Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui A. F. S. E. H. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.

1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose gautas ieškovės A. M. ieškinys, kuriuo prašoma:

1.1 nutraukti santuoką tarp ieškovės A. M. ir atsakovo A. F. S. E. H., įregistruotą (duomenys neskelbtini) Elektrėnų savivaldybės administracijos CMS (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

1.2 po santuokos nutraukimo atsakovui A. F. S. E. H. palikti pavardę H., ieškovei A. M. pavardę M.;

Nurodoma, kad santuoka tarp ieškovės A. M. ir atsakovo A. F. S. E. H., įregistruota (duomenys neskelbtini) Elektrėnų savivaldybės administracijos CMS (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Po santuokos sudarymo praėjus vienam mėnesiui, Atsakovas pareiškė, jog jis važiuoja į savo šalį (Egiptą) aplankyti giminaičių ir grįš dviejų savaičių bėgyje. Ieškovė pasitikėjo Atsakovu, tačiau jis taip ir nesugrįžo. Ieškovė bandė su Atsakovu susisiekti telefonu, ieškoti per bendrus pažįstamus, tačiau sutuoktinio rasti nepavyko. Atsakovas po išvykimo į savo šalį, su Ieškove susisiekti nebandė. Ieškovė ir Atsakovas kartu nebeveda bendro ūkio ir visiškai nebendrauja jau ilgiau nei 12 metų, santuoka faktiškai yra iširusi. Ieškovė šiai dienai yra sukūrusi kitą šeimą su gyvenimo draugu R. V. ir augina du nepilnamečius vaikus – M. V., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. V., gim. (duomenys neskelbtini). Šalys neturi nepilnamečių vaikų, taip pat santuokos metu įgyto ir dalintino turto bei bendrų kreditorinių įsipareigojimų. Ieškovė ieškinio pateikimo dienai neturi jokių skolinių įsipareigojimų, Ieškovei taip pat nėra žinoma apie tai, kad Atsakovas turėtų skolinių įsipareigojimų.

II. Atsakovo reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškinys tenkinamas visiškai.

3. Bylos medžiaga ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė su atsakovu santuoką įregistravo (duomenys neskelbtini) Elektrėnų savivaldybės administracijos CMS (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)).

Dėl santuokos nutraukimo

4. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė santuoką su atsakovu įregistravo (duomenys neskelbtini) Elektrėnų savivaldybės administracijos CMS (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)).

5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.26, 3.27, 3.28 straipsniai numato, kad sudarę santuoką sutuoktiniai įgyja teises ir pareigas, privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Sudarę santuoką, sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. CK 3.27 straipsnyje išvardytų pareigų pažeidimas gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu (CK 3.60 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). CK 3.61 straipsniui taikyti neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad sutuoktinių pareigas pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010). Sprendžiant sutuoktinių kaltės klausimą teismas privalo atsižvelgti į sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu, tarpusavio santykius ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

6. Ieškovė ir Atsakovas sutiko, kad dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai. Šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Elektrėnų savivaldybės administracijos CMS (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), realiai santuokoje išgyveno tik vieną mėnesį, tačiau jau daugiau nei 12 metų nebendrauja, nepalaiko jokių ryšių, negyvena kartu ir neveda bendro ūkio. Ieškovė nurodė, kad jų santuokiniai ryšiai visiškai nutrūkę ir nei vienas iš sutuoktinių nepageidauja išsaugoti šeimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, bei įvertinus tai, kad santuoka faktiškai nutrūkusi, sutuoktiniai neveda bendro ūkio, darytina išvada, jog dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai. Konstatuotina, kad šiuo metu šalių santuoka yra tik formali, sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma, todėl santuoka nutrauktina pripažįstant, kad dėl šeimos iširimo kalti yra abu sutuoktiniai (CPK 185 straipsnis, CPK 384 straipsnio 6 dalis, CK 3.61 straipsnis).

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo.

7. Ieškovė ir Atsakovas išlaikymo vienas iš kito nereikalauja.

Dėl sutuoktinių pavardžių.

8. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 str. 1 d.). Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti ikisantuokinę ,,M.“ pavardę, Atsakovas prašo po santuokos nutraukimo palikti jo pavardę ,,H.“, todėl po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama ikisantuokinė pavardė – ,,M.“, atsakovui – ,,H.“.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

9. Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiamas 100,00 Eur žyminis mokestis.

10. Valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – ši suma iš atsakovo nepriteistina bei neišieškotina (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti atsakovo A. F. S. E. H., gim. (duomenys neskelbtini), ir ieškovės A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), įregistruotą (duomenys neskelbtini) Elektrėnų savivaldybės administracijos CMS (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti ,,M.“ pavardę, atsakovui ,,H.“ pavardę.

Priteisti iš atsakovo A. F. S. E. H. ieškovės A. M. naudai 100,00 Eur (vieno šimto eurų 00 ct) žyminį mokestį.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.