Kauno apylinkės teismo sprendimas

2017-10-13 · Civilinė byla Nr. 2-16180-848/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-10-13
Bylos Nr.
2-16180-848/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-09661-2017-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Eglė Kriaučiūnienė
Ieškovas
T. B.
Atsakovas
J. B.
Kategorijos
  • 2.3.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-16180-848/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09661-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.2.6.1. (S)
Kauno apyLINKĖs teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 13 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Eglė Kriaučiūnienė,sekretoriaujant Gerdai Sakalauskaitei,dalyvaujant ieškovui T. B.,atsakovei J. B.,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. B. ieškinį atsakovei J. B. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas T. B. (toliau – ieškovas) ieškiniu prašo sumažinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-27182-530/2009 priteistą nepilnamečių vaikų M. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir B. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą ir priteisti nepilnamečių vaikų M. B. (a. k. 50012012010527) ir B. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 50.00 Eur (penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Ieškovas ieškinyje ir teismo posėdžių metu nurodė, kad 2009-12-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-27182-530/2009 teismas nutraukė ieškovo ir atsakovės santuoką bendru sutikimu ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria iš ieškovo, vaikų (duomenys neskelbtini) išlaikymui, priteisė skirti ne mažiau kaip po 625 Lt (181,01 Eur) per mėnesį kiekvienam sūnui, iš viso ne mažiau kaip 1 250 (362,03 Eur) per mėnesį. Jau kurį laiką ieškovas niekur nedirba, pajamų negauna ir negali susirasti pastovaus gerai apmokamo darbo, įsidarbinti. Ieškovas darbo negali susirasti dėl apie 18 metų sergama žvynelinės liga, kuri nuolat progresuoja, reikalingas nuolatinis gydymas. Dėl žvynelinės susirgimo ieškovas negali dirbti daugelio sunkių lauko darbų. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad ir dėl stuburo išvaržų ieškovas negali susirasti gerai apmokamo darbo. Visa tai lemia, kad ieškovas šiai dienai savo nepilnamečių vaikų išlaikymui skirti 362,03 Eur per mėnesį yra finansiškai nepajėgus. Atsižvelgiant į ieškovo susirgimus, į tai, kad jis yra priverstas dirbti atsitiktinius darbus, negali gauti pastovaus ir gerai apmokamo darbo, turi skirti nemažai pajamų ligos gydymui, šiai dienai ieškovas vaikų išlaikymui gali skirti tik po 50 Eur per mėnesį – viso 100 Eur (b. l. 3-4).

Atsiliepimas

Atsakovė teismui pateiktame atsiliepime su ieškovo pareikštu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime bei teismo posėdžių metu nurodė, kad ieškovui netekus darbo Lietuvos kariuomenėje, žodiniu šalių sutarimu, kol ieškovas susiras kitą darbą, ieškovas atsakovei mokėjo po 400 Lt (115,81 Eur) vieno vaiko išlaikymui, abiem kartu - 800 Lt (231,70 Eur) per mėnesį. Tačiau atsakovas nuo 2010 metų rugpjūčio mėnesio visiškai nustojo teikti išlaikymą savo vaikams. Atsakovė kreipėsi į antstolę dėl skolos išieškojimo, bei į Vaikų išlaikymo fondą. 2015 metais Kauno m. Dainavos PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-06359-15 dėl vengimo išlaikyti vaikus pagal LR BK 164 str. pagal Vaikų išlaikymo fondo pareiškimą. Atsakovei informavus ieškovą, kad apskųs nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl vengimo išlaikyti vaikus, jei ieškovas ir toliau neteiks jokio išlaikymo vaikams, nuo 2015 m. liepos mėn. ieškovas pradėjo pervedinėti 50 Eur abiejų vaikų išlaikymui per mėnesį, vietoj priteistų 362 Eur. Ieškovės manymu atsakovas nėra sąžininga šalis, bet kokiu būdu stengiasi išvengti savo prievolės tiek savo vaikų išlaikymo, tiek kitų kreditorių atžvilgiu. Ieškovas tyčia blogina savo turtinę padėtį - daug metų vengia oficialiai įsidarbinti, kad nebūtų išieškomas išlaikymas periodinėmis išmokomis, visai nesenai - 2016 metų spalio mėnesį atsisakė priimti jam pagal įstatymą priklausantį palikimą, nors savo vardu neturi jokio nekilnojamojo ar kilnojamo turto, nei kitų oficialių pajamų, į kurias būtų galima nukreipti išieškojimą. Atsakovės žiniomis, ieškovas prekiauja automobiliais automobilių turguje, taip gaudamas nelegalias pajamas. Apie gaunamas nelegalias pajamas ieškovas pripažino pats teismo posėdžio metu Kaišiadorių rajono teismo posėdyje civilinėje byloje Nr. e2-180-548/2017. Ieškovas leidžia sau plačiai gyventi - atsakovės žiniomis, per visą laiką, kai vengia teikti vaikams priteistą išlaikymą, ar teikia jį neadekvačiai mažomis sumomis, ieškovas pats pasakojo, kad buvo mažiausiai tris kartus išvykęs į poilsines keliones - Turkiją, Egiptą, Ispaniją, naudojasi kitų žmonių vardais registruotais automobiliais. Ieškovas žvyneline liga serga jau daug metų, ja sirgo ir susituokdamas su atsakove bei nutraukdamas santuoką. Dėl šios ligos ieškovui nėra nustatytas sumažėjęs darbingumas ar neįgalumas, tai nėra priežastis nedirbti, ieškovas nepateikė jokių duomenų, kad dėl šios ligos būtų gydomas stacionare, ši liga netrukdė jam dirbti Lietuvos kariuomenėje, todėl tai neturi būti laikytina sąlyga mažinti išlaikymą vaikams. Be to, priešingai nei teigia ieškovas, jis ligos nesistengia gydyti, o priešingai, dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, kurie aštrina ligos eigą, socialiniame tinklapyje dalinasi išgertuvių fotonuotraukomis. Atsakovė mano, kad ieškovas tyčia neįsidarbina, kad neturėtų legalių pajamų, iš kurių būtų išieškomas tiek išlaikymas, tiek kitos skolos. Tai patvirtina ir nesenai Kauno apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-2111-748/2017 bei Kaišiadorių apylinkės teisme išnagrinėta byla Nr.e2-180-548/2017, kuriose T. B. buvo atsakovas, bei tai, kad ieškiniai tenkinti visiškai. Ieškovas pagal savo išsilavinimą gali susirasti ir dirbti gerai apmokamus darbus, tačiau gauna nelegalias pajamas, pilnai gali mokėti vaikams priteistą išlaikymą, tačiau to nedaro tyčia. Ieškovas šiuo metu moka tik 50 Eur (po 25 Eur vienam vaikui) per mėnesį abiem vaikams. Prašomas išlaikymo dydis po 50 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį neatitinka nepilnamečių vaikų net minimalių poreikių, nekalbant jau apie kitus poreikius, ir iš esmės pažeidžia nepilnamečių vaikų interesus. Atsakovė abiejų vaikų poreikiams tenkinti išleidžia daugiau nei 724 Eur per mėnesį. Be to, berniukai auga, jų poreikiai didėja. Abu sūnūs lanko baseiną, M. B. yra Lietuvos jaunimo vandensvydžio rinktinės narys, reikalingos papildomos lėšos jo išvykoms, bei pilnavertei mitybai ir treniruočių apmokėjimui. Abu vaikai yra apdrausti dėl nelaimingų atsitikimų bei gyvybės draudimu (b. l. 20-23).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2009-12-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-27182-530/2009 nutraukė tarp šalių sudarytą santuoką bendru sutarimu, patvirtino tarp šalių 2009-10-15 sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutartimi šalys sutarė, kad T. B. įsipareigoja skirti vaikų materialiniam išlaikymui ne mažiau kaip po 625 Lt per mėnesį kiekvienam sūnui, iš viso abiem kartu ne mažiau kaip 1 250 Lt kas mėnesį. Ieškovas nagrinėjamoje civilinėje byloje pareikštu ieškiniu prašo pakeisti ieškovo savo nepilnamečiams vaikams M. B. ir B. B. teikiamo išlaikymo dydį sumažinant jį nuo 181,01 Eur iki 50 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Paskirstant nustatytą vaiko poreikiams būtiną sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios; nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių; be to, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; kt.).

Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje, kaip jau yra nurodyta sprendime aukščiau, šalys, laisva valia, įvertinusios savo tuometę turtinę padėtį ir sūnų poreikius, susitarė dėl jų išlaikymo, kurį teiks ieškovas, dydžio ir formos, o susitarimą patvirtinus teismo nutartimi, jis įgijo teismo sprendimo galią.

Tėvų galimybės teikti išlaikymą ir vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį ir formą (CK 3.201 str.).

Pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai. Kartu pažymėtina, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2005-05-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005; 2005-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005; 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006; kt.). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.).

Prašydamas sumažinti vaikams teikiamo išlaikymo dydį ieškovas nurodo, kad teikti sutartimi numatytą išlaikymą jis negali dėl susirgimų - žvynelinės ir stuburo išvaržų. Dėl nurodytų susirgimų ieškovas priverstas dirbti atsitiktinius darbus, negali gauti pastovaus ir gerai apmokamo darbo, dėl stuburo išvaržų negali dirbti fizinio darbo, dalį pajamų turi skirti žvynelinės gydymui.

Nurodytas aplinkybes ieškovas grindžia į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, kurie, teismo vertinimu, nėra pakankami pagrįsti ieškovo reikalavimą. Į bylą pateikti 2017-03-02 medicinos dokumentų išrašai/siuntimai (b. l. 9-10, 56), žvynelinės gydymo programos „Tyrimas PROSE-Paciento kalendorius“ (b. l. 60), išrašai iš medicininių dokumentų (b. l. 61-62), 2017-09-20 teismo posėdžio metu apžiūrėta klinikinio tyrimo dalyvio identifikacinė kortelė, patvirtina aplinkybę, jog ieškovas serga žvyneline liga, yra gydomas. Pateiktame į bylą medicinos dokumentų išraše (b. l. 57) rekomenduojama vengti fizinio krūvio, 2017-08-30 medicinos dokumentų išraše/siuntime (b. l. 58) nurodyta, jog dėl degeneracinės stuburo tarpslankstelinio disko ligos su nervų šaknelių pažeidimu yra pravestas gydymas, po kurio skausmai sumažėjo, 2017-05-31 radiologo konsultacijos išvadoje (b. l. 59) nurodytas ieškovo susirgimas. Visi aukščiau išvardinti į bylą pateikti įrodymai patvirtina tik tą aplinkybę, jog ieškovas serga žvyneline liga bei turi sveikatos sutrikimų, galimai susijusių su stuburo išvaržomis/traumomis, tačiau nei vienas iš šių įrodymų nepatvirtina aplinkybės, jog būtent dėl ieškovo nurodytų susirgimų jis negali dirbti pastovaus ir gerai apmokamo darbo. Priešingai, iš byloje pateiktų įrodymų darytina išvada, jog ieškovas galėtų dirbti didelio fizinio krūvio nereikalaujančius ir jo išsilavinimą atitinkančius darbus. Byloje pateiktame Lietuvos Darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017-09-12 rašte Nr. Sd-2528 (b. l. 76-77) nurodyta, kad ieškovui eilę kartų per registracijos laikotarpį buvo išduoti pasiūlymai į laisvas darbo vietas. Ieškovas teigia, jog iki 2012 metų jis atlikinėjo bausmę, todėl negalėjo įsidarbinti, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog 2012-11-05 – 2015-03-04 laikotarpiu ieškovui buvo išduota 17 siūlymų įsidarbinti, 2015-03-05 – 2017-07-24 laikotarpiu – 21 siūlymas įsidarbinti. Didžioji dauguma pasiūlymų buvo išduoti vadybininko pareigoms užimti, tačiau nei vienu iš jų ieškovas nepasinaudojo. Ieškovo teigimu, šioms pareigoms jis netiko dėl jo susirgimų, tačiau tai patvirtinančių duomenų teismui nepateikia. Ieškovo pateiktuose medicininiuose dokumentuose (b. l. 9-10) nurodyta, jog ieškovas jau apie 18 metų serga žvyneline, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog santuoka nutraukta ir santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurioje numatytas vaikų išlaikymas, patvirtinta 2009 metais, kuomet ieškovas nurodyta liga jau sirgo nemažai laiko ir tariantis šalims dėl išlaikymo, kaip pažymi ir atsakovė, ši priežastis neturėjo reikšmės. Bylos nagrinėjimo metu pats ieškovas patvirtino, kad gerai apmokamą darbą Lietuvos kariuomenėje prarado dėl padarytos nusikalstamos veikos, o ne dėl kokių nors sveikatos sutrikimų (2017-08-08 teismo posėdžio protokolas: 04 min. 05 sek.). Pažymėtina, jog viename iš pateiktų medicininių dokumentų rekomenduojama vengti fizinio krūvio (b. l. 57), tačiau jis nėra uždraustas. Taip pat bylos nagrinėjimo metu ieškovas nurodė, jog jam nėra suteikta invalidumo grupė, nustatytas darbingumo lygio koeficientas. Į bylą pateiktas žvynelinės aprašymas (b. l. 54), įrodomosios reikšmės byloje neturi, kadangi nėra aišku iš kur nurodoma informacija yra gauta, kokiais tyrimais remiantis padarytos išvados, taip pat nėra individualizuota šiuo konkrečiu nagrinėjamos bylos atveju (ligos sunkumo laipsnis, ligos prognozės ir pan.).

Vertinant ieškovo tikrąją turtinę padėtį darytina išvada, jog ieškovas vengia teismui atskleisti tikrąją savo finansinę padėtį. Ieškinyje ieškovas nurodė, jog jau kurį laiką nedirba, tačiau į bylą išreikalavus duomenis apie ieškovo atliktus mokėjimus už UAB „Teledema“ suteiktas paslaugas (skelbimus apie parduodamus automobilius) (b. l. 63-75), teigė, jog jis yra samdomas kitų asmenų automobilių pardavimui, skelbimus apmoka darbdavys, ieškovas už savo darbą gauna tik minimalų atlygį, tačiau tai patvirtinančių duomenų teismui nepateikė. Ieškovo teigimu atsakovės į bylą pateiktoje fotonuotraukos kopijoje (b. l. 85) nurodytas telefono numeris yra ne jo (2017-09-20 teismo posėdžio įrašas: 3 min. 40 sek.). Be to bylos nagrinėjimo metu ieškovas nurodė, kad palikimo po tėvo mirties nepriėmė, nes jo brolis iki mirties prižiūrėjo tėvą, todėl palikimas atiteko broliui, atsiskaitomųjų sąskaitų bankuose, iš kurių matytųsi ieškovo gaunamos pajamos, jis negali turėti, kadangi baužiamojoje byloje iš jo yra priteistas žalos atlyginimas bei susidaręs išlaikymo įsiskolinimas ir antstolė į sąskaitą įplaukus pinigams, iš kart juos nurašo. Ieškovo duoti parodymai, jų prieštaringumas, įrodymų apie realią turtinę padėtį nepateikimas, neišnaudojimas teiktų darbo pasiūlymų tik sustiprina teismo įsitikinimą, jog ieškovas vengia byloje sakyti tiesą, nėra sąžiningas. Sąžiningumo principas neatskiriamas nuo teisingumo ir protingumo principų. Preziumuojama, kad sąžiningas asmuo civiliniuose santykiuose elgiasi protingai, atidžiai ir rūpestingai, savo subjektines teises įgydamas ir įgyvendindamas teisėtais būdais. Tais atvejais, kai asmens veiksmai neatitinka protingo, apdairaus ir rūpestingo asmens veiksmų standarto, kyla pagrįstų abejonių dėl to, ar jis tikrai veikė skatinamas tų motyvų, kuriuos išviešino, ar turėjo kitokių, sąžiningumui prieštaraujančių tikslų.

Atsakovė į civilinę bylą yra pateikusi vaikų poreikių nustatymo sąrašą, išlaikymo išlaidų paskaičiavimą bei tai patvirtinančius įrodymus (b. l. 22, 84). Teismo vertinimu vaikų poreikių sąrašas yra pagrįstas (CPK 185 straipsnis), išlaidos, reikalingos vaikų poreikiams tenkinti nėra didesnės, negu santuokos nutraukimo metu šalys susitarė, neviršija vieno nepilnamečio vaiko išlaikymui 1/2 dalies Vyriausybės oficialiai nustatyto minimalaus darbo užmokesčio, yra proporcingos dabartiniams nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinta būtinas vaikų vystymuisi sąlygas. Pažymėtina, jog nuo santuokos nutraukimo praėjo 8 metai, vaikų poreikiai iš esmės gali pasikeisti, be to vaikams augant poreikiai tik didėja. Kaip nurodo atsakovė, abu vaikai sportuoja, jiems reikalinga atitinkama mityba, išlaidos išvykoms, treniruotėms. Vaikams augant būtina pirkti naujus rūbus (2017-08-08 teismo posėdžio įrašas: 18 min. 40 sek.).

Kasacinėje praktikoje ne kartą išskirta, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str.), įrodymų pakankamumo taisyklė nereikalauja absoliutaus teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.

Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į aukštesniųjų instancijų teismų praktiką, darytina išvada, kad ieškovas sunkios savo turtinės padėties ar tai, jog ji yra ženkliai pablogėjusi, pasikeitusi neįrodė, todėl ieškinys laikytinas nepagrįstu ir atmestinas (CK 3.192 str., CPK 178 str., 185 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Teismas šioje byloje turėjo 6,71 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (b. l. 1). Ieškinį atmetus, šios išlaidos valstybei priteisiamos iš ieškovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš ieškovo T. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6,71 Eur (šešis eurus 71 ct) išlaidas, susijusias su teismo procesinių dokumentų įteikimu, kurios mokėtinos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Šis Kauno apylinkės teismo sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Eglė Kriaučiūnienė