- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-12-11
- Bylos Nr.
- 1-867-795/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21312-2015-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kristina Baškienė
- Nukentėjusysis
- T. G.
- Kaltinamasis
- V. Z., D. M.
- Advokatai
- Alvydas Kvaščevičius
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, sekretoriaujant Alinai Bružienei, dalyvaujant:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorei Vidai Kaubrytei,
nukentėjusiajam T. G.,
kaltinamojo V. Z. gynėjui advokatui Alvydui Kvaščevičiui,
kaltinamiesiems D. M. ir V. Z.,
teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:
D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), besimokantis (duomenys neskelbtini) mokykloje, III kurse, neteistas, ir
V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, nesusituokęs, vidurinio išsilavinimo, besimokantis (duomenys neskelbtini) mokykloje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:
2011-09-22 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d., laisvės apribojimu 1 metams;2012-02-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 1 d., laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis LR BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 2012-03-29 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 str. 4 ir 9 d., 2011-09-22 ir 2012-02-09 nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrointa bausmė laisvės atėmimas 1 metams 3 mėn. Vadovaujantis BK 92 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams.2013-12-27 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 178 str. 2 d., laisvės apribojimu 9 mėn.; Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė laisvės apribojimas 6 mėn. 2014-07-24 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 260 str. 1 d., laisvės atėmimu 1 m 6 mėn. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., paskirta bausmė subendrinta su 2013-12-27 teismo baudžiamuoju įsakymu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 metams 1 mėn. Vadovaujantis BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;2015-03-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 140 str. 2 d., laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 64 str. 3 d., paskirta bausmė subendrinta su 2014-07-24 nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi ir paskirta galiutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 metams 9 mėn. Laisvės atėmimo bausmės pradžia 2015-07-10, pabaiga 2017-04-08, bausmės neatlikęs;
kaltinami padarę nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. Z. ir D. M. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo žmogų:
2015 m. balandžio 11 d., apie 20.30 val., viešoje vietoje, automobilių stovėjimo aikštelėje, Paryžiaus Komunos g., prie namo Nr. 16 a, Klaipėdoje, V. Z. ir D. M., veikdami bendrininkų grupe, V. Z. būnant apsvaigusiam nuo alkoholio, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams: V. Z. iš T. G. rankų išplėšė tuščią plastikinį „Maxima“ prekių maišelį, neturintį materialinės vertės, sugriebė T. G. už kairės rankos ir pradėjo jį tampyti, tuo metu D. M. tyčia spyrė du kartus T. G. į veidą. Nukentėjusiajam išsilaisvinus ir nuėjus, tęsdami nusikalstamą veiką, V. Z. ir D. M. jį pasivijo, V. Z. sugriebė T. G. už kairės rankos ir pradėjo jį tempti link automobilio, o D. M. spyrė dar vieną kartą T. G. į veidą. V. Z. ir D. M. bendrais veiksmais padarė T. G. sužalojimus: veido sumušimą su odos nubrozdinimais nosies nugarėlėje, dešinio paakio srityje, nosies kaulų lūžimu, kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje, viršutinio dešiniojo 11, apatinio dešiniojo 41 bei kairiojo dantų kramtomųjų paviršių nuskėlimu, nesunkiai sutrikdžiusius T. G. sveikatą.
Tokiu būdu V. Z. ir D. M. bendrais įžūliais veiksmais viešoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo žmogų.
Kaltinamasis D. M. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad kaltinime nurodytu laiku jis ir kaltinamasis V. Z. važinėjosi automobiliu. Paryžiaus Komunos g., prie parduotuvės „Maxima“ išlipo iš automobilio. Pro šalį ėjo nukentėjusysis, jie apsižodžiavo, kilo konfliktas. Kokia buvo konflikto priežastis, D. M. nežino. V. Z. čiupo už nukentėjusiojo nešamo maišo, tempė nukentėjusįjį už rankos. V. Z. ir nukentėjusysis apsistumdė. D. M. spyrė nukentėjusiajam į veidą. Nuo smūgio nukentėjusysis ant žemės nebuvo pargriuvęs. Ką tuo metu darė V. Z., jis nematė. Ar nuo smūgio nukentėjusysis buvo sužalotas, D. M. nematė. Aplinkui buvo žmonių, jie pradėjo šaukti, todėl D. M. iš įvykio vietos pabėgo. Jokios priežasties mušti nukentėjusįjį jis neturėjo, su V. Z. iš anksto nebuvo susitaręs smurtauti prieš nukentėjusįjį.
Kaltinamasis V. Z. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad su kaltinamuoju D. M. kartu važinėjo automobiliu Audi. V. Z. gėrė alkoholinius gėrimus, o D. M. negėrė. Nutarė nuvažiuoti prie mokyklos. Prie mokyklos išlipo iš automobilio. Pro šalį ėjo nukentėjusysis. V. Z. kažkas nepatiko ir jis nutarė pasikalbėti su nukentėjusiuoju. V. Z. paėmė nukentėjusįjį už rankos ir tempė prie automobilio pasikalbėti. Tempiant nukentėjusįjį, iš jo rankos iškrito prekių maišelis. D. M. pamanė, kad V. Z. reikalinga pagalba. Jis nebuvo susitaręs su D. M. mušti nukentėjusiojo. V. Z. nukentėjusiojo nemušė ir nespardė. Jis neprisimena, ar nukentėjusiajam spyrė kaltinamasis D. M.. V. Z. nukentėjusįjį tempė be priežasties, iš „durnumo“. Jis nežino, ar nukentėjusysis nuo jų bėgo, mano, kad jam „sutraukė“ nugarą. Civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nepripažįsta, nes nukentėjusiojo nesužalojo.
Šiems kaltinamojo V. Z. parodymams patikrinti buvo perskaityti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, V. Z. tvirtino, kad kaltu prisipažįsta visiškai ir parodė, kad 2015 m. balandžio 11 d., vakare, susipažino su dviem vaikinais. Vieno vaikino vardas K., kito vaikino vardo neprisimena. Vaikinai važinėjo automobiliu AUDI. Visi kartu nuvažiavo prie Ąžuolyno gimnazijos, automobilį pastatė automobilių stovėjimo aikštelėje. Automobilyje jie gėrė alų, vairuotojas alaus negėrė. K. pasakė, kad šiame rajone gyvena vaikinas, sužalojęs jo brolį ar pusbrolį. K. pamatė ateinantį vaikiną, kuris nuskriaudė jo giminaitį. V. Z., nutaręs su juo pasikalbėti, išlipo iš automobilio, priėjo prie vaikino, sugriebė už rankos. Tuo metu vaikinui iš rankų iškrito maišelis. V. Z. jį tempė prie automobilio pakalbėti. Iš automobilio išlipo K. ir sudavė kumščiu kelis smūgius nukentėjusiajam į veidą. Kojomis vaikino niekas nespardė. Vaikinui nuėjus 10 metrų nuo įvykio vietos, V. Z. jį pasivijo. Išgirdęs šaukiant moterį, V. Z. pabėgo. Pareigūnai jį sulaikė. Po šio įvykio K. daugiau nematė (I t., b.l.70-72).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu kaltinamasis V. Z. šių savo parodymų nepatvirtino, paaiškindamas, kad jie duoti siekiant padėti D. M. išvengti atsakomybės.
Asmens blaivumo testo pažymoje užfiksuota, kad 2015 m. balandžio 11 d., 21.08 val., kaltinamojo V. Z. iškvėptame ore rasta 1.80 promilės etilo alkoholio (I t., b.l. 60).
Nukentėjusysis T. G. parodė, kad 2015 m. balandžio 11 d., apie 20:30 val., ėjo į parduotuvę nupirkti žemių gėlėms. Prie „Ąžuolyno“ gimnazijos, Paryžiaus Komunos g., automobilių stovėjimo aikštelėje, stovėjo mėlynos spalvos automobilis BMW. Prie automobilio stovėjo abu kaltinamieji. Kaltinamasis V. Z. kažką pasakė T. G. ir, jam einant pro šalį, išplėšė iš rankos tuščią plastikinį maišelį. Kaltinamasis D. M. ėmė jį įžeidinėti necenzūriniais žodžiais ir pravardžiuoti. Kaltinamasis V. Z. sugriebė nukentėjusiajam už rankos, ėmė tampyti. V. Z. pagąsdino, kad nudurs peiliu, tačiau nukentėjusysis nė vieno iš kaltinamųjų rankose peilio nepastebėjo. V. Z. bandė ranka suduoti smūgį, tačiau T. G. pasilenkė į priekį ir smūgio išvengė. Tuo metu kaltinamasis D. M. du kartus spyrė T. G. į veidą. Jam iš nosies pasipylė kraujas. T. G. nuo smūgių ant žemės nenukrito. Jis išsilaisvino iš kaltinamųjų ir ėjo nuo jų tolyn. Jam paskambino mama. T. G. jai pranešė, kad buvo užpultas. Kaltinamieji jį pasivijo Šilutės pl., prie namo Nr. 14. Kaltinamasis V. Z. sugriebė už rankos ir tempė prie automobilio, o kaltinamasis D. M. spyrė į veidą. Po to D. M. pasakė: „užteks, iškvietė policiją“ ir nubėgo prie automobilio. V. Z. nukentėjusiojo rankos nepaleido. T. G. pamatė mamą V. G.. Ji bandė sulaikyti V. Z., tačiau šis išsilaisvino ir pabėgo. Atvyko policijos pareigūnai ir V. Z. sulaikė. Kitą kaltinamąjį D. M. vėliau jis pamatė lipantį į automobilį, atpažino ir pranešė apie tai policijai. T. G. buvo padaryti šie sužalojimai: nosies kaulo lūžimas, kraujosruvos veide ir nuskelti priekiniai dantys. V. Z. jo nemušė, todėl jam pretenzijų nenukentėjusysis neturi. D. M. įsipareigojo atlyginti padarytą žalą, jo atsiprašė, T. G. jam atleido.
Nukentėjusysis T. G. atpažino kaltinamąjį D. M., kaip asmenį, kuris tris kartus spyrė jam į galvą (I t., b.l. 23-26).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje 2015-05-07 Nr. G 812/15(03) užfiksuota, T. G. nustatyti šie sužalojimai: veido sumušimas su odos nubrozdinimais nosies nugarėlėje, dešinio paakio srityje, nosies kaulų lūžimu, kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje, viršutinio dešiniojo 11, apatinio dešiniojo 41 bei kairiojo 31 dantų kramtomųjų paviršių nuskėlimu. Šiuos sužalojimus T. G. galėjo patirti bukos traumos pasekmėje, paveikus jo veidą kietais bukais daiktais. Nustatytus sužalojimus T. G. patyrė 2015 m. balandžio 11 d., antroje paros pusėje. Pagal sužalojimų lokalizaciją T. G. kūne išskiriamos mažiausiai dvi trauminio poveikio vietos- dešinė akis su nosimi, burnos sritis. Dėl nosies kaulo lūžimo T. G. sužalojimas nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (b.l. 39-40).
Liudytoja V. G. parodė, kad 2015 m. balandžio 11 d., apie 20:00-20:30 val., sūnus T. G. išėjo į parduotuvę „Maxima“ nupirkti žemių gėlėms. Praėjus kelioms minutėms ji paskambino sūnui, norėdama patikslinti, kokių reikia žemių. Atsiliepęs sūnus sušuko, kad jį užpuolė ir padėjo ragelį. V. G. paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė apie sūnaus užpuolimą, išbėgo į kiemą. Netoli parduotuvės „Sodžius“ liudytoja pamatė sūnų. Sūnų už drabužių tampė kaltinamasis V. Z.. T. G. veidas ir rankos buvo kruvini. Kito kaltinamojo liudytoja nepastebėjo. Pribėgusi prie sūnaus, ji sugriebė kaltinamąjį V. Z. už rankos. Šis atsisuko ir nubėgo. V. G. vijosi kaltinamąjį, šaukdama: „laikykite vagį“. Tuo metu atvažiavo policijos pareigūnai ir kaltinamąjį V. Z. sulaikė. Liudytoja V. G. atpažįsta kaltinamąjį V. Z.. Tai tas pats asmuo, kuris tampė jos sūnų T. G. už drabužių ir buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Užpuolimo metu sūnus buvo sužalotas, jam sulaužyta nosis, patinusi lūpa, nuskelti keli priekiniai dantys. Užpuolikai iš sūnaus nieko nepagrobė.
Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamieji V. Z. ir D. M. viešoje vietoje, gatvėje, prie parduotuvės, stebint kitiems asmenims, elgėsi įžūliai, demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, plūdo nukentėjusįjį T. G. necenzūriniais žodžiais, kaltinamasis V. Z. tempė jį, sugriebęs už drabužių, o kaltinamasis D. M. tris kartus spyrė į veidą, padarydami T. G. sužalojimus, nesunkiai sutrikdžiusius jo sveikatą. Kaltinamasis D. M. prisipažino spyręs nukentėjusiajam T. G. į veidą. Kaltinamasis V. Z. prisipažino tempęs nukentėjusįjį už drabužių ir už rankos link automobilio pasikalbėti. Nukentėjusysis T. G. apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno ir duodamas parodymus teisme nuosekliai paaiškino jo sužalojimo aplinkybes. Nukentėjusiojo parodymus apie kaltinamųjų veiksmus patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada, kurioje nurodyti padaryti sužalojimai ir galimas jų padarymo mechanizmas atitinka kaltinime nurodytas faktines įvykio aplinkybes. Liudytoja V. G. patvirtino mačiusi, kaip kaltinamasis V. Z. tempia kraujuojantį jos sūnų T. G., sugriebęs už drabužių. Kaltinamieji V. Z. ir D. M. be jokios aiškios priežasties, iš chuliganiškų paskatų, viešoje vietoje stumdė ir tampė nukentėjusįjį, spyrė jam į veidą. Dėl suduotų smūgių T. G. patyrė sužalojimus – veido sumušimą su odos nubrozdinimais nosies nugarėlėje, dešinio paakio srityje, nosies kaulų lūžimu, kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje, viršutinio dešiniojo 11, apatinio dešiniojo 41 bei kairiojo dantų kramtomųjų paviršių nuskėlimu, buvo nesunkiai sutrikdyta jo sveikata. Kaltinamieji V. Z. ir D. M. patvirtino, kad nukentėjusiojo T. G. jie nepažinojo, o jį tempė prie automobilio pasikalbėti be priežasties, „iš durnumo“. Kaltinamasis D. M. patvirtino, kad smūgius nukentėjusiajam T. G. sudavė norėdamas padėti draugui V. Z.. Kaltinamųjų elgesys buvo betikslis, nemotyvuotas, pažeidžiantis geros moralės normas, darantis akivaizdžią turtinę žalą, todėl neabejotinai sutrikdė viešąją tvarką. Kaltinamųjų paskatos pripažįstamos chuliganiškomis, nes jie nukentėjusįjį T. G. įžeidinėjo, tempė į automobilį, sudavė smūgius kojomis jam į veidą, siekdami priešpastatyti save nukentėjusiajam ir aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos. Matydami viešoje vietoje mušamą ir stumdomą jaunuolį, aplinkiniai pasijuto nustebinti ir šokiruoti tokio kaltinamųjų elgesio. Dėl šių kaltinamųjų V. Z. ir D. M. nusikalstamų veiksmų buvo ne tik nesunkiai sužalotas T. G., bet ir sutrikdyta viešoji tvarka. Abu kaltinamieji buvo nusikalstamos veikos bendravykdytojai, nusikaltimo objektyvioji pusė realizuota bendrais jų veiksmais. Kaltinamasis V. Z. viešoje vietoje pastumdamas jam nepatikusį nukentėjusįjį T. G., išmušdamas jam iš rankų prekių maišelį ir tempdamas nukentėjusįjį, o kaltinamasis D. M., matydamas šiuos V. Z. veiksmus ir pats tris kartus spirdamas T. G., suvokė, kad bendrais veiksmais dalyvauja nukentėjusiojo žeminimo ir jo žalojimo procese, ir norėjo taip veikti, veikė tiesiogine tyčia. Nors kaltinamasis V. Z. smūgių nukentėjusiajam D. M. nesudavė, tačiau kaltinamųjų veiksmų bendrumą patvirtina ir tai, kad nukentėjusiajam išsilaisvinus ir pabėgus, kaltinamasis V. Z. nenutraukė savo nusikalstamos veikos, o kartu su kaltinamuoju D. M. pasivijo nukentėjusįjį T. G. ir, V. Z. jį tempiant link automobilio, D. M. spyrė dar kartą nukentėjusiajam į veidą. Jų veika kvalifikuojama pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį, kaip idealioji dviejų nusikaltimų sutaptis.
Kaltinamajame akte aprašant šią kaltinamųjų D. M. ir V. Z. nusikalstamą veiką, buvo nurodyta aplinkybė, kad jie tempė nukentėjusįjį link automobilio BMW. Kaltinamasis V. Z. viso ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu tvirtino, kad jis į įvykio vietą atvažiavo automobiliu Audi ir nukentėjusįjį tempė link šio automobilio. Nukentėjusysis T. G. parodė, kad kaltinamieji jį tempė prie automobilio, „lyg ir“ BMW markės. Kadangi tikslus automobilio markės ir modelio pavadinimas ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas ir ši aplinkybė nėra būtinas nusikaltimų, numatytų BK 284 straipsnio 1 dalies ir 138 straipsnio2 dalies dispozicijose, požymis, iš kaltinimo pašalinama nuoroda į automobilio pavadinimą.
Nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnio 1 dalyje, kaltinamieji V. Z. ir D. M. padarė tiesiogine tyčia: jie suprato, kad įžūliais smurtiniais veiksmais: tempdami nukentėjusįjį T. G. link automobilio ir mušdami žaloja nukentėjusįjį, demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, numatė jog dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir šių padarinių norėjo.
Kaltinamasis V. Z. padarė vieną tyčinį smurtinį apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, sudarančius idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Jis anksčiau teistas penkis kartus, naują nusikaltimą padarė neišnykus ankstesniam teistumui ir neatlikęs 2015-03-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Kaltinamasis V. Z. nusikaltimo padarymo metu mokėsi (duomenys neskelbtini) mokykloje, III kurse, nuosprendžio priėmimo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Vaikų ir kitų materialiai išlaikomų asmenų jis neturi.
Kaltinamasis V. Z. ikiteisminio bylos nagrinėjimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškė, kad kaltu prisipažįsta, tačiau duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui ir teismui nebuvo nuoširdus, neatskleidė visų jam žinomų nusikalstamos veikos aplinkybių ir nepadėjo nustatyti veikos bendrininko, nukentėjusiojo neatsiprašė, jam padarytos žalos ar bent jos dalies neatlygino, taip nesistengdamas sušvelninti nusikalstamos veikos padarinių.
BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; padėjo išaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-479/2014, 2K-88-942/2015). Pagal baudžiamąjį įstatymą ir susiformavusią teismų praktiką, be prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, reikalaujama ir aktyvios pagalbos ikiteisminio tyrimo institucijai bei teismui išaiškinant nusikaltimą, o vien prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir ikiteisminio tyrimo neklaidinimas (arba jeigu kaltininkas prisipažino kaltu ir neklaidino teisėsaugos institucijų, tačiau aktyviais veiksmais joms nepadėjo išaiškinti nusikaltimo), dar nėra pakankamas pagrindas tai laikyti aplinkybe, lengvinančia atsakomybę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-88/2008). BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nėra nustatoma vien pagal bendrus pareiškimus, jos nustatymas turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2013). Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis V. Z. ikiteisminio tyrimo metu, pareiškęs, kad kaltu prisipažįsta, tvirtino, kad nusikalstamą veiką jis padarė kartu su pažįstamu asmeniu vardu K., o ne kaltinamasis D. M., o nukentėjusįjį užpuolė kerštaudamas už sužalotą K. giminaitį (I t., b.l. 70-72); Kaltinamasis D. M., V. Z. nusikalstamos veikos bendrininkas, buvo nustatytas tik nukentėjusiojo T. G. aktyvių veiksmų dėka: jis, gatvėje pamatęs į automobilį sėdantį D. M. ir jį atpažinęs, užsirašė automobilio valstybinį registracijos numerį ir apie tai informavo ikiteisminio tyrimo pareigūnus. Duodamas parodymus teisme, V. Z. teigė nematęs, kad nusikalstamos veikos bendrininkas D. M. muštų ar spardytų nukentėjusįjį. Kreipdamasis į teismą paskutiniu žodžiu V. Z. paprašė jį išteisinti, kaip nepadariusį nusikaltimo. Teismas, įvertinęs V. Z. parodymų teisme turinį, atsižvelgdamas į tai, kad jis kritiškai savo elgesio nevertina ir nesigaili dėl jo padarinių, aktyviais veiksmais ar parodymais nepadėjo nustatyti nusikalstamos veikos bendrininko, jo prisipažinimo padarius nusikaltimą nepripažįsta atsakomybę švelninančia aplinkybe.
Kaltinamojo V. Z. atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą jis padarė bendrininkų grupe ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalsti (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktai). Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia ir į tai, kad M. Z., kaip nusikalstamos veikos bendrininko, indėlis į šią nusikalstamą veiką buvo mažesnis, nei kaltinamojo D. M..
Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, kaltinamajam V. Z. skiriama LR BK 138 straipsnio 2 dalies ir 284 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyta laisvės atėmimo bausmė, mažesnė, nei įstatymo sankcijose numatytas bausmės vidurkis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, už idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį sudarančius nusikaltimus paskirtos bausmės subendrinamos griežtesne bausme apimant švelnesnę.
Nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnio 1 dalyje, V. Z. padarė neatlikęs 2015 m. kovo 6 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskiros subendrintos 1 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. 2015 m. kovo 6 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalis, vadovaujantis BK 64 straipsniu, buvo subendrinta su 2015 m. lapkričio 25 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą vieneriems metams ir aštuoniems mėnesiams. 2015 m. lapkričio 25 d. nuosprendis naujo nuosprendžio priėmimo metu nėra įsiteisėjęs, todėl juo paskirta bausmė su šiuo nuosprendžiu nebendrinama.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinama (I t., b.l. 81-83).
Kaltinamasis D. M. padarė vieną tyčinį smurtinį apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, sudarančius idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Anksčiau jis nebuvo teistas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-633-997/2015, kurioje D. M. kaltinamas analogiškų nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnio 1 dalyje, padarymu, nuosprendžio paskelbimas numatytas 2016 m. sausio 7 d (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Kaltinamasis D. M. gyvena su motina, mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje III kurse. Teismo posėdžio metu jis paaiškino, kad 2016 m. sausio mėnesį atliks praktiką, kurios metu dirbs pagal specialybę. D. M. prisipažino padaręs nusikaltimus, kritiškai vertina savo elgesį ir išgyvena dėl jo pasekmių, nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė ir šis jam atleido. Kaltinamasis D. M. ikiteisminio tyrimo metu atlygino visą civiliniam ieškovui Klaipėdos teritorinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą ir įsipareigojo pagal sudarytą grafiką atlyginti visą nukentėjusiajam T. G. padarytą žalą, dėl to nukentėjusysis nepareiškė kaltinamiesiems civilinio ieškinio (I t., b.l. 190 ir II t., b.l. 47). Šios aplinkybės pripažįstamos kaltinamojo D. M. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė bendrininkų grupe su V. Z. (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas)
Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, kaltinamajam D. M. skiriama LR BK 138 straipsnio 2 dalies numatyta laisvės atėmimo bausmė ir 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta arešto bausmė, kurių dydis nustatomas mažesnis, nei įstatyme numatyti šių bausmių vidurkiai. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, už idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį sudarančius nusikaltimus paskirtos bausmės subendrinamos griežtesne bausme apimant švelnesnę.
Kaltinamojo D. M. asmenybė, jo gyvenimo socialiniai pokyčiai, nepašalina padarytos veikos pavojingumo ir nesumažina jo kaltės, tačiau teismo nuomone yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, o kartu apsaugoti kaltinamojo šeimos prigimtinius ir svarbiausius socialinius interesus. Vadovaujantis LR Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, D. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas. Siekiant padėti kaltinamajam pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5 ir 6 punktais, jam skiriami įpareigojimai: mokytis arba dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir devynis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programose.
Byloje yra nukentėjusiojo T. G. ir kaltinamojo D. M. susitarimas dėl žalos atlyginimo, kuriuo nukentėjusysis pareiškė, kad kaltinamajam D. M. atleido ir prašo jo atžvilgiu ikiteisminį tyrimą nutraukti (II t., b.l. 190). Baudžiamojo kodekso 38 straipsnyje kalbama apie nusikalstamos veikos padarymą vienaskaitos forma, taip pabrėžiant pakartotinumo negalimumą. Kadangi Klaipėdos miesto apylinkės teisme išnagrinėta kita baudžiamoji byla, kurioje D. M. kaltinamas dviejų nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnio 1 dalyje, padarymu, todėl jis negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnyje numatytais pagrindais (LAT 2008-05-20 nutartis Nr. 2K-P-85/2008).
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinama.
Civilinis ieškovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam V. Z. pareiškė civilinį ieškinį reikalaudama atlyginti dėl jo nusikalstamų veiksmų patirtą 123,66 Eur turtinę žalą (I t., b.l. 46-47). Kaltinamasis D. M. padarytą turtinę žalą atlygino, todėl procesas dėl civilinio ieškinio nutraukiamas (II t., b.l. 47).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius pateikė teismui prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Prašyme nurodoma, kad vadovaujantis „Už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklėmis“, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 69 (Žin., 2001, Nr. 8-231; 2013, Nr. 79-4011), antrinės teisinės pagalbos išlaidos teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą V. Z. nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, sudaro 188,18 Eur advokato užmokestis. Prašoma šias išlaidas priteisti iš kaltinamojo V. Z.. Pagal BPK 51 straipsnio 3 dalį, paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo, gali, bet neprivalo būti išieškotos į valstybės biudžetą. Pagal LR Konstitucijos 31 straipsnį, asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą. Nagrinėjant baudžiamąją bylą teisiamajame posėdyje, kaltinamasis V. Z. atliko laisvės atėmimo bausmę, todėl teismas pripažino gynėjo dalyvavimą būtinu ir kaltinamajam paskyrė gynėją. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatorius ginti kaltinamąjį parinko advokatą A.Kvaščevičių. Atsižvelgiant į tai, kad pagal BPK 51 straipsnį, suimto (nors ir kitoje baudžiamojoje byloje) ar atliekančio laisvės atėmimo kaltinamojo gynėjo dalyvavimas teismo posėdžio metu yra privalomas, teismas daro išvadą, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamojo V. Z. yra nepagrįstas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendė:
V. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir jam paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.
-pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam laisvės atėmimą šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.
Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
V. Z. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
D. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir jam paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams.
-pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam areštą trisdešimčiai parų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą vieneriems metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 6 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant D. M. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu mokytis, dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir devynis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programose.
D. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Procesą dėl civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio 123,66 Eur turtinei žalai atlyginti, nutraukti.
Atmesti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymą dėl 188,18 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo V. Z..
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teismui.