- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-06-29
- Bylos Nr.
- e2-15261-235/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alfonsas Guobys
- Atsakovas
- O. M.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alfonsas Guobys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Moment Credit“ ieškinį atsakovei O. M. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė UAB „Moment Credit“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės O. M. 105,14 Eur negrąžinto kredito, 29,36 Eur nesumokėtos kredito kainos, 112,98 Eur palūkanų, 5 procentus metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodo, kad 2012 m. lapkričio 16 d. atsakovė sudarė vartojimo kredito sutartį su ieškove, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo teikti atsakovei kreditus pagal sutartas specialiąsias sąlygas, o atsakovė įsipareigojo gautus kreditus grąžinti ir sumokėti kreditų kainą. Remiantis sutarties sąlygomis 2012 m. lapkričio 16 d. atsakovė patvirtino aktualią sutarties redakciją ir pasiskolino iš ieškovės 144,81 Eur dydžio vartojimo kreditą, kredito grąžinimo terminas 12 mėnesių, kredito grąžinimo diena 2013 m. lapkričio 16 d., bendra kliento mokama suma - 218,78 Eur. Ieškovė savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai, tačiau atsakovė sutarties tinkamai nevykdė.
Ieškinio, jo priedų kopijos bei teismo pranešimai buvo įteikti atsakovei 2018 m. gegužės 18 d. remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio nuostatomis, per darbovietę. Kadangi atsakovė nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą, o ieškovė pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2012 m. lapkričio 16 d. atsakovė sudarė vartojimo kredito sutartį su ieškove, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo teikti atsakovei kreditus pagal sutartas specialiąsias sąlygas, o atsakovė įsipareigojo gautus kreditus grąžinti ir sumokėti kreditų kainą. Remiantis sutarties sąlygomis 2012 m. lakpričio 16 d. atsakovė patvirtino aktualią sutarties redakciją ir į ieškovės sąskaitą pervedė 0,01 Eur registracijos mokestį, o ieškovė pervedė atsakovei 144,81 Eur, kredito grąžinimo terminas 12 mėnesių, kredito grąžinimo diena 2013 m. lapkričio 16 d., bendra mokama suma - 218,78 Eur. Ieškovės teigimu, atsakovė nevykdė savo įsipareigojimų ir liko skolingas ieškovei 105,14 Eur negrąžinto kredito ir 29,36 Eur kredito kainos. Ieškovė siuntė atsakovei SMS žinutes dėl susidariusio įsiskolinimo, tačiau atsakovė įsipareigojimų pagal sutartį nevykdė. Byloje duomenų, kad atsakovė su ieškove būtų atsiskaitęs, nėra (CPK 178 straipsnis).
Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Tarp šalių pasirašytos sutarties bendrųjų sąlygų 2.1 punkte numatyta, kad kredito sutarties galiojimo metu bendrovė įsipareigoja klientui teikti kreditus, o klientas įsipareigoja gautus kredituos grąžinti bendrovei ir sumokėti kreditų kainą. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove (CPK 178, 185 straipsniai), atsiliepimo atsakovas nepateikė, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 105,14 Eur negrąžinto kredito ir 29,36 Eur kredito kainos.
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 112,98 Eur palūkanų už 12 mėnesių. Vartojimo kredito sutarties specialiųjų sąlygų 2 punkte nustatyta, kad pavėluoto mokėjimo atveju atsakovas turi pareigą atlyginti ieškovei nuostolius, kurie skaičiuojami už kiekvieną termino praleidimo dieną taikant bendrą kredito kainos dienos normą, nurodytą specialiose sąlygose. Sutarties specialiose sąlygose nustatyta, kad bendra kredito kainos metinė norma sudaro 84 procento, taigi ieškovės nuostoliai per dieną sudaro 0,23 procentų laiku negrąžintos sumos. Teismas konstatuoja, kad kredito sutarties specialiųjų sąlygų 2 punkte numatytos palūkanos, pagal šalių susitarimą mokamos esant sutarties pažeidimui, todėl atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatos yra taikomos ir sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo (Įstatymo 1 straipsnio 2 dalis). Įstatymo teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio, dėl ko vartojimo kredito sutarties šalys negali jų pakeisti sutartimi (CK 6.157 straipsnio 1 dalis). Viena iš tokių imperatyvių nuostatų įtvirtinta Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje, pagal kurią 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms, todėl jeigu vartojimo kredito sutartyje už finansinių įsipareigojimų nevykdymą netesybos yra nustatytos konkrečia pinigų suma (bauda), vartojimo kredito davėjas privalo užtikrinti, kad ši suma konkrečiu atveju neviršytų Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyto dydžio. Įstatyme nustatytas netesybų dydžio apribojimas taip pat turėtų būti taikomas kompensacinių palūkanų, mokamų vartojimo kredito sutarties nevykdymo atveju, dydžiui. Palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Taigi spręsdamas palūkanų dydžio priteisimo klausimą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymu, turi teisę ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos palūkanos nėra neprotingai didelės, tuo nepažeisdamas sutarčių laisvės principo. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas klausimą dėl prašomų priteisti kompensacinio pobūdžio palūkanų dydžio, atsižvelgia į sutartinių teisinių santykių pobūdį, kad šalių sudaryta vartojimo kredito sutartis yra tipinė ieškovės vienašališkai nevienkartiniam naudojimui parengta vartojimo sutartis. Atsakovas yra vartotojas, jis sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad prašomos priteisti 84 procento metinės palūkanos arba 0,23 procento dydžio kompensacinės palūkanos už kiekvieną pradelstą dieną yra nepagrįstai didelės, todėl mažintinos iki 0,05 procento už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos, tai sudaro 24,54 Eur sumą už 365 pradelstas atsiskaityti dienas (134,50 Eur x 0,05 proc./100 x 365 d.), kuri laikytina pagrįsta ir pakankama atlyginti ieškovės turėtus nuostolius dėl termino atsiskaityti praleidimo, įvertinus pagrindinės skolos sumą, o likusioje dalyje ieškovės reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procento dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą (159,04 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. kovo 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Remiantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovė, kreipdamasi į teismą, sumokėjo 15 Eur žyminio mokesčio. Ieškovės reikalavimai yra patenkinti iš dalies, t. y. 64,26 proc., todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos 9,64 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis)
Šios bylos procesinių dokumentų įteikimas buvo apmokėtas valstybės lėšomis. Bendra su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų suma sudaro 5,37 Eur, kuri priteistina iš atsakovės (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Moment Credit“, juridinio asmens kodas 300657515, iš atsakovės O. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 105,14 Eur (vieną šimtą penkis eurus 14 ct) negrąžinto kredito, 29,36 Eur (dvidešimt devynis eurus 36 ct) kredito kainos, 24,54 Eur (dvidešimt keturis eurus 54 ct) palūkanų, 5 (penkis) procentus dydžio metines palūkanas už priteistą (159,04 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. kovo 20 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 9,64 Eur (devynis eurus 64 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės O. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 5,37 Eur (penkis eurus 37 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660. Sumokėjus minėtas išlaidas, teismui (raštinei) būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo šalies pridedamos medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data, žyminio mokesčio kvitas. Kartu su pareiškimu turi būti pateikti visi šalies turimi įrodymai, susiję su byla, ir pareikšti prašymai teismui padėti išreikalauti turinčius bylai reikšmės įrodymus, kurių šalis pati negali gauti.
Papildomai paskelbti apie sprendimo už akių priėmimą viešai, specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt ir, nepavykus kopijos įteikti paštu, skaičiuoti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikimo terminą nuo viešo paskelbimo dienos.
Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.