- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-20
- Bylos Nr.
- ATP-530-92/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-48-3-01009-2013-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jūratė Damanskienė
- Advokatai
- Jonas Radevičius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Damanskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. Š. įgalioto atstovo advokato padėjėjo Jono Radevičiaus apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. nutarimo, kuriuo A. Š. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d., ir jam paskirta 1250 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams 3 mėnesiams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Š. nubaustas už tai, kad 2013 m. rugsėjo 29 d., 10.10 val., Trakų g., Lentvario m., vairavo automobilį M/B, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,54 prom.), taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus ir padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. Š. įgaliotas atstovas advokato padėjėjas Jonas Radevičius prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2014-03-18 nutarimą ir administracinę teiseną A. Š. atžvilgiu nutraukti arba grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Apeliaciniame skunde nurodo, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, visus pateiktus įrodymus vertino šališkai, administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos naudai, policijos pareigūno nekonkretus ir lakoniškas tarnybinis pranešimas turėjo būti vertinamas kritiškai, nebuvo apklausti liudytojai, specialistai, ekspertai. Apylinkės teismas nesilaikė Konstitucinio Teismo nutarimuose atskleistų teisės į teisingą teismą ir teisinės valstybės principų, taip pat nebuvo nagrinėjama, ar buvo laikomasi neblaivumo patikrinimo procedūrą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. A. Š. girtumas buvo nustatinėjamas alkotesteriu „Lion alcolmeter 500“ Nr. 19161, kurio patikra galiojo tik iki 2013-10-17, bylos nagrinėjimo metu buvo keliamos abejonės dėl alkotesterio naudojimo ir jo rodmenų teisėtumo, bet apylinkės teismas keliamų abejonių nevertino, taip pat nevertino ir grubių alkotesterio naudojimo instrukcijos pažeidimų. Byloje net nėra alkotesterio naudojimo instrukcijos, todėl skundžiamame nutarime teismo padarytos išvados buvo galimos tik iš bendro išsilavinimo. Apylinkės teismas neišsikvietė asmenų, turinčių specialių žinių apie alkotesterio veikimą ir naudojimą. Neaišku, kodėl buvo atmesti Trakų ligoninės darbuotojų laikantis visų instrukcijų alkotesteriu užfiksuoti duomenys, gydytojų surašyto akto teisingumu abejoti nėra pagrindo, nes gydytojai turi reikiamų specialių žinių nustatinėjant neblaivumą. Pagal alkotesterio naudojimo instrukciją testavimas galimas tik praėjus bent 15 minučių nuo alkoholio vartojimo ar 2-5 minutėms nuo rūkymo. A. Š. paaiškino, kad prieš tikrinimą alkotesteriu surūkė cigaretę, kas iškreipė policijos pareigūnų atlikto tikrinimo rezultatus. Akivaizdu, kad policijos pareigūnai taip skubėjo patikrinti A. Š. girtumą, kad net nesilaikė alkotesterio naudojimo instrukcijos reikalavimų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariatas prašo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad vertindamas įrodymus teismas nepažeidė nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių, priėmė motyvuotą, teisėtą ir pagrįstą nutarimą. Tokio pobūdžio bylose svarbu nustatyti, koks girtumas buvo būtent automobilio vairavimo metu, pažeidėjo iniciatyva atlikto tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia policijos pareigūnų užfiksuoto rezultato. Vykdydami pareigas policijos pareigūnai laikėsi Policijos patrulių veiklos instrukcijos. Byloje, siekiant pašalinti prieštaravimus, buvo paskirta ekspertizė, kurios išvados buvo įvertintos kartu su kitais įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Nustatant reikšmingas bylai aplinkybes remiamasi įrodymais, kuriais administracinio teisės pažeidimo bylos teisenoje yra laikomi administracinio teisės pažeidimo protokolas, nuotraukos, garso ar vaizdo įrašai, liudytojų parodymai, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimai, eksperto išvada, specialisto paaiškinimai, daiktiniai įrodymai, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas, taip pat kitokie dokumentai (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra ne kartą konstatavęs, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2625/2011). Tokios pat praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (nutartys bylose Nr. 2AT-6/2012, 2AT-21/2012).
Įvertinus bylos medžiagą konstatuotina, jog apylinkės teismas neišnaudojo visų galimybių bylai reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, dėl ko apylinkės teismo išvados laikytinos nepagrįstomis, be to, skundžiamas nutarimas yra motyvuotas netinkamai.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. Š. galimai padarytas administracinis teisės pažeidimas įrodinėjamas alkotesteriu užfiksuotais duomenimis, neigdamas savo kaltę dėl vairavimo neblaiviam A. Š. pateikė teismui Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktą, kuriame nurodyta, jog A. Š. yra blaivus, taip pat A. Š. teigė, kad prieš policijos pareigūnų tikrinimą alkotesteriu buvo surūkęs cigaretę, kas galėjo iškreipti alkotesterio parodymus, tuo tarpu A. Š. įgaliotas atstovas teismo posėdyje kėlė klausimą dėl alkotesterio naudojimo instrukcijos nesilaikymo. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2013-11-22 nutartimi byla jau buvo kartą grąžinta nagrinėti iš naujo apylinkės teismui dėl nevisapusiško reikšmingų bylos aplinkybių ištyrimo. Nagrinėjant bylą iš naujo, apylinkės teismas paskyrė ekspertizę ir pavedė ekspertui atsakyti į tokius klausimus: 1) koks buvo A. Š. neblaivumo laipsnis 2013-09-29, 10.10 val.; 2) ar turėjo įtakos policijos pareigūnų užfiksuotiems A. Š. neblaivumo patikrinimo rezultatams surūkyta cigaretė. Apylinkės teismas, gavęs Teismo psichiatrijos ekspertizės aktą ir jį ištyręs teismo posėdyje, priėmė skundžiamą nutarimą, kuriame iš esmės rėmėsi vien tik ekspertizės aktu bei nurodė, kad įrodymų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir jo įgalioto atstovo teiginius, nėra, nors, kaip matyti iš bylos medžiagos, tokios aplinkybės iš viso net nebuvo tikrinamos. Ekspertizės akto išvados, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra neaiškios, keliančios abejonių, o pats ekspertizės akto turinys yra netgi netinkamas, nes akivaizdu, jog ekspertas viršijo savo kompetenciją ir ne tik neatsakė į pateiktą klausimą dėl galimai surūkytos cigaretės poveikio neblaivumo tikrinimo rezultatams, bet ir ėmėsi bylos įrodymų vertinimo apie tai, ar iš viso A. Š. surūkė cigaretę prieš patikrinimą alkotesteriu, kas yra išimtinai tik bylą nagrinėjančio teismo kompetencija, bei taip ir neatsakė į vieną iš esminę reikšmę turinčių klausimų – kokią įtaką alkotesterio parodymams daro prieš patikrinimą surūkyta cigaretė. Taip pat neaiški ir ekspertizės akto dalis, kurioje ekspertas nurodė, kad policijos pareigūnų atlikto neblaivumo nustatymo metu A. Š. kraujyje alkoholio galėjo būti nuo 0,34 prom., kas yra leidžiama norma, iki 0,80 prom. Tačiau apylinkės teismas jokių veiksmų pašalinti ekspertizės akto neaiškumams nesiėmė, eksperto į teismo posėdį nekvietė, nesvarstė galimybės paskirti pakartotinę ekspertizę.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad skundžiamame nutarime apylinkės teismas, paneigdamas A. Š. parodymus, remiasi policijos pareigūno A. M. surašytu tarnybiniu pranešimu, nors teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad rašytiniai paaiškinimai ar tarnybiniai pranešimai nepakeičia asmenų parodymų, todėl kiekvienu atveju turi būti imtasi priemonių, jog asmuo, galintis paliudyti bylai reikšmingas aplinkybes, būtų iškviestas į teismą ir apklaustas teismo posėdyje, taip sudarant galimybę administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui realizuoti savo teisę į gynybą. Be to, pats tarnybinis pranešimas yra labai trumpas ir neinformatyvus, jame tik nurodyta, kad buvo sustabdytas automobilis, kurio vairuotojui nustatytas 0,54 prom. girtumas, jokių kitų aplinkybių apie neblaivumo patikrinimą nenurodyta, todėl apylinkės teismas privalėjo kviesti į teismo posėdį policijos pareigūną A. M., kuris galėtų paliudyti alkotesterio panaudojimo aplinkybes, įskaitant ir tokias apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, ar A. Š. iki patikrinimo surūkė cigaretę, ar alkotesterio baterija galėjo būti nusėdusi.
Be kita ko, apylinkės teismas taip ir nepatikrino A. Š. įgalioto atstovo nurodytų aplinkybių, susijusių su tinkamu alkotesterio naudojimu, ko be papildomai išsireikalautos medžiagos padaryti neįmanoma, tačiau apylinkės teismas jokios papildomos medžiagos net nebandė išsireikalauti.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apylinkės teismo nutarimas naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas bei byla grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
A. Š. įgalioto atstovo advokato padėjėjo Jono Radevičiaus apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Nutartis neskundžiama.