Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamieji D. M., R. V. ir M. J. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent:

jie 2014-06-08, apie 04.00 val., viešoje vietoje – prie baro (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami bendrininkų grupe, šokinėjo ant stalų kavinės lauko terasoje, nukentėjusiajam S. G. sudrausminus ir dėl to kilus žodiniam konfliktui, R. V., D. M. ir M. J. sukėlė muštynes, kurių metu bendrais veiksmais sudavė S. G. buteliu per galvą, po to sudavė S. G. ne mažiau 3 smūgių kumščiais į galvos sritį bei spardė parkritusį ant žemės S. G., suduodami jam ne mažiau 10 smūgių kojomis į įvairias kūno vietas, taip bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam galvos sumušimą su poodine kraujosruva dešinio paakio srityje, dešiniojo skruosto minkštųjų audinių patinimą, kaktos sumušimą, dešiniojo riešo sumušimą, krūtinės ląstos sumušimą, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, bei nosies kaulų lūžimą, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tęsdami nusikalstamus veiksmus, D. M., R. V. ir M. J., sudavė nukentėjusiajam V. J. į galvą, dėl ko V. J. parkrito ant žemės, po to visi bendrai V. J. spardė, suduodami ne mažiau kaip 3 smūgius kojomis į įvairias kūno vietas, padarydami kirstinę galvos pakaušinės srities žaizdą, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, bei sukeldami fizinį skausmą. Tęsdami nusikalstamus veiksmus, R. V., D. M. ir M. J. bendrais veiksmais sudavė V. K. kumščiu į veidą, dėl ko nukentėjusiajam nukritus ant grindinio, jam buvo padaryta muštinė pakaušio žaizda, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Po to nukritusį ant žemės visi bendrai V. K. spardė, suduodami ne mažiau kaip 3 smūgius kojomis į įvairias kūno vietas ir taip sukeldami fizinį skausmą. Tokiu būdu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, bei dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo žmogų.

Kaltinamasis D. M. teisiamajame posėdyje pagal jam pareikštą kaltinimą savo kaltę pripažino ir parodė, kad jis buvo su A. C. (A. C.) mieste, vėliau susitiko su M. J., R. V., V. S. ir S. S.. 2014-06-08, apie 04.00 val., po vakarojimo, A. C. nuėjo (duomenys neskelbtini) baro link, kur anksčiau krūmuose buvo pasidėjęs butelį alkoholio. Prie (duomenys neskelbtini) baro buvo terasėlė, sudėti suoliukai, nedidelė tvorelė, per kurią A. C. perlipo, paėmė minėtą butelį ir grįžinėjo link kompanijos, kai link A. C. pradėjo artėti 2-3 stambūs vyrai, šaukdami „ką čia darot“. Šie vyrai jam atrodė nusiteikę agresyviai, jie paėmė A. C. už peties, tačiau jo nemušė. Maždaug 5 m atstumu nuo jo stovėjęs A. C. atrodė išsigandęs, bandė spirti su koja, norėdamas išsilaisvinti, galimai pametė minėtą butelį iš rankų. D. M., išsigandęs galimų sužalojimų, norėdamas padėti A. C., sudavė pirmą smūgį vyrui kažkur į veidą, po kurio pajuto du smūgius į savo pakaušį, po kurių jis prisėdo ant žemės apsvaigęs, tačiau liko sąmoningas. Abejojo, kad nuo jo smūgio vyras galėjo nukristi. Girdėjo šauksmus, o jam atsikėlus nuo žemės, prasidėjo muštynės, kurios buvo spontaniškos, neplanuotos, truko apie 1-2 minutes. Tiksliai nupasakoti visų įvykio aplinkybių, suduotų smūgių rankomis ar kojomis bei to, kas kam smūgiavo, negali, kadangi vyko muštynės, jis buvo apsvaigęs po smūgių į pakaušį, tą vakarą buvo vartojęs alkoholinių gėrimų, taip pat nuo įvykio praėjo daug laiko. Teisiamojo posėdžio 2015-10-21 metu parodė, kad muštynėse dalyvavo visi: ir jis, ir M. J., ir R. V., ir A. C.. Merginos stovėjo dviese, atokiau nuo įvykio vietos, ir muštynėse nedalyvavo. Vėliau tame pačiame teisiamajame posėdyje parodė, kad negali tiksliai nurodyti, ar R. V. dalyvavo muštynėse, kur jis buvo. Taip pat parodė, jog kietu daiktu į galvą niekas niekam netrenkė, A. C. butelį buvo pametęs ant žemės, ar jis sudužo, nematė. Pasibaigus muštynėms, pajudėjo link Jono kalnelio. Atvykus policijos ekipažui jie, t.y. jis, M. J. ir A. C.,– pasišalino, o pareigūnai sulaikė R. V., V. S., S. S. ir juos nuvežė atpažinimui nukentėjusiesiems. Parodė įvykio metu pats irgi nukentėjęs – buvo nubrozdinta nugara, skaudėjo koją, turėjo mėlynių, tačiau medikų pagalbos nesikreipė. Atsiprašė nukentėjusiųjų ikiteisminio proceso bei teisiamųjų posėdžių metu, atlygino nukentėjusiųjų civiliniuose ieškiniuose nurodytą žalą. Teigia suvokęs savo nusikalstamų veiksmų pasekmes, išvadas padaręs, dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiaisiais.

Kaltinamasis M. J. teisiamajame posėdyje pagal jam pareikštą kaltinimą savo kaltę pripažino ir parodė, kad jis buvo su D. M. ir A. C., kuris nuėjo paslėpti butelį alkoholinio gėrimo, kadangi su šiuo buteliu jų neįleido į PC (duomenys neskelbtini) esančius lošimo namus. Po to visi trys įėjo vidun, ten sutiko R. V., V. S. ir S. S.. 2014-06-08, apie 04.00 val., po vakarojimo, A. C. nuėjo paimti paslėpto butelio. Tuo metu R. V. su merginomis stovėjo prie gatvės, M. J. rūkė tarpe tarp R. V. su merginomis ir D. M. su A. C.. M. J. parodė, kad A. C. vienas peršoko tvorelę į terasą, galimai, tuo metu vyrai pagalvojo, kad jų kompanija laipioja ir šokinėja. Pamatė link A. C. einantį stambų vyrą, šaukiantį „ką čia darot, ko laipiojat stalais?“. Priėjęs arčiau pamatė, kad šis vyras laiko A. C., agresyviai ant jo šaukia. Parodė tuo metu ir per visas muštynes kartojęs, kad jų kompanija nieko nelaužė, nešokinėjo, kad prisiartinę vyrai apsiriko, prašė jų liautis. A. C., norėdamas išsilaisvinti, muistėsi, bandė spirti koja, tačiau jį laikęs vyras jo nepaleido. Tada D. M. sudavė pirmą smūgį pirmam priėjusiam ir A. C. laikiusiam vyrui į veidą, po ko šis A. C. paleido. M. J. liepė A. C. bėgti, kadangi pastarasis yra smulkus vaikinas ir muštynėse būtų nukentėjęs. Iš karto po pirmojo smūgio, kiti prisiartinę vyrai puolė iš nugaros ant D. M., čiupo jį už pakarpos. Jo paties tuo metu niekas nelaikė, jis galėjo pabėgti, tačiau instinktyviai puolė traukti vyrus nuo D. M., bandė visus išskirti, ir prasidėjo muštynės. Muštynės buvo spontaniškos, joms niekas nesiruošė, jose buvo daugiau stumdymosi, nei smūgių, nematė, kad kas nors turėtų kietų daiktų. Jis norėjo išsigelbėti, išgelbėti draugus ir pabėgti, nes jų kompanijos vaikinai buvo žymiai jaunesni, smulkesnio sudėjimo. Tiksliai nupasakoti kas, kam ir kiek smūgiavo bei kam ir kiek kartų pats sudavė rankomis, galimai ir kojomis, pasakyti negalėjo. Abejojo, kad jis ar kiti muštynių dalyviai galėjo spardyti gulinčius ant žemės vyrus. Galimai buvo parkritusių ar prisėdusių ant žemės muštynių dalyvių, tačiau gulinčių vyrų be sąmonės jis nematė. Tą vakarą M. J. buvo vartojęs alkoholinių gėrimų, tačiau įvykio metu buvo sąmoningas, nukritęs pats ir sąmonės praradęs nebuvo. Parodė nematęs, kad R. V. būtų priėjęs kažką mušti ar išskirti, taip pat nematė, kad A. C. trenktų kam nors su buteliu. Teigė kraujo ant savęs ar D. M. nematęs. Teisiamojo posėdžio 2015-10-21 metu parodė, kad muštynėse dalyvavo tik dviese, t.y. jis ir D. M.. Incidento pradžioje girdėjo merginas R. V. šaukiant nelįsti į muštynes, tačiau muštynių metu atsisukęs į R. V., kuris buvo per kokius 3 m, per vidurį tarp M. J. ir merginų, pamatė, kad R. V. priėjęs nebuvo, muštynėse nedalyvavo. M. J. teigia pasivijęs R. V. su draugėmis, klausęs R. V., kodėl pastarasis nepadėjo jiems muštynių metu, o šis atsakė, kad bijojo dėl savo merginos V. S.. Atvykus policijos ekipažui M. J., D. M. ir A. C. pabėgo, o R. V., V. S., S. S. nebėgo, pareigūnai juos sulaikė. M. J. atsiprašė nukentėjusiųjų teisiamųjų posėdžių metu, parodė, kad prašė D. M. atsiprašyti ir už jo veiksmus, atlyginti žalą, nes jis buvo sulaikytas, ketina atlyginti likusią neatlygintą civilinių ieškovų ieškiniuose nurodytą žalą.

Kaltinamasis R. V. teisiamajame posėdyje pagal jam pareikštą kaltinimą savo kaltės nepripažino ir parodė, kad kaltinime nurodytų veikų nepadarė. Parodė, kad tą vakarą jis su V. S. ir S. S. buvo mieste. Netikėtai susitiko su M. J., D. M. ir A. C., su kurias nuėjo į PC (duomenys neskelbtini), išgėrė ten kokteilių, jautėsi apsvaigęs. Jis su merginomis nutarė važiuoti namo taksi. Išėję iš baro R. V. su V. S., S. S. stovėjo ant šaligatvio prie PC (duomenys neskelbtini) kampo, laukė taksi. Šalia stovėjo M. J., toliau – D. M. ir A. C.. Pasigirdus triukšmui, jis atsisuko ir pamatė, kad A. C. laiko kažkoks vyras. Teigia išgirdęs butelio dūžį pačioje muštynių pradžioje, kai buvo sučiuptas A. C., šiam besimuistant, tačiau kur tiksliai jis sudužo nematė. Susikibę vyrai mušėsi, stumdėsi, veiksmas vyko ratu. Girdėjo M. J. balsą, kai šis šaukė „vyrai, sumaišėt, mes nešokinėjom ant suolų“. Tiksliai nupasakoti incidento pradžios negali, kadangi buvo nusisukęs nugara. Jis nelabai kreipė dėmesį į muštynes, nes buvo su merginomis. Parodė, kad jis norėjo pasišalinti nuo pat muštynių pradžios, tačiau jo mergina V. S. jo paprašė išskirti artimiausią porą, kurioje buvo susikibę į pečius ir varžėsi kažkuris iš nukentėjusiųjų ir, galimai, M. J.. Jis, pribėgęs prie poros, lindo į vidurį tarp susiėmusiųjų ir rankomis stipriai pastūmė nepažįstamą vyrą, norėdamas juos išskirti. Po šio stūmimo nei vienas nenugriuvo. Porą išskyrus, šie vėl puolė vienas ant kito, todėl R. V. atsitraukė pas savo draugę. Nematė, ar A. C. dalyvavo muštynėse. Merginos traukėsi ir pasikvietė jį, visi trys nuėjo Jono kalnelio link. Tuo metu dar vyko apsistumdymai, bet už 2-4 min., atbėgo M. J., D. M. ir A. C.. D. M. ir M. J. veidai buvo išmušti raudonais plėmais. Atvykus policijos ekipažui, D. M., M. J. ir A. C. pabėgo. Jis su V. S. ir S. S. įsėdo į policijos automobilį ir buvo nuvežti į įvykio vietą, buvo parodyti nukentėjusiesiems. Atpažinimo metu iš policijos automobilio išlaipintas nebuvo, buvo gana šviesu, jis tik išlindo pro pradarytas automobilio duris, jį apžiūrėjo pareigūnai ir nukentėjusieji, buvo patikrinti jo kumščiai, veidas, drabužiai. Automobilyje jis sėdėjo pirmas, per vidurį – V. S., už jos – S. S.. Teigia, kad buvo priėję 2-3 nukentėjusieji ir jį apžiūrėjo iš 10-20 cm atstumo, tačiau nukentėjusieji jo neatpažino. Po apžiūros visi trys buvo paleisti. Parodė, kad nei įvykio metu, nei atvykus su pareigūnais, nematė nei vieno nukritusio ar sėdinčio ant žemės asmens. Pažymėjo, kad tuo metu jį ir V. S. siejo daugiau nei draugiškas ryšys, dabar jie pora. R. V. su S. S. seni draugai, pažįstami apie porą metų. Teigia, kad nupasakotas veiksmas buvo vienintelis R. V. veiksmas, dėl kurio jis labai gailisi, kadangi jei nebūtų kišęsis, dabar nebūtų kaltinamas. Prašo jį išteisinti.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. V. savo kaltės nepripažino (1 t., b. l. 146-147, 153).

Nukentėjusysis S. G. 2015-10-21 teisiamajame posėdyje parodė, kad yra (duomenys neskelbtini) baro savininkas. 2014-06-08, apie 04.00 val., jis su savo darbuotojais V. J., V. K. ir A. R. po darbų norėjo automobiliu važiuoti namo. Eidamas į automobilį, jis praleido einančią jaunuolių kompaniją su merginomis. Paskutinis ėjo R. V., apsikabinęs panelę, kiti ėjo šalia. Kai susėdo visi į automobilį, jis pamatė kaip vienas ar du vaikinai, trumpindami kelią stalais ir turėklais perbėjo per (duomenys neskelbtini) baro terasą, inventorių. Jis iš automobilio išlipo pirmas ir priėjo norėdamas juos sudrausminti. Parodė drausminęs žodžiu, prašė nešokinėti, eiti į kitą vietą. Teigia priešais stovėjusio A. C. nelaikęs. Parodė, kad aplink jį visa kompanija susibūrė tik tada, kai jis priėjo prie A. C., kuris stovėjo priešais. Teigia, kad aplink buvo daugiau nei du asmenys. Užpuolikų buvo keturi, galimai, ir daugiau, tačiau merginos nedalyvavo. Muštynės prasidėjo, kai jis pajuto smūgį iš šono ar iš galo į galvą. Paaiškino, kad muštynes atsimena tik epizodiškai, visų smulkmenų neprisimena. Jam sudavusiam asmeniui S. G. gindamasis smogė pirmam, atstumdamas visus rankomis ir pradėdamas jomis mosikuoti. Teigia sugriebęs butelį brendžio ir numetęs jį ant žolės, po ko butelis nesudužo ir liko gulėti iki pat galo ant žolės. Parodė, kad šį butelį jis, po incidento sėdėdamas greitosios pagalbos automobilyje, parodė pareigūnui ir prašė butelį paimti, kadangi dėl šio butelio ir prasidėjo konfliktas. V. J. prisiartino po to, kai S. G. pajuto smūgius. V. J. buvo susikibęs su vienu iš jaunuoliu, S. G. ėjo jų skirti, tačiau vėl pajuto smūgius. Parodė grūmęsis ties (duomenys neskelbtini) baro durimis, prie kurių buvo pargriuvęs su kitu asmeniu, o atsistojęs gavo kelis smūgius, svirduliuodamas perėjo per gatvę, neišlaikė lygsvaros ir nugriuvo prie šaligatvio, susižeidė ranką. Muštynės baigėsi, kai keturpėsčią ir užsidengusį rankomis galvą jį spardė prie parkomato, jo manymu, keli jaunuoliai, nes smūgius jis juto iš dviejų pusių, į galvą, krūtinę. Jam stojantis, jie pabėgo, po ko S. G. kvietė policiją. Tuo metu V. J. gulėjo ant gatvės, V. K. sėdėjo ant laiptų. Kas ir kiek tiksliai jam sudavė smūgių jis pasakyti negali. 2015-10-21 teisiamojo posėdžio metu parodė pirštu į kaltinamąjį R. V., teigdamas, kad šis asmuo tikrai sudavė vieną smūgį į veidą, šį vaikiną jis įsidėmėjo, prieš konfliktą jie prasilenkė, jis ėjo apsikabinęs panelę. S. G. nosis buvo sulaužyta nuo smūgio ranka, tačiau kas tą smūgį sudavė jis nežino. Įvykio vietoje jam nebuvo pristatyta asmenų atpažinimui, jis tuo metu buvo greitosios pagalbos automobilyje. Parodė, kad D. M. jam atlygino visą žalą, atsiprašė ir jis atleido. Su M. J. susitaikyti noro neturėjo. Taip pat parodė, kad jo santykiai su darbuotojais yra draugiški, jie jam tebedirba.

Nukentėjusysis V. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad šeštadienio paryčiais apie 4 val. užsuko į (duomenys neskelbtini) barą, ketino važiuoti namo. Buvo su V. K., S. G. ir A. R.. Sėdint automobilyje, S. G. pamatė, kad kažkas vyksta terasoje ir išbėgo drausminti. Jis pasaugodamas už 2-3 sekundžių taip pat išbėgo, tačiau, jam nespėjus prieiti, konfliktas jau buvo prasidėjęs, prie S. G. buvo 2–3 vaikinai. Aiškiai nematė, nes buvo prieblanda. Įsivėlė ir jis, susikibdamas su vienu vaikinu. Muštynėse buvo smūgiuojama kumščiais, jos buvo spontaniškos, nesuprato, ar puolė, ar gynėsi. Parodė, kad nuo S. G. jaunuolių netraukė. Teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu jo parodymai buvo surašyti netinkamai, pateikiant interpretaciją. Po to buvo apsižodžiavimas, jis gavo smūgį iš nugaros į galvą ir parkrito ant žemės, neteko sąmonės. Atsikėlęs, pamatė atvažiavusią policiją. Įvykio vietoje jam nebuvo pristatyta asmenų atpažinimui. Jis buvo išvežtas į ligoninę. Neatmeta galimybės, kad galėjo būti ir spardomas kojomis, remdamasis nubrozdinimais ir mėlynėmis ant kūno. Civilinio ieškinio byloje nereiškė, nes negalėjo atpažinti asmenų, teisiamųjų posėdžių metu susitaikė su kaltinamaisiais M. J. ir D. M..

Nukentėjusysis V. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad apie 4 val. su S. G. baiginėjo darbą, į (duomenys neskelbtini) barą atėjo V. J. su A. R., ketino važiuoti namo. S. G. pamatęs, kad keli jaunuoliai vaikščioja stalais, turėklais, išlipo iš automobilio norėdamas sudrausminti. Jis taip pat teigė matęs, kad kažkas bėgioja po terasą. Po to išlipo V. J., vėliau ir jis su A. R.. Nubėgęs prie terasos jis pamatė V. J. griūvantį ant žemės, kurį spardė du jaunuoliai. Jis tuos jaunuolius nuvijo, pamatė, kad aplink S. G. yra 2, galimai 3, jaunuoliai, ėjo link jų. 2015-11-19 teisiamojo posėdžio metu parodė pirštu į kaltinamąjį R. V., teigdamas, kad R. V. jam trenkė vieną kartą į kairę veido dalį iš priekio, po ko jis nukrito ir prasiskėlė galvą, neteko sąmonės. Gulėdamas be sąmonės, nepamena, ar jį spardė kojomis, tačiau skaudėjo galvą ir šonus. Jam atsigavus, atvažiavo policija, o A. R. pasodino jį ant terasos. Policija parodė atpažinimui įtariamuosius, neišlaipinant jų iš automobilio, buvusio 1,5-2 m atstumu, tačiau tuo momentu jis jų neatpažino, galimai dėl galvos traumos. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 tomas, b. l. 84-85). R. V. atsiminė iš veido ir ikiteisminio tyrimo metu atpažino jį iš 12 jam pateiktų nuotraukų. Parodė, kad D. M. jam atlygino visą žalą, atsiprašė ir jis jam atleido, tačiau neturi noro susitaikyti su M. J..

Liudytojas A. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis po darbo su S. G., V. K. ir V. J., uždarę (duomenys neskelbtini) barą, ketino važiuoti namo. Prie automobilio pamatė, kad jaunuoliai laipioja ant stalų, turėklų. S. G. ir V. J. nuėjo juos sudrausminti, bandė susikalbėti su neblaiviais jaunuoliais, tačiau apie ką buvo kalbama ir kodėl kilo konfliktas – negirdėjo. Po 2-3 min. kilo susistumdymas ir jis su V. K. nubėgo padėti išskirti, tačiau nesėkmingai. Konfliktas užsiplieskė, prasidėjo muštynės, jaunuoliai smūgiavo rankomis. Pirmus smūgius gavo V. J., aplink kurį buvo trys jaunuoliai. Jis gavo smūgį galvą nuo vieno vaikino, griuvo ant žemės, prarado sąmonę, jam buvo spirta. Vėliau vaikinai nubėgo prie V. K., kuris buvo parblokštas ant žemės, praradęs sąmonę, buvo spardomas. S. G. taip pat buvo mušamas, smūgiuojant rankomis. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad matė, kaip S. G. buvo nukritęs ant žemės. Įvykio vietoje matė butelį, kuris nebuvo sudužęs. Įvykio metu pats sužalotas nebuvo. Policija parodė atpažinimui įtariamuosius, neišlaipinant jų iš automobilio, tačiau jis negalėjo nieko pasakyti, nes neįsiminė veidų. Parodė, kad buvo šiek tiek įkišęs galvą į automobilį siekdamas apžiūrėti. Pirmas sėdėjo vaikinas, už jo – panelės. Merginos muštynėse nedalyvavo.

Liudytojas A. C. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis su D. M., M. J., R. V. ir panelėmis, kurių nepažinojo, buvo miesto centre. Kompanija liko stovėti kartu prie Tiltų gatvės, o jis nuėjo į krūmus priešais (duomenys neskelbtini) barą, kur paslėpė butelį brendžio, o norėdamas sutrumpinti kelią jis peršoko per tvorelę. Tada iš automobilio išlipo penki agresyviai nusiteikę vyrai ir pradėjo artintis prie jo. Ši situacija jam atrodė kaip akivaizdaus konflikto artėjimas. Parodė, kad tie vyrai jam nieko nesakė, vienas jų griebė jam už rankos, iš kitos A. C. rankos iškrito ir sudužo butelis. Jį sugriebusiam vyrui jis spyrė, o šis A. C. pargriovė ant nugaros. Sąmonės neprarado. Nugara buvo nusėta mėlynėmis, tačiau medikų pagalbos nesikreipė. Kai atsistojo nuo žemės, muštynės buvo baigtos ir jis pasišalino, judėjo link Jono kalnelio. Atsistojęs niekam spirti nebandė. Muštynių metu girdėjo jam sakant, kad jis bėgtų, tačiau kas tai sakė – neatsimena. Pasirodžius policijos ekipažui pabėgo, nes bijojo pasekmių dėl neblaivumo viešoje vietoje. Tiksliau nupasakoti įvykio aplinkybių negali, kadangi vyko muštynės, buvo tamsu, jis buvo apsvaigęs nuo tą vakarą vartoto gana nemažo alkoholio kiekio, taip pat nuo įvykio praėjo daug laiko. Parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes atsiminė geriau, nes buvo praėję mažiau laiko.

Liudytoja S. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad ji su V. S. ir R. V. buvo mieste. Po to prisijungė trys R. V. pažįstami vaikinai, kurių ji nepažinojo. Visi nuėjo į barą, esantį PC (duomenys neskelbtini). Vėliau ji, V. S. ir R. V. išėjo į lauką kviesti taksi, tie trys vaikinai stovėjo tolėliau. Prieš įvykį ji neatkreipė dėmesio, ką darė minėti trys vaikinai. Kilo muštynės, kurių pradžios ji nematė. Neprisimena, kiek buvo ten kitų asmenų, dėl ko kilo konfliktas, nematė įvykio pradžios. Viskas įvyko staiga, nežino kodėl konfliktas kilo, atsisuko, kai jos buvo prasidėjusios, nes išgirdo garsus, girdėjo žodžius „ką jūs čia darot?“, atsirado daugiau žmonių, buvo bėgančių. Ji su V. S. paprašė R. V. išskirti besimušančius, po ko R. V. priėjo prie artimiausios poros ir nesėkmingai bandė atskirti juos atstumdamas. Jai su V. S. pasidarė baisu, jos pašaukė R. V. ir visi trys nuėjo link Jono kalnelio. Po kažkiek laiko atbėgo R. V. pažįstami. Atvykus policijos ekipažui, minėti trys vaikinai pabėgo, o ji, V. S., R. V. nebėgo, juos du uniformuoti pareigūnai įsodino į automobilį, nuvežė į įvykio vietą. Automobilyje ji sėdėjo toliausiai, per vidurį – R. V. mergina V. S., pirmasis – R. V.. Iš automobilio jie išlaipinti nebuvo, R. V. apžiūrėjo pro atidarytas duris, šiam pasilenkus. Neatsimena, kas ir kiek asmenų tikrino R.. Greičiausiai uniformuoti pareigūnai, kurie juos sulaikė. Po to buvo užrašyti jų asmens duomenys ir jie buvo paleisti. Įvykio vietoje žmonių buvo daug, buvo atvažiavęs greitosios pagalbos automobilis.

Liudytoja V. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad ji yra R. V. draugė, kartu jie yra apie 2 metus, iki įvykio jau buvo pora, dabar gyvena kartu. Įvykio vakarą ji su S. S. ir R. V. buvo mieste. Po to prisijungė trys R. V. pažįstami vaikinai, kurių ji nepažinojo, bet anksčiau buvo mačiusi. Visi nuėjo į barą, esantį PC (duomenys neskelbtini). Vėliau ji, V. S. ir R. V. išėjo į lauką kviesti taksi, o M. J., D. M. ir A. C. stovėjo tolėliau. Girdėjo kalbant, kad A. C. buvo pasislėpęs butelį kažkur už baro ir nuėjo jo pasiimti. Link jo pajudėjo ir M. J. su D. M.. Po to išgirdo kažkokius vyrus, kurių buvo 4-5, šaukiant, prasidėjo konfliktas, kurio pačią pradžią ji matė. Vėliau nusisuko išsigandusi ir vėl pažiūrėjo, kai R. V. ėjo merginų prašymu skirti poros. D. M. trenkė pirmas kažkuriam iš vyrų ir prasidėjo muštynės, kurių visos eigos ji nematė, tačiau viskas vyko labai trumpai. Matė, kad M. J. mušėsi rankomis, nes artėjo link jų trijulės. Ji su S. S. paprašė R. V. išskirti arčiausiai jų buvusią porą, kurioje buvo M. J., po ko R. V. pribėgo prie šios poros ir, įlindęs tarp M. J. ir vyro, nesėkmingai bandė juos išskirti atstumdamas. Atstumti pavyko, tačiau vyrai vėl sukibo. Kadangi skirti buvo beprasmiška, jos pasikvietė R. V. ir pajudėjo link Jono kalnelio. Nepamena, ar ėjo visi trys kartu, gal ir buvo kažkoks atstumas tarp jų ir R. V.. Parodė, kad gulinčių ant žemės nematė, įvykio metu terasoje prie suolų nesėdėjo. Beeinant prie jų pribėgo M. J., D. M. ir A. C.. Prie Jono kalnelio norėjo išsikviesti taksi ir važiuoti namo, tačiau atvyko policija. M. J., D. M. ir A. C. pabėgo, o ją, S. S. ir R. V. pareigūnai nuvežė į įvykio vietą. Ten juos, neišlaipinant iš automobilio, apžiūrėjo, patikrino R. V. rankas, kurias jis rodė pareigūnams ir vienam ar dviems vyrams. Įvykio vietoje ji matė vieną vyrą, sėdintį ant žemės, laiptų, kurio prie automobilio atpažinimui nevedė. Buvo priėję to vyro draugai. Apžiūrėję vyrai pasakė, kad jų ten nebuvo, po ko juos paleido namo.

Liudytojas K. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis yra policijos pareigūnas. Parodė, kad su patrule V. M. buvo iškviesti į (duomenys neskelbtini) dėl muštynių. Jokių detalių apie įvykį neatsimena, tik faktą, kad nuo Jono kalnelio iki PC (duomenys neskelbtini) atvežė jaunuolius atpažinimui. Įvykio vietoje buvo du nukentėjusieji. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 120-121), kad vienas nukentėjusysis tikrai buvo priėjęs prie automobilio ir pristatytų asmenų neatpažino. Kitas nukentėjusysis buvo greitosios pagalbos automobilyje. Parodė, kad matomumas buvo geras, šviesu, vasaros rytas.

2014-06-08 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2014-06-08 apie 04.32 val. gautas pranešimas, jog prie (duomenys neskelbtini) yra sumuštas žmogus. Nurodyta, kad muštynėse dalyvavo 2 merginos ir 4 vaikinai, kurie pasišalino link Jono kalnelio. Trys jaunuoliai pabėgo, o kitus tris – S. S., R. V. ir V. S., pareigūnai sulaikė ir nuvežė atpažinti prie (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 48).

Duomenys iš CDB (1 t., b. l. 10-11, 17-18, 23-24) patvirtina, jog į Klaipėdos universitetinę ligoninę GMP buvo pristatyti: 2014-06-08 apie 04.55 val. S. G., jam nustatyta diagnozė – galvos muštinė žaizda, gydomas ambulatoriškai, 2014-06-08 apie 05.04 val – V. J., jam nustatyta diagnozė – galvos muštinė žaizda, gydomas ambulatoriškai, 2014-06-08 apie 05.11 val. – V. K., jam nustatyta diagnozė – galvos muštinė žaizda, gydomas ambulatoriškai,

2014-07-03 specialisto išvadoje Nr. G1314/14(03) nurodyta, kad S. G. buvo nustatyti sužalojimai: galvos sumušimas su poodine kraujosruva dešinio paakio srityje, dešiniojo skruosto minkštųjų audinių patinimu, nosies kaulų lūžimu, kaktos sumušimu, dešiniojo riešo sumušimas, krūtinės ląstos sumušimas. Šiuos sužalojimus S. G. galėjo patirti dėl bukos traumos, paveikus nurodytas kūno vietas kietais bukais daiktais. Dešinysis riešas sumuštas galėjo kilti ir apsigynimo metu, dengiantis kitas kūno vietas nuo traumuojančių poveikių. Pagal tyrimui pateiktuose medicininiuose dokumentuose aprašytą sužalojimų lokalizaciją S. G. kūne galima išskirti ne mažiau keturių trauminio poveikio vietų (kakta, nosis su dešinio paakio ir dešinio skruosto sritimi, dešinysis riešas, krūtinės ląsta). Į tą pačią vietą galėjo būti ir keli trauminiai poveikiai. Dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, S. G. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, visi kiti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b.l. 15-16).

2014-07-03 specialisto išvadoje Nr. G1300/14(03) nurodyta, kad V. K. nustatyta muštinė pakaušio žaizda. Ji atitinka užduoties aprašomojoje dalyje nurodytą įvykio laiką ir aplinkybes – būdinga griuvimui, atsitrenkus pakaušiu į kietą pagrindą ar paviršių. Sužalojimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b.l. 21).

2014-07-17 specialisto išvadoje Nr. G1456/14(03) nurodyta, kad V. J. nustatyta kirstinė galvos pakaušinės srities žaizda. Šį sužalojimą V. J. galėjo patirti dėl bukos traumos, paveikus pakaušio sritį kietais bukais bukabriauniais daiktais – sumušant ar atsitrenkiant. Pagal įrašus tyrimui pateiktuose med. dokumentuose V. J. kūne išskiriama viena trauminio poveikio vieta – galvos pakaušinė sritis, nustatytą galvos sužalojimą galėjo patirti 2014-06-08 neužilgo kreipiantis med. pagalbos. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b.l. 27).

2014-06-16 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2014-06-16 apie 19.41 val. gautas pranešimas apie ties Rūtų g. 21 bėgantį vaikiną, kuris buvo sumušęs pranešėją. Nuvykus nurodytu adresu, pranešėjas S. G. buvo sulaikęs A. C. (1 t., b.l. 49).

2014-06-19 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis S. G. iš jam pateiktų 6 asmenų nuotraukų pagal bendrus veido bruožus atpažino R. V., kaip vaikiną, kuris 2014-06-08 įvykio metu jam sudavė kumščiais ne mažiau kaip 3 smūgius į veido ir galvos sritį (1 t., b.l. 78-82).

2014-08-06 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis V. K. iš jam pateiktų 6 asmenų nuotraukų pagal bendrus veido bruožus (pailgą veido formą, vešlius storus antakius, trumpai kirptus plaukus) atpažino R. V., kaip vaikiną, kuris 2014-06-08 įvykio metu jam sudavė kumščiu į kairę veido sritį, dėl ko jis parkrito ant grindinio ir prarado sąmonę (1 t., b.l. 94-98). V. K. iš jam pateiktų 6 asmenų nuotraukų A. C. neatpažino (1 t., b.l. 99-101).

2014-08-05 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad liudytojas A. R. iš jam pateiktų 12 asmenų nuotraukų nei R. V., nei A. C. neatpažino (1 t., b.l. 114-119).

2014-12-18 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad įtariamasis R. V. iš jam pateiktų 6 asmenų nuotraukų pagal bendrus veido bruožus ir ūgį atpažino D. M., kaip vaikiną pravarde „K.“, su kuriuo kartu 2014-06-08 naktį buvo bare (duomenys neskelbtini) ir kuris mušė rankomis ir kojomis nukentėjusiuosius (1 t., b.l. 164-166).

2014-12-18 asmens apžiūros protokole (1 t., b. l. 167-168) užfiksuota, kad R. V. yra aukštas, apie 181 cm ūgio, lieso kūno sudėjimo, akys žydros, veidas pailgas, plaukai trumpi, tamsiai pilkos spalvos.

2015-03-04 asmens apžiūros protokole (1 t., b. l. 184-186) užfiksuota, kad D. M. yra aukštas, apie 190 cm ūgio, lieso kūno sudėjimo, akys rudos, plaukai trumpi, tiesūs, pilkos spalvos.

2015-03-25 asmens apžiūros protokole (2 t., b. l. 26-27) užfiksuota, kad M. J. yra aukštas, apie 178 cm ūgio, lieso kūno sudėjimo, akys mėlynos, plaukai trumpi, tamsiai pilkos spalvos.

2014-11-17 akistatos tarp S. G. ir R. V. protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis S. G. atpažino R. V., kaip dalyvavusį muštynėse 2014-06-08 ir sudavusį jam ne mažiau kaip tris smūgius į galvą bei veidą. R. V. neigė sudavęs S. G., parodė prie terasos, prie kurios esą jis S. G. parodymu jam sudavė – nebuvęs. R. V. teigė tik skyręs vieną besigrūmusią porą. S. G. nurodė, jog nematė, kas jį gulintį spardė (1 t., b.l. 158-159).

2014-11-17 akistatos tarp V. K. ir R. V. protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis V. K. atpažino R. V., kaip dalyvavusį muštynėse 2014-06-08 ir sudavusį jam vieną smūgį (vienintelį smūgį, kurį ir gavo muštynių metu) į veidą. Taip pat parodė matęs, kad R. V. trenkė 1-2 smūgius S. G. į veidą. R. V. šiuos parodymus neigė, neigė sudavęs V. K., teigė tik skyręs vieną besigrūmusią porą, muštynėse nedalyvavo (1 t., b.l. 160-161).

2015-03-04 akistatos tarp S. G. ir D. M. protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis S. G. neatpažino D. M., kaip dalyvavusio muštynėse 2014-06-08. D. M. taip pat nepažino nukentėjusiojo, nežino, ar sudavė jam muštynių metu (1 t., b.l. 187-188).

2015-03-25 akistatos tarp S. G. ir M. J. protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis S. G. neatpažino M. J., kaip dalyvavusio muštynėse 2014-06-08. M. J. taip pat nepažino nukentėjusiojo. S. G. parodė, kad, jo nuomone, juos buvo užpuolę daugiau kaip 6 vaikinai. M. J. parodė, kad tą vakarą vaikinų buvo tik keturi – jis A. C., D. M. ir R. V.. A. C. muštynėse nedalyvavo, jis tik peršoko tvorelę, norėdamas pasiimti butelį. Parodė, jog matė, kaip D. M. smogė pirmą smūgį vyrui į veidą, ar mušėsi R. V., jis nematė (2 t., b.l. 28-29).

Pagal BK 284 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Pagal teismų praktiką visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2011, 2K-563/2009 ir kt.). Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad minimas straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, tačiau, jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip ideali dviejų nusikalstamų veikų sutaptis t. y. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 135 ar 138 straipsnio atitinkamą dalį. Jei viešosios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiškų paskatų ir dėl to kitam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009).

Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis S. G., baro (duomenys neskelbtini) direktorius, žodžiu įspėjo jaunuolių grupę dėl netinkamo elgesio viešoje vietoje, t.y. vaikščiojimo po baro (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje lauko terasą, laipiojimą ant stalų, ko pasekoje jis buvo sumuštas. Sumušti buvo ir S. G. bendradarbiai nukentėjusieji V. K. bei V. J.. Kaltinamieji D. M. ir M. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamuosiuose posėdžiuose savo kaltės neneigė, prisipažino padarę jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas, parodė, kad sudavė nukentėjusiesiems smūgius kumščiais, galimai spardė ir kojomis. Tuo tarpu kaltinamasis R. V. neigė, kad būtų atlikęs smurtinius veiksmus nukentėjusiųjų atžvilgiu, tačiau pripažino, kad muštynių metu buvo toje vietoje ir bandė vieną besimušančiųjų porą išskirti atstumdamas juos vieną nuo kito. Kaltinamojo R. V. parodymus apie tai, kad jis nukentėjusiųjų nemušė, teismas vertina kaip bandymą išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nors jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamuosiuose posėdžiuose savo kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepripažino, tačiau jo parodymus visiškai paneigia nukentėjusiųjų S. G. ir V. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, teisme, jo kaltę taip pat patvirtina atpažinimo iš nuotraukų protokolai, akistatų protokolai. Be to, ir kaltinamasis D. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad visi dalyvavo muštynėse, t.y. jis, R. V. ir M. J.. Tuo tarpu kaltinamojo M. J. parodymai teisme, jog jie tik dviese su D. M. mušėsi vertintini kritiškai, kaip norėjimą padėti draugui R. V. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Abu nukentėjusieji S. G. ir V. K. teisiamųjų posėdžių metu parodė pirštu į kaltinamąjį R. V., teigdami, kad R. V. dalyvavo muštynėse, sudavė jiems smūgius į veidą iš priekio. S. G. parodė, jog įvykio vietoje jo nebebuvo arba jis tuo metu sėdėjo greitosios pagalbos automobilyje, kai policijos pareigūnai atvežė asmenis atpažinti, tarp jų ir R. V., todėl jis nedalyvavo asmenų atpažinime. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu iš jam pateiktų 6 asmenų fotonuotraukų jis iš karto atpažino R. V., kaip jam smūgį į veidą sudavusį asmenį, atpažino jį pagal bendrus veido bruožus, kadangi buvo gerai jį įsidėmėjęs (1 t., b.l. 78-82). Šiuos savo parodymus jis patvirtino ir akistatos su R. V. metu (1 t., b.l. 158-159), ir teisiamajame posėdyje. Tuo tarpu V. K. parodė, jog jam policija pateikė asmenis atpažinti įvykio vietoje, tačiau asmenys, t.y. R. V. su merginomis, nebuvo išlaipinti iš policijos automobilio, jis pats sėdėjo toliau ant terasos laiptų, apie 1,5-2 m atstumu nuo automobilio, ir tuo momentu jis R. V. neatpažino. Paaiškino, kad jam buvo suduotas vienintelis R. V. smūgis į galvą, ko pasekoje jis prarado sąmonę ir nukrito, jo galva buvo kraujuojanti. Teismo vertinimu, visa tai logiškai paaiškina, kodėl kaltinamasis R. V. nebuvo iš karto po įvykio atpažintas nukentėjusiojo V. K., t.y. nukentėjusysis buvo dėl smūgio praradęs sąmonę, jaunuoliai nebuvo išlaipinti iš automobilio, buvo atstumas tarp jo ir automobilio, todėl logiška, kad matymas ir tuo pačiu atpažinimas V. K. buvo apribotas. Tačiau kaip ir nukentėjusysis S. G., V. K. ikiteisminio tyrimo metu iš jam pateiktų 6 asmenų fotonuotraukų iš karto atpažino R. V., kaip jam smūgį į veidą sudavusį asmenį, atpažino jį pagal pailgą jo veido formą, vešlius storus antakius, trumpai kirptus plaukus (1 t., b.l. 94-96). Šiuos savo parodymus jis patvirtino ir akistatos su R. V. metu (1 t., b.l. 160-161), ir teisiamajame posėdyje. Pažymėtina ir tai, jog tiek S. G., tiek V. K. anksčiau R. V. nebuvo matę, jo nepažysta, vadinasi, jokio suinteresuotumo nėra. Tai kad liudytojas A. R., įvykio vietoje dalyvavęs asmenų atpažinime, taip pat neatpažino R. V., teismo vertinimu, logiškai paaiškinama dėl ką tik patirto streso, be to jis muštynių pradžioje stovėjo nuošaliau, prie mašinos ir tik po 2-3 minučių priėjo, todėl muštynėse dalyvavusių asmenų galėjo gerai ir neįsidėmėti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog trečiam nukentėjusiajam V. J. įvykio vietoje nebuvo parodyta asmenų atpažinimui, jį iš karto išvežė į ligoninę. Tai patvirtino pats nukentėjusysis tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu. Parodė, jog jis neįsidėmėjo jaunuolių veidų, kurie jį mušė, todėl atpažinti jų negalėtų (1 t., b.l. 104, 3 t., b. l. 87-89). Dėl liudytojų V. S. bei S. S. parodymų, duotų teisme, matyti, jog jos neginčija, kad įvykio vietoje buvo visi kaltinamieji, tačiau nurodo, jog R. V. smurtinių veiksmų, kuriais sužalotų žmogų, nesiėmė. Vis dėlto, teismas, atsižvelgęs į tai, kad tiek V. S. bei S. S. yra R. V. draugės, be to, V. S. yra pora su R. V., abu kartu gyvena pas jos tėvus, šių abiejų liudytojų parodymus vertina kritiškai kaip norą padėti išvengti jam baudžiamosios atsakomybės. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog liudytoja S. S. davė nenuoseklius parodymus, painiojosi aplinkybėse. Ikiteisminio tyrimo metu, 2014-11-13 apklausus ją kaip liudytoją, kurios parodymai teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti, ji parodė, kad detaliai aprašyti įvykio aplinkybių negalinti, nes iš karto po muštynių pradžios ji su V. S. nuėjo link Jono kalnelio, greitai paskui atėjo ir R. V. (1 t., b. l. 128-129). Tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu ji parodė, kad visi trys, t.y. ji, V. S. ir R. V. nuėjo link Jono kalnelio (3 t., b. l. 34-35).

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą baudžiamas tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Pagal teismų praktiką BK 138 str. 2 d. 8 p. straipsnio dispozicijoje nurodytos chuliganiškos paskatos nustatomos tada, kai nusikalstama veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-58/2009, 2K-241/2009, 2K-266/2009). Byloje nustatyta, kad kaltinamųjų smūgiai nukentėjusiesiems po S. G. žodinio įspėjimo ir sudrausminimo buvo suduoti be rimto pagrindo ir priežasties, todėl teismas konstatuoja, kad kaltinamųjų paskatos buvo chuliganiškos.

Tokiu būdu atsižvelgiant į aptartų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad kaltinamųjų D. M., R. V. ir M. J. kaltė visiškai įrodyta ir tokie jų veiksmai atitinka nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius. Jų veikos kvalifikuojamos pagal minėtus BK straipsnius kaip idealioji dviejų nusikaltimų sutaptis.

Nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnio 1 dalyje, kaltinamieji padarė tiesiogine, neapibrėžta tyčia, t.y. kaltinamieji suprato, kad smurtaudami prieš nukentėjusiuosius sutrikdys jų sveikatą ir nors nedetalizavo sveikatos sutrikdymo masto, tačiau tokių padarinių norėjo. Taip pat suprato, kad demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, numatė jog dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir šių padarinių norėjo. Padarytos nusikalstamos veikos yra baigtos.

Kaltinamasis M. J. padarė vieną tyčinį smurtinį apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, sudarančius idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Jis anksčiau teistas tris kartus, du kartus už analogiškų nusikaltimų padarymą, naujus nusikaltimus padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, neišnykus ankstesniam teistumui. 2014-09-12 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas ir M. J. pasiųstas atlikti nuosprendžiu paskirtą ketverių metų laisvės atėmimo bausmę. Nuosprendžio priėmimo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Vaikų ir kitų materialiai išlaikomų asmenų jis neturi. VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centre, VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filiale, Klaipėdos priklausomybės ligų centre nėra duomenų apie M. J. (2 t., b.l. 65-67).

Kaltinamasis M. J. ikiteisminio bylos nagrinėjimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškė, kad kaltu prisipažįsta, tačiau duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui ir teismui nebuvo nuoširdus, neatskleidė visų jam žinomų nusikalstamos veikos aplinkybių ir nepadėjo nustatyti veikos bendrininko, nors nukentėjusiųjų teisme atsiprašė, tačiau jiems padarytos žalos ar bent jos dalies neatlygino, taip nesistengdamas sušvelninti nusikalstamos veikos padarinių.

Kaltinamojo M. J. atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimus jis padarė bendrininkų grupėje bei būdamas apsvaigę nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.).

Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, kaltinamajam M. J. skirtina BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, mažesnė, nei įstatymo sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, ir 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – bauda, artima jos minimumui. Siekiant nubaudimo, teisingumo principo įgyvendinimo, M. J. skirtina reali laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, už idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį sudarančius nusikaltimus paskirtos bausmės subendrinamos griežtesne bausme apimant švelnesnę.

Kaltinamasis R. V. padarė vieną tyčinį smurtinį apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, sudarančius idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Jis anksčiau teistas du kartus, naujus nusikaltimus padarė neatlikęs paskirtos bausmės, neišnykus ankstesniam teistumui. R. V. nuo 2014-11-28 dirba UAB (duomenys neskelbtini) ekspozicijos priežiūros darbuotoju, mokosi (duomenys neskelbtini) II kurse 44-I grupėje pastatų restauratoriaus specialybės dieniame skyriuje (3 t., 17-19). Vaikų ir kitų materialiai išlaikomų asmenų jis neturi. VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centre, VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filiale, Klaipėdos priklausomybės ligų centre nėra duomenų apie R. V. (2 t., b.l. 63, 66, 67).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimus padarė bendrininkų grupėje bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.).

Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, kaltinamajam R. V. skirtina BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, mažesnė, nei įstatymo sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, ir 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – bauda, artima jos minimumui. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, už idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį sudarančius nusikaltimus paskirtos bausmės subendrinamos griežtesne bausme apimant švelnesnę.

Kaltinamojo R. V. asmenybė, jo gyvenimo socialiniai pokyčiai nepašalina padarytos veikos pavojingumo ir nesumažina jo kaltės, tačiau atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nėra kaltinamas labai sunkių nusikaltimų padarymu, už nusikaltimus kaltinamajam skirtina galutinė bausmė nesiekia dvejų metų laisvės atėmimo, teismas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam atidėtinas, o kartu tokiu būdu apsaugotini kaltinamojo prigimtiniai ir svarbiausi socialiniai interesai. Siekiant padėti kaltinamajam pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5 ir 6 punktais, jam skirtini įpareigojimai: dirbti arba mokytis ir dalyvauti elgesio pataisos programose.

Kaltinamasis D. M. padarė vieną tyčinį smurtinį apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, sudarančius idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį. D. M. nedirba, mokosi (duomenys neskelbtini) pirmame kurse, gyvena su mama, vaikų ir kitų materialiai išlaikomų asmenų jis neturi. VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centre, VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filiale, Klaipėdos priklausomybės ligų centre nėra duomenų apie D. M. (2 t., b.l. 64, 66, 67).

Byloje yra pateikti Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, VSDFV Klaipėdos skyriaus ir nukentėjusiųjų S. G. bei V. K. civiliniai ieškiniai dėl žalos atlyginimo. Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė reikalavimą 275,71 Eur sumai (1 t., 30-35), VSDFV Klaipėdos skyrius – 859, 53 Eur sumai (2 t., 100-102, 3 t., b. l. 2-4), nukentėjusysis S. G. – 893,17 Eur sumai (1 t., b. l. 57-58), nukentėjusysis V. K. – 300 Eur sumai (1 t., b. l. 91-92).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginės žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

Byloje taip pat yra pareikštas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius patikslintas civilinis ieškinys (2 t., 100-102, 3 t., b. l. 2-4), kuriuo prašoma solidariai priteisti iš D. M., M. J., R. V. 859,53 Eur turtinės žalos, kurią sudaro S. G. išmokėta ligos pašalpa už 2014-06-09–2014-07-25 nedarbingumo laikotarpį, atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis S. G. laikotarpiu nuo 2014-06-09 iki 2014-07-25 turėjo nedarbingumą (1 t., b. l. 65-75) ir jam buvo mokama ligos pašalpa, teismas pripažįsta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius turi teisę į patirtos turtinės žalos atlyginimą. Remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pateikta pažyma Nr. PP2-3903 (2 t., b. l. 102) nustatyta, kad nukentėjusiajam S. G. minėtu laikotarpiu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius priskaičiavo 859,53 Eur (2967,78 Lt) dydžio ligos pašalpą. Šis civilinis ieškinys taip pat yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas visiškai. Kadangi, kaip minėta, kaltinamieji nusikaltimus padarė veikdami bendrininkų grupe, 859,53 Eur turinės žalos atlyginimas priteistinas iš kaltinamųjų D. M., M. J., R. V. solidariai.