Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijos Tamošiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Lietuvos komunikacijos agentūrų asociacijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Not Perfect“ ieškinį atsakovei Lietuvos komunikacijos agentūrų asociacijai dėl festivalio rezultatų pripažinimo neteisėtais ir jų perskaičiavimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Adell reklama“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Not Perfect“ kreipėsi į teismą prašydama įpareigoti atsakovę Lietuvos komunikacijos agentūrų asociaciją viešai paskelbti apie padarytą klaidą ir pripažinti ieškovę 2015 m. rugsėjo 25 d. festivalio „ADrenalinas“ kategorijos „Metų kūrybinė agentūra“ nugalėtoja bei įpareigoti atsakovę įteikti ieškovei visus numatytus prizus už šį laimėjimą. Patikslinusi ieškinį ieškovė prašė įpareigoti atsakovę pripažinti ieškovę 2015 metų festivalio „ADrenalinas“ kategorijos „Metų kūrybinė agentūra“ laimėtoja (kaip surinkusią didžiausią bendrą festivalio komisijos skirtų balų (119) skaičių), įpareigoti atsakovę oficialiame festivalio „ADrenalinas“ interneto puslapyje viešai paskelbti, kad ieškovė pripažįstama 2015 metų festivalio „ADrenalinas“ kategorijos „Metų kūrybinė agentūra“ nugalėtoja.

2. Ieškovė nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 25 d. įvyko 13-asis Lietuvos komunikacijos agentūrų asociacijos organizuojamas reklamos festivalis ,,ADrenalinas“ (toliau – festivalis arba konkursas). Tinkamai įvykdžiusi visus festivalio reikalavimus, ieškovė UAB ,,Not Perfect“ tapo viena iš festivalio dalyvių. Festivaliui pasibaigus bei paskelbus nugalėtojus, ieškovė pastebėjo, kad, skaičiuojant konkurso rezultatus kategorijoje ,,Metų kūrybinė agentūra“, buvo padaryta klaida, dėl kurios minėtoje kategorijoje laimėtoju buvo pripažintas trečiasis asmuo UAB ,,Adell reklama“, o ieškovė, nors ir surinkusi didesnį balų skaičių, buvo pripažinta antrosios vietos laimėtoja. Kadangi rezultatai buvo apskaičiuoti aplaidžiai, netinkamai bei pažeidžiant festivalio taisykles, ieškovė 2015 m. spalio 27 d. bei 2015 m. spalio 28 d. atsakovei pateikė pretenzijas, kuriose reikalavo iš naujo perskaičiuoti festivalio rezultatus bei ištaisyti klaidą, nurodant, kad ieškovė surinko bendrą 119 balų skaičių, o reklamos agentūra UAB ,,Adell reklama“ – 117 balų skaičių; prašė viešai paskelbti apie klaidą ir pripažinti ieškovę Metų kūrybine agentūra bei įteikti prizus už šį laimėjimą. Ieškovė 2015 m. gruodžio 1 d. pakartotinai kreipėsi į atsakovę su prašymu pateikti konkretų ir argumentuotą atsakymą į pateiktas pretenzijas bei įgyvendinti pretenzijose išdėstytus reikalavimus.

3. Ieškovė nurodė 2015 m. gruodžio 5 d. gavusi oficialų atsakovės atsakymą į pretenzijas. Kartu su atsakymu buvo gautas Lietuvos komunikacijos agentūrų asociacijos valdybos 2015 m. gruodžio 3 d. susirinkimo protokolas. Susirinkime buvo nuspręsta ieškovei skirti 7 balus už ,,Pro bono“ kategorijos darbus; neskirti 5 balų už pateiktus darbus ,,Karklė plakatai“. Ieškovės nuomone, tokiu būdu atsakovė iš esmės pakeitė savo poziciją, t. y. iš pradžių teigusi, kad ieškovė nesurinko reikiamo balų skaičiaus dėl to, jog buvo neskaičiuojami ,,Pro bono“ balai, vėliau nurodė, kad UAB „Not Perfect“ negali būti pripažinta Metų kūrybine agentūra, nes vienas iš jos darbų tariamai turėjo būti diskvalifikuotas kaip neatitinkantis reikalavimų. Pasak ieškovės, toks atsakovės sprendimas pažeidžia festivalio taisykles, teisės aktų reikalavimus, bendruosius teisės principus, todėl yra neteisėtas bei negaliojantis.

4. Ieškovė nurodė, kad pagal taisykles visus darbus vertina ir balus už juos skiria kompetentingas organas – festivalio komisija. Apie tai, kad atsakovės valdyba turi kompetenciją festivalio metu ar po jo pabaigos pervertinti darbus, pridėti ar atimti festivalio komisijos skirtus balus, nei taisyklėse, nei kituose teisės aktuose nėra numatyta. Šiuo konkrečiu atveju darbas ,,Karklės plakatai“ jau buvo priimtas bei teisėtai įvertintas. Festivalio komisija, kaip vienintelis tam teisę turintis organas, nepašalino ieškovės darbo, kaip neatitinkančio techninių ar kitų taisyklėse numatytų reikalavimų. Darbų diskvalifikavimas praėjus keletui mėnesių po apdovanojimų įteikimo parodo, jog festivalis organizuojamas bei vykdomas netinkamai ir aplaidžiai, pažeidžiant teisės normas, taisykles ir festivalio dalyvių interesus. Ieškovė tvirtino laikiusis visų reikalavimų pateikiant darbus, todėl nebuvo priežasčių, dėl kurių jos darbas galėtų būti diskvalifikuotas.

5. Atsakovė Lietuvos komunikacijos agentūrų asociacija su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad festivalio taisyklės nustatė apdovanojimų ceremonijos datą ir vietą, tačiau rezultatų skaičiavimo ir paskelbimo tvarka ar terminai jose nebuvo įtvirtinti. Kadangi festivalio vertinimo komisija yra sudaroma ir veikia tik festivalio laikotarpiu, šiam pasibaigus, dalyvių pretenzijas ar prašymus nagrinėja kitas organas – festivalio organizatorius. Atsakovė, atsižvelgdama į susiklosčiusią situaciją, siekdama koncentruotumo, ekonomiškumo, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų užtikrinimo ieškovės atžvilgiu, ėmėsi tinkamų priemonių jos pretenzijoms išnagrinėti, pagrįstai pavedė festivalio balų perskaičiavimo ir darbų įvertinimo klausimą pakartotinai spręsti kolegialiam valdymo organui – valdybai. Nurodė, jog ieškinys pareikštas praleidus sutrumpintą vieno mėnesio ieškinio senaties terminą, taikytiną tokiems teisiniams santykiams.

6. Trečiasis asmuo UAB „Adell reklama“ prašė ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senatį. Trečiasis asmuo nurodė, jog ieškovė dar 2015 m. rugsėjo 25 d. apdovanojimų ceremonijos metu sužinojo, kiek balų ji surinko nominacijoje „Metų kūrybinė agentūra“. Trečiojo asmens nuomone, ieškovė ieškinį galėjo pateikti iki 2015 m. spalio 26 d.

7. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. birželio 19 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 6 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija savo nutartyje konstatavo bylos esmės neatskleidimą, netinkamą ginčo teisinių santykių kvalifikavimą. Kolegija taip pat nurodė, jog pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką klausimo dėl konkurso nugalėtojo išsprendimas yra ne teismo, bet konkursą organizuojančios komisijos diskrecija. Tai reiškia, kad teismas galėtų konstatuoti tik konkrečių pažeidimų faktą ir jų įtaką konkurso rezultatus apskundusio asmens teisėms bei teisėtiems interesams, arba taikyti viešą konkursą reglamentuojančiose teisės normose tiesiogiai įvardintus gynybos būdus – įpareigoti atlyginti išlaidas ar nuostolius.

8. Grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, ieškovė pakeitė ieškinio dalyką, prašydama pripažinti 2015 m. rugsėjo 25 d. festivalio „ADrenalinas“ rezultatus neteisėtais konkursinėje dalyje „Metų kūrybinė agentūra“, pripažinti atsakovės sprendimą dėl „Metų kūrybinės agentūros“ nugalėtojo neteisėtu, įpareigoti atsakovę iš naujo suskaičiuoti festivalio rezultatus šioje konkursinėje dalyje ir paskelbti nugalėtojus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 15 d. sprendimu ieškinį patenkino: pripažino 2015 m. rugsėjo 25 d. festivalio „ADrenalinas“ konkurso rezultatus kategorijoje „Metų kūrybinė agentūra“ neteisėtais, įpareigojo atsakovę Lietuvos komunikacijos agentūrų asociaciją iš naujo suskaičiuoti 2015 m. rugsėjo 25 d. festivalio „ADrenalinas“ rezultatus kategorijoje „Metų kūrybinė agentūra“ ir juos paskelbti interneto svetainėje www.adrenalinas.org., priteisė ieškovei iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

10. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, atsižvelgęs į Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 19 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus, ginčo santykius kvalifikavo atitinkančiais viešą konkursą. Tuo pagrindu teismas padarė išvadą, jog ieškinio reikalavimai yra susiję su ginčijamais festivalio rezultatais ir turi būti vertinami pagal teisės normas, reguliuojančias būtent šiuos teisinius santykius. Teismas identifikavo, jog ieškovė, kreipdamasi į teismą, iš esmės siekė festivalio komisijos skirtų balų suskaičiavimo aritmetinių korekcijų, o pasibaigus festivaliui – atsakovės atlikto ieškovės darbų įvertinimo proceso pripažinimo neteisėtu.

11. Teismas pagrįstais pripažino ieškovės paaiškinimus, jog pagal festivalio taisykles už festivalio komisijos skirtus įvertinimus ir nominacijas suminis balų skaičius turėjo būti: ieškovės – 119 balų, trečiojo asmens – 117 balų, kai 2015 m. rugsėjo 25 d. įvykusios festivalio apdovanojimų ceremonijos metu buvo paskelbta, kad ieškovė surinko 97 balus, o trečiasis asmuo, kuris pripažintas geriausia metų kūrybine agentūra – 103 balus. Teismas pažymėjo, kad tarp šalių iškilo ginčas, kad apskaičiuodama balų skaičių atsakovė į galutinį rezultatą neįtraukė „Pro bono“ darbų taškų.

12. Pagal festivalio taisykles po darbų pateikimo termino pabaigos komisijos nariai iš Lietuvos peržiūri visus darbus, o keliančius abejonių darbus, ar (jų nuomone) įkeltus į netinkamą kategoriją darbus perkelia į kategoriją „Geriausias savireklamos/pro bono darbas“ (į kitą tinkamą kategoriją). Teismas nurodė, jog paskelbtose konkurso sąlygose nėra paneigta ginčų atsiradimo galimybė tarp darbų pateikėjų ir festivalio komisijos dėl darbų atitikties techniniams reikalavimams arba jų kategorijos. Teismas sprendė, jog komisijos abejones pašalinantys papildomi duomenys ( šiai tokių pareikalavus) per festivalio organizatorių turėjo būti teikiami būtent pačiai komisijai ir per aiškiai apibrėžtą laikotarpį – iki darbų įvertinimo balais. Festivalio taisyklėse nurodyta, kad pateikiami darbai turi atitikti visus techninius reikalavimus, o jų neatitinkantys – gali būti diskvalifikuoti ir po darbų pateikimo termino pabaigos, negrąžinant už diskvalifikuotą darbą sumokėtų pinigų, o šis terminas pagal ginčo festivalio sąlygas reiškė laikotarpį po 2015 m. rugsėjo 11 d. (darbų registracijos pabaiga) iki 2015 m. rugsėjo 25 d. (geriausiųjų darbų paskelbimas).

13. Teismas pagal festivalio taisyklių nuostatas nusprendė, kad iš naujo vertinti festivalio komisijos (kuri po renginio buvo išformuota) įvertinto darbo atitiktį kvalifikaciniams reikalavimams konkurso organizatorius negali, be to, dėl šios priežasties negali ir pašalinti dalyvį iš konkurso. Akcentavo, jog kitokios išvados negalima daryti ir iš kitų (anksčiau įvykusių) konkursų praktikos. Teismo vertinimu, tokios praktikos nepatvirtina atsakovės pateiktas jos valdybos 2014 m. vasario 19 d. posėdžio protokolas, kuriame nurodyta, kad komisijos darbas ir sprendimai negali būti kvestionuojami.

14. Teismo vertinimu, atsakovė leistinais įrodymais nenuginčijo ieškovės pateiktų įrodymų dėl darbo „Karklė plakatai“ publikavimo festivalio taisyklėse nurodytu laikotarpiu. Pažymėjo, kad 2014 m. vasario 19 d. atsakovės valdybos posėdyje buvo sprendžiamas analogiškas klausimas dėl kito festivalio dalyvio darbo publikavimo trukmės atitikimo taisyklėms. Valdyba nurodytame posėdyje pripažino, kad taisyklės šioje dalyje gali būti traktuojamos dviprasmiškai, darbo grupei buvo pavesta pakoreguoti taisykles pagal tarptautinius analogus, tačiau valdyba taisyklių nekoregavo. Teismas pažymėjo, jog festivalio dalyviui (ieškovei) neturėtų būti taikomi dvigubi standartai. Teismo vertinimu, atsakovės argumentai dėl leidimų reklamai publikuoti gavimo ar negavimo šio ginčo atveju neturi įtakos, kadangi leidimo publikuoti reklamą kūrėjas neturi.

15. Teismas konstatavo, kad ginčo atveju buvo pažeista konkurso nugalėtojo kategorijoje „Metų kūrybinė agentūra“ nustatymo procedūra, t. y. ieškovei be pagrindo nebuvo priskaičiuoti „Pro bono“ balai, ieškovės darbas diskvalifikuotas nesilaikant taisyklių, o padaryti pažeidimai turėjo esminę įtaką ieškovės teisėms ir teisėtiems interesams.

16. Spręsdamas dėl ieškinio senaties taikymo teismas pažymėjo ginčo santykiams taikytinas sutrumpintas vieno mėnesio senaties terminas. Festivalio rezultatai buvo paskelbti 2015 m. rugsėjo 25 d. įvykusio renginio metu. Teismo vertinimu, ieškovė tuomet galėjo žinoti, kokios nominacijos jai buvo paskirtos ir koks balų skaičius pagal taisykles turėjo būti skaičiuojamas už konkrečias nominacijas, tačiau to renginio metu nebuvo pateikti visi komisijos balsavimo rezultatai. Ieškovė į atsakovę kreipėsi nedelsdama tiek žodžiu, tiek elektroniniais laiškais, tiek pateikdama oficialią pretenziją, kuri atsakovės iš esmės buvo nagrinėjama tik 2015 m. gruodžio 3 d., o galutinis atsakymas dėl pretenzijos išnagrinėjimo valdybos posėdyje ieškovei buvo pateiktas 2015 m. gruodžio 5 d. Atsakovė valdybos posėdyje iš esmės pripažino padariusi taisyklių pažeidimą ir nutarė perskaičiuoti festivalio dalyvių balsus, įtraukiant į skaičiavimą ieškovės „Pro bono“ darbų taškus, tačiau, pažeisdama taisyklėse nustatytą tvarką, nutarė diskvalifikuoti kitą ieškovės darbą. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad tokie atsakovės veiksmai apsunkino ieškovės galimybes teisingai įvertinti situaciją, suvokti jos teisių pažeidimo esmę ir siekti pažeidimo pašalinimo.

17. Kuomet visa informacija ieškovei tapo prieinama, ji nedelsdama inicijavo neteisminį ginčo sprendimą, o supratusi, kad taisyklėse nustatytų procedūrų pažeidimas nebus pašalintas, 2015 m. gruodžio 28 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą. Nors nurodytas teismas atsisakė ieškinį priimti kaip neteismingą, teismo vertinimu, ieškovė savo procesine teise nepiktnaudžiavo, nebuvo neatidi ar nerūpestinga ir pakankamai operatyviai realizavo savo teisę į teisminę gynybą. Teismas ieškinio senaties terminą skaičiavo nuo 2015 m. gruodžio 5 d., todėl konstatavo, kad senaties terminas nebuvo praleistas. Taipogi pažymėjo, jog tuo atveju, jei būtų pripažintas termino praleidimas, egzistuoja pagrindas terminą atnaujinti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

18. Apeliaciniu skundu atsakovė Lietuvos komunikacijos agentūrų asociacija prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

18.1. Teismas padarė procesinių teisės normų pažeidimus, kurie lėmė rungimosi proceso nebuvimą, atsakovės teisių ir teisėtų interesų pažeidimus bei neteisingą bylos išnagrinėjimą. Ieškovė šešis kartus keitė ieškinio dalyką. Paskutinį kartą ieškinio dalykas žodžiu buvo pakeistas paskutiniame teismo posėdyje. Teismo posėdžio pertraukos metu ieškovė surašė procesinį dokumentą dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo, kuris kitiems proceso dalyviams buvo duotas susipažinti vos vienai minutei. Šis dokumentas nėra prijungtas elektroninėje byloje. Teismas bylą išnagrinėjo pagal žodinės formos pareiškimą dėl ieškinio dalyko, padarytą prieš pat baigiamąsias kalbas, tokiu būdu pažeisdamas procesines taisykles. Atsakovė ir trečiasis asmuo neturėjo galimybės pasirengti bylos nagrinėjimui.

18.2. Teismas netinkamai taikė teisės normas, susijusias su ieškinio senaties taikymu, jo argumentai dėl ieškinio senaties yra dviprasmiški ir neteisėti. Kasacinio teismo išaiškinta, kad konkurse dalyvaujantys asmenys turėtų būti gerai susipažinę su konkurso organizavimo tvarka ir sąlygomis, o esant juos netenkinančiam konkurso rezultatui, – kiek galima greičiau pareikšti reikalavimą teismui. Teismas netinkamai vertino aplinkybę, jog ieškovei apie konkurso rezultatus tapo žinoma jų paskelbimo dieną – 2015 m. rugsėjo 25 d.

18.3. Konkurso taisyklės nenumato organizatoriaus pareigos surašyti ir dalyviui pateikti dokumentą dėl konkurso rezultatų. Šią aplinkybę žinodama ieškovė turėjo suprasti, jog toks dokumentas jai nebus įteiktas, todėl ieškinio senatis skaičiuotina ne nuo balsų skaičiavimo protokolo įteikimo, o nuo konkurso rezultatų paskelbimo. Byloje įrodyta, kad konkurso komisijos balsų skaičiavimo dokumentas ieškovei įteiktas 2015 m. spalio 20 d., taigi skaičiuojant ir nuo šio momento, ieškinio senaties terminas taip pat laikytinas praleistu.

18.4. Teismas pripažino, kad atsakovė negalėjo pakeisti balsų skaičiavimo rezultato. Esant tokiai išvadai, teismas negalėjo konstatuoti, kad ieškovė jos teisių pažeidimą suvokė tik gavusi atsakymą į pretenziją. Teisinis reguliavimas ginčo santykiams nenumato ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos, todėl vienintelis ieškovės teisių gynimo būdas buvo kreipimasis į teismą.

18.5. Teismas padarė dviprasmišką alternatyvią išvadą, jos egzistuoja sąlygos atnaujinti ieškinio senaties terminą. Teismo sprendimas turi būti aiškus, jame neturi būti dviprasmybių, kurios kliudytų suprasti teismo sprendimą. Tokiu būdu teismas nurodė, kad ieškinio senaties terminas yra ir nepraleistas, ir praleistas, bet atnaujintinas. Teismo pasisakymas dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo nemotyvuotas.

18.6. Nors teismas konstatavo, kad atsakovė neturėjo teisės iš naujo vertinti konkursinio darbo atitikties kvalifikaciniams reikalavimams, kita vertus, patenkino ieškovės reikalavimą iš naujo suskaičiuoti konkurso rezultatus. Ieškovė pripažino, jog pasibaigus konkursui, joks subjektas neturi teisės keisti jo rezultatų. Tokia pozicija lemia, kad komisijos balsų skaičiavimo rezultatai yra teisėti ir negali būti kvestionuojami. Atsakovė negali įvykdyti ieškovės suformuluoto reikalavimo.

19. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Not Perfect“ prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

19.1. Atsakovės argumentai dėl procesinių normų pažeidimo nepagrįsti. Šalys turėjo galimybę pateikti atsiliepimus į patikslintus ieškovės reikalavimus. Paskutinio teismo posėdžio metu iš esmės buvo pakartoti rašytine forma suformuluoti reikalavimai. Ieškinio dalyko patikslinimas buvo sąlygotas apeliacinės instancijos teismo išaiškinimų. Ieškinio dalyko pakeitimas nepažeidė atsakovės teisių.

19.2. Atsakovės argumentai dėl ieškinio senaties nepagrįsti. Festivalio apdovanojimų ceremonijos renginys yra šou pobūdžio, kurio metu negalima būtų įvertinti balsavimo rezultatų. Nei apdovanojimų metu, nei jiems pasibaigus, ieškovei nebuvo žinoma, kiek balsų Metų agentūros nominacijoje surinko ieškovė ir trečiasis asmuo, tačiau kilo įtarimas, jog gali būti įsivėlusi klaida. Po apdovanojimų ceremonijos ieškovė kreipėsi į atsakovę, prašydama pateikti balsų skaičiavimo išklotinę. Ieškovė tik 2015 m. gruodžio 5 d. gavo galutinį atsakymą į pretenzijas apie įsivėlusią klaidą, kuri nebus taisoma. Tik po šio dokumento gavimo ieškovė suvokė savo teisių pažeidimą.

19.3. Teismų praktikoje nurodyta, kad ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo tada, kuomet asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Teismo išvada, jog ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2015 m. gruodžio 5 d., yra pagrįsta.

19.4. Ieškovė niekuomet neginčijo komisijos balsavimo rezultatų. Komisijos paskirti balsai turėjo lemti, kas taps konkurso nugalėtoju. Už šių balsų skaičiavimą buvo atsakinga ne komisija, o konkurso organizatorius. Ginčijamą balsų skaičiavimo pažeidimą padarė atsakovė, ką konstatavo teismas ir pagrįstai įpareigojo atsakovę šį pažeidimą pašalinti. Pagal konkurso taisykles dalyvių darbai gali būti diskvalifikuojami tik iki jų įvertinimo. Atsakovės valdyba neturėjo teisės ieškovės darbą diskvalifikuoti ar jį vertinti iš naujo.

20. 2018 m. rugsėjo 11 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas atsakovės Lietuvos komunikacijos agentūrų asociacijos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Dėl esminių faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

22. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė Lietuvos komunikacijos agentūrų asociacija interneto puslapyje http://www.adrenalinas.org/festivalis viešai paskelbė apie organizuojamą reklamos festivalį „ADrenalinas“, taip pat viešai paskelbė festivalio taisykles. Festivalio organizatorė viešai paskelbtose taisyklėse nurodė dalyvavimo festivalyje reikalavimus, darbų pateikimo formatą ir terminus, vertinimo procedūrą, skiriamų balų skaičiavimo tvarką, techninius reikalavimus, apdovanojimų kategorijas ir apdovanojimų ceremonijos laiką bei vietą.

23. Atsakovės viešai paskelbtame pranešime (jo dalyje „Vertinimo eiga“) buvo nurodyta, kad pateiktus darbus pagal kūrybinės idėjos originalumo ir idėjos įgyvendinimo kokybės kriterijus vertins sudaryta komisija. Skelbime taip pat buvo nurodyta, jog kūrybiškiausių sprendimų tikimasi sulaukti savireklamos bei „Pro bono“ kategorijose. Po darbų pridavimo termino pabaigos komisijos nariai iš Lietuvos peržiūrės visus darbus ir keliantys abejonių darbai bus perkelti į kategoriją „Geriausias savireklamos/probono darbas“. Apie perkėlimą bus informuoti darbų pateikėjai. Norėdami užginčyti šį sprendimą, darbo pateikėjai privalės pateikti reikiamus dokumentus, liudijančius priešingai.

24. Pagal paskelbtas taisykles konkursas vykdomas dviem turais. Pirmame ture iš visų darbų sudaromas „shortlist`as“. Antro turo metu iš „shortlist`o“ išrenkami auksinės, sidabrinės ir bronzinės strėlės laimėtojai. Kūrybines paslaugas teikianti agentūra, surinkusi daugiausiai balų, apdovanojama Metų kūrybine agentūra. Žiniasklaidos paslaugas teikianti agentūra, surinkusi daugiausiai balų, apdovanojama Metų media agentūra. Klientas, kurio darbai surinko daugiausiai balų, apdovanojamas Metų klientu. Už jaunų profesionalų laimėjimą Young Lions kategorijoje agentūroms balai neskiriami. Geriausias festivalio darbas išrenkamas komisijos iš visų auksine strėle apdovanotų darbų. Komisija turi teisę neskirti apdovanojimo, jei mano, kad kategorijoje nėra jo vertų darbų. Informacija apie nugalėtojus yra konfidenciali iki oficialaus nugalėtojų paskelbimo.

25. Atsakovės pranešime buvo nurodyta, kad konkurso komisiją sudaro 10 narių: 5 nariai iš užsienio ir 5 nariai iš praėjusių metų festivalio TOP5 agentūrų KOMAA narių. Atskirų kategorijų darbų vertinimui komisija bus papildoma naujais nariais. Kiekvienas komisijos narys sprendimą priima pagal savo asmeninę kompetenciją ir įsivaizdavimą. Kiekvienas komisijos narys turi teisę argumentuoti ir kelti klausimus ar paaiškinti savo sprendimą komisijos pirmininkui prašant. Komisijos nariai turi teisę perkelti pateiktą darbą į kitą kategoriją, jei, jų nuomone, darbas yra įkeltas netinkamoje kategorijoje. Komisijos nariai taip pat turi teisę diskvalifikuoti užregistruotą darbą, jei šis neatitinka festivalio taisyklių ir techninių reikalavimų. Komisijos nariai turi teisę paprašyti papildomos informacijos iš darbo pateikėjo. Pateikti darbai turi būti sukurti ir viešai demonstruoti 2014 m. gegužės 1 d. - 2015 m. gegužės 31 d. (Taisyklių 4 punktas). Dalyvauti festivalyje gali visi, kurie iki 2015 m. rugsėjo 11 d. sumokės ir internetu pateiks savo darbus. Prieiga prie darbų registracijos anketos bus išjungta rugsėjo 11 d. 23:59 val. Po šio termino darbai negali būti trinami, taisomi ar keičiami (Taisyklių 5 punktas). Iškilus klausimams apie priduotą darbą, festivalio organizatoriai komisijos prašymu turi teisę kreiptis į darbo pateikėją ar priduoto darbo užsakovą. Pateiktas darbas gali būti diskvalifikuotas, jei šis po darbų pateikimo termino pabaigos neatitiks festivalio techninių reikalavimų (Taisyklių 19 – 20 punktai). Kūrybines paslaugas teikianti agentūra, surinkusi daugiausiai balų, apdovanojama Metų kūrybine agentūra (Taisyklių 27 punktas).

26. 2015 m. rugsėjo 25 d. įvyko festivalio nugalėtojų paskelbimas atskirose konkursinių darbų kategorijose. Kategorijos „Metų kūrybinė agentūra“ nugalėtoju paskelbtas trečiasis asmuo UAB „Adell reklama“, o ieškovė UAB „Not Perfect“ liko antroje vietoje.

27. Ieškovė UAB „Not Perfect“, nesutikdama su festivalio komisijos skirtų balų skaičiavimu, kreipėsi į atsakovę reikalaudama perskaičiuoti komisijos skirtus balus, pakeisti festivalio rezultatus, viešai paskelbti apie balų skaičiavimo klaidą ir festivalio kategorijos „Metų kūrybinė agentūra“ laimėtoja paskelbti ieškovę bei įteikti jai visus prizus už šį laimėjimą.

28. Lietuvos komunikacijos agentūrų asociacijos valdyba 2015 m. gruodžio 3 d. pakartotinai įvertinusi ieškovės konkursui pateiktus darbus, konstatavo vieno jų neatitiktį konkurso reikalavimams, atliko dalyvių gautų balų perskaičiavimą ir nusprendė netenkinti ieškovės reikalavimo dėl jos paskelbimo festivalio kategorijos „Metų kūrybinė agentūra“ laimėtoja. Ieškovė, atsakovės veiksmus laikydama neteisėtais, kreipėsi į teismą dėl jos, kaip konkurso dalyvės, teisių gynimo. Atsakovė ir trečiasis asmuo, nesutikdami su ieškovės pareikštu ieškiniu, prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti.

29. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 6 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2017 m. birželio 19 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 6 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teisėjų kolegija nutartyje konstatavo bylos esmės neatskleidimą, netinkamą ginčo teisinių santykių kvalifikavimą. Kolegija taip pat nurodė, jog pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką konkurso nugalėtojo klausimo išsprendimas yra ne teismo, bet konkursą organizuojančios komisijos diskrecija, o tai lemia, kad pradiniame ieškinyje suformuluoti reikalavimai negalėtų būti tenkinami. Teismas galėtų konstatuoti tik konkrečių pažeidimų buvimo faktą ir jų įtaką konkurso rezultatus apskundusio asmens teisėms bei teisėtiems interesams, arba taikyti viešą konkursą reglamentuojančiose teisės normose tiesiogiai įvardintus gynybos būdus – įpareigoti atlyginti išlaidas ar nuostolius.

30. Grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui, ieškovė pakeitė ieškinio dalyką prašydama pripažinti 2015 m. rugsėjo 25 d. festivalio „ADrenalinas“ rezultatus neteisėtais konkursinėje dalyje „Metų kūrybinė agentūra“ ir pripažinti atsakovės sprendimą dėl „Metų kūrybinės agentūros“ nugalėtojo neteisėtu, įpareigoti atsakovę iš naujo suskaičiuoti festivalio rezultatus šioje konkursinėje dalyje ir paskelbti nugalėtojus. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 15 d. sprendimu ieškinį patenkino, pripažindamas neteisėtais festivalio konkurso kategorijoje „Metų kūrybinė agentūra“ rezultatus neteisėtais bei įpareigodamas ieškovę iš naujo suskaičiuoti bei paskelbti festivalio rezultatus. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, prašydama priimti naują teismo sprendimą – ieškinį atmesti. Atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą lemia procesiniai pažeidimai, susiję su ieškinio dalyko keitimu, nepagrįstas atsisakymas taikyti ieškinio senatį, reikšmingų faktinių aplinkybių netinkamas vertinimas, nepakankamas teismo sprendimo motyvavimas. Teisėjų kolegija pažymi, jog tokiu būdu apeliantė apibrėžė bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas (CPK 320 straipsnis), o tai lemia išvadą, jog byloje neliko ginčo dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo (konkurso teisiniai santykiai), dėl byloje nustatytų aplinkybių (nors nesutariama dėl nustatytų aplinkybių vertinimo).

Dėl procesinių pažeidimų

31. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė esminius procesinių normų pažeidimus, kurie lėmė rungimosi proceso nebuvimą, apeliantės teisių ir teisėtų interesų pažeidimus ir neteisingą bylos išnagrinėjimą. Atsakovė apeliuoja į tai, jog ieškovė šešis kartus keitė ieškinio dalyką. Paskutinį kartą ieškinio dalykas buvo žodžiu keičiamas paskutinio teismo posėdžio metu. Teismo posėdžio pertraukos metu ieškovė surašė procesinį dokumentą dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo, kuris kitiems proceso dalyviams buvo duotas susipažinti vos vienai minutei. Šis dokumentas nėra prijungtas elektroninėje byloje. Pasak apeliantės, tokiu būdu teismas ieškinį išnagrinėjo pagal žodinės formos pareiškimą, nors proceso įstatyme įtvirtinta rašytinė šio procesinio veiksmo forma. Dėl šių pažeidimų atsakovė ir trečiasis asmuo esą neturėjo galimybės pasirengti bylos nagrinėjimui. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais.

32. Ieškinio suformulavimas ir jo pateikimas teismui yra ieškovo procesinė teisė, kuria jis savo nuožiūra disponuoja (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Teisminio nagrinėjimo dalyką apibrėžia svarbiausi ieškinio turinį sudarantys elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Kaip ieškinio dalykas suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas, o ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti už ieškovą ieškinio dalyko ir pagrindo, nei, spręsdamas bylą, pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo, ar taikyti alternatyvius pažeistų teisių gynimo būdus. Bylos nagrinėjimo ribas ieškovas turi apibrėžti teismui teikiamame ieškinyje, suformuluodamas jame ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalis), tačiau įstatymai (CPK 42 straipsnio 1 dalis) numato ir tokią dispozityvumo principo išraišką, kaip teisės keisti ieškinio pagrindą arba ieškinio dalyką suteikimą ieškovui po to, kai teismas priima ieškinį (iškelia civilinę bylą). Keisdamas ieškinio pagrindą arba dalyką, kaip ir kreipdamasis su ieškiniu į teismą, ieškovas turi laikytis tam tikrų formaliųjų reikalavimų, nustatytų civilinio proceso normų. CPK 141 straipsnio 1dalyje nustatyta, kad pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą ieškovas turi teisę iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo. Toks ribojimas laiko atžvilgiu nėra absoliutus. Įstatymų leidžiamas ir vėlesnis ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Bet kuri iš pirmiau nurodytų sąlygų atskirai paimta yra pakankama, kad ieškovas galėtų keisti ieškinio pagrindą arba dalyką po civilinės bylos iškėlimo. Aptartu dispozityviosios teisės ribojimu ir ribojimo išimtimis siekiama garantuoti proceso koncentraciją ir ekonomiškumą, skatinti šalis rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis), derinant tai su šalies teise veikti proceso eigą. CPK 141 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad, pakeitus ieškinio dalyką ar ieškinio pagrindą, netaikomos normos, nustatančios pasirengimą bylos nagrinėjimui, tačiau teismas nustato ne trumpesnį kaip keturiolikos dienų terminą nuo procesinio dokumento įteikimo dienos pasirengti bylos nagrinėjimui. Taip užtikrinami rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo principai (CPK 12, 17 straipsniai), suteikiama galimybė kitai proceso šaliai pateikti atsikirtimus į ieškovo reikalavimus bei naujus įrodymus.

33. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pradiniu ieškiniu ieškovė prašė įpareigoti atsakovę viešai paskelbti apie padarytą klaidą ir pripažinti ieškovę festivalio kategorijos „Metų kūrybinė agentūra“ nugalėtoja, įpareigoti atsakovę ieškovei įteikti visus prizus už šį laimėjimą. Vykdydama pirmosios instancijos teismo nurodymus, ieškovė 2016 m. birželio 7 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo pakeitė (patikslino) ieškinio dalyką, prašydama įpareigoti atsakovę pripažinti ieškovę festivalio kategorijos „Metų kūrybinė agentūra“ laimėtoja (kaip surinkusia didžiausią komisijos skirtų balų skaičių – 119), įpareigoti atsakovę viešai oficialiame festivalio interneto puslapyje paskelbti, kad ieškovė pripažįstama nurodytos konkurso kategorijos nugalėtoja. ieškinį atmetė. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus šioje byloje priimtą Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 6 d. sprendimą ir perdavus bylą nagrinėti iš naujo, ieškovė pateikė pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų tikslinimo, kuriame nurodė prašanti pripažinti festivalio rezultatus neteisėtais, įpareigoti atsakovę iš naujo suskaičiuoti festivalio rezultatus ir paskelbti nugalėtojus. Ieškovė šiame procesiniame dokumente aiškiai nurodė, kad ieškinio dalyko keitimas yra nulemtas apeliacinės instancijos teismo šioje byloje priimtoje nutartyje pateiktų išaiškinimų dėl suformuluotų ieškinio reikalavimų tenkinimo galimybės. Vėliau, atsižvelgusi į atsakovės pastabas dėl pakeisto ieškinio dalyko, ieškovė pateikė prašymą patikslinti ieškinio dalyką, prašydama pripažinti festivalio rezultatus neteisėtais konkursinėje dalyje „Metų kūrybinė agentūra“ ir pripažinti atsakovės sprendimą dėl šios kategorijos nugalėtojo neteisėtu, įpareigoti atsakovę iš naujo suskaičiuoti festivalio rezultatus ir paskelbti nugalėtojus. 2018 m. gegužės 25 d. teismo posėdžio metu ieškovė pateikė rašytinį pareiškimą, kuriame nurodė atsisakanti dalies ieškinio reikalavimų ir paaiškino prašanti pripažinti festivalio rezultatus neteisėtais tik jo dalyje dėl kategorijos „Metų kūrybinė agentūra“ nugalėtojo paskelbimo. Antrą ieškinio reikalavimą dėl nurodytos festivalio kategorijos nugalėtojo rezultatų perskaičiavimo ir nugalėtojo paskelbimo ieškovė nurodė palaikanti.

34. Teisėjų kolegija, įvertinusi nutarties 34 punkte nurodytas aplinkybes, ieškovės veiksmuose (kuomet buvo keičiamas (tikslinamas) ieškinio dalykas) neįžvelgia piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių. Kolegijos vertinimu, teismas, tenkindamas ieškovės prašymus dėl ieškinio dalyko pakeitimo, dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo, nepažeidė procesinių taisyklių. Kolegija daro išvadą, jog apeliantės teiginys, jog teismas galėjo bylą išnagrinėti nesant rašytinės formos procesinio dokumento dėl ieškinio dalyko, apeliacinės kontrolės metu nepasitvirtino. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog ieškovė bylos nagrinėjimo metu ieškinio pagrindo nekeitė, bylos nagrinėjimo ribų neišplėtė. Ieškinio dalyko keitimas buvo sąlygotas objektyvių ir pateisintinų aplinkybių: pirmą kartą ieškinio dalyko koregavimas buvo atliktas atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo pastabas. Reikšmingas ieškinio dalyko pakeitimas buvo atliktas 2018 m. sausio 17 d. procesiniu dokumentu, tačiau tam lemiamos įtakos turėjo Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 19 d. nutartyje pateikti išaiškinimai dėl konkurso dalyvės teisių gynimo būdo. Po šio ieškinio dalyko pakeitimo sekę ieškovės procesiniai veiksmai buvo susiję tik su ieškinio dalyko susiaurinimu, be kita ko, atsižvelgiant ir į atsakovės pastabas. Teisėjų kolegijos vertinimu, ne išplėtus, o susiaurinus bylos nagrinėjimo ribas, atsakovės procesinės teisės nebuvo pažeistos. Juolab kad tiek iš ieškovės pozicijos žodiniame procese, tiek iš apskųstojo teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjami rašytine forma suformuluoti ieškovės reikalavimai, kurių ribos taip pat buvo sukonkretintos teismo posėdžio metu parengtu rašytinės formos pareiškimu. Netikslumų ieškovės atstovo pasisakymuose teismo posėdžio metu (baigiamųjų kalbų stadijoje) nėra pagrindo pripažinti kartotiniu ieškinio dalyko pakeitimu.

35. Pažymėtina, kad apeliantės ir trečiojo asmens atstovai, būdami profesionaliais teisininkais, neprašė skelbti byloje pertraukos ar atidėti bylos nagrinėjimą, todėl spręstina, jog buvo tinkamai pasiruošę bylos nagrinėjimui, atsižvelgiant į deklaruotus ieškinio dalyko pasikeitimus teismo posėdžio metu. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į proceso koncentruotumo reikalavimą, taip pat pirmiau nurodytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas imperatyvių proceso įstatymo taisyklių nepažeidė, kad atsakovės ir trečiojo asmens teisė pasirengti bylos nagrinėjimui, teikti atsikirtimus ir įrodymus nebuvo iš esmės apribota, kad teismo posėdžio atidėjimas, atsižvelgiant į posėdžio metu ieškovės pateiktą procesinį dokumentą ir paaiškinimus, nebūtų lėmęs kitokio teismo sprendimo priėmimo.

Dėl teismo sprendimo nepagrįstumo ir netinkamo motyvavimo

36. Teismas pagrįstais pripažino ieškovės argumentus ir paaiškinimus, jog pagal festivalio taisykles už festivalio komisijos skirtus įvertinimus ir nominacijas susumuotas bendras balų skaičius turėjo būti toks: 119 balų – ieškovei, 117 balų – trečiajam asmeniui. Festivalio apdovanojimų ceremonijos metu paskelbta, kad ieškovė surinko 97 balus, trečiasis asmuo, kuris pripažintas geriausia metų kūrybine agentūra - 103 balus. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė, gavusi ieškovės pretenzijas, kuriomis buvo reikalauta tik komisijos paskirtų balų aritmetinės korekcijos (perskaičiavimo), neturėjo teisės iš naujo vertinti komisijos (po renginio ji buvo išformuota) jau įvertintos ieškovės darbo atitikties kvalifikaciniams reikalavimams. Teismas, konkurso taisyklių kontekste įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes dėl konkurso organizatorės veiksmų, konstatavo ieškovės, kaip konkurso kategorijos „Metų kūrybinė agentūra“ dalyvės teisių pažeidimą, kurį lėmė ieškovės konkursui pateikto darbo nepagrįstas pašalinimas (diskvalifikavimas).

37. Apeliantės nuomone, teismo sprendimas nėra aiškus, o motyvai prieštarauja vienas kitam. Apeliantė atkreipė dėmesį į tai, jog teismas, padaręs išvadą, kad atsakovė valdybos posėdyje neturėjo teisės iš naujo vertinti ieškovės darbo atitikties kvalifikaciniams reikalavimams, kad atsakovė neturi teisės keisti konkurso rezultatų ar juos kvestionuoti, visgi patenkino ieškinį, tokiu būdu įpareigodamas atsakovę iš naujo suskaičiuoti konkurso rezultatus, nors pirmiau pripažino, kad pasibaigus konkursui, joks subjektas neturi teisės keisti konkurso rezultatų. Tokia pozicija lemia, kad komisijos balsų skaičiavimo rezultatai yra teisėti ir negali būti kvestionuojami. Apeliantė akcentavo, šiuo atveju buvo priimtas teismo sprendimas, kurio ji, pasibaigus konkursui ir išformavus jo komisiją, negalės įvykdyti. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais.

38. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog apeliantė iš esmės neginčija teismo konstatuotų konkurso taisyklių pažeidimų, susijusių su ieškovės konkursinio darbo neatitikties kvalifikaciniams reikalavimams konstatavimu, t. y. apeliantės veiksmų, kuomet, pasibaigus konkursui gavusi ieškovės pretenziją, iš naujo vertino konkretaus ieškovės darbo atitiktį kvalifikaciniams reikalavimams, po to – šį darbą pašalino, kas vėlgi turėjo tiesioginės įtakos galutiniam (suminiam) ieškovės surinktų balų skaičiui. Juolab kad Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 19 d. priimtoje nutartyje aiškiai konstatuota, kad atsakovė nėra tinkamas subjektas, turintis įgaliojimus iš naujo vertinti jos sudarytos komisijos jau įvertinto balais darbo atitiktį konkurso kvalifikaciniams reikalavimams, todėl atsakovė negalėjo ieškovės darbo diskvalifikuoti. Apeliacinio skundo ribose teisėjų kolegija vertina, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir tinkamai identifikavo subjektą, įpareigotą pašalinti ieškovės teisių pažeidimą – atlikti festivalio komisijos ieškovei skirtų balų perskaičiavimą.

39. Teisėjų kolegija, įvertinusi nutartyje nurodytų konkurso taisyklių bei apeliantės, kaip konkurso organizatorės, viešai paskelbto pranešimo turinį (žr. nutarties 24-26 punktus), konstatuoja, jog nepasitvirtino apeliantės teiginiai dėl nepagrįstų bei neteisėtų įpareigojimų jai nustatymo pirmosios instancijos teismo sprendimu. Byloje neliko ginčo dėl aplinkybės, jog konkurso dalyvių pateiktus darbus vertina (tiek vertindama atitiktį kvalifikaciniams reikalavimams, tiek atlikdama jų atranką bei geriausiųjų išrinkimą) apeliantės sudaryta konkurso komisija. Šalys neginčija ir išvados, jog komisijos atliktas darbų įvertinimas nekvestionuotinas.

40. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė, skelbdama apie konkursinį festivalį, apibūdino šio konkurso esmę, paaiškino dalyvavimo jame reikalavimus, pateiktų darbų vertinimo eigą, taisykles, techninius reikalavimus konkurso dalyvių darbams, išvardino organizuojamo konkurso darbų kategorijas, dalyvavimo terminus bei kainą, nurodė konkurso apdovanojimų ceremonijos vietą ir laiką.

41. Festivalio organizatorės paskelbtose taisyklėse ir pranešime („Vertimo eigos“ dalis) nurodyta, kad visi darbai bus vertinami pagal šiuos kriterijus: 1) kūrybinės idėjos originalumas; 2) idėjos įgyvendinimo kokybė. Konkursas vyks dviem turais: pirmame ture rugsėjo 22 d. iš visų darbų bus sudaromas shortlist`as. Antro turo metu rugsėjo 23 d. iš „shortlist`o“ išrenkami auksinės, sidabrinės ir bronzinės strėlės laimėtojai. Už auksinę strėlę darbui skiriama – 10 balų; už sidabrinę strėlę darbui skiriama – 6 balai; už bronzine strėlę darbui skiriama – 4 balai; už „shortlist`ą“ darbui skiriama – 1 balas ( pvz., jei darbas pakliuvo į „shortlist`ą“ ir buvo apdovanotas auksine strėle, jam skiriama 1+10 = 11 balų); kūrybines paslaugas teikianti agentūra, surinkusi daugiausiai balų, apdovanojama Metų kūrybine agentūra; žiniasklaidos paslaugas teikianti agentūra, surinkusi daugiausiai balų, apdovanojama Metų media agentūra; klientas, kurio darbai surinko daugiausiai balų, apdovanojamas Metų klientu; už jaunų profesionalų laimėjimą Young Lions kategorijoje agentūroms balai neskiriami; geriausias festivalio darbas išrenkamas komisijos iš visų auksine strėle apdovanotų darbų; komisija turi teisę neskirti apdovanojimo, jei mano, kad kategorijoje nėra jo vertų darbų.

42. Konkurso sąlygose pastebimas darbų vertinimo eigos procedūrų išskyrimas (etapai), kuomet pradžioje iš konkursui pateiktų darbų sudaromas „shortlist`as“, kitame etape atrinkti darbai vertinami specialios komisijos atsižvelgiant į esminius deklaruotus darbų turinio vertinimo principus (kūrybinės idėjos originalumas ir idėjos įgyvendinimo kokybė, kur kiekvienas komisijos narys sprendimą priima pagal savo asmeninę kompetenciją ir įsivaizdavimą), šiame etape skiriant konkrečius apdovanojimus (auksinės, sidabrinės ir bronzinės strėlės). Galutiniame etape komisijos narių atlikto konkurso darbų individualaus įvertinimo pagrindu darbų patekimas į „shortlist‘ą“, taip pat skirti apdovanojimai (strėlės) konkurso taisyklėse nustatyta tvarka paverčiami balais, kurių bendra suma lemia nugalėtojus atskirose konkurso kategorijose (nominacijose) „Metų kūrybinė agentūra“, „Metų media agentūra“ ir „Metų klientas“. Tokia konkurso darbų vertinimo procedūrų seka leidžia daryti išvadą, jog pagrindinė konkurso komisijos funkcija yra individualus konkurso dalyvių pateiktų darbų įvertinimas, vadovaujantis asmenine nuomone, turimomis specialiosiomis žiniomis. Po individualaus darbų įvertinimo (atrinkimo į „shortlist‘ą“, auksinių, sidabrinių ir bronzinių strėlių skyrimo) einanti kita procedūra (patekimo į „shortlist‘ą“, komisijos skirtų strėlių pavertimas balais pagal konkurso taisykles) tokiais požymiais nepasižymi ir reikalauja tik konkrečių aritmetinių balų sudėties veiksmų, aiškiai reglamentuotų konkurso taisyklėse.

43. Aplinkybę, jog festivalio komisijai deleguotos funkcijos buvo apibrėžtos darbų atrinkimu ir įvertinimu, patvirtina festivalio organizatoriaus viešai paskelbto pranešimo turinys („Apie festivalį“). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, konkurso taisyklių sisteminė analizė neteikia pagrindo išvadai, jog atrinkus konkrečių darbų sąrašą, vėliau iš jo išrinkus geriausius darbus, vertus auksinių, sidabrinių ar bronzinių strėlių paskyrimo, komisijos darbas dar tęstųsi. Priešingai, likusi paskutinė vertinimo eigos procedūra (aritmetinis balų skaičiavimas) niekaip nesusijusi su komisijos veiklos paskirtimi. Kaip matyti iš taisyklių visumos, nugalėtojų galimas nustatymas „Metų media agentūros“, „Metų kūrybinės agentūros“ ir „Metų kliento“ kategorijose būna nulemtas ankstesniame vertinimo procedūros etape – sudarius „shortlist`ą“ ir iš į jį atrinktų darbų išrinkus geriausius darbus. Pažymėtina, jog apeliantė ir neįrodinėjo aplinkybės, jog sprendimą (iš esmės reiškiantį aritmetinių veiksmų atlikimą – komisijos paskirtų balų sudėjimą) dėl nurodytų kategorijų laimėtojų priėmė būtent komisija. Nepateikta įrodymų, jog tokios praktikos būtų laikomasi ir anksčiau organizuojant panašaus pobūdžio renginius. Kita vertus, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, susidaro prielaidos paskutinės vertinimo proceso eigos veiksmus priskirti jau ne prie vertinimo, o prie nugalėtojų paskelbimo ir (ar) apdovanojimo procedūros, kuri neįeina į vertinimo komisijos veiklos funkcijas. Festivalio taisyklių visumos sisteminė analizė patvirtina, jog šiuos procedūrinius veiksmus vykdo nebe komisija, o pati konkurso organizatorė.

44. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pašalinti ieškovės, kaip konkurso dalyvės, teisių pažeidimą, įpareigojo tinkamą subjektą – konkurso organizatorę. Atsakovė bylos apeliaciniame procese iš esmės pripažinusi aplinkybę dėl neteisėto įsiterpimo į konkurso komisijos kompetenciją (kiek tai susiję su ieškovės konkursinio darbo pakartotiniu vertinimu ir jo diskvalifikavimu), be pagrindo bando nusišalinti nuo jai tenkančių pareigų vykdymo, mėgindama visas funkcijas, be kita ko, ir organizacines perkelti po konkurso išformuotai komisijai, tuo pačiu akcentuodama draudimą kvestionuoti komisijos priimamus sprendimus. Pritarimas tokiai apeliantės pozicijai iš esmės reikštų, jog konkursui jau pasibaigus, konkurso dalyvis, manantis, kad jo teisės buvo pažeistos, neturėtų objektyvios galimybės ginti pažeistas teises, o tai paneigia esminius viešo konkurso principus.

45. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas sprendime padarė motyvavimo klaidų, kuomet vienu atveju konstatavo, kad konkurso komisijos atlikto vertinimo rezultatai nekvestionuotini, o vėliau tikrino ieškovės pateikto konkursinio darbo atitiktį kvalifikaciniams reikalavimams. Kolegijos vertinimu, teismo veiksmai dėl ieškovės darbo atitikties tyrimo buvo pertekliniai, tačiau tai nelėmė šalių ginčo neteisingo išsprendimo.

46. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino neteisėtais konkurso rezultatus „Metų kūrybinė agentūros“ kategorijoje ir įpareigojo konkurso organizatorę atlikti veiksmus, pašalinančius ieškovės teisių bei viešo konkurso teisinius santykius reguliuojančių normų pažeidimus. Kolegija sprendžia, jog apeliantė yra tinkamas subjektas, kuriam teismo pavesta atlikti sprendime nurodytus veiksmus.

Dėl ieškinio senaties

47. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.124 straipsnis). Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja kita šalis (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Esant tokiam reikalavimui, būtina patikrinti, ar ieškinio senaties terminas iš tikrųjų praleistas. Nustatyti, ar ieškinio senaties terminas yra praleistas, įmanoma tik nustačius momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga. Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. Atskirų rūšių reikalavimams CK bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus (CK 1.125 straipsnio 1, 2 dalys). Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimai kildinami iš konkurso teisinių santykių, kuriems taikytinas sutrumpintas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 3 dalis). Dėl šios aplinkybės ginčo nėra. Šiuo atveju analizuotina, ar pirmosios instancijos teismo išvados dėl nurodytos trukmės ieškinio senaties termino eigos yra teisingos.

48. Bendroji ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklė yra ta, kad šio termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato CK bei kiti įstatymai (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kas ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008; 2011 m. balandžio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011; kt.).

49. Siekiant tinkamai įvertinti ieškinio senaties termino eigos pradžią, visų pirma turi būti nustatytas teisės pažeidimo momentas (objektyvusis momentas), kuris ir yra pradinis išeities taškas nustatant konkrečią ieškinio senaties termino eigos pradžią pagal subjektyviuosius kriterijus. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektyvūs ir objektyvūs momentai tam tikrais atvejais gali sutapti. Taigi ieškinio senaties termino eiga skaičiuojama nuo dienos, kada asmuo sužinojo apie teisės pažeidimą. Galimi atvejai, kai asmuo apie teisės pažeidimą sužino vėliau nei turėjo tai padaryti, jeigu būtų buvęs pakankamai apdairus ir rūpestingas, kiek to galėtų tikėtis kita ginčo šalis arba bet kuris kitas asmuo. Tuomet konkrečiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties termino eigos pradžia laikytina diena, kada asmuo turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, nes asmens nerūpestingumu arba aplaidumu negalima pateisinti kitų asmenų interesų suvaržymo (CK 1.2 straipsnis, 1.5 straipsnio 1 dalis). Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė arba įstatymo saugomas interesas yra pažeisti arba ginčijami. Kadangi vidinis teisės pažeidimo suvokimas tiesiogiai susijęs su pačiu asmeniu, konkreti diena, kada asmuo sužinojo apie teisės pažeidimą, nustatoma pagal to asmens nurodymą ir savo teiginiams, kada sužinojo apie teisės pažeidimą, pagrįsti ieškovas turi pateikti įrodymus (CPK 178 straipsnis). Tačiau teismas negali apsiriboti vien tik ieškovo paaiškinimu ir tais atvejais, kada atsakovas ginasi ieškinio senaties terminu, o ieškovas tvirtina, jog apie savo subjektyvinės teisės pažeidimą sužinojo ne paties pažeidimo dieną, teismas turi patikrinti, ar byloje nėra įrodymų, kad buvo priešingai ir jo nurodytas kokias nors aplinkybes reikia vertinti pagal kitų byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis).

50. Pripažinus, kad ieškovas apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne teisės pažeidimo dieną, teismas turi įvertinti, ar ieškovas apie teisės pažeidimą sužinojo ne vėliau nei tokioje pačioje situacijoje turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo. Ieškinio senaties termino eigos pradžios susiejimas su momentu, kada asmuo turėjo sužinoti apie teisės pažeidimą, paaiškintinas įstatymo leidėjo ketinimu kokiu nors būdu ieškinio senaties termino eigos pradžią apibrėžti objektyvesniais kriterijais, nepasikliauti vien subjektyviais kriterijais. Dėl to turėjimo sužinoti apie teisės pažeidimą momentas (skirtingai nei realaus sužinojimo), sietinas labiau su objektyviais įvykiais ir savybėmis, nei su subjektyviais, nukreiptais vien į ieškovo asmenį. Sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2013).

51. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, jog ieškovė dėl konkurso rezultatų ieškinį teisme pateikusi 2015 m. gruodžio 28 d., ieškinio senaties termino nepraleido. Apeliantė, nesutikdama su šia teismo išvada, nurodo, kad ieškinio senaties termino eiga prasidėjo konkurso rezultatų paskelbimo dieną – 2015 m. rugsėjo 25 d. Šią poziciją apeliantė grindžia tuo, jog konkurso organizatorė neturėjo pareigos konkurso dalyviams teikti balsų skaičiavimo duomenų. Be to, net ir skaičiuojant laiką nuo balsavimo duomenų pateikimo ieškovei (2015 m. spalio 20 d.), pripažintina, kad ieškinio senaties terminas baigėsi iki ieškovės kreipimosi į teismą. Apeliantė akcentavo aplinkybę, jog ieškovė turėjo būti susipažinusi su konkurso taisyklėmis, žinoti, kad komisijos vertinimo rezultatai nekvestionuojami, todėl, nesutikdama su konkurso rezultatais turėjo nedelsdama kreiptis į teismą, o ne į konkurso organizatorę (kuri negalėjo paveikti konkurso rezultatų). Teisėjų kolegija apeliantės poziciją pripažįsta nepagrįsta.

52. Nėra abejonių dėl ieškinio senaties eigos pradžios objektyviojo momento. Juo laikytina konkurso rezultatų paskelbimo (apdovanojimų ceremonijos) diena – 2015 m. rugsėjo 25 d. Tačiau nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi subjektyvusis momentas. Kolegija pripažįsta pagrįstomis teismo išvadas dėl šio momento vertinimo. Byloje nustatyta, kad konkurso rezultatų paskelbimo dieną ieškovė neturėjo komisijos vertinimų, balų skaičiavimo duomenų, todėl tuo metu galėjo tik spėti, kad jos teisės gali būti pažeistos, tačiau tik spėjimų ar įtarimų nepakanka kreiptis teisminės gynybos. Kaip pagrįstai konstatuota pirmosios instancijos teismo, ieškovės sprendimai kreiptis į konkurso organizatorę reikalaujant pateikti atitinkamus duomenis, o vėliau juose (duomenyse) pastebėjus akivaizdžius trūkumus – reikalauti jų ištaisymo, buvo būtini ir pagrįsti. Aplinkybė, jog pareikšti pretenziniai reikalavimai nebus patenkinti, ieškovei tapo žinoma tik 2015 m. gruodžio 5 d. gavus konkurso organizatorės (valdybos) sprendimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią datą laikė subjektyviuoju ieškovės pažeistų teisių suvokimo momentu, suteikiančiu eigą ieškinio senaties terminui.

53. Teisėjų kolegija nepagrįstu pripažįsta apeliantės argumentą, jog ieškovė turėjo žinoti, kad konkurso komisijos vertinimo rezultatai nekvestionuotini, todėl turėjo nedelsiant kreiptis į teismą. Kaip matyti iš apeliantės ankstesniuose procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų ir jos veiksmų, reaguojant į ieškovės pretenzijas, pati apeliantė nesilaikė šiuo metu jos jau deklaruojamo draudimo įsiterpti į komisijos kompetenciją. Apeliantė, gavusi ieškovės pretenziją, vykdė išimtinai tik komisijai pavestas funkcijas, pakartotinai vertindama konkursui pateiktą ieškovės darbą bei jį diskvalifikuodama. Nėra pagrindo prielaidai, jog konkurso organizatorei netinkamai laikantis jos pačios parengtų taisyklių, analogiškas konkurso dalyvės elgesys negalėtų būti pateisintas. Kita vertus, byloje nustatyta, kad ginčo darbų kategorijoje skaičiuojant balus ir skelbiant konkurso nugalėtoją, buvo padaryta aritmetinė klaida, už kurią atsakinga ne komisija, o pati konkurso organizatorė. Ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis, jog atsakovė, nekvestionuodama komisijos vertinimo, atliks atitinkamas korekcijas balsų skaičiavimo procedūroje – ištaisys klaidą. Aplinkybė, jog tokių veiksmų konkurso organizatorė neatliks, ieškovei tapo žinoma tik 2015 m. gruodžio 5 d., gavus atitinkamą atsakovės sprendimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, pagal kurią ieškinio senaties eiga prasidėjo 2015 m. gruodžio 5 d.

54. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, jog pirmosios instancijos teismo išvados ieškinio senaties klausimu esančios dviprasmiškos. Teismo pastebėjimas, jog byloje nustatytos aplinkybės galėtų sudaryti pagrindą atnaujinti ieškinio senaties terminą, nesudaro pagrindo išvadai, jog nagrinėjamu atveju buvo suformuluota alternatyvi ir nemotyvuota teismo išvada, trukdanti suvokti teismo sprendimo esmę. Teismas padarė aiškią išvadą, kad ieškinio senaties termino ieškovė nepraleido. Iš teismo bendro pobūdžio pastabos negalima daryti prielaidų, jog teismas, padaręs išvadą dėl ieškinio senaties termino nepraleidimo, tuo pačiu laikė jį praleistu ir atnaujino.

55. Į esminius skundo argumentus atsakyta, kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

56. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, atsižvelgė į apeliacinės instancijos teismo suformuluotus nurodymus ir pastabas, teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą, jo išvados pagrįstos bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti apskųstą teismo sprendimą (CPK 329, 330 straipsniai), todėl skundas atmetamas, o sprendimas paliekamas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

57. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmestas, o ieškovė, prašydama bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nepateikė šios rūšies išlaidas pagrindžiančių įrodymų, teisėjų kolegija nesprendžia šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.