- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-01
- Bylos Nr.
- 1A-221-526/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys, Savinijus Katauskas, Eugenijus Antanauskas
- Nuteistasis
- M. L., E. V.
- Advokatai
- Viktoras Gecas, Viktoras Kičiatovas
- Kategorijos
- 1.2.14.5.1Sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Savinijaus Katausko, Daliaus Jocio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. L., nuteistojo E. V. ir nuteistojo E. V. gynėjo advokato Viktoro Geco apeliacinius skundus dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022 m. balandžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo:
M. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį 8 (aštuonerių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 302 straipsnio 1 dalį 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę įskaitytas suėmime išbūtas laikas – nuo 2021 m. vasario 17 d. iki 2022 m. balandžio 15 d., taip pat 2021 m. spalio 15 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu atlikta bausmės dalis ir juo įskaityti laikotarpiai;
M. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant visą laisvės apribojimo laikotarpį nuo 22.00 val. iki 6.00 val., būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; pagal BK 302 straipsnio 1 dalį 1(vienerių) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą laisvės apribojimo laikotarpį nuo 22.00 val. iki 6.00 val., būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme, paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje, apimant švelnesnę bausmę, paskirtą už nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir paskirta subendrinta galutinė 1 (vienerių) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant visą laisvės apribojimo laikotarpį nuo 22.00 val. iki 6.00 val., būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
E. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su 2020 m. gruodžio 17 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nuosprendžiu paskirta subendrinta galutine 6 (šešerių) metų ir 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausme, jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės 2020 m. gruodžio 17 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nuosprendžiu paskirtos subendrintos galutinės 6 (šešerių) metų ir 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį (aštuonis mėnesius) šiuo nuosprendžiu paskirtos švelnesnės 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta 6 (šešerių) metų ir 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityta 2020 m. gruodžio 17 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nuosprendžiu atlikta bausmės dalis ir juo įskaityti laikotarpiai.
Nuosprendžiu UAB (duomenys neskelbtini) solidariai iš kaltinamųjų M. P., M. L. ir E. V. priteisti 630,74 Eur (šeši šimtai trisdešimt eurų ir 74 ct) turtinės žalos atlyginimo.
Nuosprendis dėl M. P. apeliacine tvarka nėra skundžiamas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. E. V., M. P. ir M. L. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą: 2017 m. gegužės 27 d., apie 21.25 val., UAB (duomenys neskelbtini) dviračių nuomos punkte, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupe, M. L. prisistačius A. K. ir nuomos punkto darbuotojai D. U. pateikus vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. A. K. vardu, bei pasirašius dviračių nuomos sutartyje, išsinuomojo tris dviračius „Fuji Nevada 1.9“, kurių du dviračiai kiekvienas po 308,32 Eur, bendros 616,64 Eur vertės, trečias dviratis 322,42 Eur vertės, kuriuos turėjo grąžinti iki 2017 m. gegužės 28 d., 9.00 val., tačiau dviračių negrąžino. Tokiu būdu E. V., M. P. ir M. L. apgaule savo ir kitų naudai įgijo UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį 939,06 Eur vertės turtą.
2. Be to, M. L. nuteistas už tai, kad neturėdamas teisėto pagrindo įgijo ir panaudojo fizinio asmens dokumentą: 2017 m. gegužės 27 d., apie 21.25 val., UAB (duomenys neskelbtini) dviračių nuomos punkte, esančiame (duomenys neskelbtini), M. P. perdavus naudotis A. A. K. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), M. L., pastarasis neturėdamas teisėto pagrindo įgijo ir 2017 m. gegužės 27 d., apie 21.25 val., panaudojo fizinio asmens dokumentą, t. y. 2017 m. gegužės 27 d., apie 21.25 val., UAB (duomenys neskelbtini) dviračių nuomos punkte, esančiame (duomenys neskelbtini), prisistatęs A. K. bei nuomos punkto darbuotojai D. U. pateikęs negaliojantį vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. A. K. vardu, pasirašė dviračių nuomos sutartį.
II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. L. prašo Palangos rūmų 2022 m. balandžio 15 d. nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti. Nurodo, jog su apkaltinamuoju nuosprendžiu nesutinka, nes padaryti nusikalstamos veikos nesitarė, neplanavo ir nepadarė. Nežinojo, kad M. P. negrąžins dviračių į nuomos punktą.
3.1. Apeliantas skunde nurodo, jog teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė iš esmės tik ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, nepagrįstai nekreipdamas dėmesio į teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus. Nurodo, jog liudytoja D. U. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. gegužės 27 d., ji dirbo kaip dviračių nuomotoja UAB (duomenys neskelbtini) nuomos punkte, adresu (duomenys neskelbtini). Tą dieną apie 21.25 val. į nuomos punktą, kuriame dirbo atėjo trys vaikinai, jie buvo apie 23-25 metų amžiaus, visi trys panašaus kūno sudėjimo. Minėti vaikinai norėjo išsinuomoti parai laiko tris dviračius. Vaikinai dviračius išsinuomojo vakare, o pažadėjo grąžinti ryte. Paprašius dokumento, jai buvo pateiktas vairuotojo pažymėjimas, kuris buvo Aisčio vardu, užpildė sutartį, sumokėjo 30 Eur ir išvažiavo. Sutartyje pasirašė tas pats asmuo, kuris pateikė dokumentą. Pasirašė tikrai tas, kuris padavė dokumentą, nes tokios taisyklės, kad pasirašo tas žmogus, kuris pateikia dokumentą. Kuris iš jų pateikė dokumentą ir pasirašė negali pasakyti, jis buvo su kepure. Kitą dieną ryte jų nesulaukus, dar laukė iki vakaro, skambino telefonu, bet jis buvo išjungtas. Suprato, kad įvykdyta vagystė, todėl kreipėsi į policiją. Vienas dviratis buvo grąžintas po savaitės, nes jį rado žmonės. Apeliantas nurodo, jog tuo tarpu, teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytoja kategoriškai nebeteigė, kad dokumentą pateikė tas, kuris ir pasirašė. Pažymi, kad dokumentą būtų pateikęs būtent jis, M. L., liudytoja neparodė. Mano, jog vertinant liudytojos parodymus, atsižvelgtina ir į tai, kad, kaip teigė pati liudytoja, nuomos punkte buvo nustatyta taisyklė, kad pasirašo tas, kuris ir pateikia dokumentą. Tačiau liudytoja, esant daugiau asmenų, gali ir nepastebėti, kuris iš tikro asmuo pateikė dokumentą, tačiau pripažinti, kad ji nepastebėjo ar pasirašo tas pats asmuo kuris ir pateikė dokumentą ji negali, nes tokiu atveju liudytoja pripažintų, kad pažeidė nuomos punkto taisykles. Apeliantas nurodo, jog nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios teigė, kad dokumentą pateikė M. P., o tai patvirtina ir pats M.. Nurodo, kad jo dėmesys buvo sukoncentruotas į dviračius, o ne į dokumentą. Kadangi buvo arčiausiai dviračius nuomojančios merginos, M. P. paprašė jo pasirašyti. Jis paklausė M., kieno vardu pasirašinėti, ir jam buvo pasakyta, kad A. K.. Todėl jis visiškai nesusimąstęs, automatiškai pasirašė sutartyje ir nuėjau toliau rinktis dviratį. Kodėl M. P. pasakė pasirašinėti A. K. vardu, jis nežino ir M. neklausė, į tai nesigilino. Kodėl M. P. pateikė ne savo dokumentą ir iš kur jis jį gavo, jis nežino ir nesidomėjo. Apelianto manymu, kaltinimas, kad jis tyčia įgijo ir pateikė svetimą dokumentą yra visiškai nepagrįstas.
3.2. Apelianto manymu, svarbu paminėti, kad ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai nustatė ir identifikavo E. V. kaip asmenį, realizavusį neteisėtai užvaldytus dviračius. Iš esmės tai buvo konstatuota tik dėl to, kad pokalbis apie dviračių realizavimą vyko iš E. V. mobiliojo ryšio telefono. Tačiau, apelianto manymu, duomenys, kurių pagrindu tai buvo padaryta, kelia labai didelių abejonių. Nurodo, kad liudytojas R. D. parodė, kad jis 2017 metais dirbo (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato, antrajame skyriuje, vyriausiuoju tyrėju. Kadangi praėjo daug laiko, visko gerai neprisimena, bet mano, kad pasinaudodamas policijos duomenų bazėmis ir pagal įtariamųjų turimus telefono numerius, galėjo identifikuoti, koks žmogus kalba. Dažniausiai ir identifikuojama pagal telefono numerius, bet dažnai asmenys, kurie būna teisti ir ne kartą, jų balsus jau pareigūnai atpažįsta. Negali tiksliai pasakyti, iš kur buvo identifikuotas balsas, ar iš telefono numerio ar nutarties numerio. Jie turi įvairių duomenų bazių, visomis naudojasi ir taip identifikuoja asmenis. Apelianto nuomone, toks asmens identifikavimo pagal balsą metodas ir būdas kelia pagrįstų abejonių, tuo labiau, kad teisminio nagrinėjimo metu paskyrus ekspertizę, atliktos ekspertizės išvados iš esmės paneigė pareigūnų padarytas išvadas. Nurodo, kad 2021 m. gruodžio 3 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizes akte Nr. 11-2359(21) konstatuota, kad tirti pateiktame telefoninio pokalbio garso įraše, žymimame: 304, esančiame DVD-R diske „Titanum“, užfiksuoto pokalbio dalyvio, vyro „E“ (raide E žymimos jo pasakytos frazės tyrimui pateiktoje pokalbio stenogramoje), balsas bei kalba yra M. P.; tikėtina, kad tirti pateiktuose telefoninio pokalbio garso įrašuose, žymimuose: 3102, 3106, 3111, 3112, esančiuose DVD-R diske „Titanum“, užfiksuoto pokalbių dalyvio, vyro „E“ (raide E žymimos jo pasakytos frazes tyrimui pateiktose šių pokalbių stenogramose), balsas bei kalba yra M. P.. Apelianto manymu, būtent tokios ekspertų išvados patvirtina M. P. ir kitų kaltinamųjų parodymus, kad dviračius realizavo M. P.. Apelianto nuomone, nors teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad jo, M. L., kaltė, išankstinė tyčia neteisėtai užvaldyti dviračius, yra įrodyta, jis su tokia teismo išvada nesutinka. Mano, jog byloje nėra surinkta neginčytinų įrodymų, kad jis jau iš anksto kartu su M. P. ir E. V. buvo suplanavę negrąžinti dviračių. Pažymi, jog patikėjo M. P. teiginiais, kad kitą dieną jis pats gražins dviračius į nuomos punktą ir nežinojo, kad M. to neketina padaryti. Nurodo, kad dėl dviračių realizavimo jis nesitarė, realizavime nedalyvavo, jokios naudos iš to neturėjo. Mano, kad byloje nėra jokių duomenų, rodančių, kad jis kažkaip galėjo prisidėti prie dviračių realizavimo.
4.1. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. V. prašo Palangos rūmų 2022 m. balandžio 15 d. nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti. Apeliantas skunde nurodo, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl jo kaltė nebuvo įrodyta, teismas netinkamai vertino kaltinamųjų parodymus kaip jo kaltę patvirtinančius įrodymus, nes kaltinamųjų parodymai jo nuomone nebuvo pagrįsti kitais byloje esančiais įrodymais. Be to, apelianto nuomone, teismo sudėtis buvo neteisėta, kadangi apkaltinamąjį nuosprendį byloje priėmė tas pats teisėjas, kuris ikiteisminio tyrimo metu priėmė procesinius sprendimus dėl procesinių prievartos priemonių teisėtumo patvirtinimo.
4.2. Apelianto nuomone, skundžiamas teismo nuosprendis yra priimtas iš esmės pagal teismo atitinkamą visų faktinių aplinkybių subjektyvų įvertinimą, kuris nėra pagrįstas objektyviu byloje esančių įrodymų vertinimu. Nurodo, kad teismo nuosprendyje yra gausu byloje esančių įrodymų citatų, jų turinio detalaus išdėstymo, tačiau nuosprendyje nėra teismo nuoseklios teisinės išvados dėl byloje esančių įrodymų pagrįstumo, patikimumo, susietumo ir įrodymų leistinumo. Todėl, apelianto manymu, iš esmės nuosprendis yra pagrįstas subjektyvia teismo nuomone, tačiau nuosprendyje teismo išdėstytos išvados neginčytinai nepatvirtino jo, E. V., kaltės. Mano, kad apkaltinamasis nuosprendis yra pagrįstas iš esmės teismo prielaidomis, kurios buvo pagrįstos atskirų rašytinių įrodymų atitinkamomis ištraukomis, kuriose policijos įstaigos pareigūnai ikiteisminio tyrimo metu buvo įvardiję jo, E. V., vardą ir pavardę. Nurodo, kad teismo nuosprendyje ne kartą yra minima įrodymų visuma, tačiau įrodymai nėra pagrįsti teisinėmis išvadomis, kurios patikimai patvirtintų visų įrodymų sąsajumą ir/ ar jo, kaltinamojo E. V., kaltę. Nurodo, kad teismo nuosprendžio 11 psl. išdėstytos išvados apie tai, kad „kaltinamųjų M. L. bei E. V. baudžiamojo proceso metu keltos versijos paneigtos byloje esančių įrodymų visuma“ baudžiamajame procese nėra galimos, kadangi tokios teismo išvados yra lemiančios asmens kaltę, tačiau šios teismo išvados nėra konkrečios ir aiškios. Pažymi, jog kadangi teismas nuosprendyje nenurodė kokios kaltinamųjų versijos ir kokiais įrodymais buvo paneigtos, todėl teismo nuosprendis šioje dalyje yra neaiškus ir pažeidžiantis kaltinamojo asmens teises, kadangi kaltinamasis nežinodamas kokios versijos ir kuriais įrodymais teismo buvo paneigtos, neturi galimybės atitinkamai gintis nuo kaltinimo. Taip pat nurodo, jog teismas nepagrįstai nuosprendžio 11 psl. nuspendė kritiškai vertinti kaltinamųjų M. P. ir jo, E. V., parodymus, kadangi, teismo nuomone, kaltinamųjų parodymai buvo kaip kitais įrodymais nepagrįsta jų gynybinė versija. Mano, kad šioje nuosprendžio dalyje teismas pažeidė kaltinamųjų nekaltumo prezumpciją, kadangi kaltinamasis baudžiamajame procese neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, tačiau jo kaltę privalo įrodyti valstybinis kaltintojas. Kaltinamasis asmuo savo parodymus baudžiamajame procese neprivalo kaip nors pagrįsti kitais byloje esančiai įrodymais, kadangi kaltinamasis asmuo ikiteisminio tyrimo metu nežino ir negali žinoti nei vieno byloje esančio įrodymo turinio. Kaltinamasis asmuo baudžiamajame procese neprivalo įrodymais pagrįsti savo gynybinę versija, tačiau atvirkščiai – prokuroras ir/ar teismas turi pareigą atitinkamai paneigti kaltinamojo parodymų turinį, kuris atitinkamai prieštarauja kaltinimo turiniui. Apelianto manymu, teismas 2022-04-15 nuosprendžiu konkrečiais įrodymais nepaneigė konkrečių kaltinamųjų parodymų, kurie teismo nuosprendyje buvo įvertinti kritiškai, todėl laikytina, kad kaltinamųjų „gynybinės versijos“, kurias teismas įvardijo nuosprendyje, liko nei patvirtintos nei paneigtos.
4.3. Apelianto nuomone, visiškai nepagrįsta ir negalima teismo nuosprendžio 11 psl. išvada, kurioje teismas nurodė, kad ,, ..... todėl M. P., M. L. ir E. V. teisme duotais parodymais remiasi tik tiek, kiek jie atitinka kitų byloje esančių įrodymų turinį.“ Mano, kad ši nuosprendžio dalis patvirtino, jog teismas kaltinamųjų parodymus nevertino pilna apimtimi, tačiau tik epizodiškai, t. y. teismas vertino kaltinamųjų parodymus, kurie atitinka kitų byloje esančių įrodymų turinį, o kitas kaltinamųjų parodymų dalis teismas nevertino, nes kaltinamųjų parodymai nepatvirtino jų kaltės arba teismo subjektyviai buvo įvertinti kritiškai kaip kitais įrodymais nepagrįsta kaltinamųjų gynybinė versija. Nurodo, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą baudžiamajame procese teismas privalo įvertinti visus kaltinamųjų parodymus pilna apimtimi ir aiškiai nuspęsti kurie kaltinamojo parodymai yra atmestini ir dėl kokių priežasčių. Apelianto manymu, kadangi teismas detaliai nenustatė ir nuosprendyje nenurodė kurie konkrečiai kaltinamųjų parodymai patvirtino kitų byloje esančių įrodymų turinį, todėl nėra aišku kuriais konkrečiai jo, kaltinamojo E. V., parodymais ir kokias kitais įrodymais buvo grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis. Apeliantas mano, kad teismas vertino tik tuos kaltinamųjų parodymus, kurie atitiko byloje esančių įrodymų turinį, tai tokiu atveju teismas 2022-04-15 nuosprendžiu įvykdė subjektyvų pasirinktinį teisingumą, kuris buvo pagrįstas atitinkamais įrodymų epizodais ir/ar įrodymų turinio ištraukomis bei teismo nepagrįstomis prielaidomis. Pažymi, kad jis, E. V., neturi galimybės tinkamai gintis nuo kaltinimo, kadangi teismas nuosprendyje konkrečiai neįvardijo, kurios įrodymų dalys ar konkretus įrodymų turinys patikimai patvirtino jo, E. V., dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme.
4.4. Apelianto tvirtinimu, teismo nuosprendyje nepagrįstai kaip leistini įrodymai buvo įvertinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017-07-04 ir 2017 m. rugpjūčio mėnesio raštai, kadangi šie raštai yra tik atitinkamo informacinio pobūdžio policijos pareigūno raštai, kurie nėra procesiniai dokumentai, todėl šie policijos raštai nėra įrodymai, kurie kaip nors pagrįstų jo, E. V., kaltę dėl jo dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme. Mano, kad bylos dokumentais nebuvo identifikuotas jo, E. V., balsas, kuris buvo policijos pareigūnų fiksuojamas slapta atliekamų asmenų pokalbių telefonu klausymo stenogramose. Apelianto manymu, dėl šios priežasties byloje esančios asmenų pokalbių telefonu stenogramos, o taip pat Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017-07-04 ir 2017m. rugpjūčio mėnesio raštai neturi byloje įrodomosios galios, kadangi policijos pareigūnai slapta vykdydami asmenų pokalbių telefonu klausymus neturėjo pagrindo vieno ar kito asmens balsu pasakytą tekstą priskirti konkrečiam asmeniui su konkrečiu vardu ir pavarde, nes ikiteisminio tyrimo metu pokalbiuose dalyvaujantys asmenys nebuvo identifikuoti. Nurodo, kad teismas nuosprendyje detaliai naudojo policijos įstaigos užfiksuotų asmens pokalbių telefonu citatas, tačiau teismas nuosprendyje neišdėstė savo išvados dėl šių pokalbių telefonu stenogramos įrodomosios reikšmės, o taip pat teismas nenurodė kurios asmenų pokalbių ištraukos patvirtino jo, kaltinamojo E. V., kaltę.
4.5. Be to, apeliantas nurodo, kad tos pačios sudėties teismas, kuris priėmė 2022-04-15 apkaltinamąjį nuosprendį, ikiteisminio turimo metu priėmė procesinius sprendimus dėl procesinės prievartos priemonės teisėtumo patvirtinimo (b. 1. 48-49, t. 3; b. 1. 51-52, t. 3; b. 1. 75-76, t. 3). Apelianto nuomone, tas pats teisėjas, kuris ikiteisminio tyrimo metu tvirtino procesinių prievartos priemonių teisėtumą, neturėjo teisės nagrinėti baudžiamąją bylą iš esmės ir priimti nuosprendį.
2. Apeliaciniu skundu nuteistojo E. V. gynėjas advokatas V. Gecas prašo Palangos rūmų 2022 m. balandžio 15 d. nuosprendį panaikinti ir jo ginamąjį E. V. išteisinti. Nurodo, kad apeliacijos būtinumą šioje baudžiamojoje byloje lėmė tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio dalies nuostatų pažeidimų, BPK 305 straipsnio l dalies 2 punkto pažeidimų, LR Konstitucijos 31 straipsnio pažeidimų ir BK bendrosios dalies nuostatų pažeidimus, nesilaikė BK 41 straipsnio, 54 straipsnio nuostatų reikalavimų.
5.1. Apelianto gynėjas skunde nurodo, kad analizuodamas surinktu įrodymų visumą baudžiamojoje byloje, pirmosios instancijos teismas, juos vertino atsietai vieną nuo kito, nevertino bylos įrodymų visumos ir tai nulėmė klaidingų išvadų padarymą, tuo pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pripažino jo ginamąjį kaltu pagal BK 182 straipsnio l dalį, kad jis nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje. Nurodo, kad visų pirma, kaip matyti iš pačio Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022-04-15 d. nuosprendžio aprašomosios, motyvuojančios dalies, bei rašytinių bylos įrodymų, tai teismas nenustatė tiesioginio ar kokio kito išankstinio susitarimo, jog jo ginamasis, E. V., bei kiti kaltinamieji, t. y. M. L. ir M. P., būtų iš anksto susitarę ar suplanavę daryti nusikalstamą veiką. Mano, kad susitarimas daryti nusikalstamą veiką bendrininkų grupėje, nėra nustatytas nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teismo metu, kaip matyti iš jo ginamojo parodymų, jis savo kaltės visiškai neprįpažino, apie išankstinį susitarimą ar kokį planą daryti nusikalstamą veiką nedavė jokių parodymų nei kaltinamieji M. L., nei M. P.. Nurodo, kad teismo posėdžio metu M. P. tvirtino, kad nei jo ginamasis, nei M. L., net nežinojo, kad M. P. sugalvojo negrąžinti dviračių. Taip pat nurodo, kad M. P. ir ikiteisminio tyrimo metu niekur nenurodė apie jokį išankstinį susitarimą ar planą tarp jų pasisavinti apgaulės būdu dviračius. Pažymi, kad M. P. nurodė, kad jis pats buvo paėmęs jo ginamojo mobilųjį telefoną ir skambino iš jo į I. B. telefono numerį. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, motyvavo tuo, kad M. P. parodymai yra nenuoseklūs ir kad jis tokiais parodymais bando sušvelninti tiek savo, tiek draugų atsakomybę. Apelianto gynėjas su tokia teismo išvada ir motyviais nesutinka, nes apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas spėlionėmis. Mano, kad bylos medžiagos visuma niekur nėra nustatytas bendrininkavimas ir joks susitarimas daryti nusikalstamą veiką. Pažymi, jog jo ginamasis apie M. P. nusikalstamus planus nieko nežinojo. Pripažįsta, kad buvo kartu dviračių nuomos punkte, tačiau tai neįrodo, kad buvo suplanuotas nusikaltimas. Nurodo, kad jo ginamasis E. V. nematė ir nežinojo, kad M. L. pateikė ne savo dokumentą nuomuodamasis dviračius. Pažymi, kad liudytoja D. U. nurodo, kad asmens dokumentą pateikė ir pasirašė nuomos sutartyje tas pats asmuo, t. y. kaip nustatė teismas M. L.. Mano, kad byloje nėra nustatyta ir įrodyta, kad jo ginamasis iš anksto buvo susitaręs įvykdyti apgaulę ir veikė bendrininkų grupe, tokių aplinkybių nepatvirtino nei M. P. nei M. L..
5.2. Apelianto gynėjas nurodo, kad Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022-04-15 nuosprendyje nėra nė žodžio apie I. B. parodymus. Pažymi, kad šis asmuo, t. y. I. B. pagal M. P. parodymus paėmė iš M. P. apie 22.00 val. dviračius prie stotelės. Nurodo, kad paminėto asmens parodymai visiškai nėra aprašyti ir nurodyti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022-04-15 dienos nuosprendyje. Mano, kad esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nuosprendis negali būti teisėtas ir pagristas. Nurodo, kad pagal byloje surinktus įrodymus ir atlikta balso ekspertize nustatytas balsas visur yra M. P., o ne jo ginamojo, E. V.. Mano, kad tas faktas, jog M. P. naudojosi jo ginamojo duotu automobiliu ir jo mobiliojo ryšio telefonu, dar neįrodo jo ginamojo kaltės. Nurodo, jog M. P. ir M. L. yra geri jo ginamojo E. V. pažįstami ir draugai, todėl paprašius M. P. automobilio, jis jį davė ir neklausė, kad jam jo reikia ir kokiems tikslams, o M. P. nesakė, kad juo gabens parduoti išnuomuotus dviračius, tokių aplinkybių nenustatė ir neįrodė pirmosios instancijos teismas. Apelianto gynėjo manymu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju jo ginamąjį E. V. kaltu pripažino vien todėl, kad jis yra praeityje teistas, t. y. už jo kriminalinę praeitį be jo kaltės įrodymų.
5.3. Apelianto gynėjas nurodo, jog jeigu apeliacinės instancijos teismas, visgi pripažins jo ginamąjį kaltu šioje baudžiamojoje byloje, tai prašo atsižvelgti į tai, kad jam paskirta aiškiai per griežta bausmė. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodo, kad nenustatė jo ginamojo kaltę lengvinančių aplinkybių, o nustatė tiktai kaltę sunkinančią aplinkybę – kad nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupe, bei nurodo, kad skiria pagal BK 182 straipsnio l dalį griežčiausią bausmę, t. y. laisvės atėmimą, artimą 182 straipsnio l dalies sankcijos vidurkiui ir kad ši bausmė atitinka kaltinamojo asmenybę ir pavojingumą, bei pagal LR BK 182 straipsnio l dalį paskiria l metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Apelianto gynėjas su tokia teismo išvada nesutinka, nes kaip matyti pagal BK 182 straipsnio l dalį, pirmosios instancijos teismas paskyrė l metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, t. y. ne artimą vidurkiui, nes BK 182 straipsnio l dalis numato laisvės atėmimą iki 3 metų. Nurodo, jog kaip matyti iš nuosprendžio rezoliucinės dalies, tai pagal BK 182 straipsnio l dalį jo ginamajam E. V. paskirta l metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra pati griežčiausia bausmė iš paskirtų bausmių kitiems nuteistiesiems, nes M. L. paskirta l metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o M. P. paskirta tik 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Mano, kad pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai neatsižvelgė, kokį konkretų vaidmenį jo ginamasis E. V. atliko bendrininkų grupėje.
3. Atsiliepimų į nuteistojo M. L., nuteistojo E. V. ir nuteistojo E. V. gynėjo advokato V. Geco apeliacinius skundus negauta.
4. Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
8. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022 m. balandžio 15 d. nuosprendis naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti teismui, nes bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
9. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių BPK pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems.
10. Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad nagrinėjant bylą pirmojoje instancijoje buvo pažeisti BPK reikalavimai dėl teismo nešališkumo. Pažymėtina, kad teismo nešališkumo reikalavimas yra ir viena iš asmenų konstitucinės teisės į teisingą teismą sudėtinių dalių. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287/2003, 2K-738/2004, 2K-340/2008, 2K-228/2009, 2K-176/2010, 2K-193/2010, 2K-195/2010, 2K-414/2010; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai Daktaras prieš Lietuvą (Daktaras v. Lithuania, no. 42095/98, judgement of 10 October 2000); kaip naujesnį šaltinį žr. Micallef prieš Maltą (Micallef v. Malta, no. 17056/06, judgement of 15 October 2009). Šališku turėtų būti pripažįstamas teismas, kai bylą išnagrinėjo nors vienas teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių. BPK 59 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teisėjas privalo nusišalinti šio Kodekso 58 straipsnyje nurodytais pagrindais. Taigi ne tik proceso dalyviai gali nušalinti teisėją, bet ir minėta imperatyvi norma įpareigoja teisėją nusišalinti nuo tokios bylos nagrinėjimo egzistuojant BPK 58 straipsnyje numatytiems atvejams.
11. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylą išnagrinėjusi Skuodo apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Vaida Railienė pagal BPK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas negalėjo nagrinėti šios bylos, nes ikiteisminio tyrimo metu ji priėmė procesinius sprendimus dėl procesinės prievartos priemonės teisėtumo patvirtinimo (b. 1. 48-49, t. 3; b. 1. 51-52, t. 3; b. 1. 75-76, t. 3). BPK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad teisėjas negali dalyvauti procese ar pakartotinai nagrinėti tą pačią bylą, jeigu jis sprendė įtariamojo suėmimo ar suėmimo pratęsimo klausimą, sankcionavo procesinių prievartos priemonių taikymą arba nagrinėjo proceso dalyvių skundus toje pačioje byloje. Pagal BPK 59 straipsnio 1 dalį teisėjas, teisiamojo posėdžio sekretorius, vertėjas, ekspertas, specialistas ar prokuroras privalo nusišalinti šio Kodekso 58 straipsnyje nurodytais pagrindais. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad 2017 m. liepos 31 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Vaida Railienė priėmė nutartis ikiteisminio tyrimo byloje, kuriomis sankcionavo procesines prievartos priemones. (b. 1. 48-49, t. 3; b. 1. 51-52, t. 3; b. 1. 75-76, t. 3). 2018 m. balandžio 6 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nutartimi baudžiamoji byla, kurioje M. L. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, o E. V. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, buvo paskirta nagrinėti teisėjai Viktorijai Vasiliauskienei, o nuo 2018 m. spalio 4 d. bylą pradėjo nagrinėti Vaida Railienė, kuri ir išnagrinėjo šią baudžiamąją bylą bei 2022 m. balandžio 15 d. priėmė nuosprendį, nors pagal BPK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktą ši teisėja negalėjo nagrinėti šios baudžiamosios bylos, kadangi ikiteisminio tyrimo metu šioje byloje ji priėmė procesinius sprendimus dėl procesinių prievartos priemonių teisėtumo patvirtinimo. Taigi, konstatuotina, kad apeliacine tvarka skundžiamas 2022 m. balandžio 15 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nuosprendis buvo priimtas teisėjo, kuris pagal BPK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktą negalėjo dalyvauti šiame procese. BPK 58 ir 59 straipsnių, nustatančių nušalinimo bei nusišalinimo pagrindus ir tvarką, pažeidimas laikomas esminiu BPK pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-384/2004, 2K-100/2005, 2K-168/2007, 2K-340/2008, 2K-375/2013).
12. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjant bylą apylinkės teisme buvo padaryta baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie laikytini esminiais, nes buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės, tie pažeidimai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Šio pažeidimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje ištaisyti neįmanoma, todėl siekiant užtikrinti teisingumo interesus, proceso dalyvių teisę į tinkamą teismo procesą, baudžiamosios bylos nagrinėjimą nešališkumo ir objektyvumo sąlygomis, Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022 m. balandžio 15 d. nuosprendis naikintinas ir baudžiamoji byla perduotina iš naujo nagrinėti Skuodo apylinkės teismo Palangos rūmams (BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Apeliacinės instancijos teismui priėmus tokį sprendimą, nebėra pagrindo aptarti nuteistųjų M. L. ir E. V. bei nuteistojo E. V. gynėjo advokato V. Geco apeliacinių skundų argumentų dėl M. L. ir E. V. kaltės ir nusikalstamų veikų juridinio įvertinimo. Apeliacinės instancijos teismas negali daryti jokių apibendrintų išvadų dėl apeliaciniuose skunduose nurodytų galimų pažeidimų, susijusių su jų kaltės nustatymu ir baudžiamosios bylos duomenų vertinimu. Visas apeliaciniuose skunduose nurodytas ir ginčijamas aplinkybes nagrinėjimo teisme dalyviai galės išsakyti bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kuris privalės šias aplinkybes išsamiai ir nešališkai ištirti bei teisiškai įvertinti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022 m. balandžio 15 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams.