- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-12
- Bylos Nr.
- 2-2073/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02373-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Čekanauskaitė
- Atsakovas
- Bendros Lietuvos-Vengrijos uždarosios akcinės bendrovės ,,TERIKE“
- Pareiškėjas
- Tarkett Wykladziny Sp
- Kategorijos
- 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Bendros Lietuvos-Vengrijos uždarosios akcinės bendrovės ,,TERIKE“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nutarties, kuria iškelta bankroto byla Nr. B2-3473-560/2013 pagal pareiškėjo Tarkett Wykladziny Sp.z o.o. pareiškimą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas Tarkett Wykladziny Sp.z o.o. 2012-10-10 kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu, prašydamas iškelti bankroto bylą Bendrai Lietuvos-Vengrijos UAB „TERIKE“, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Ekvalda“. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 10 d. sprendimu už akių jam iš atsakovo priteista 37 508,56 EUR skola, 6 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos ir 5590 Lt bylinėjimosi išlaidų. Pagal šį sprendimą liko neišieškota 27 316,02 Lt skola. Ieškovui kreipusis į atsakovą su pranešimu dėl ketinimo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, pastarasis skolos nesumokėjo, todėl ieškovo manymu atsakovas yra nemokus (b. l. 1-4).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 5 d. nutartimi atsisakė iškelti atsakovui Lietuvos-Vengrijos įmonei ,,TERIKE“ bankroto bylą, konstatavęs, kad atsakovas yra mokus, veiklą vykdo pelningai, tačiau turi laikinų finansinių sunkumų, kuriuos gali artimiausiu metu likviduoti (b. l. 50-51). Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. sausio 31 d. nutartimi, konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė ir neįvertino visų aplinkybių, reikšmingų teisingam klausimo išsprendimui, nereikalavo ir nevertino jas pagrindžiančių įrodymų, todėl neteisingai išsprendė bylą ir neatskleidė jos esmės, minėtą teismo nutartį panaikino ir bankroto bylos iškėlimo atsakovui klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (b. l. 69-72).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 14 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą atsakovui Bendrai Lietuvos-Vengrijos įmonei „TERIKE“, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Ekvalda“. Teismas konstatavo, kad 2011-03-31 balanso duomenimis atsakovas turėjo turto už 2 067 250 Lt, o Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartyje nurodyta, kad balanso už 2011 m. duomenimis įmonės turtas sudarė 1 815 749 Lt. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas yra skolingas 27 316,02 Lt pareiškėjui Tarkett Wykladziny Sp.z o.o., 16,21 Lt – Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, valstybės biudžetui – 298 588,46 Lt, 1495,49 EUR pradelstų palūkanų ir 155,01 EUR delspinigių – AB „Swedbank“, atsakovo veikla šiuo metu yra ribota ir jo finansinė padėtis pastaruoju metu, palyginus su 2011 m., blogėja, atsakovo vadovas nevykdo teismo įpareigojimo pateikti ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus, dėl ko jam buvo paskirtos 2 000 Lt ir 5 000 Lt baudos, teismas sprendė, jog atsakovas yra nemokus, todėl jam keltina bankroto byla (ĮBĮ 9 str. 7 d. 1 p., 2 str. 8 d.) (b. l. 128 – 130)
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas (toliau – ir apeliantas) Bendra Lietuvos-Vengrijos UAB ,,TERIKE“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nutartį ir bylą grąžinti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundas grindžiamas tuo, kad teismas spręsdamas dėl atsakovo nemokumo rėmėsi tik prielaidomis, neatsižvelgė į Lietuvos apeliacinio teismo nurodymą išsiaiškinti realią atsakovo mokumo padėtį, bei nesuteikė galimybės šalims taikiai išspęsti bylą.
Atskiruoju skundu taip pat buvo prašoma atnaujinti terminą skundui pateikti. Pirmosios instancijos teismas 2013 m. liepos 17 d. rezoliuciją šį prašymą patenkino, atnaujindamas terminą atskirajam skundui pateikti, bei priimdamas jį nagrinėjimui.
Atsiliepimas
Ieškovas Tarkett Wykladziny Sp.z o.o. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė jį atmesti, nes teismo nustatyti ir konstatuoti faktai patvirtina tai, kad įmonė veiklos nevykdo, yra nemoki, o atsakovas nesirūpino bylos eiga, nevykdė teismo nustatytų įpareigojimų bei nebendradarbiavo. Atsakovas praleido atskirojo skundo pateikimo terminą ir nėra pagrindo atnaujinti atskirojo skundo pateikimo termino.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje yra sprendžiama, ar yra teisėta ir pagrįsta skundžiama teismo nutartis, kuria atsakovui UAB „TERIKE“ iškelta bankroto byla.
Kaip yra žinoma, Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) normos yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos. Bankroto procesas taikomas tada, kai reikia likviduoti neveiklius, nemokius rinkos dalyvius. Įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai ji nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, labai svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos ir bankroto bylos iškėlimas yra optimaliausia priemonė, leidžianti apsaugoti kreditorių interesus, sudarant sąlygas jiems patenkinti savo reikalavimus iš bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto, ar įmonė tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti nekeliant bankroto bylos ir išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Agrokoncerno grūdai“ v. ŽŪB ,,Žvirblonių“, bylos Nr. 2-887/2008). Tam, kad teismas, nagrinėdamas bankroto bylos iškėlimo klausimą, galėtų spręsti dėl įmonės finansinės padėties ir jos mokumo, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta pareiga įmonės, kurios atžvilgiu inicijuojama bankroto byla, vadovui pateikti teismui įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašus, įsipareigojimų ir skolų sumas, atsiskaitymo terminus, praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki kreditorių pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinių ataskaitų rinkinį, informaciją apie teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus. Siekiant tinkamai įvertinti įmonės (ne)mokumą, atsižvelgiant į tikėtinus įmonės turto vertės pokyčius, šis klausimas turi būti analizuojamas pagal naujausius įmonės buhalterinės apskaitos duomenis.
Kaip minėta, atsakovas UAB „TERIKE“ įstatyme nustatytos pareigos pirmosios instancijos teismui pateikti įmonės finansinę situaciją apibūdinančius duomenis nepateikė (ĮBĮ 9 str. 1 d.), todėl teismas atsakovui bankroto bylą iškėlė ex officio surinkęs viešai skelbiamus duomenis apie šios įmonės turtinę padėtį ir nustatęs, kad bendrovė yra nemoki (ĮBĮ 9 str. 7 p. 1 d.).
Atsakovas, apskundęs šią nutartį, įstatyme nustatytų duomenų nepateikė ir su atskiruoju skundu, todėl apeliacinės instancijos teismas, kuris, kaip žinia, yra fakto instancija, siekdamas užtikrinti byloje esantį viešąjį interesą, 2013 m. rugpjūčio 27 d. ir 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartimis įpareigojo atsakovą UAB „TERIKE“ pateikti šiuose procesiniuose dokumentuose nurodytus duomenis. Be kita ko, pasiūlė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikti teismui duomenis apie atsakovo mokestinės nepriemokos valstybės biudžetui administravimo procesą. Taip pat, atsižvelgdamas į tai, kad terminas atskirajam skundui paduoti buvo atnaujintas, ir paskirtas bankroto administratorius UAB „Ekvalda“ galimai yra atlikęs ĮBĮ 10 straipsnyje nurodytus veiksmus, pasiūlė šiam pateikti teismui su atsakovo veikla susijusius atitinkamus dokumentus, jeigu tokie yra administratoriaus dispozicijoje (CPK 316 str.).
Vykdydamas minėtas nutartis, atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė 2013-06-30 UAB „TERIKE“ balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą, 2012-12-31 balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą, 2013-06-30 kreditorių ir debitorių sąrašus (pažymėta, kad jeigu sąraše atsiskaitymo terminas nėra nurodytas, reiškia, kad jis yra suėjęs), skolų apyvartų sąrašus, duomenis apie įkeistą nekilnojamąjį turtą, ir kt. Papildomai paaiškino, kad realios veiklos atsakovas nevykdo, tačiau yra tikslinga galimai brangiai parduoti įkeistas patalpas, kas nebuvo daroma dėl krizės nekilnojamojo turto rinkoje, ir taip atsiskaityti su įkaito turėtoju ir kitais kreditoriais. Be to, nurodė, kad atsakovas tikisi išieškoti skolą iš didžiausio įmonės skolininko akcininko M. S., kas leistų pilnai padengti įsiskolinimus visiems kreditoriams.
Taigi kaip matyti iš 2013-06-30 UAB „TERIKE“ balanso, atsakovo turto vertė minėtu laikotarpiu buvo 1 758 637 Lt, iš jo – 536 484 Lt sudarė ilgalaikis materialusis turtas, tuo tarpu per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 1 046 788 Lt (b. l. 168). Pagal 2013-06-30 pelno (nuostolių) ataskaitą, finansiniais metais atsakovas patyrė 17 883 Lt nuostolių, tuo tarpu praėjusiais finansiniais metais – 36 497 Lt nuostolių (b. l. 169).
Apeliacinės instancijos teismui pateiktas 2013-09-04 UAB „TERIKE“ preliminarus kreditorių sąrašas patvirtina, kad įmonė turi pradelstų įsipareigojimų šiems kreditoriams: UAB „American Black Institute“ – 1 599 Lt, UAB „AN BA Distributor“ – 10 637,81 Lt, UAB „Delamode Baltics – 4 938 Lt, UAB „Giedros statyba“ – 453,40 Lt, UAB „Meistro arsenalas“ – 2 420,17 Lt, TARKETT GDL SA – 15 818,65 Lt, R. V. – 426 999,97 Lt, AB „Swedbank“ – 184 387,08 Lt, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – 309 043,07 Lt. Taigi bendra pradelstų įsipareigojimų suma pagal šį sąrašą sudaro 956 297,15 Lt. Be to, byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovo pradelsta skola pareiškėjui Tarkett Wykladziny Sp.z o.o. sudaro 27 316,02 Lt, todėl bendra pradelstų įsipareigojimų suma atsakovo pateiktais duomenimis – 983 613,17 Lt. Kita vertus, teismas pastebi, kad 2013-08-28 pateiktame kreditorių sąraše buvo įrašytas kreditorius J. Ž. su 12 000 Lt reikalavimu (b. l. 171), o aukščiau minėtame 2013-09-04 sąraše šio kreditoriaus nėra įrašyta.
Be to, kaip matyti iš bankroto administratoriaus UAB „Ekvalda“ duomenų, jam jau yra pateikti tvirtinti kreditorių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos – 747,92 Lt, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – 298 168,46 Lt, „Swedbank“, AB – 226 125,49 Lt ir AB „Lietuvos dujos“ – 505 Lt finansiniai reikalavimai, viso – 525 547,73 Lt. Administratorius nurodė, kad bandė perimti vienintelį UAB „TERIKE“ nekilnojamąjį turtą – 103,91 kv. m ploto administracines patalpas, esančias Švitrigailos g. 26/Naugarduko g. 40, kurių vidutinė rinkos vertė 2013-01-01 VĮ „Registrų centras“ vertinimu – 207 000 Lt, tačiau administratoriaus įgalioto asmens niekas į minėtas patalpas neįleido. Pažymėjo, kad prie patalpų kabo iškaba, jog ten įsikūrusi ir veikia UAB „Margus“, kuriai, kaip ir UAB „TERIKE“, vadovauja R. V..
Taigi visos aukščiau nurodytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad apeliantas UAB „TERIKE“ nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, jog šios įmonės pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės, todėl atsakovas yra nemokus (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustačius, kad įmonė realiai jokios veiklos nevykdo; kad pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazės informaciją įmonėje dirba tik vienas darbuotojas – vadovas; kad net 298 168,46 Lt skola valstybės biudžetui yra susidariusi dar nuo 2008 m., ir jos, pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktus duomenis, iki šiol nepavyko išieškoti; kad dar 2012-04-05 antstolis nurodė, jog nėra galimybės išieškoti skolos kreditoriaus Tarkett Wykladziny Sp.z o.o. naudai; kad vienintelio bendrovės nekilnojamojo turto vertė VĮ „Registrų centras“ duomenimis yra tik 298 168,46 Lt (balanse įrašyta vertė – 536 484 Lt); kad administratoriaus pateiktais duomenimis atsakovui priklausančiose patalpose veiklą vykdo kita bendrovė UAB „Margus“, kurios vadovas – UAB „TERIKE“ direktorius R. V., – netenka teisinės prasmės atsakovo atskirajame skunde bei papildomuose apeliacinės instancijos teismui pateiktuose paaiškinimuose nurodyti argumentai, jog didžiausi įmonės kreditoriai „Swedbank“, AB ir R. V. nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, jog pardavus įmonės turtą ir išieškojus skolą iš didžiausio įmonės skolininko M. S., bus galima atsiskaityti su visais kreditoriais, etc. (CPK 185 str.). Kaip minėta, pareiškėjas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui kreipėsi dar 2012-10-10, tačiau pastarasis per visą bylos nagrinėjimą nei su pareiškėju, nei su teismu nebendradarbiavo, nepateikė jokių realių duomenų, kad siekia atkurti įmonės rentabilumą, nesiekė parduoti nekilnojamojo turto, išieškoti debitorių skolų, nenurodė, kokiomis priemonėmis ir resursais žada atsiskaityti su kreditoriais, kurių vienas didžiausių – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, etc.
Teismo nuomone, byloje esantys duomenys leidžia manyti, jog, priešingai nei nurodoma visuose UAB „TERIKE“ procesiniuose dokumentuose, šios bendrovės akcininkai bei administracijos vadovas ne tik kad nesiima priemonių įmonės veiklai atnaujinti ir tokiu būdu sumažinti jos pačios bei kreditorių nuostolius, tačiau nepaneigta galimybė, kad tokiu būdu bendrovės turtu yra naudojamasi ne jos bei jos kreditorių interesais (CPK 185 str.).
Taigi apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos, net neturėdamas visų duomenų apie įmonės finansinę padėtį, iškėlęs atsakovui UAB „TERIKE“ bankroto bylą, priėmė teisingą sprendimą, todėl atskirasis skundas atmestinas, o nutartis paliktina nepakeista (CPK 263 str. 1 d., 338 str.). Minėtą išvadą patvirtina ir Lietuvos apeliacinio teismo praktika, kurioje konstatuota, jog teismas įmonei gali iškelti bankroto bylą dėl jos nemokumo taip pat ir tuo atveju, jei yra objektyvios prielaidos, sudarančios pakankamą pagrindą daryti išvadą, jog įmonė faktiškai yra nemoki. Priešinga praktika apsunkintų bankroto bylos iškėlimą ir sudarytų sąlygas skolininkams (akcininkams, administracijos vadovams) elgtis nesąžiningai ir piktnaudžiauti savo padėtimi – naudotis įmonės turtu siekiant savanaudiškų tikslų, didinti tokios įmonės bei jos kreditorių nuostolius ir tuo pačiu išvengti bankroto. Vien įstatymo reikalaujamų duomenų nepateikimas teismui užkirstų kelią svarstyti skolininko (ne)mokumo ir bankroto bylos iškėlimo klausimą, o tai pažeistų tiek įmonės bei jos kreditorių interesus, tiek, akivaizdu – viešąjį interesą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio mėn. 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1884/2012; 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1120/2012).
Kiti šalių pateikti argumentai, teismo nuomone, neturi teisinės reikšmės bylos teisingam išsprendimui, todėl dėl jų nepasisakoma (CPK 185 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.