Alytaus apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės RUAB „T.“ bei trečiojo asmens UAB „M.“ direktoriui R. L., atstovei advokato padėjėjai A. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės RUAB „T.“ ieškinį atsakovei UAB „C.“, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje UAB „M.“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „C.“ (užsakovė) ir UAB „T.“ (rangovė) 2022 m. kovo 21 d. pasirašė Tiekimo ir statybos subrangos sutartį Nr. 22/03/21 (toliau – Subrangos sutartis), kuria ieškovė (rangovė) įsipareigojo atlikti vidaus elektros tinklų, elektroninių ryšių, apsauginės ir gaisrinės signalizacijų, procesų valdymo ir automatizacijos darbus, nurodytus sutarties priede Nr. 1 (Objektinė sąmata) objekte (duomenys neskelbtini) klinikos filialo vaikų reabilitacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) vandens gydyklos statybos darbus, o užsakovė įsipareigojo priimti darbų rezultatą ir sumokėti už juos sutartyje nustatyta tvarka ir terminais (2023-05-17, DOK – 21038). Prie minėtos Subrangos sutarties tarp šalių 2022 m. gegužės 17 d. buvo pasirašytas papildomas susitarimas Nr. 1, kuriuo šalys susitarė mažinti darbų apimtis, t. y. susitarė, jog ieškovė nevykdys kabelių iškėlimo darbų, kurių vertė 5 111,16 Eur (PVM 1 073,34 Eur) iš viso 6 184,50 Eur su PVM (2023-03-22, DOK – 12750, Priedas Nr. 1, 2, 3).

Byloje nėra ginčo, kad pradėjus vykdyti darbus ir atkasus po žeme buvo rasti ne 2 elektros kabeliai, kuriuos reikėjo iškelti, bet dar 6, viso 8 elektros kabeliai ir šie papildomi darbai (6 elektros kabelių) yra atlikti. Taip pat byloje nėra ginčo dėl prašomos priteisti sumos dydžio.

Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas, kas šiuos darbus atliko, t. y. ar ginčo darbus atliko ieškovė UAB „T.“, ar trečiasis asmuo UAB „M.“ su kuria, kaip teigia atsakovė, yra pilnai atsiskaičiusi. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra nuosekliai išplėtojęs įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką (CPK 185 straipsnis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

Rangos sutarties sąvoka įtvirtinta CK 6.644 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. CK 6.645 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas rangos sutarties dalykas – rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Taigi rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Tai gali būti naujo daikto sukūrimas arba naujų savybių jau esančiam daiktui suteikimas (remontas, patobulinimas ir pan.). Rangos sutarties dalykas yra esminė sutarties sąlyga. Tam, kad šalių santykiai būtų kvalifikuojami kaip rangos, būtina nustatyti šiuos požymius: 1) rangos sutarties tikslas yra gauti tam tikrą darbo rezultatą (CK 6.644 straipsnio 1 dalis, 6.645 straipsnio 1 dalis); 2) darbo rezultatas gaunamas rangovui dirbant savo rizika (CK 6.645 straipsnio 3 dalis, 6.649 straipsnio 1 dalies 2 punktas); 3) rangovas atlieka darbą, siekdamas tam tikro rezultato, savarankiškai (CK 6.644 straipsnio 3 dalis, 6.645 straipsnio 3 dalis). Kadangi rangos sutartimi įsipareigojama sukurti tam tikrą darbo rezultatą, tai rangos santykius reglamentuojančiose CK normose nustatytas medžiagų ir darbų rezultato atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizikos paskirstymas šalims (CK 6.649 straipsnis), šalių pareigos, susijusios su atliktų darbų priėmimu (CK 6.662 straipsnis), darbų kokybės garantija (CK 6.663–6.666 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).

Iš bylos duomenų nustatyta, jog UAB „C.“ (užsakovė) ir UAB „T.“ (rangovė) veikė rangos sutarties pagrindu. Taigi, nagrinėjamojoje byloje šalių santykiai kvalifikuotini kaip statybos rangos teisiniai santykiai, nes ieškovė yra subrangovė, kuri atliko Subrangos sutartyje nurodytus darbus (duomenys neskelbtini) klinikos filialo vaikų reabilitacijos skyriaus (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovė yra užsakovė, kuri atsakinga už atliekamų darbų atlikimo eigą, kiekį ir kokybę, darbų atlikimo terminų laikimąsi bei atsakinga už atliktų darbų priėmimą ir jų atsiskaitymą. Todėl, sprendžiant šalių ginčą, taikytinos specialiosios statybos rangą reglamentuojančios teisės normos (CK 6.681–6.699 straipsniai), o bendrosios rangos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (CK 6.644–6.671 straipsniai) taikytinos tiek, kiek jos neprieštarauja specialiosioms ir jų nereglamentuotiems klausimams (CK 6.644 straipsnio 2 dalis).

Prie Subrangos sutarties 2022 m. gegužės 17 d. šalių pasirašytas papildomas susitarimas bei į bylą pateikta 2022 m. kovo 21 d. lokalinė sąmata, kurios 7 punkte nurodytas “Kabelių iškėlimas” patvirtina aplinkybę, jog ieškovė įsipareigojo atlikti 2 elektros kabelių iškėlimo darbus, kurių papildomu susitarimu susitarta nebevykdyti, mažinant darbų apimtis 5 111,16 Eur be PVM suma (2023-03-22, DOK, Priedas Nr. 1, 2023-03-22, DOK-12750, Priedas Nr. 3). Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad šalys susitarė tik dėl 2 kabelių iškėlimo darbų nevykdymo, bet ne dėl kitų likusių 6 elektros kabelių iškėlimo darbų. Teismo posėdžio metu apklaustas ieškovės atstovas direktorius, ginčo metu ėjęs darbų vadovo pareigas R. L. paaiškino, kad žodžiu su atsakovės UAB „C.“ direktoriumi E. B. buvo susitarta, jog po šalių sudaryto papildomo susitarimo, kuriuo buvo atsisakyta 2 elektros kabelių iškėlimo darbų, šalys sudarys kitą susitarimą dėl papildomų 6 kabelių iškėlimo darbų, kai tik atsakovė pasirašys atitinkamą susitarimą su generaliniu užsakovu VšĮ (duomenys neskelbtini) klinika (toliau - Klinika). Minėtas susitarimas tarp atsakovės ir Klinikos (generalinio užsakovo) buvo pasirašytas 2022 m. gegužės mėn. 25 d., kuriuo, be kita ko, buvo susitarta dėl papildomų darbų (tame tarpe 6 abonentinių kabelių perkėlimo darbų, kurių vertė 19 202,01 Eur su PVM (2023-06-30, DOK-27683, Priedas Nr. 1), tačiau su ieškove atsakovė papildomo susitarimo nebesudarė.

Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai V. L., V. R., tuo metu dirbę ieškovės UAB “T.” bendrovėje elektrikais, o V. R. ir ekskavatoriniku patvirtino, kad ginčo darbai buvo atliekami 2022 metų vasario ar kovo mėnesiais, o jie buvo atlikti per dvi savaites ir visus nurodymus, susijusius su atliekamais darbais, duodavo UAB ,,T.” atstovas R. L.. Kad ginčo elektros darbus atliko UAB “T.” patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. K., kuris yra VšĮ (duomenys neskelbtini) klinikos atstovas. Minėtas liudytojas nurodė, jog jis pats projektą dėl kabelių iškėlimo derino su UAB „T.“ atstovu R. L., o apie UAB „M.“ jis nieko nėra girdėjęs. Į bylą ieškovė pateikė ginčo kabelių iškėlimo planą, kuris buvo suderintas ir pasirašytas 2022 m. vasario 23 d. tarp darbų vadovo R. L. ir VšĮ (duomenys neskelbtini) klinikos aptarnavimo tarnybos (duomenys neskelbtini) inžinerinio ūkio skyriaus vedėjo A. K. (2023-06-13, DOK-24682, Priedas Nr. 3). Taip pat teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. V., kuris ginčo darbų atlikimo metu dirbo UAB ,,C.” darbų vadovu nurodė, jog kitų subrangovų, kurie būtų dirbę ginčo elektros kabelių iškėlimo darbus, jis nežino, šiuos darbus atliko UAB “T.”.

Bylos medžiaga patvirtina, jog tarp šalių buvo tariamasi dėl papildomo susitarimo sudarymo dėl ginčo darbų, nes R. L., praėjus 8 dienoms po pirminės sutarties pasirašymo (šalys pasirašė 2022-03-21 Subrangos sutartį), 2022 m. kovo 29 d. elektroniniu laišku siuntė atsakovei atliktų darbų aktą ir sumas, kuriame rangovas nurodytas UAB „T.“, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad tarp šalių ir buvo derinamos papildomos sutarties pasirašymo sąlygos (2023-11-06, DOK-45026, Priedas Nr. 1). Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovės vadovas gavęs minėtą laišką būtų išreiškęs kokį nors nusistebėjimą, kad ginčo darbus atliko UAB “T.”, o ne UAB “M.”, nes atliktų darbų akte (2022-03-29), kuriame nurodyti ir ginčo 6 elektros kabelių iškėlimo darbai, rangovas yra UAB “T.”, bet ne UAB “M.”.

Teismo vertinimu, šalis siejo žodinė sutartis dėl papildomų darbų, tačiau dėl savo formos ji netampa mažiau privaloma šalims. Pažymėtina, jog CK 1.71 straipsnio 2 dalis nustato, kad sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmenų elgesio matyti jų valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai). Nors Subrangos sutarties 3.1.4 punkte šalys įsipareigojo pasikeitus darbų apimčiai pasirašyti papildomą susitarimą, tačiau jo nesudarymas savaime nedaro tokios sutarties negaliojančios ir nepanaikina šalių prievolės, atsiradusios iš rangos sutartinių santykių, šios aplinkybės gali būti įrodinėjamos ir kitais leistinais įrodymais (CPK 178 straipsnis), tačiau iškilus ginčui dėl jos vykdymo ir sąlygų aiškinimo paminėtų aplinkybių įrodinėjimas yra apsunkintas.

Sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas direktorius R. L. paaiškino, kad pasitikėjo atsakovės atstovu E. B., nes tuo metu juos abu siejo ilgalaikiai ne tik darbiniai, bet ir draugiški santykiai, nes bendravo šeimomis, anksčiau turėjo ne vieną bendrą statybų projektą. Taip pat ieškovės atstovas nurodė, jog darbus reikėjo atlikti skubiai, laukti nebuvo kada, nes būtų nespėję su Subrangos sutartyje numatytais darbų eigos terminais, todėl papildomus darbus ieškovė atliko pilnai, nes žodžiu buvo susitarta juos atlikti ir vėliau pasirašyti papildomą susitarimą, kai atsakovė su jos generaliniu užsakovu pasirašys atatinkamą susitarimą.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina, kad 6 elektros kabelių iškėlimo darbus atliko UAB “T.”. Iš pateikto į bylą Statybos darbų žurnalo Nr. 3 matyti, kad įrašai nuo 2022 m. kovo 15 d. iki 2022 m. kovo 24 d. skirti būtent papildomų 6 elektros kabelių iškėlimo darbų užfiksavimui (pradinių 2 elektros kabelių iškėlimo darbai sudarė 125 m, o atitinkamai vėliau papildomų 6 kabelių iškėlimo darbai sudarė 750 m) (2023-03-10, CBP-1872, Priedas Nr. 3). Minėtame statybos darbų žurnale R. L. pasirašinėjo, ne kaip UAB “M.” direktorius, o kaip UAB “T.” darbų vadovas, nes pateikta jo į bylą darbo sutartis patvirtina, jog 2022 m. kovo mėnesį darbo santykiai tarp UAB „T.“ ir R. L. nebuvo pasibaigę (2023-06-13, DOK – 24682, Priedas Nr. 2). Šiuos ginčo darbus savo parašais statybos darbų žurnale Nr. 3 priėmė ir UAB „C.“ pasamdytas techninis prižiūrėtojas.

Šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai, tiek į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad tarp šalių buvo susiklostę abipusio pasitikėjimo santykiai, nes darbai buvo atliekami pirmiau, o vėliau buvo pasirašomos sutartys, pvz. Subrangos sutartis tarp šalių pasirašyta 2022 m. kovo 21 d., o ginčo elektros kabelių iškėlimo darbų planas, kaip nurodyta aukščiau, su Klinika, buvo suderintas 2022 m. vasario 23 d. (beveik prieš mėnesį laiko iki Subrangos sutarties pasirašymo), o ginčo elektros kabelių iškėlimo darbai pradėti vykdyti prieš 6 dienas iki minėtos sutarties pasirašymo, t. y. 2022 m. kovo 15 d. (Statybos darbų žurnalas Nr. 3). Visos šios aukščiau nurodytos aplinkybės leido ieškovei pagrįstai tikėtis sutarties dėl papildomų darbų pasirašymo bei už šiuos atliktus darbus su ja atsiskaitymo.

Teismo vertinimu, rangos santykiai siejo būtent ieškovę ir atsakovę ir tai, kad ieškovė pasitelkė kitą įmonę UAB „M.“, kurios vadovas ir akcininkas buvo ir yra tas pats R. L., ginčo darbų projekto elektros perdavimo tinklo plano užsakymui (2022-03-10, CBP-1872, Priedas Nr. 5), paties teisinio santykio tarp šalių nekeičia ir nereiškia, kad dėl to atsirado teisinis santykis tarp atsakovės ir trečiojo asmens. Trečiasis asmuo UAB “M.” į bylą pateikė su atsakovu sudarytą 2022 m. rugpjūčio 8 d. statybos rangos sutartį, kurioje nebuvo numatyti ginčo kabelių iškėlimo darbai, o faktinės byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad jie buvo pilnai atlikti kovo mėnesį, t. y. iki šios sutarties pasirašymo. UAB „M.“ šią sutartį vienašališkai nutraukė, nes atsakovė neperdavė darbų fronto (2023-09-04, DOK – 35803).

Atsakovės rėmimasis į bylą pateiktomis PVM sąskaitomis faktūromis (2023-06-30, DOK-27683, Priedas Nr. 4 -10), kuriomis įrodinėjamas tarp UAB “C.” ir UAB “M.” atsiskaitymas priešpriešiniais reikalavimais kituose objektuose, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog ginčo darbus atliko UAB “M.”, nes kaip nurodyta aukščiau su UAB “M.” atsakovė tuo laikotarpiu neturėjo jokių sutartinių įsipareigojimų dėl statybos darbų vykdymo (duomenys neskelbtini), tuo tarpu UAB „T.“ su atsakove turėjo sutartinius įsipareigojimus minėtame objekte, tarp šalių buvo sudaryta Subrangos sutartis, kuri apėmė ne tik 2 elektros kabelių iškėlimo darbus, bet ir 6 elektros kabelių iškėlimo darbus. Atsakovė įrodinėdama, jog ieškovė neatliko ginčo darbų pateikė į bylą skolų suderinimo aktą, pasirašytą 2022 m. liepos 31 d., kuriame šalys patvirtino, jog viena kitai priešpriešinių reikalavimų neturi (2023-06-30, DOK – 27683, Priedas Nr.2). Teismo vertinimu, minėtas skolų suderinimo aktas nėra pakankamas spręsti, jog šalys jame susitarė ir dėl ginčo darbų, nes įvertinus visų įrodymų visetą labiau tikėtina, kad šalys susitarė, jog viena kitai priešpriešinių reikalavimų neturi dėl pagrindinių darbų, bet, ne kaip minėta, dėl papildomų darbų atlikimo (CPK 185 straipsnis). Atsakovė vieną, kaip iš argumentų nurodė, jog R. L., būdamas ginčo laikotarpiu UAB “T.” projekto darbų vadovu pagal darbo sutartį galėjo dirbti 2 darbo valandas per savaitę, 10 val./mėn., todėl jis negalėjo objekte priiminėti darbus 2022 metų gegužės, birželio mėnesiais atitinkamomis dienomis. Teismas pažymi, jog ši aplinkybė yra teisiškai nereikšminga, nes atsakovės nurodytas laikotarpis (gegužės, birželio mėn.) nepatenka į ginčo darbų laikotarpį, nes byloje nustatyta, kad papildomi darbai buvo atliekami nuo 2022 m. kovo 15 d. iki 2022 m. kovo 24 d.

Ieškovė 2023 m. vasario 14 d. išsiuntė atsakovei elektroniniu paštu 2022 m. kovo 29 d. atliktų darbų priėmimo aktą dėl vienašališko darbų perdavimo bei 2023 m. vasario 6 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už atliktus darbus (2023-03-10, CBP-1872, Priedas Nr. 4 – 3). Vėliau, t y. 2023 m. birželio 12 d. ieškovė išrašė atsakovei Kreditinę PVM sąskaitą – faktūrą Nr. KR-TOM23-01, kuria buvo išminusuota suma už 2 elektros kabelių iškėlimo darbus, kurių pagal šalių susitarimą buvo atsisakyta vykdyti (2023-06-13, DOK-24682, Priedas Nr. 1). Atsakovė pastarųjų dokumentų nepasirašė, nustatytu terminu už darbus neatsiskaitė.

CK 6.694 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta rangos sutartis. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad darbų priėmimą organizuoja ir atlieka užsakovas savo lėšomis, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis. Ši norma iš esmės pakartoja CK 6.662 straipsnio 1 dalyje nurodytą bendrąją rangos teisinių santykių reguliavimo taisyklę, pagal kurią užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. Analogiškai įforminamas ir statybos rangos darbų perdavimas–priėmimas, tačiau CK 6.694 straipsnio 4 dalyje papildomai aptarta vienašalio statybos rangos darbų perdavimo galimybė, jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti darbų perdavimo ir priėmimo aktą. Be to, įstatymų leidėjo nustatyta, jog tik vienos iš šalių pasirašytas, t. y. vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai. Iš išdėstyto spręstina, kad užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus. Užsakovo pareiga priimti atliktus darbus yra esminė rangos (subrangos) sutarties sąlyga. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nagrinėjant ginčus, kylančius iš statybos rangos teisinių santykių, ne kartą konstatuota užsakovo pareiga priimti rangovo perduodamus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2009).

Kaip nurodyta aukščiau, statybos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, tačiau atsakovė neigė, kad tokius darbus atliko ieškovė, todėl atsisakė priimti jai siųstus dokumentus: atliktų darbų aktą bei 2023 m. vasario 6 d. PVM sąskaitą – faktūrą. Taip pat atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovė nurodo, jog ir 2023 m. birželio 12 d. ieškovės išrašyta atsakovei kreditinė PVM sąskaitą – faktūrą Nr. KR-TOM23-01 yra niekinė, kaip ir pirminė PVM sąskaita – faktūra, be jokio teisinio pagrindo. Byloje nustatyta, kad atsakovė faktiškai priėmė ieškovės atliktų darbų rezultatą, juo naudojasi, tačiau su ieškove neatsiskaito. Pažymėtina, jog ieškovei vienašališkai perdavus atsakovei atliktus darbus, atsakovė nepateikė jokių pastabų dėl perduodamų darbų, todėl ieškovė pagrįstai perdavė atliktus darbus vienašališkai. Tai, kad atsakovė nepriėmė atliktų darbų neatleidžia jos nuo pareigos atsiskaityti už ieškovės atliktus, perduotus, o atsakovės - priimtus darbus.

Dėl išrašytos PVM sąskaitos faktūros, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje išaiškinta, jog pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PMVĮ) 2 straipsnio 29 dalį PVM sąskaita faktūra yra dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas ir kuris atitinka visus šiame įstatyme tokiam dokumentui nustatytus reikalavimus. PVM sąskaita faktūra yra specialios formos buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo turi būti įforminamos ūkinės operacijos PVM apskaitos tikslais. PVM sąskaitoje faktūroje privalo būti nurodyta: PVM sąskaitos faktūros išrašymo data; PVM sąskaitos faktūros serija ir numeris, leidžiantys identifikuoti PVM sąskaitą faktūrą; prekių tiekėjo ar paslaugų teikėjo PVM mokėtojo kodas; prekių arba paslaugų pirkėjo (kliento) PVM mokėtojo kodas, kurį jis nurodė įsigydamas prekes ar paslaugas; prekių tiekėjo arba paslaugų teikėjo pavadinimas arba vardas, pavardė (jeigu tai fizinis asmuo) ir buveinė arba nuolatinė gyvenamoji vieta (jeigu tai fizinis asmuo); prekių arba paslaugų pirkėjo (kliento) pavadinimas arba vardas, pavardė (jeigu tai fizinis asmuo) ir adresas; tiekiamų prekių arba teikiamų paslaugų pavadinimas, taip pat jų kiekis; prekių tiekimo arba paslaugų teikimo data, jeigu ji nesutampa su PVM sąskaitos faktūros išrašymo data; tiekiamos prekės arba teikiamos paslaugos vieneto kaina (be PVM), taip pat nuolaidos, neįtrauktos į vieneto kainą; tiekiamų prekių arba teikiamų paslaugų, apmokestinamų taikant vienodą tarifą, apmokestinamoji vertė; PVM tarifas (tarifai); PVM suma eurais (PMVĮ 80 straipsnis).

Teismas įvertinęs į bylą ieškovės pateiktus atliktų darbų priėmimo aktą bei pateiktas PVM sąskaitas - faktūras vertina, jog nėra teisinio pagrindo tvirtinti, jog ieškovės išrašytos PVM sąskaitos - faktūros ar atliktų darbų priėmimo aktas neatitinka formos reikalavimų ar išrašyti be jokio teisinio pagrindo. Todėl šias atsakovės pretenzijas teismas atmeta kaip visiškai nepagrįstas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į tai, kad ginčo dėl skolos dydžio nėra, teismas priteisia ieškovės naudai iš atsakovės 16 300, 53 Eur skolos už atliktus darbus (21 411,69 Eur – 5 111,16 Eur= 16 300,53 Eur, pagal 2023-02-06 išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą išminusuota šalių papildomo susitarimo pagrindu sumažinta darbų apimtis).

Tiek ieškovė, tiek atsakovė UAB „C.“ yra juridiniai asmenys, verslininkai. Pažymėtina, kad šalys sudarydamos 2022 m. kovo 21 d. Tiekimo ir statybos subrangos sutartį Nr. 22/03/21 susitarė, jog jeigu šalims nepavyksta išspręsti ginčų, nesutarimų, jie sprendžiami LR įstatymų nustatyta tvarka (10.1 punktas). Minėtos sutarties 10.8 punktu šalys taip pat susitarė, jog visus tarpusavio santykius, atsirandančius iš šios Sutarties ir neaptarus jos sąlygose, reglamentuoja LR įstatymai ir kiti teisės aktai. Pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalis, kuriomis numatyta, kad kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 Eur sumą.

Atsižvelgiant į tai, jog sutartis buvo sudaryta tarp ūkio subjektų, šalių sudaryta sutartis yra komercinė, į tai, jog atsakovė pažeidė prievolę, teismas iš atsakovės ieškovės naudai priteisia 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų.

Dėl palūkanų

Praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Palūkanų, kurias privalo mokėti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, dydis reglamentuotas CK 6.210 straipsnyje, tačiau teismų praktikoje išaiškinta, kad Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas (Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas) yra specialus įstatymas, turintis pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį, nustatant palūkanas už atliekamus pagal komercinius sandorius pavėluotus mokėjimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-17nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010).

Ieškovė prašo priteisti palūkanas, remdamasi dydžiu, nustatytu Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatyme (toliau – ir Įstatymas). Jo 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas taikomas visiems tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir valstybės institucijų sudarytiems komerciniams sandoriams, pagal kuriuos už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai. Taigi pagal šią normą Įstatyme nustatyto dydžio palūkanas moka ūkio subjektai, kurie įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine ar profesine veikla (Įstatymo 2 straipsnio 6 dalis). Palūkanas nurodyti ūkio subjektai moka, jeigu jų sudarytas sandoris yra komercinis (Įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju šalių ginčas kilo dėl pavėluotų mokėjimų pagal subrangos sutartį, šis sandoris atitinka Įstatymo nurodytus komercinių sandorių požymius ir nepatenka į Įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje išvardytas išimtis, kai Įstatymas netaikomas, todėl šiuo atveju ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės procesines palūkanas, nustatant jų dydį pagal Įstatymo nuostatas, yra teisėtas.

Remiantis Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostata dėl palūkanų dydžio, palūkanų dydis apskaičiuojamas pagal įstatyme nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma. Europos centrinio banko duomenimis, vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma 2023 metų sausio 1 dienai buvo 2,50 procentų (nustatyta vadovaujantis Europos centrinio banko internetinio puslapio duomenimis, https://www.ecb.europa.eu/stats/policv and exchange rates/kev ecb interest rates/html/index.en.h tml) palūkanų dydis sudaro 10,50 %. Tokiu būdu teismas priteisia iš atsakovės UAB “C.” ieškovės naudai 10,50 % dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (16 300,53 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2023 m. kovo 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis).

Ieškovė RUAB „T.“ pateikė į bylą įrodymus, jog patyrė 1 100 Eur bylinėjimosi išlaidas (2023-11-06, DOK – 45017, 2024-01-31, DOK-4856, priedas Nr. 1, 2). Nors ieškovė pateikė į bylą 2023 m. rugpjūčio 28 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 543, 400 Eur sumai (2023-11-06, DOK-45029), tačiau ieškovei nepateikus apmokėjimą patvirtinančių dokumentų, teismas nepriteisia šių išlaidų. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas realumo kriterijus, t. y. priteisiama ta suma ar dalis sumos, kuri buvo sumokėta už suteiktas teisines paslaugas ir bylą laimėjusi šalis teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis) (Civilinė byla Nr. 3K-3-189-969/2017). Ieškovės patirtos advokato pagalbos išlaidos, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nustatytus advokato užmokesčio maksimalius dydžius, laikytinos pagrįstomis (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškinį patenkinus visiškai priteistinos iš atsakovės.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei 2023 m. sausio 19 d. Vilniaus apygardos teisme yra iškelta restruktūrizavimo byla Nr. eB2-1441-643/2023 ir ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), atsakovė įpareigotina į valstybės biudžetą sumokėti 368 Eur .

Procesiniai dokumentai buvo siunčiami valstybės lėšomis. Jų suma sudaro 6,64 Eur. Patenkinus ieškinį visiškai procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteisiamos valstybei iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti pilnai.

Priteisti ieškovei, RUAB „T.“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės UAB „C.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 16 300,53 Eur (šešiolikos tūkstančių trijų šimtų eurų 53 ct) skolos, 40 Eur (keturiasdešimt eurų) skolos išieškojimo išlaidų, 410,50 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (16 340,53 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2023 m. kovo 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei RUAB „T.“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės UAB „C.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 1 100 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto eurų ) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės UAB „C.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 374,64 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt keturių eurų 64 ct) į valstybės biudžetą bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu), kurios turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.