Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui T. B., tretiesiems asmenims K. B., notarei R. O. I. dėl atsisakymo priimti palikimą pripažinimo negaliojančiu bei skolos išieškojimo iš paveldimo turto dalies.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo K. B. prašė ieškinį atmesti.

Į teismo posėdį neatvyko trečiasis asmuo notarė Rasa O. I.. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Gautas prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 7 d. sprendimu nutraukta tarp šalių – ieškovės J. B. ir atsakovo T. B. – (duomenys neskelbtini) sudaryta santuoka bendru sutuoktinių sutikimu bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria T. B. įsipareigojo skirti vaikų materialiniam išlaikymui ne mažiau kaip po 625,00 Lt (181,01 Eur) per mėnesį kiekvienam sūnui, iš viso abiem kartu ne mažiau kaip 1250,00 Lt (362,02 Eur) kas mėnesį, šią sumą pervedant į motinos J. B. sąskaitą (b. l. 16-18).

Atsakovas T. B. tinkamai nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus - antstolės G. A. kontoroje pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 8 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-27182-530/2016, vykdoma vykdomoji byla dėl T. B. įsipareigojimo skirti sūnums M., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir B., gimusiam (duomenys neskelbtini), materialiniam išlaikymui ne mažiau kaip po 181,01 Eur per mėnesį kiekvienam sūnui, iš viso abiem kartu ne mažiau kaip 362,02 Eur kas mėnesį, išlaikymo įsiskolinimo dydis 2016 m. gruodžio 7 d. yra 28533,90 Eur (b. l. 15). Teismo posėdžio metu ieškovė patikslino, kad išlaikymo įsiskolinimo dydis, jos paskaičiavimu, atskaičius dalį išlaikymo sumokėto iš Vaikų išlaikymo fondo lėšų, sudaro 18115,00 E. A. pripažino, jog ne visada tinkamai teikė nepilnamečiams vaikams išlaikymą, tačiau teikti sutarto dydžio išlaikymą neturėjo galimybių – atliko laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos, dėl paskirtų apribojimų negalėjo išvykti į užsienį ir gauti gerai apmokamą darbą arba įsidarbinti pagal savo specialybę dėl teistumo. Jis jokio nekilnojamojo turto ar vertingo kilnojamojo turto neturi, šiuo metu dirba neoficialiai, gauna tik apie 300,00 Eur dydžio užmokestį per mėnesį, todėl ieškovės reikalaujamo įsiskolinimo iš savo gaunamų lėšų padengti negali.

Atsakovas T. B. 2016 m. spalio 28 d. pareiškimu, gautu 17-ajame notaro biure, atsisakė palikimo 2016 m. spalio 6 d. mirus tėvui R. B. (b. l. 62, 75). Trečiasis asmuo K. B. 2016 m. spalio 28 d. pareiškimu priėmė palikimą atsiradusį po palikėjo R. B. mirties (duomenys neskelbtini). (b. l. 61, 74). Nekilnojamojo turto registro duomenimis (b. l. 67, 68), R. B. nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu (duomenys neskelbtini) bei negyvenamoji patalpa - garažas (boksas) (duomenys neskelbtini).

Ieškovė savo reikalavimą grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio nuostatomis (actio Pauliana) ir prašo pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento atsakovo T. B. atsisakymą priimti palikimą, atsiradusį po jo tėvo R. B. mirties, leisti į atsakovui tenkančią palikimo dalį nukreipti vaikų išlaikymo skolos išieškojimą jos naudai.

Nagrinėjamoje byloje nustatyti ir neginčijami faktai, kad atsakovui T. B. Kauno apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 7 d. sprendimu buvo nustatyta išlaikymo prievolė vaikams M. B. ir B. B. (b. l. 16-18). Atsakovas jam privalomos piniginės prievolės iš esmės nevykdė - tęstiniais veiksmais išlaikymo neteikė arba teikė jį nereguliariai ir neadekvataus vaikų poreikiams dydžio, taip pažeisdamas ieškovės ir šalių nepilnamečių vaikų teises ir interesus; bylos nagrinėjimo metu išlaikymo vaikams įsiskolinimo suma buvo 18115,00 Eur. Taip pat galima teigti, kad atsakovas elgėsi nesąžiningai ir sąmoningai vengė vykdyti išlaikymo prievolę. Tai patvirtina ne tik susidariusio įsiskolinimo dydis, bet ir faktas, kad atsakovas, žinodamas apie jam nustatytą tęstinio pobūdžio prievolę išlaikymo forma vaikams, neturėdamas jokio turto, apmokamo darbo, atsiradus palikimui (nekilnojamajam turtui) po tėvo R. B. mirties 2016 m. spalio 6 d., atsisakė palikimą priimti ir iš jo atsiskaityti pagal išlaikymo prievolę (CK 1.5 straipsnis, 6.67 straipsnio 1 punktas). Atsakovas, atsisakydamas priimti palikimą artimo giminaičio naudai, atliko veiksmus, kuriais siekė išvengti jo prigimtinės ir imperatyviosiose teisės normose įtvirtintos pareigos iki pilnametystės išlaikyti savo nepilnamečius vaikus vykdymo. Taigi nepilnamečių vaikų išlaikymo prievolė, kuri privaloma abiem tėvams, iš esmės buvo vykdoma tik vieno iš tėvų – ieškovės (motinos) sąskaita, dėl to, akivaizdu, kad buvo pažeisti ir turi būti ginami ne tik šalių vaikų, bet ir ieškovės J. B. teisės ir interesai, kurie buvo pažeisti atsakovui vengiant vykdyti savo vaikų išlaikymo prievolę ir ją iš esmės perkeliant ieškovei (CK 1.136 straipsnis 1 dalis, 1.137, 3.192 straipsniai).

Įvertinęs visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovės ir šalių nepilnamečių vaikų interesai turi būti ginami taikant būtent CK 6.66 straipsnį. Ieškovė, gindama savo teises ir atstovaudama šalių vaikų interesams, yra atsakovo kreditorė vaikų išlaikymo prievolėje. Teismų praktikoje pripažįstama, kad CK 6.66 straipsnyje nustatyta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius ne tik tokiu atveju, kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus ar būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, bet ir kitokio, esminio, suprantama, kreditoriaus teisių pažeidimo atveju, o kai sandoris yra neatlygintinis, teismas, spręsdamas jo pripažinimo negaliojančiu klausimą, yra nevaržomas aplinkybių dėl trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo fakto (CK 6.66 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011).

CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vikata ir Ko“ v. UAB „Daisruna ir Ko“, bylos Nr. 3K-3-361/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB „Alytaus tekstilė“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-485/2010; 2013 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Kseda“ v. R. B. , bylos Nr. 3K-3-84/2013; kt.).

Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Tačiau CK 6.67 straipsnyje įtvirtinti konkretūs nesąžiningumo prezumpcijos atvejai, kurie traktuotini kaip bendrosios taisyklės išimtys. Įrodžius aplinkybes, pagrindžiančias vienos iš CK 6.67 straipsnyje nustatytų nesąžiningumo prezumpcijų taikymą, sandorį sudariusioms šalims nesąžiningumas preziumuojamas, todėl įrodinėjimo našta, siekiant paneigti nesąžiningumą ir apsiginti nuo ieškinio, tenka joms pačioms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Kseda“ v. R. B. , bylos Nr. 3K-3-84/2013). Nagrinėjamos bylos atveju aktualus CK 6.67 straipsnio 1 punktas, pagal kurį preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sutartį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimais giminaičiais.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus sprendžia, kad šioje byloje T. B. nesąžiningumo prezumpcija, sudarant vienašalį sandorį – atsisakymą nuo palikimo trečiojo asmens –brolio K. B. naudai, nepaneigta. Sudarydamas ginčijamą vienašalį sandorį, T. B. žinojo apie savo tęstinę prievolę ieškovei, šios prievolės tinkamai nevykdė, taip pat žinojo ar turėjo žinoti, kad sandorio sudarymas pakenks jo mokumui, priešingas išvadas patvirtinančių įrodymų byloje nepateikta (CPK 175, 185 straipsniai). Kaip minėta anksčiau, trečiojo asmens K. B. nesąžiningumo klausimas nėra aktualus, kadangi pagal CK 6.66 straipsnio 2 dalį, vienašalis sandoris – šiuo atveju atsisakymas priimti palikimą trečiojo asmens K. B. naudai, gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo.

Byloje konstatuota, kad atsakovas, vengdamas vykdyti prigimtinę išlaikymo prievolę, iš esmės pažeidžia ieškovės ir nepilnamečių vaikų teises ir interesus. Atsakovo nesąžiningo elgesio – vengimo vykdyti prigimtinę prievolę - išraiška ir yra ieškovės ginčijamo atsakovo sudaryto vienašalio sandorio - atsisakymo nuo palikimo sudarymas. Dėl to yra pagrindas tokį sandorį pripažinti negaliojančiu ir taip sukurti prielaidas, kad atsakovo prievolė būtų įvykdyta turto, kurį atsakovas neteisėtai (pažeisdamas ieškovės bei šalių vaiko interesus) atsisakė priimti, sąskaita. Pripažįstant, kad palikimo priėmimas ar atsisakymas jį priimti yra įpėdinio laisva valia pareiškiama teisė, konstatuojama, kad negalimas įpėdinio įpareigojimas priimti palikimą. Tačiau nustačius, kad įpėdinis neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teise atsisakyti palikimo, atsisako palikimo ir taip pažeidžia kitų asmenų teises ir interesus - bylos atveju ieškovės, atsakovo kreditorės, pažeistos asmens teisės turi būti ginamos ir jos reikalavimas turi būti tenkinamas to turto, kurio neteisėtai ir pažeidžiant kitų asmenų teises ir interesus buvo atsisakyta, sąskaita, nukreipiant išieškojimą į tą turtą, kuris dėl neteisėtu pripažinto sandorio vykdymo perėjo trečiojo asmens valdyman ir nuosavybėn. Dėl to ieškovei ir šalių vaikams neįvykdytos atsakovo prievolės turi būti įvykdytos to turto, kurio neteisėtai ir pažeidžiant kitų asmenų teises ir interesus buvo atsisakyta, sąskaita, nukreipiant išieškojimą į tą turtą, kuris dėl neteisėtu pripažinto sandorio vykdymo perėjo trečiojo asmens K. B. nuosavybėn (CK 6.66 straipsnio 4 dalis).

Dėl kitų, aukščiau neaptartų, šalių ir trečiojo asmens argumentų teismas detaliau nepasisako, nes sprendžia, kad jie yra teisiškai nereikšmingi siekiant tinkamai išspręsti byloje kilusį ginčą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Paduodant ieškinį, ieškovė J. B. sumokėjo 31,00 Eur žyminį mokestį, nurodydama, jog ginčas yra neturtinis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimu, priimtu civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012, suvienodino formuojamą praktiką žyminio mokesčio už actio Pauliana ieškinį mokėjimo klausimu, išaiškindama, kad actio Pauliana pagrindu reiškiamas reikalavimas laikytinas turtiniu, kurio suma nustatoma ir šis ieškinys įvertinamas pagal ginčijamu sandoriu perleisto turto rinkos vertę (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgus į nurodytus išaiškinimus, teismas sprendžia, kad nusprendus tenkinti ieškovės ieškinį, ieškovės už ieškinį sumokėtas 31,00 Eur žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo ieškovei, taip pat iš atsakovo priteistina į valstybės biudžetą nesumokėta 137,00 Eur žyminio mokesčio dalis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 str. 1 dalis).

Patenkinus ieškinį, 11,45 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos priteistinos iš atsakovo T. B. valstybei, nes ši suma viršija nustatytą minimalią priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259-260, 263-267, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento T. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2016 m. spalio 28 d. atsisakymą priimti palikimą, atsiradusį po jo tėvo R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties 2016 m. spalio 6 d.

Nukreipti pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 8 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-27182-530/2016 vykdomo išlaikymo iš T. B. nepilnamečiams vaikams: M. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), bei B. B., gimusiam (duomenys nesklebtini), skolos išieškojimą ieškovės J. B. naudai į atsakovui T. B. paveldint pagal įstatymą tenkančią palikimo, likusio po tėvo R. B. mirties, dalį.

Priteisti ieškovei J. B. iš atsakovo T. B. 31,00 Eur (trisdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio, ieškovės sumokėto paduodant ieškinį.

Priteisti iš atsakovo T. B. 137,00 Eur (vieną šimtą trisdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio bei 11,45 Eur (vienuolika eurų 45 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.