- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-19
- Bylos Nr.
- 2A-690/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Konstantinas Gurinas, Danutė Milašienė, Algirdas Gailiūnas
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Kauno energija“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Kauno termofikacijos elektrinė“
- Advokatai
- Rimantas Simaitis, Andrius Norkūnas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Konstantino Gurino ir Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (atsakovo) uždarosios akcinės bendrovės „Kauno termofikacijos elektrinė“ skundą dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2010 m. vasario 17 d. sprendimo, priimto Vilniaus komercinio arbitražo teismo byloje Nr. 162 pagal ieškovo akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Kauno termofikacijos elektrinė“ dėl baudos priteisimo ir pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno termofikacijos elektrinė“ priešieškinį ieškovui akcinei bendrovei „Kauno energija“ dėl susitarimo pakeitimo pripažinimo sudarytu arba susitarimo pakeitimo dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustat ė:
Šalies argumentai
Ieškovas AB „Kauno energija“ kreipėsi į Vilniaus komercinio arbitražo teismą, prašydamas: 1) priteisti iš atsakovo UAB „Kauno termofikacijos elektrinė“ 17 771 408,82 Lt (5 146 955,75 eurų) baudą už netinkamą atsakovo prievolių pagal 2003 m. kovo 31 d. investicijų susitarimą (toliau - Investicijų susitarimas) vykdymą; 2) arbitražo mokesčius bei išlaidas; 3) išlaidas ieškovą atstovaujančių asmenų honorarams ir išlaidoms apmokėti; 4) 6 proc. dydžio palūkanas nuo minimų sumų už laikotarpį nuo tos dienos, kai pirmą kartą buvo pareikštos pretenzijos dėl šių sumų sumokėjimo arbitraže, iki tos dienos, kai jos buvo visiškai sumokėtos.
Atsakovas UAB „Kauno termofikacijos elektrinė“ pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) pripažinti Investicijų susitarimo pakeitimą sudarytu (CK 6.154, 6.159 str., 6.162 str. 1, 2 d., 6.3 str.), nustatyti antraeiles Investicijų susitarimo pakeitimo sąlygas, dėl kurių šalys negali susitarti (CK 1.5 str., 6.162 str. 2 d.) ir arbitražo sprendimu nustatyti (įforminti) Investicijų susitarimo pakeitimą; 2) jeigu dėl kokių nors priežasčių būtų nuspręsta, kad Investicijų susitarimo pakeitimas vis dėlto nebuvo sudarytas, atsakovas prašė pakeisti Investicijų susitarimą dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių (CK 6.204 str.); 3) atmesti ieškovo ieškinį; 4) priteisti iš ieškovo dėl arbitražo proceso atsakovo patirtas išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus komercinio arbitražo teismas 2010 m. vasario 17 d. sprendimu ieškovo AB „Kauno energija“ ieškinį patenkino, o atsakovo UAB „Kauno termofikacijos elektrinė“ priešieškinį atmetė. Arbitražinis teismas ieškovui iš atsakovo priteisė 5 419 808,82 Lt (1 569 685,13 eurų) baudą, 6 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo 5 419 808,82 Lt sumos už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 26 d., kai Vilniaus komercinio arbitražo teisme buvo gautas ieškovo ieškinys, iki šio sprendimo 6.1 punkto dalies visiško įvykdymo dienos, taip pat 66 888,76 Lt bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktu skundu pareiškėjas (atsakovas) UAB „Kauno termofikacijos elektrinė“ prašo Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2010 m. vasario 17 d. sprendimą panaikinti. Nurodo, jog Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas jam pateiktus skundus panaikinti arbitražo sprendimus, turi ex officio užtikrinti, kad arbitražo sprendimu buvo išspręstas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus arbitruotinas ginčas, o pats sprendimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymų įtvirtintai viešajai tvarkai (tiek procesinei, tiek materialinei). Nagrinėjant nacionalinių institucinių arbitražų sprendimų galiojimą, ginčijamas sprendimas vertinamas ne tik tarptautinės viešosios tvarkos, bet ir nacionalinės viešosios tvarkos kontekste, kas reiškia, kad nacionalinio arbitražo sprendimas negali prieštarauti taip pat ir tos valstybės imperatyvių teisės normų visumai. Sąvoka „viešoji tvarka“ apima fundamentalius sąžiningo proceso principus, taip pat imperatyvias teisės normas, įtvirtinančias pagrindinius ir visuotinai pripažintus teisės principus. Viešosios tvarkos tikslas – apsaugoti pagrindinius, gyvybiškai svarbius valstybės, visuomenės interesus, t. y. viešosios tvarkos sąvoka apima pagrindinius principus, kuriais yra grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas. Nustačius nacionalinio arbitražo sprendimo prieštaravimą viešajai tvarkai, arbitražo sprendimas ex officio Lietuvos apeliacinio teismo turi būti naikinamas. Priimant skundžiamą arbitražinio teismo sprendimą, buvo padaryti Lietuvos Respublikos ir tarptautinės viešosios tvarkos (tiek materialinės, tiek procesinės) pažeidimai:
1. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad neprotingai didelės netesybos gali būti vertinamos kaip viešosios tvarkos pažeidimas, jeigu jos reikštų lupikavimo įteisinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2006). Netesybos atlieka tik kompensuojamąją funkciją, jos nustatomos siekiant atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius, patirtus dėl sutarties neįvykdymo, tačiau netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai piktnaudžiauti savo teise (piktnaudžiavimas teise per se yra laikomas viešosios tvarkos pažeidimu) ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita, jos negali atlikti baudinės funkcijos. Vienas iš netesybų mažinimo ar atsisakymo jas priteisti kriterijų yra dalies prievolės faktinis įvykdymas ir kreditoriaus realiai patirtų nuostolių dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007). Atsakovo nuomone, Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas klausimą dėl arbitražinio teismo sprendimo panaikinimo, privalo analizuoti priteistų netesybų dydį ir pobūdį atitikties viešajai tvarkai aspektu, t. y. teismas turi aiškintis, ar priteistos netesybos yra baudinio pobūdžio, ar yra atsakomybę lengvinančių ar nuo jos atleidžiančių aplinkybių, ar kreditorius nepiktnaudžiauja teise, koks kreditoriaus realiai patirtų nuostolių dydis, kokią dalį prievolės skolininkas jau įvykdė. Nagrinėjamu atveju, skundžiamu arbitražinio teismo sprendimu priteistos 5 419 808,82 Lt netesybos yra neprotingai didelės, lupikiškos ir baudinės, nes ieškovas realiai jokių nuostolių nepatyrė, pats elgėsi nesąžiningai, piktnaudžiavo teise ir atliko eilę sutartinių priešpriešinių pažeidimų, o netesybos priteistos už formalių terminų pagal aktualumą praradusį Investicijų susitarimą praleidimą. Be to, arbitražinis teismas nenagrinėjo atsakovo pateiktų atleidimo nuo civilinės atsakomybės ar jos sumažinimo sąlygų. Nustatęs, kad ieškovas pats atliko Privatizavimo sutarčių paketo priešpriešinius pažeidimus ir jokių realių nuostolių nepatyrė, arbitražinis teismas ieškinio neatmetė ir, pažeisdamas fundamentalius civilinę atsakomybę reguliuojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus, priteisė itin didelę netesybų sumą. Toks arbitražinio teismo sprendimas, kuriuo de facto buvo įteisintos lupikiškos bei baudinės netesybos ir ieškovo piktnaudžiavimas teise siekiant nepagrįstai praturtėti, yra naikintinas, nes neatitinka pamatinių Lietuvos Respublikos imperatyvių teisės normų ir pažeidžia viešąją tvarką.
2. Arbitražinis teismas konstatavo, kad Privatizavimo sutarčių paketo vykdymo procesas iš esmės yra pasikeitęs, nes ieškovas nuo 2008 m. atlieka priešpriešinius Privatizavimo sutarčių paketo pažeidimus, dėl kurių atsakovas vien per 2008 m. patyrė 82 344 000 Lt nuostolių, per 2009 m. (iki rugsėjo mėn.) – 91 490 000 Lt nuostolių, o kas mėnesį patiriamų nuostolių suma sudaro apie 12 mln. Lt. Net ir konstatavus ieškovo priešpriešinį pažeidimą ir iš esmės pasikeitusias aplinkybes, kas yra per se pagrindas keisti sutartį CK 6.223 straipsnio pagrindu, arbitražinis teismas netaikė minėtame straipsnyje įtvirtinto sutarties pakeitimo instituto ir dėl jo apskritai nepasisakė, nors atsakovas rėmėsi minėta nuostata. Tokiu būdu skundžiamas arbitražinio teismo sprendimas de iure įteisino ieškovo priešpriešinių Privatizavimo sutarčių paketo pareigų nevykdymą ir įpareigojo atsakovą toliau vykdyti savąsias priešpriešines prievoles pagal nepakeistą bei šalių lygybės ir interesų pusiausvyros nebeatitinkantį Investicijų susitarimą. Tai akivaizdžiai pažeidžia teisingumo, sąžiningumo ir lygiateisiškumo principų reikalavimus, tuo pat Lietuvos Respublikos viešąją tvarką.
3. Procesinės viešosios tvarkos pažeidimu pripažįstami atvejai, kai nustatoma, kad arbitražiniame teisme buvo pažeisti sąžiningo proceso principai. Kaip vienas iš tokių principų Lietuvoje ir kitose valstybėse yra pripažįstamas procesinio šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principai. Šie principai reikalauja, kas sprendimas būtų priimtas atidžiai išklausius abi ginčo šalis ir pagrįstas byloje surinktais duomenimis, o ne išgalvota informacija. Nagrinėjamu atveju, priteisdamas itin didelę 5,4 mln. Lt siekiančią baudą, arbitražinis teismas prisipažino, kad apskritai nenagrinėjo atleidimo nuo civilinės atsakomybės sąlygų, nes atsakovas, anot arbitrų, neva net neprašė vertinti civilinės atsakomybės netaikymo pagrindų arba pagrindų netaikyti/mažinti netesybas. Tai akivaizdi netiesa, nes atsakovas tiek prieštaravimuose dėl ieškinio, tiek atsiliepime į ieškovo atsiliepimą išsamiai aprašė ir nurodė netaikyti jo atžvilgiu civilinės atsakomybės (CK 6.253 str.) arba mažinti netesybas (CK 6.73 str.). Visiškai neanalizuodamas atsakovo pateiktų netesybų netaikymo ar jų dydžio sumažinimo argumentų, arbitražinis teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris pažeidžia šalių lygiateisiškumo, rungimosi principus ir viešąją tvarką. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad ginčų sprendimo institucijai tenka pareiga kontroliuoti netesybas, nes netesybų vertinimas susijęs ne tik su privataus, bet ir su viešo intereso gynimu, o nekontroliuojamos netesybos gali peraugti į lupikavimą, kas prieštarauja viešajai tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003). Nagrinėjamu atveju, arbitražinis teismas neatliko savo pareigos kontroliuoti netesybas ir tokiu būdu pažeidė viešąją tvarką.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į skundą ieškovas AB „Kauno energija“ prašo skundą atmesti ir Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2010 m. vasario 17 d. sprendimą palikti galioti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Dėl arbitražinio teismo sprendimo priteisti netesybas prieštaravimo Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai. CK 6.71 straipsnio 1 dalis nustato, kad netesybos – tai sutarties nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė įvykdyta netinkamai. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu, kaip Susitarime dėl 2003 m. kovo 31 d. Investicijų susitarimo pakeitimo ir susitarė ieškovas ir atsakovas. Arbitražinis teismas nustatė, kad iki 2009 m. sausio 1 d. atsakovas neatliko investicijų už 118 476 058,80 Lt sumą, t. y. investavo tik 43 723 941,20 Lt. Už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą pažeidusiai sutartį šaliai gali būti taikomos netesybos (CK 6.73, 6.258 str.). Teismas turi teisę mažinti pagal sutartį atsiradusias netesybas tik nustatęs, kad jos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta. Įstatyme sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ arba „neprotingai didelės netesybos“ nėra sukonkretintos. Dėl to kriterijus, kuriuo taikant sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos vertina netesybas teismai, nagrinėdami konkrečias bylas. Kasacinis teismas yra pasisakęs, jog sprendžiant dėl priteistų netesybų dydžio yra svarbu atsižvelgti į tai, kokio dydžio netesybos buvo pasirinktos šalių valia ir sulygtos sutartimi, į tai, kad netesybos atsirado iš sutartinių santykių, į šių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys yra privatūs verslo subjektai, turintys patirtį verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo pasekmes ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Arbitražinis teismas neturėjo pagrindo mažinti priteistinų netesybų, nes Investicijų susitarime nustatytos netesybos atitiko šalių interesų pusiausvyrą, prievolės vertę, principinius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus dėl šių kriterijų: a) šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių; b) iš 2005 m. liepos 13 d. Susitarimo dėl 2003 m. kovo 31 d. Investicijų susitarimo pakeitimo 7 punkto matyti, kad šalių sutartas netesybų dydis priklauso nuo to, kokia dalimi atsakovas neįvykdys savo įsipareigojimų. Šalys susitarė taikant netesybas mažinti jų dydį atsižvelgiant į tai, kokia apimtimi skolininko investiciniai įsipareigojimai bus įvykdyti; c) kadangi sutartinės netesybos priklauso nuo paties atsakovo padaryto prievolės pažeidimo masto, tai jos negali būti pripažintos baudinėmis. Atsakovas tokio netesybų dydžio nevertino kaip baudinių, nei pasirašydamas pirminį Investicijų susitarimą, nei jo pakeitimą. Atsakovas, kaip pelno siekiantis juridinis asmuo, verslo santykiuose veikia savo rizika ir privalo būti apdairus; d) teismų praktikoje pasisakyta, kad sutartinės atsakomybės proporcijų keitimas kartu reikia ir šalių sutarties keitimą; e) atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškovas apskritai jokių realių nuostolių nepatyrė. Arbitražinis teismas tokio fakto nenustatinėjo, nes reikalavimo dėl nuostolių priteisimo ieškovas nereiškė; f) nepagrįstas atsakovo argumentas, kad tarpinio investavimo termino pažeidimas ieškovui turi tik „formalią“ reikšmę; g) priteistos netesybos negali būti pripažintos aiškiai per didelėmis ar neprotingai didelėmis, atsižvelgiant ir į šalių sutartimi nustatytos prievolės vertę – 400 000 000 Lt. Atsakovo teigimu, skundžiamas arbitražinio teismo sprendimas pažeidžia Lietuvos Respublikos viešąją tvarką, nes iš jo yra priteistos 15 proc. dydžio netesybos. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad minimalūs kreditoriaus nuostoliai (palūkanos), nustatytos už termino praleidimą, kurių dydis 14,75 proc., viešajai tvarkai neprieštarauja, atsižvelgiant į vidutinę metinę palūkanų normą, imamą už Lietuvos bankų suteiktas komercines paskolas, kuri yra 8-12 proc. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-179/2006); h) atsakovas ir toliau tinkamai nevykdo savo prievolės investuoti pagal Investicijų susitarimą; i) atsakovo motyvai, kad investicijų terminų atidėjimas objektyviai būtinas bei sąlygotas ieškovo kalte ir objektyviomis aplinkybės, yra nepagrįsti ir prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-613/2010 nustatytiems prejudiciniams faktams.
2. Dėl materialiosios viešosios tvarkos pažeidimo, taikant priepriešinio sutarties pažeidimo institutą. Nepaisant to, kad atsakovo reikalavimas pakeisti Investicijų susitarimą dėl to, kad ieškovas iš esmės pažeidė sutartį (t. y. CK 6.233 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu) yra nepagrįstas, atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas tokio reikalavimo išvis nebuvo pareiškęs. Baigiamosiose kalbose, kurias šalys pateikė arbitražiniam teismui tik elektroniniu paštu, atsakovas negalėjo reikšti naujo reikalavimą nauju pagrindu. Argumentais dėl tariamo teisinių ir faktinių aplinkybių, „kurios sąlygoja būtinybę įforminti investicijų susitarimo pakeitimą“ ignoravimo atsakovas siekia arbitražinio teismo sprendimo tikrinimo fakto ir materialinės teisės taikymo aspektu, kas yra imperatyviai draudžiama, todėl šie argumentai yra nenagrinėtini teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2004; 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3573/2008).
3. Dėl procesinės teisės pažeidimų. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant arbitražinio teismo sprendimo panaikinimo klausimą, šalių ginčas nenagrinėjamas iš esmės, nesprendžiami fakto ar materialinės teisės klausimai, susiję su ginčo nagrinėjimu iš esmės, netikrinama, ar sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Įrodymai, susiję su arbitražinio teismo sprendimo pagrįstumu, teisme negali būti analizuojami, nes teismas neperžiūri bylos iš esmės. Apskųstas arbitražinio teismo sprendimas gali būti tikrinamas tik Komercinio arbitražo įstatymo 37 straipsnyje numatytų proceso normų (procesinės viešosios tvarkos) ir materialiosios viešosios tvarkos aspektu. Arbitražinis teismas skundžiamo sprendimo 87 punkte, vadovaudamasis KAĮ 11 straipsnio 1 dalimi, pasisakė, kad jis neturi kompetencijos spręsti, ar atsakovo argumentai, pateikti arbitražo procesiniuose dokumentuose, kuriuos jis remdamasis: (i) force majeure aplinkybe – valstybės veiksmais, t. y. įvesta ir atsakovo atžvilgiu pradėta taikyti privaloma kainodara ir (ii) nukentėjusiojo asmens (ieškovo) ir /arba valstybės veiksmais, t. y. įvesta ir atsakovo atžvilgiu pradėta taikyti privaloma kainodara, yra pagrindu netaikyti arba atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės pagal Investicijų susitarimą, nes šis klausimas perduotas spręsti administraciniam teismui. Taip pat arbitražinis teismas nenagrinėjo ir nepasisakė dėl pagrindų, kuriais remiantis atsakovas prašė mažinti netesybas. Arbitražinis teismas skundžiamo sprendimo 63 punkte pabrėžė, kad, nagrinėdamas šalių ginčą, arbitražinis teismas analizavo ir vertino visą byloje surinktą medžiagą, šalių pateiktus argumentus ir paaiškinimus bei kitą, arbitražiniam teismui šalių pateiktą prieinamą medžiagą. Vien tai, kad skundžiamame sprendime detaliai nėra argumentuotas atsakymas į kiekvieną atsakovo motyvą, nesudaro pagrindo naikinti arba keisti teisingo ir pagrįsto sprendimo. Aplinkybė, kad arbitražinis teismas nesuformulavo konkretaus sprendimo dėl atsakovo prašymo mažinti netesybas ar atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės, vertintina kaip formalaus pobūdžio, neturinti esminės reikšmės ginčijamos arbitražinio nagrinėjimo procedūros teisėtumui (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-436/2006). Nagrinėjamu atveju, šalys bendru susitarimu nustatė galinčių kilti ginčų sprendimo tvarką – arbitražinį susitarimą. Pasirinkdamos tokį galimų ginčų sprendimo būdą, šalys įgyja teisę pasirinkti ginčą spręsiantį asmenį, tačiau atsisako galimybės reikalauti apeliacijos. Arbitražinio teismo sprendimo teisinė peržiūra nėra vykdoma apeliacijos forma, todėl atsakovo argumentai, kad arbitražinis teismas neteisingai išsprendė ginčą ar neįvertino visų byloje pateiktų įrodymų ar aplinkybių, pagal įstatymo reikalavimus nėra pagrindas arbitražinio teismo sprendimo panaikinimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-436/2006). Tai reiškia, kad teismas negali panaikinti arbitražinio teismo sprendimo, jeigu arbitražinis teismas ne visiškai teisingai suprato teisės normą ar ją ne visai tinkamai pritaikė arba apskritai jos netaikė (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-159/2009).
Pareiškėjo (atsakovo) skundas netenkintinas.
CK 1.137 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. Pažeistas subjektyvines teises ir įstatymų saugomus interesus gina ne tik teismas. Šalys gali susitarti, kad tarp jų kilusius ginčus spręstų arbitražas. Susitarimą perduoti ginčus, kilusius ar galinčius kilti dėl kokių nors konkrečių sutartinių ar kitokių teisinių santykių spręsti arbitražiniam teismui, šalys įformina arbitražiniu susitarimu (Komercinio arbitražo įstatymo 9 str.). Arbitražinio susitarimo sudarymas reiškia, kad šalys atsisako tarpusavio ginčus nagrinėti teisme. Arbitražinis teismas, išnagrinėjęs šalių ginčą, priima galutinį sprendimą, kuris yra skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui. Tačiau arbitražinio teismo sprendimo teisinė priežiūra nėra vykdoma tokia apeliacijos forma, kokią apeliacinis teismas vykdo teismų sprendimų atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisės išnagrinėti bylos faktų, aiškintis, ar arbitrai ištyrė visus įrodymus, ar teisingai įvertino šalių pateiktus įrodymus bei teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar nevisiškai teisingai suprato teisės normą, ar ją nevisai tinkamai pritaikė arba nenurodė, kokią materialinės teisės normą taikė. Arbitražinio teismo sprendimas yra tikrinamas tik Komercinio arbitražo įstatymo 37 straipsnyje numatytų proceso normų (procesinės viešosios tvarkos) ir materialios viešosios tvarkos aspektu.
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo
Atsakovas UAB ,,Kauno termofikacinė elektrinė“ Vilniaus komercinio arbitražo 2010 m. vasario 17 d. sprendimą (bylos Nr. 162) prašo panaikinti Komercinio arbitražo 37 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu (dėl prieštaravimų Lietuvos Respublikos įstatymų įtvirtintai viešajai tvarkai). Prieštaravimus viešajai tvarkai grindžia tuo, kad arbitražinis teismas, ištyręs ir įvertinęs ne visus jo priešieškinio argumentus ir įrodymus neišsprendė tarp šalių kilusio ginčo iš esmės, pažeidė šalių lygiateisiškumo, rungimosi, sąžiningo proceso principus, kurie yra viešosios tvarkos elementai, todėl Vilniaus arbitražo teismo 2010 m. vasario 17 d. sprendimas prieštarauja viešajai tvarkai.
Minėta, apeliacinis teismas netiria ir nevertina įrodymų, nenustatinėja faktinių aplinkybių. Arbitražiniam teismui yra suteikta teisė nustatyti bet kokių įrodymų leistinumą, liečiamumą, svarbumą ar svarumą (KAĮ 22 str. 2 d.). Arbitražinio teismo sprendimo 4.2 dalyje išdėstyti motyvai, kuriais remiantis atmestas priešieškinio reikalavimas pakeisti Investicijų susitarimą dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių. Teismo sprendime nurodyta, kokiomis nustatytomis aplinkybėmis ir kokia materialinės teisės norma remiantis atsisakyta tenkinti ieškovo priešieškinio reikalavimus. Įrodymai, susiję su arbitražinio teismo sprendimo pagrįstumu teisme negali būti analizuojami ir vertinami, nes teismas neperžiūri bylos iš esmės. Pažymėtina, kad iš Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2010 m. vasario 17 d. sprendimo matyti, kad arbitražas, nagrinėdamas ginčą ir priimdamas sprendimą, analizavo ir vertino visą byloje surinktą medžiagą, kas konstatuota skundžiamo sprendimo 59 punkte.
Dėl netesybų dydžio
Atsakovas reikalavimą panaikinti arbitražinio teismo sprendimą grindžia materialiosios viešosios tvarkos pažeidimu priteisiant baudines netesybas (baudą) ir nekontroliuojant jų sumažinimo.
Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas klausimą dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2010 m. vasario 17 d. sprendimu priteistų 5 419 808,12 Lt netesybų (baudos) negali iš naujo nagrinėti jau arbitražinio teismo išnagrinėto ginčo, t. y. spręsti klausimų, susijusių su netesybų priteisimo pagrįstumu, tačiau turi nustatyti, ar nurodyto dydžio netesybos nereiškia lupikavimo, kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Neprotingai didelės netesybos gali būti laikomos viešosios tvarkos pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2006, 2008 kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2008). Tačiau šis klausimas kiekvienu atskiru atveju turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.
Nagrinėjamoje byloje šalys 2003 m. kovo 31 d. investicijų susitarime numatė atsakovo UAB ,,Kauno termofikacinės elektrinės“ atsakomybę, jeigu jis neįvykdys susitarime numatytų įsipareigojimų atlikti atitinkamo dydžio investicijas. Susitarime numatyta, kad atsakovas UAB ,,Kauno termofikacinė elektrinė“ tuo atveju, jeigu iki 2006 m. sausio 1 d. neinvestuoja 135 000 000 Lt, sumoka 15 proc. baudą, skaičiuojamą nuo skirtumo tarp sumų, kurios turėjo būti investuotos ir faktiškai investuotų sumų. 2005 m. liepos 13 d. šalys pakeitė minėtą susitarimą ir susitarė, kad tuo atveju, jeigu atsakovas UAB ,,Kauno termofikacinė elektrinė“ iki 2009 m. sausio 1 d. neinvestuoja 162 200 200 Lt, įsipareigoja sumokėti 15 proc. baudą, skaičiuojamą nuo skirtumo sumos, kurią turėjo investuoti ir faktiškai investuotos. Arbitražinio teismo sprendime nustatyta, kad pagal investicijų susitarimą atsakovas UAB ,,Kauno termofikacinė elektrinė“ iki 2009 m. sausio 1 d. neatliko investicijų 36 132 058 Lt sumai, nes turėjo investuoti 162 200 000 Lt, o faktiškai investavo 4 372 394 Lt; arbitražinis teismas pripažino, kad 82 344 000 Lt dydžio investicijos pagrįstai sustabdytos.
Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas, ar 15 proc. bauda yra neprotingai didelė, įvertina tas aplinkybes, kad abi šalys yra verslininkai, turintys patirtį verslo srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo pasekmes ir laisva valia pasirinkti sutarties sąlygas. Šalys valią dėl 15 proc. dydžio baudos nuo neatliktų investicijų sumos išreiškė dviejuose 2003 m. ir 2005 m. investiciniuose susitarimuose. Tai reiškia, kad pačios šalys laisva savo valia pasirinko minėto dydžio netesybas (baudą). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008).
Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtas aplinkybes ir priteistų netesybų (baudos) dydį, sutarčių laisvės principo svarbą bei būtinybę ją ginti, nepripažįsta 15 proc. dydžio baudos nuo neatliktos investicijų sumos neprotingai didele. Atsakovo UAB ,,Kauno termofikacinė elektrinė“ argumentai, kad nėra jos faktinio sutartinės atsakomybės pagrindo yra atmestini, nes jie yra susiję su bylos dėl netesybų (baudos) priteisimo pagrįstumo nagrinėjimu iš esmės. Minėta, Lietuvos apeliacinis teismas ginčo esmės nenagrinėja.
Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2010 m. kovo 17 d. sprendimu priteistos netesybos dėl savo dydžio neprieštarauja Lietuvos Respublikoje įtvirtintai viešajai tvarkai.
Dėl atleidimo nuo civilinės atsakomybės sąlygų
Atsakovo teigimu, arbitražinis teismas, priteisdamas itin didelę 5,4 mln. siekiančią baudą, nenagrinėjo atleidimo nuo civilinės atsakomybės sąlygų, nors atsakovas tiek prieštaravime dėl ieškinio, tiek atsiliepime į ieškovo atsiliepimą, tiek rašytinėje baigiamojoje kalboje išsamiai aprašė ir nurodė argumentus dėl civilinės atsakomybės netaikymo (CK 6.253 str.) arba netesybų mažinimo (CK 6.73 str.). Atsakovo manymu, arbitražinis teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principus, kurie yra viešosios tvarkos elementai, todėl skundžiamas arbitražinio teismo sprendimas naikintinas KAĮ 37 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu. Teisėjų kolegija atmeta šį argumentą kaip teisiškai nepagrįstą.
KAĮ 37 straipsnio 5 dalies 2 punktas nustato, kad Lietuvos apeliacinis teismas naikina arbitražinio teismo sprendimą, jei nustato, kad arbitražinio teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymų įtvirtintai viešajai tvarkai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs viešosios tvarkos sąvokos sampratą tarptautinio arbitražo doktrinoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2004). Sąvoka „viešoji tvarka“ tarptautinio arbitražo doktrinoje ir praktikoje aiškinama kaip tarptautinė viešoji tvarka, apimanti fundamentalius sąžiningo proceso principus, taip pat imperatyvias teisės normas, įtvirtinančias pagrindinius ir visuotinai pripažintus teisės principus. Arbitražinio teismo sprendimų apeliacija, t. y. jų tikrinimas fakto ir materialinės teisės taikymo aspektu, Lietuvoje neleidžiama. Todėl teismas neturi teisės nagrinėti bylą iš esmės, aiškintis, ar arbitrai teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai ištyrė bei įvertino įrodymus, ir pan. Apskųstas arbitražinio teismo sprendimas gali būti tikrinamas tik KAĮ 37 straipsnyje numatytų proceso normų (procesinės viešosios tvarkos) ir materialiosios viešosios tvarkos aspektu. Atsakovas teigia, kad arbitražiniam teismui buvo pateikęs argumentus dėl civilinės atsakomybės netaikymo arba netesybų mažinimo, tačiau arbitražinis teismas jų nenagrinėjo. Arbitražinis teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad atsakovas neįrodinėjo, jog egzistuoja atleidimo nuo sutartinės atsakomybės pagrindai, dėl to arbitražinis teismas dėl šių atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindų nepasisako (skundžiamo sprendimo 85 punktas). Aplinkybė, ar atsakovas įrodinėjo atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindus ar jų neįrodinėjo, yra fakto klausimas, todėl teismas šios aplinkybės negali tirti. Pažymėtina, kad arbitražinio teismo sprendimo 59 punkte konstatuota, kad nagrinėdamas ginčą ir priimdamas skundžiamą sprendimą, arbitražinis teismas analizavo ir vertino visą byloje surinktą medžiagą, šalių pateiktus žodinius argumentus ir paaiškinimus. Tai reiškia, kad arbitražinis teismas atsižvelgė į atsakovo argumentus dėl atleidimo nuo civilinės atsakomybės. Tačiau arbitražinio teismo padarytos išvados (išdėstytos skundžiamo sprendimo 85 punkte) pagrįstumo dėl aukščiau išdėstytų motyvų Lietuvos apeliacinis teismas nevertina.
Sprendžiant arbitražinio teismo sprendimo panaikinimo klausimą, šalių ginčas nenagrinėjamas iš esmės, nesprendžiami fakto ar materialinės teisės klausimai, susiję su ginčo nagrinėjimu iš esmės, netikrinama, ar sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Todėl teisėjų kolegija netiria ir nepasisako dėl atsakovo Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktos 2010 m. liepos 19 d. AF-Consult OY ekspertų išvados.
Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjant bylą arbitražine tvarka nebuvo pažeisti sąžiningo proceso principai, todėl pripažįsta, jog skundžiamas arbitražinio teismo sprendimas neprieštarauja viešajai tvarkai ir jį naikinti pagal KAĮ 37 straipsnio 5 dalies 2 punktą pagrindo nėra.
Pripažinus, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamą arbitražinio teismo sprendimą, netenkintinas atsakovo prašymas dėl remisijos taikymo, t. y. nagrinėjamos civilinės bylos sustabdymo ir arbitražinio teismo įpareigojimo atnaujinti arbitražinės bylos nagrinėjimą, kad arbitrai galėtų ištaisyti skunde nurodytus pažeidimus.
Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. balandžio 16 d. nutartimi patenkino pareiškėjo (atsakovo) prašymą dėl skundžiamo arbitražinio teismo sprendimo vykdymo sustabdymo ir sustabdė skundžiamo sprendimo vykdymą. Kadangi pareiškėjo (atsakovo) skundas netenkintinas, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos (CPK 150 str. 4 d.).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Kadangi skundas atmestas, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš pareiškėjo (atsakovo).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atmesti pareiškėjo (atsakovo) UAB ,,Kauno termofikacinė elektrinė“ skundą dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2010 m. vasario 17 d. sprendimo panaikinimo.
Priteisti iš pareiškėjo (atsakovo) UAB ,,Kauno termofikacijos elektrinė“ (juridinio asmens kodas 110884491) ieškovo AB ,,Kauno energija“ (juridinio asmens kodas 235014830) naudai 15 348,85 Lt (penkiolika tūkstančių tris šimtus keturiasdešimt aštuonis litus, 85 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2010 m. vasario 17 d. sprendimo vykdymo sustabdymą.