- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-14
- Bylos Nr.
- ATP-29-315/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-48-3-01009-2013-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Arūnas Kisielius
- Advokatai
- Jonas Radevičius
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Kisielius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nubaustojo A. Š. atstovo advokato padėjėjo Jono Radevičiaus (toliau - atstovo) apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutarimo, kuriuo A. Š. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d., ir jam paskirta 1250 Lt (362 EUR) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Š. nubaustas už tai, kad jis, 2013 m. rugsėjo 29 d., 10.10 val. Trakų gatvėje, Lentvaryje, vairavo transporto priemonę – automobilį M/B, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis – 0,54 promilės), tuo pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus.
Šiais savo veiksmais A. Š. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str.1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui A. Š. atstovas prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutarimą panaikinti.
Skunde apeliantas nurodo, kad A. Š. inkriminuoto administracinės teisės pažeidimo nepadarė. Teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai nesivadovavo 2013-09-29 Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 11. Nurodo, kad teismas nesigilino į alkotesterio Lion alcolmeter 500 Nr. 19161 naudojimo instrukciją. Bylos nagrinėjimo metu buvo keliamos abejonės dėl alkotesterio rodmenų teisėtumo, jo taikymo pagrįstumo, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino. Nurodo, kad A. Š. girtumas buvo pradėtas matuoti taip pat nesilaikant alkotesterio naudojimo instrukcijos, t.y. anksčiau negu praėjo 2-5 min. po to, kai jis surūkė cigaretę.
Taip pat skunde nesutinkama su teismo paskirta bauda ir specialios teisės, vairuoti transporto priemones atėmimu. Apeliantas nurodo, kad paskirta nuobauda yra neteisinga ir savo argumentus grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu teisingumo principu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu Vilniaus apsk. VPK Trakų rajono PK atstovas prašo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės vertinamos kaip bandymas išvengti administarcinės atsakomybės.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Iš apeliacinio skundo matyti, kad iš esmės neigiama A. Š. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. ir siekiama, kad teismo nutarimas būtų panaikintas.
Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 257 str., administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Pirmosios instancijos teismo išvados dėl A. Š. kaltės, įvykdžius Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą, padarytos pakankamai argumentuotai, įvertinus visų byloje esančių įrodymų visumą.
Nors įvykio metu, surašant Administracinio teisės pažeidimo protokolą A. Š. dėl padaryto administracinės teisės pažeidimo gailėjosi, tačiau vėliau savo poziciją pakeitė, kaltės nepripažino, kas sukėlė pagrįstų abejonių jo parodymų teisingumu. Spręsdamas dėl A. Š. kaltės buvimo, teismas vadovavosi byloje surinktais įrodymais - administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūno A. M. parodymais, alkotesterio parodymų kvitu, patikros sertifikatu, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, pakvitavimu, Ekspertizės aktu, eksperto V. B. parodymais, bei pagrįstai konstatavo, kad A. Š. kaltė, padarius inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, yra visiškai įrodyta.
Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, apylinkės teismas visiškai pagrįstai kritiškai įvertino Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti 2013-09-29 aktą Nr. 11 (toliau – Aktas), kadangi nustatė, jog A. Š. medicininė apžiūra neatitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos nurodymų. Be to, siekdamas pašalinti prieštaravimus tarp alkoterterio parodymų kvito ir minėto Akto, apylinkės teismas paskyrė net dvi ekspertizes, kurių metų patvirtinta, kad „Pakartotinis alkotestavimas po 47 min. policijos alkotesterio rodmenų nepaneigia, nes per tą laiką alkoholio koncentracija galėjo sumažėti tik apie 0,1 promilės“. Kaip teisingai nurodoma atsiliepime į apeliacinį skundą, pažymėtina ir tai, kad teismui yra svarbiausias asmens neblaivumo laipsnis, koks jis buvo vairavimo metu ir vėlesni tyrimų rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo įvykio metu duomenų, jie teismui nėra privalomi, bei turi būti vertinami kaip ir kiti įrodymai.
Apeliacinio skundo argumentai dėl alkotesterio parodymų patikimumo pirmos instancijos teimui taip pat buvo žinomi. Tačiau teismas neturėjo jokio pagrindo nesiremti alkotesterio parodymais (iš alkotesterio Lion alcolmeter 500 Nr. 19161 patikros sertifikato nustatyta, kad patikros galiojimo laikas nebuvo pasibaigęs, alkotesteris tinkamas naudoti iki 2014-11-04).
Skundžiamame nutarime pagrįstai neatsižvelgta ir į A. Š. teiginius apie rūkymą, kadangi byloje nenustatyta, kad prieš policijos pareigūnui tikrinant neblaivumą, A. Š. butų jį informavęs apie tai, kad prieš tai rūkė. Šią versiją A. Š. pateikė tik bylos nagrinėjimo teisme metu. Apeliacinės instancijos teismo ši aplinkybė vertintina tik kaip siekis išvengti griežtos administracinės atsakomybės.
Teismui, atsižvelgus į minėtas aplinkybes, nekyla abejonių dėl to, kad A. Š. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir jo girtumo laipsnis viršijo 0,4 promilės, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. Skundžiamame nutarime išdėstyti motyvai, dėl A. Š. kaltės ir jų argumentacija, apeliacinės instancijos teismo vertinimu yra pakankama.
Apeliaciniame skunde apeliantas ginčija ir A. Š. paskirtos nuobaudos teisingumą. Tačiau apeliacinės instancijos teismui ji abejonių nekelia. Teismui įvertinusis visas bylos aplinkybes, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, A. Š. pagrįstai paskirta ne per griežta įstatyme numatytos nuobaudos vidurkio dydžio nuobauda.
Atsižvelgus į tai, Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutarimas yra paliekamas nepakeistas, o A. Š. atstovo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutarimą nepakeistą ir A. Š. atstovo advokato padėjėjo Jono Radevičiaus apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.