Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alfonsas Guobys, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Ž. A. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Daiva Prunskienė, išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolė 2019 m. kovo 25 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino. Nurodė, kad visi antstolės procesiniai veiksmai buvo atlikti nepažeidžiant bei laikantis civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių vykdomojo dokumento vykdymą bei kitų procesinių veiksmų atlikimo tvarką.

Suinteresuotas asmuo atsiliepimo nepateikė, apie posėdžio vietą, datą ir laiką informuotas tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas

Iš vykdomosios bylos Nr. 0068/10/03484/1 duomenų nustatyta, kad antstolė vykdoma Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2010-02-08 nutarimą Nr. A2.2.-731-119/2010 dėl 115,85 Eur baudos išieškojimo iš Ž. A., išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos (v. b. l. 1). Remiantis Vilniaus m. 3 apylinkės teismo Nutarimo turiniu nustatyta, jog Ž. A. nedalyvavo teismo posėdyje priimant nutarimą dėl baudos paskyrimo, tačiau administracinio teisės pažeidimo protokolu buvo informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Pažeidėjui neatvykus į teismo posėdį nurodytu laiku ir neinformuojant teismo apie savo buvimo vietą, teismas padarė išvadą, kad pažeidėjas tokiu būdu vengė teismo, dėl ko byla buvo išnagrinėtajam nedalyvaujant (v. b. 1 lapas).Vilniaus m. apylinkės teismas 2010 04 28 d. antstolei Danguolei Štrimaitienei pateikė vykdymui vykdomąjį dokumentą ( v. b. 1-3 lapai). Vadovaujantis LR CPK 651 str. normomis, nenustačius kliūčių priimti Nutarimą vykdymui, užvesta vykdomoji byla Nr. 0068/10/03484/1 (buv. antstolės D. Strimaitienės bylos Nr. 0027/10/00892). Antstolei D. Štrimaitienei nutraukus veiklą 2010-08-27 antstolė Daiva Prunskienė perėmė antstolės D. Štrimaitienės neįvykdytas vykdomąsias bylas ir kitus dokumentus. Buvo pradėtas priverstinis baudos išieškojimas: 2010-04-28 atlikta skolininko turto paieška, 2010-05-05 areštuotos sąskaitos kredito įstaigose, atliktas vykdymo išlaidų apskaičiavimas (v. b. 4-21 lapai). Procesiniai dokumentai skolininkui išsiųsti vykdomajame dokumente nurodytu adresu: Vilniaus r., Galgiai, grįžo neįteikti nesuradus gavėjo namuose, o į paliktą pranešimą per mėnesį laiko neatsiliepė (v. b. 22-33 lapai). Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nutarime yra pateikta informacija, jog pats skolininkas nurodė šį gyvenamosios vietos adresą. Gyventojų registro tarnybos duomenimis nustatyta, kad Ž. A. gyvenamąją vietą deklaravęs Gedimino pr. 24-40, Vilnius, tačiau minėtu adresu niekas negyvena, laiškai šiuo adresu nėra įteikiami (v. b. 43 lapas), todėl skelbiant paiešką buvo siekiama nustatyti skolininko faktinę gyvenamąją vietą. 2014-10-20 paskelbus Ž. A. paiešką per policiją, jos metu nustatyta skolininko buvimo vieta - Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas, todėl procesiniai dokumentai išsiųsti į minėtą įstaigą. Skolininkui įteikti 2015-03-17 (v. b. 76-79, 84, 94-104 lapai). 2014-12-10 nustatyta, jog skolininkas atlieka bausmę Vilniaus pataisos namuose, todėl 2015-12-28 išieškojimas buvo nukreiptas į įkalinimo įstaigos sąskaitoje esančias pinigines lėšas, priklausančias Ž. A.. Procesiniai dokumentai skolininkui įteikti 2016-01-12 (v. b. 107-114 lapai). Paminėtina, jog skolininko paieška per policiją buvo skelbta du kartus. Pirmą kartą Ž. A. buvo pasirašęs įsipareigojimą baudą ir vykdymo išlaidas mokėti dalimis, tačiau nė vienos įmokos į antstolės depozitinę sąskaitą neatliko (v. b. 44-46 lapai). Toliau nebendradarbiavo su antstoliu, nepranešė apie gyvenamosios vietos pasikeitimą, nevykdė kitų LR CPK nustatytų skolininko pareigų. Vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad vykdant baudos išieškojimą buvo nuolatos atliekama skolininko turto paieška (v. b. 34-43, 47, 50-51, 73-75, 86-93, 1 17-128 lapai). Todėl senaties termino institutas negali būti taikomas, nes antstolis sistemingai ėmėsi visų teisėtų priemonių, kad nutarimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas.

Pažymėtina, kad teismo sprendimų vykdymo funkcijas atlieka antstolis, t. y. valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė yra pavedusi atlikti vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis) ir kuris už nurodytų funkcijų vykdymą turi teisę gauti atlyginimą. Todėl vertinant antstolio veiksmų teisėtumą, atsižvelgtina į tai, ar, atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikosi savo pagrindinės pareigos – savo iniciatyva imasi visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padeda šalims ginti jų teises ir įstatymo saugomus interesus (Civilinio proceso kodekso 634 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, kuriam viena iš valstybės suteiktų funkcijų - vykdomųjų dokumentų vykdymas, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų taikymo būtina vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nes šis teismas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad nutarimas skirti baudą, perduotas vykdyti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto 3 mėnesių nuo priėmimo dienos termino, turi būti vykdomas vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 312–316 straipsniais, reglamentuojančiais nutarimų skirti baudą vykdymo procesą. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. Baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-261-7199/2009). Pažymėtina, kad sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (Administracinių teisės pažeidimų kodekso 308 straipsnio 1 dalis) bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007, 2009 gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Be to, būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y., ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007). Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007).

Iš vykdomosios bylos nustatyta, kad antstolė vykdymo veiksmus atliko sistemingai ir nuosekliai bei ėmėsi visų galimų priverstinio išieškojimo priemonių. Taigi jokio pagrindo taikyti senaties terminus nėra.

Teismas įvertinęs vykdomosios bylos medžiagą konstatuoja, kad vykdomojoje bylose veiksmai buvo atliekami nuosekliai: atliekamos užklausos apie skolininko turtinę padėtį, darbovietę ir šios užklausos buvo atliekamos dažniau nei kas dvejus metus. Nustačius, kad skolininkas galimai turi piniginių lėšų esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, išieškojimas buvo nukreiptas į turimas pajamas. Antstolė ėmėsi visų įmanomų priemonių siekdamas išieškoti skolą.

Bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių bei nurodytų argumentų pagrindu konstatuotina, kad teismui nenustačius vykdymo proceso pažeidimų ar antstolės neteisėtų veiksmų (neveikimo), pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo Ž. A. skundą dėl antstolės veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0068/10/03484/1, atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo kopijos gavimo skundžiama Vilniaus apygardos teismui atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.