- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-30
- Bylos Nr.
- e2S-1210-430/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36685-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Ieškovas
- E. L., L. G., V. V., I. L., R. B., D. K., E. V.-B., R. K., G. R., I. I., M. K., L. T., P. K., J. P., D. V.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, J. K., V. K., uždarajai akcinei bendrovei „Jurdas“
- Kategorijos
- 3.1.14.4Ieškinio priėmimas
- 3.1.14.10Kiti su ieškiniu susiję klausimai
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės E. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų E. L., L. G., V. V. (V. V.), I. L., R. B., D. K., E. V.-B., R. K., G. R., I. I., M. K., L. T., P. K., J. P. (J. P.), D. V., daugiabučio gyvenamojo namo Vilniuje, Savanorių pr. 59, ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, J. K., V. K., uždarajai akcinei bendrovei „Jurdas“ dėl statybos leidimo panaikinimo, įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, dėl neteisėtų statybos darbų, keliančių grėsmę sveikatai, gyvybei ir turtui, sustabdymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Naujininkų ūkis“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, V. G., J. G., išvadą teikianti institucija – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovų E. L., L. G., V. V., I. L., R. B., D. K., E. V.-B., R. K., G. R., I. I., M. K., L. T., P. K., J. P., D. V., daugiabučio gyvenamojo namo Vilniuje, Savanorių pr. 59, ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, J. K., V. K., uždarajai akcinei bendrovei „Jurdas“ (toliau – UAB „Jurdas“) dėl statybos leidimo panaikinimo, įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, dėl neteisėtų statybos darbų, keliančių grėsmę sveikatai, gyvybei ir turtui, sustabdymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir VTPSI), uždaroji akcinė bendrovė „Naujininkų ūkis“ (UAB „Naujininkų ūkis“), Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT), tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, V. G., J. G., išvadą teikianti institucija – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. 2020 m. gegužės 29 d. teisme gautas ieškovų patikslintas ieškinys. 2020 m. teisme gautas trečiųjų asmenų V. G. ir J. G. patikslintas ieškinys. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 23 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovų ir trečiųjų asmenų patikslintus ieškinius.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-327-808/2020 atsisakė priimti ieškovų ir trečiųjų asmenų patikslintus ieškinius.
3. Teismas pažymėjo, kad teismui pateikti tiek ieškovų, tiek trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, patikslinti ieškiniai iš esmės yra tapatūs, dėl to jų priėmimo klausimas sprendžiamas viena nutartimi.
4. Teismas nustatė, kad patikslintais ieškiniais ieškovai ir tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, pareiškė teismui iš esmės visiškai naujus reikalavimus ne tik byloje esantiems atsakovams, tačiau ir naujiems įtraukiamiems atsakovams (Valstybės įmonei Registrų centrui (toliau – VĮ Registrų centras) ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai. Pažymėjo, kad VĮ Registrų centras nebuvo byloje dalyvaujančiu asmeniu ik šiol.
5. Teismas pabrėžė, kad ši civilinė byla nagrinėjama nuo 2018 m., yra didelės apimties (vien dokumentų apimtis sudaro virš 20 tomų), byloje atlikta labai daug procesinių veiksmų (apklaustos šalys (jų atstovai), tretieji asmenys (jų atstovai), dalis liudytojų, iškeltas byloje klausimas dėl ekspertizės paskyrimo). Be to, ieškovai jau buvo anksčiau tikslinę ieškinį, todėl, teismo vertinimu, ieškovams ir tretiesiems asmenims pateikus ne patikslintus ieškinius, bet iš esmės naujus ieškinius su pareikštais naujais reikalavimais ne tik esamiems, bet ir naujiems asmenims, faktiškai keičiant ne tik ieškinio dalyką, bet ir ieškinio pagrindą, toks ieškinių tikslinimas neatitinka proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas atsisakė priimti ieškovų ir trečiųjų asmenų patikslintus ieškinius.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atsakovė E. L. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 23 d. nutarties, prašydama panaikinti šią nutartį ir perduoti patikslinto ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo; skirti atsakovams V. K. ir J. K. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis; priimti nutartį apie galimai nusikalstamus VTPSI veiksmus suderinant deklaraciją, kurią įteisinant inspekcijai žinomos civilinės bylos ginčo dalyku esančius statybos darbus, ir pranešti prokurorui.
7. Atskirasis skundas grindžiamas šiais motyvais:
7.1. Teismo motyvas, kad yra keičiamas ieškinio pagrindas yra visiškai neargumentuotas ir padarytas ignoruojant paties teismo pabrėžtą bylinėjimosi procesą. Pažymi, kad abu naujai reiškiami reikalavimai yra išvestiniai iš byloje jau pareikštų reikalavimų pašalinti savavališkos statybos padarinius ir išreikalauti daiktą iš svetimo neteisėto valdymo, o jų pagrindas yra tie patys savavališki statybos darbai, kurie nuo pat civilinės bylos iškėlimo yra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Apeliantės įsitikinimu, šių reikalavimų pareiškimas yra objektyviai būtinas ir bylos nagrinėjimo neužvilkins.
7.2. Nors apeliantė sutinka, kad patikslintu ieškiniu reiškiamas reikalavimas iki šiol nedalyvavusiam VĮ Registrų centrui, tačiau VTPSI dalyvavo bylos nagrinėjime visą laiką ir žinojo apie nagrinėjamo ginčo esmę ir ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes. Pažymi, kad pati situacija, dėl kurios ieškovams tenka reikšti tokius reikalavimus ir įtraukti papildomai VĮ Registrų centrą į šios bylos nagrinėjimą sąlygota ne tik neteisėtų atsakovų, VTPSI ir VĮ Registrų centro, veiksmų, bet ir paties teismo procesinių pareigų nevykdymo. Pabrėžia, kad tokios situacijos greičiausiai nebūtų, jeigu teismas, šioje byloje priėmęs ieškovų ir trečiųjų asmenų ieškinius, būtų pranešęs Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui apie ginčo dėl nekilnojamojo daikto teisme iškėlimą. Taigi, teismas atsisakė priimti ieškinį, motyvuodamas situacija, kurią iš dalies sukūrė paties teismo neįvykdytos procesinės pareigos.
7.3. Jeigu nebus priimti patikslinto ieškinio reikalavimai, tolesnis bylos nagrinėjimas būtų beprasmis, kadangi statybos leidimo panaikinimas neturėtų reikšmės, jeigu visi tame leidime numatyti statybos jau buvo užbaigti. Pabrėžia, kad ieškovų ginčijama deklaracija ir teisinė registracija yra šioje byloje ginčijamo statybos leidimo pasekmė, kuri privalo būti išspręsta šioje byloje, o skundžiama nutartis nesuderinama su civilinės teisės principais, Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 ir 3 dalimis ir logika.
7.4. Pabrėžia, kad atsakovo ir trečiojo asmens VTPSI veiksmai, kuomet vykdant teisminiam ginčui tiek dėl statybos leidimo, tiek pastato rūsyje atliktų statybos darbų, jų rezultatai yra fiksuojami ir traukiami į civilinę apyvartą sudarant naujus juridinius faktus, yra akivaizdus siekis apsunkinti teisminį procesą, o tai iš esmės reiškia piktnaudžiavimą procesu, o inspekcijos atveju – nusikalstamą piktnaudžiavimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
9. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).
10. Nors CPK įtvirtinta procesinė galimybė tikslinti (didinti ar mažinti) ieškinio reikalavimus ir keisti ieškinio pagrindą arba dalyką (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 141 straipsnis), tačiau nuspręsti, ar ieškinio patikslinimas atitinka CPK 141 straipsnio reikalavimus, priklauso teismo diskrecijai (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1864/2014). Nagrinėjamu atveju ieškovai ir tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškų reikalavimų, jau bylą nagrinėjant iš esmės pateikė pirmosios instancijos teismui, patikslintus ieškinius, kuriuose pareiškė naujus reikalavimus, įtraukė į patikslintą ieškinį naujus atsakovus (Valstybės įmonę Registrų centrą (toliau – VĮ Registrų centras) ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (šios bylos trečiasis asmuo)). Tokie nauji reikalavimai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, yra ieškinio dalyko pakeitimas CPK 141 straipsnio prasme.
11. CPK 141 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismo nutartis atsisakyti tenkinti pareiškimą dėl ieškinio dalyko ar ieškinio pagrindo pakeitimo atskiruoju skundu neskundžiama. Ši procesinė norma aiškiai ir nedviprasmiškai nustato tokios nutarties apskundimo negalimumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1122-196/2017; 2017 m. sausio 26 d nutartis civilinėje byloje Nr. 2-107-178/2017). Tai leidžia užtikrinti ekonomišką, koncentruotą ir kiek įmanomai greitesnį procesą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1620-178/2016). Nagrinėjamu atveju skundžiama teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti patikslintą ieškinį (kuriame keičiamas (tikslinamas) ne tik ieškinio dalykas, bet ir pagrindas), kai tokios nutarties apskundimo galimybės, kaip matyti iš aptarto teisinio reguliavimo, CPK nuostatos ne tik nenumato, bet ir tiesiogiai draudžia (CPK 141 straipsnio 1, 4 dalys).
12. Pažymėtina ir tai, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 141 straipsnio 4 dalies nuostata aiškinama taip, kad atskiruoju neskundžiama teismo nutartis atsisakyti priimti ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimą tik tuomet, kai ji priimama po teismo nutarties paskirti bylą nagrinėti teismo posėdyje iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-687/2019). Nagrinėjamu atveju ši sąlyga egzistuoja, nes patikslinti ieškiniai gauti jau po teismo nutarties paskirti bylą nagrinėti teismo posėdyje iš esmės. Taigi, šiuo atveju nėra nustatyta CPK 334 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygų, atsisakymas priimti patikslintą ieškinį neužkerta kelio tolesniam bylos nagrinėjimui, o nesutikimo su šios nutarties motyvais, apeliantė turės teisę teikti kartu su apeliaciniu skundu dėl byloje priimto teismo sprendimo.
13. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje buvo nurodęs, jog nutartį per septynias dienas galima skųsti atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, tačiau tai negali pakeisti aukščiau aptarto teisinio reglamentavimo, kuriuo vadovaujantis tokia nutartis yra neskundžiama. Todėl pirmosios instancijos teismas atskirąjį skundą dėl tokios nutarties turėjo atsisakyti priimti CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1122-196/2017).
14. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiama nutartis negali būti apeliacinio apskundimo objektu ir ši aplinkybė nustatyta apeliacinės instancijos teisme, apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį procesą pagal ieškovės E. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 23 d. nutarties nutraukti.