.“, kodas XXX, ieškovui K. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) vidutinį darbo užmokestį - 496,46 Lt (keturis šimtus devyniasdešimt šešis litus, 46 ct) už kiekvieną mėnesį nuo 2014 m. vasario 4 d. iki visiško atsiskaitymo ir teismo sprendimo įvykdymo.

Bylą ieškinio dalyje dėl ieškovui neišmokėto darbo užmokesčio bendrovėje už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. vasario 4 d. ir 1000,25 Lt dalies piniginės kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo, nutraukti.

Priteisti iš atsakovės UAB „A.“, kodas XXX, 8066,74 Lt (aštuonių tūkstančių šešiasdešimt šešių litų ir 74 centų) kompensaciją, darbdaviui atskaitant iš šios sumos privalomus mokesčius valstybei, už nepanaudotas atostogas ieškovui K. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės UAB „A.“, kodas XXX, ieškovui K. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) 3000 Lt (tris tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš atsakovės UAB „A.“, kodas XXX, ieškovui K. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) 5 procentų procesines metines palūkanas už priteistą galutinių reikalavimų sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014-03-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitoje reikalavimų dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės UAB „A.“, kodas XXX, ieškovui K. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės UAB „A,“, kodas XXX, 621,54 Lt (šešis šimtus dvidešimt vieną litą ir 54 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas: 5660 – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu).

Sprendimą dalyje dėl darbo užmokesčio priteisimo ieškovui K. Ž., neviršijant vieno mėnesio vidutinio apskaičiuoto darbo užmokesčio (496,46 Lt), leisti vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Alma Jurgelienė