Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta išaiškinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. kovo 5 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovei I. L. dėl valstybinės žemės atlaisvinimo, trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus regiono apylinkės teisme (toliau – ir teismas) išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovei I. L. dėl valstybinės žemės atlaisvinimo, trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 straipsnis).

6. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovės prašymas dėl teismo sprendimo išaiškinimo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas - patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias procesinio sprendimo išaiškinimo institutą, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 278 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu sprendimas (nutartis) yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę byloje dalyvaujančių asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Ši nuostata suprantama taip, kad sprendimas (nutartis) gali būti išaiškinamas, kai yra neaiškiai, nesuprantamai arba nevienareikšmiai suformuluota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to gali kilti keblumų sprendimą vykdyti.

8. Pagal CPK 278 straipsnio 1 dalį ir nusistovėjusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teismo sprendimo aiškinimas negali pakeisti jo turinio. Teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuluota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar peržengti byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (CPK 278 str. 1 d.). Teismas neturėtų aiškinti sprendimo (nutarties) motyvuojamosios dalies, nes tai reikštų naujų motyvų surašymą (motyvuojamosios dalies papildymą); tokie veiksmai yra negalimi po to, kai teismo sprendimas (nutartis) yra surašytas ir pasirašytas bylą nagrinėjusių teisėjų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-183/2006; Nr. 3K-7-242/2009; Nr. 3K-3-381/2010; Nr. 3K-3-712/2013; Nr. 3K-3-35-701/2015). Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti visi argumentai, kuriais jis grindžiamas, jie negali būti teismo išdėstomi po oficialaus teismo baigiamojo akto paskelbimo; oficialiai paskelbęs teismo baigiamąjį aktą, teismas negali keisti ar kitaip koreguoti jo argumentų (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., kovo 28 d. nutarimai).

9. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos išanalizavęs atsakovės pateiktą prašymą dėl teismo procesinio sprendimo išaiškinimo, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo ginčijamoje nutartyje padaryta išvada, jog atsakovė, pateikdama minėtą prašymą, siekia kitokių tikslų, nei nurodomi CPK 278 straipsnyje ir nurodytoje teismų praktikoje.

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kaip valstybinės žemės patikėtinė, gindama patikėjimo teise valdomą, naudojamą ir disponuojamą turtą (valstybinę žemę), kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovę pašalinti savavališkai pastatytą tvorą, įsiterpiančią į valstybinę žemę. Ieškovė nurodė, kad ieškinį reiškia vadovaudamasi CK 4.98 straipsniu, numatančiu, kad savininkas (šiuo atveju – patikėtinis) gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Teismas, išnagrinėjęs ieškovės pareikštą ieškinį, aiškiai, suprantamai ir nedviprasmiškai sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė: ,,Įpareigoti atsakovę I. L. per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti tvorą, įsiterpiančią į valstybinę žemę“.

11. Nagrinėjamu atveju atsakovė prašymą išaiškinti sprendimą grindžia iš esmės naujomis aplinkybėmis, atsiradusiomis po sprendimo priėmimo, t. y. nurodo, kad tam tikri palikti (nepašalinti) tvoros segmentai nuo 2021 m. birželio 18 d. yra sodininkų bendrijos „Neringa“ balanse. Atkreiptinas dėmesys, kad šios aplinkybės nebuvo vertintos ir nagrinėtos teismo priimant sprendimą, taigi, atsakovė, reikšdama prašymą, siekia, kad teismas pasisakytų dėl naujų aplinkybių, tokiu būdu išeidamas už nagrinėtos bylos ribų.

12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės prašymo patenkinimas pažeistų teismų praktikoje formuojamą taisyklę, kad teismo sprendimo motyvų negali būti daugiau, nei jų išdėstyta motyvuojamojoje jo dalyje, tuo tarpu atsakovei prašymą pagrindžiant nurodomomis po sprendimo priėmimo galimai naujai atsiradusiomis faktinėmis aplinkybėmis, siekiama platesnio sprendimo motyvų ir argumentų išdėstymo, nei tai jau padaryta teismo baigiamajame akte.

13. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

14. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis aukščiau šioje nutartyje nurodytų aplinkybių visuma, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, netenkindamas apeliantės prašymo dėl sprendimo išaiškinimo, procesinės teisės normų nepažeidė, taikė jas tinkamai ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, apeliantės atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.