Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Pakruojo rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro E. Z. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. nuosprendžio, kuriuo

J. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas pagal laidavimą ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta (BK 40 straipsnis).

Taikytas BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas ir J. V. paskirta 15 MGL (1950Lt) įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Nurodyta, kad įmoka turi būti sumokėta per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (AB bankas Swedbank).

J. V. perduotas jo brolio S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), atsakomybėn pagal laidavimą be užstato.

Nustatytas laidavimo terminas – 1 (vieneri) metai.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteista V. Č., tačiau dėl jos apeliacinis skundas nepaduotas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. V. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje padarymą, t. y. už tai, kad būdamas valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnu, veikdamas bendrininkų grupėje su V. Č., padėjusia daryti nusikalstamas veikas, turėdamas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-05-15 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų „(duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos veiklos nuostatų“ 10.5.1 p. ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-12-30 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto „(duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno pareigybės aprašymo“ 7.19 p. nustatytą funkciją organizuoti viešuosius darbus, 2011 metų rugpjūčio mėnesį ir 2011 metų rugsėjo mėnesį (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) mstl., piktnaudžiaudamas tarnyba ir siekdamas nuslėpti faktą, kad L. Č. neatliko viešųjų darbų nuobaudos, neturėdamas tam teisinio pagrindo, nurodė V. Č. vietoje L. Č. atlikti šiuos viešuosius darbus (duomenys neskelbtini) seniūnijoje – 2011 metų rugpjūčio mėnesį 96 valandas rinkti šiukšles, šluoti lapus, valyti šaligatvius, o 2011 metų rugsėjo mėnesį 40 valandų valyti šaligatvius, rinkti šiukšles ir grėbti lapus, nors V. Č. to daryti neturėjo teisinio pagrindo, o po to 2011 metų rugsėjo mėnesį, V. Č. atlikus viešuosius darbus, (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos patalpose, piktnaudžiaudamas tarnyba ir veikdamas priešingai valstybės interesams, suklastojo tikrą dokumentą – 2011 m. rugpjūčio mėn. tabelį dėl nemokamų viešųjų darbų, grafoje „dėl asmens atliktų nemokamų viešųjų darbų apskaitos“ įrašydamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad nemokamus viešuosius darbus neva atliko L. Č., nors nemokamų viešųjų darbų L. Č. neatliko, o juos atliko V. Č., kuri grafoje „atliekančio darbus asmens parašas“ patvirtino šiuos tikrovės neatitinkančius faktus suklastotais parašais, ir 2011 m. rugsėjo mėn. tabelį dėl nemokamų viešųjų darbų, grafoje „dėl asmens atliktų nemokamų viešųjų darbų apskaitos“ įrašydamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad nemokamus viešuosius darbus atliko L. Č., nors nemokamų viešųjų darbų L. Č. neatliko, o juos atliko V. Č., kuri grafoje „atliekančio darbus asmens parašas“ patvirtino šiuos tikrovės neatitinkančius faktus suklastotais parašais, taip piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir suklastojo tikrus dokumentus – 2011 m. rugpjūčio mėn. ir 2011 m. rugsėjo mėn. viešųjų darbų atlikimo tabelius ir šiuos suklastotus dokumentus panaudojo – perdavė bendrininkei V. Č., kad ši nugabentų ir pateiktų juos (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono PK.

Tokiais savo veiksmais J. V. veikdamas priešingai valstybės interesams, piktnaudžiaudamas tarnyba, suklastodamas tikrus dokumentus, pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 punktuose numatytus reikalavimus, keliamus valstybės tarnautojui – „laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų“, „laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba“, taip iškraipė (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos funkcijas ir veiklos principus, sumenkino jos prestižą, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, tuo padarė didelę žalą valstybei.

pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies J. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę jo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi;

nustatyti atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupė;

pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies aplinkybę, kad J. V. ir V. Č. bendrininkavimas yra atsakomybę kvalifikuojanti aplinkybė;

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria J. V. atžvilgiu taikytos BK 40 straipsnio nuostatos ir jis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas pagal laidavimą;

pripažinti J. V. kaltu pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 1 metų laisvės atėmimo bausmę, pripažinti kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalimi, šias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę bausmę skirti 1 metus laisvės atėmimo;

vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 1 metams, įpareigojant J. V. neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo;

vadovaujantis BK 68 straipsniu, skirti J. V. baudžiamojo poveikio priemonę ir atimti teisę dirbti valstybės tarnyboje 1 metus. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Atsikirtimais į Pakruojo rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės J. V. ir jo gynėjas advokatas J. N. prašo prokuratūros apeliacinį skundą atmesti ir Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir motyvuotai įvertino byloje surinktus atskirus įrodymus ir jų visetą, padarė pagrįstas išvadas dėl J. V. veiksmų ir skirdamas jam bausmę nepažeidė BK 40 straipsnio nuostatų, teisingumo ir proporcingumo principų, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį.

Teismas nuosprendyje pagrįstai nurodė, kad kaltinamasis J. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu (71, 78-80 b. l.), tiek teisiamajame posėdyje laisva valia davė teisingus ir išsamius paaiškinimus, atskleidžiančius nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi padaręs nusikalstamas veikas, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kritiškai įvertino savo elgesį, išgyveno dėl padarytų veiksmų, kaltinamojo įvykdytais nusikaltimais turtinė žala nebuvo padaryta. Teismas pagrįstai nurodė, kad J. V. padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio, nebūdinga kaltininko mąstymui bei elgesiui, apskritai nederanti su jo asmenybe. Kaltinamasis J. V. per pusę metų, kurie praėjo po nusikaltimų, už kuriuos teisiamas, padarymo naujų nusikalstamų veikų bei kitų teisės pažeidimų nepadarė, pats baudžiamasis procesas jo atžvilgiu jau buvo didelė bei skausminga pamoka jam, prisidėjusi prie teisingumo principo įgyvendinimo.

Mano, kad teismas pagrįstai nelaikė kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe to, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupė, nes bendrininkavimas yra nusikalstamą veiką kvalifikuojanti aplinkybė. Teismas, atsižvelgdamas į kiekvieno bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką pobūdį ir laipsnį, gali nepripažinti šios aplinkybės atsakomybę sunkinančia (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teigia, kad leisdamas V. Č. atidirbti už dukrą nemokamus viešuosius darbus J. V. nesiekė diskredituoti valstybės tarnautojo vardo ar iškreipti veiklos principus, tuo metu suveikė žmogiškasis faktorius, gailestis ir noras padėti jaunai motinai L. Č., kuri užsienyje buvo susiradusi darbą ir gyveno su mažamečiu vaiku. Tuo metu, kai V. Č. kreipėsi į J. V. dėl leidimo atidirbti viešuosius darbus, buvo liepos mėnuo, jos duktė L. Č. dėl sunkios finansinės padėties ir negalėdama susirasti darbo Lietuvoje, 2011 m. gegužės mėn. išvyko į užsienį, buvo susiradusi darbą, butą ir gyveno su vaiku. Tuomet V. Č. teigė, kad duktė L. Č. planuoja 2011 m. rugsėjo ar spalio mėnesį grįžti į Lietuvą ir susimokėti baudą. L. Č. jai paskirtą baudą valstybei susimokėjo, didelė žala valstybei nepadaryta. Be to, V. Č. viešuosius darbus už dukrą dirbo 2011 m. rugpjūčio 16, 17, 18, 19, 22, 23, 24, 25, 26, 29, 30, 31 ir rugsėjo 5, 6, 7, 8 ir 9 dienomis, iš viso tik 17 dienų arba 136 valandas, o ne ilgą laiko tarpą, t. y. mėnesius, kaip savo apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodė apeliantas.

Atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo gynėjas taip pat nurodo nesutinkantys su apeliaciniame skunde išdėstytu teiginiu, kad teismas nepagrįstai pripažino J. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis visiškai prisipažino kaltu ir gailisi. Teigia, kad negalima suabsoliutinti apelianto apeliaciniame skunde išdėstytų teiginių, jog kaltinamajame akte išdėstyti kaltinamosios V. Č. parodymai yra visiškai teisingi ir nuoširdūs. Ji davė prieštaringus ir nenuoseklius parodymus, klaidino teismą. Negali būti atmetama aplinkybė, kad ji, siekdama sumenkinti savo vaidmenį nusikaltimo padaryme, apkalba J. V.. Nurodo, kad J. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė nuoseklius ir nuoširdžius parodymus. Mano, kad visi įrodymai, ir pagrindai, kuriais grindžiamos teismo išvados, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje yra išdėstyti, išanalizuoti ir įvertinti tinkamai (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Atsikirtimuose taip pat nurodoma, kad nors J. V. už netinkamą dokumentų pateikimą 2002 m. lapkričio 8 d. drausmine tvarka buvo pareikšta pastaba, nuo šios drausminės nuobaudos pareiškimo praėjo daugiau kaip devyni metai. Sutinkamai su Darbo kodekso 243 straipsniu, jei per vienerius metus nuo tos dienos, kai buvo skirta drausminė nuobauda, darbuotojui nebuvo skiriama nauja nuobauda, laikoma, kad jis nėra turėjęs nuobaudų. Teigia, kad esant tokioms aplinkybėms, apelianto teiginys, jog J. V. vėl padarė nusikaltimus valstybės tarnybai, prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Pažymi, kad J. V. nusikalto pirmą kartą, praeityje nėra padaręs nusikaltimų valstybės tarnybai, seniūnu dirba nuo 1997 m., jo tarnybinė veikla 2008 m. buvo įvertinta labai gerai, jis buvo perkeltas į aukštesnes pareigas, skirta 3 kvalifikacinė klasė.

Atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo gynėjas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad S. J. yra J. V. brolis, jis neteistas, nebaustas administracine tvarka, dirba UAB (duomenys neskelbtini) miškovežio operatoriumi, turi nuolatinį užsiėmimą, pastovią gyvenamąją vietą. UAB (duomenys neskelbtini) charakterizuoja S. J. labai gerai, kaip pareigingą, sąžiningą darbuotoją. Kaltinamasis J. V. ir laiduotojas S. J., kaip broliai artimai bendrauja, kartu rūpinasi ligota motina, laiduotojui S. J. yra žinomos J. V. padarytų nusikalstamų veikų aplinkybės, jis patvirtino, kad jam pats J. V. papasakojo, už ką jis yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, kas įvyko, tačiau tai nepakeitė jo nusistatymo būti J. V. laiduotoju. Mano, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad laiduotojas S. J. yra vertas teismo pasitikėjimo ir savo asmeninėmis savybėmis, nepriekaištinga reputacija darys teigiamą įtaką kaltinamajam J. V., ir perdavė J. V. brolio S. J. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato.

Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą patenkinti, atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo gynėjas prašė prokuratūros apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. nuosprendis pakeistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, t. y. dėl nepagrįstai netaikyto BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkto (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl nuteistojo J. V. atsakomybę lengvinančios aplinkybės

Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas J. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino jo prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Nuoširdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.). Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-259/2009). Taigi, kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką, pagal susiformavusią teismų praktiką, galima pripažinti atsakomybe lengvinančia aplinkybe tada, jeigu pastarasis savanoriškai pripažino jam inkriminuoto nusikaltimo objektyvias bylos aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu ir tai padarė savo noru.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės J. V. savanoriškai pripažino jam inkriminuotų nusikalstamų veikų objektyvias aplinkybes ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, ir tai padarė savo noru, o ne verčiamas surinktų įrodymų (71, 78, 169, 197 b. l.). Pastebėtina, jog įstatymas nereikalauja, kad asmuo pripažintų kaltę visoje kaltinimo apimtyje, nes jis turi teisę į gynybą, turi teisę gintis nuo kaltinimo vadovaudamasis savo faktinių inkriminuoto nusikaltimo aplinkybių suvokimu. J. V. nuoširdžiai, o ne formaliai gailėjosi nusikaltęs, savo veiksmus vertino kritiškai, kaip neapgalvotus, padarytus siekiant padėti sunkiai besiverčiančiai mažametį vaiką auginančiai motinai, pažadėjo ateityje teisės pažeidimų nedaryti.

Teisėjų kolegija mano, kad esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino J. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo prisipažinimą padarius nusikalstamas veikas ir nuoširdų gailėjimąsi. Kolegijos vertinimu, apelianto skunde nurodyta aplinkybė, kad teisiamojo posėdžio metu J. V. teigė, jog V. Č. neliepė pasirašyti už L. Č., nėra pagrindas netaikyti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų. Kaip jau minėta, J. V. nuosekliai nurodė esmines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, neneigė pildęs tabelius L. Č. vardu ir juos pasirašęs bei padavęs V. Č., kad pastaroji pristatytų šiuos tabelius Pakruojo rajono PK pareigūnams. Be to, kaip teisingai savo skunde pastebėjo apeliantas, 2012 m. kovo 19 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu J. V. paaiškino, kad dėl aplinkybių, kuriomis V. Č. pasirašė nemokamų viešųjų darbų tabelius, jis galėjo suklysti, nes tuomet buvo rytas, darbo dienos pradžia, jis bendravo su žmonėmis, kalbėjo telefonu, todėl V. Č. parodymų dėl aplinkybių, kuriomis ji už L. Č. pasirašė tabelius, negali nei patvirtinti, nei paneigti (191-192 b. l.).

Dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymo

Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teismas J. V. ir V. Č. bendrininkavimą laikė nusikalstamą veiką kvalifikuojančiu požymiu ir šios aplinkybės nepripažino J. V. ir V. Č. atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Prokuroras apeliaciniu skundu teigia, kad teismas nepagrįstai atsisakė V. Č. ir J. V. bendrininkavimą pripažinti sunkinančia aplinkybe bei nepagrįstai nurodė, kad šių asmenų bendrininkavimas yra veiką kvalifikuojanti aplinkybė.

Kolegija sutinka su prokuroro skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog bendrininkavimas šiuo atveju yra „nusikalstamą veiką kvalifikuojanti aplinkybė“ (206 b. l.). Akivaizdu, kad nei BK 228 straipsnio 1 dalyje, nei 300 straipsnio 1 dalyje nenumatytas nusikalstamas veikas kvalifikuojantis požymis – bendrininkų grupė. Todėl iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies pašalintina nurodyta aplinkybė, kad bendrininkavimas yra nusikalstamą veiką kvalifikuojanti aplinkybė.

Pažymima, jog BK 24 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ir daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Susitarimas gali būti sudaromas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, jis gali būti išankstinis ir staiga kilęs, sudaromas žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais. Pagal susiformavusią teismų praktiką, bendrininkavimas – tai bendra kelių asmenų veikla, todėl visos dėl veikos kilusios pasekmės inkriminuojamos kiekvienam iš bendrininkų, nepriklausomai nuo kiekvieno iš jų vaidmens, veiksmų pobūdžio bei intensyvumo ir indėlio į nusikaltimo padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-394/2008). Bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad V. Č. nebuvo BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos vykdytoja, tik padėjo šią veiką padaryti J. V., pagrįstai dėl šio nusikaltimo V. Č. ir J. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe nepripažino, kad iš veika buvo padaryta bendrininku grupe.

Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą J. V. padarė, t. y. 2011 m. rugpjūčio mėn. ir 2011 m. rugsėjo mėn. tabelius suklastojo veikdamas bendrais veiksmais su V. Č., turėdamas bendrą tyčią, ir nepagrįstai šios aplinkybės nepripažino J. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Dėl to skundžiamas nuosprendis pakeistinas.

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaip minėta, pirmoji iš būtinų asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų – asmuo nusikalstamą veiką turi būti padaręs pirmą kartą. BK 40 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik nustačius, kad kaltininkas anksčiau yra neteistas ir padarė vieną nusikalstamą veiką, išskyrus tuos atvejus, kai kaltininkas padaro idealią sutaptį sudarančias kelias nusikalstamas veikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

Byloje nustatyta, kad J. V. padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus, sudarančius idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, taigi, šiuo atveju BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta pirmoji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga yra.

Antroji būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga yra tada, jeigu nustatoma, kad asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Visiškas kaltės pripažinimas paprastai suvokiamas kaip asmens paaiškinimai, duodami ikiteisminio tyrimo pareigūnams ar teismui, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi šios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės. Visiškas kaltės pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jam nėra tapatus. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

Kaip jau minėta aukščiau, byloje nustatyta, kad J. V. savo noru pripažino jam inkriminuotų nusikalstamų veikų objektyvias aplinkybes, nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs, savo veiksmus vertino kritiškai, pažadėjo ateityje teisės pažeidimų nedaryti.

Esant paminėtoms aplinkybėms, konstatuojama, kad yra ir antroji BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta sąlyga.

Trečioji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte, – konstatavimas, kad asmuo bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta.

Žala gali būti įvairi – turtinė, fizinė, moralinė, padaryta valstybei, fiziniam ar juridiniam asmeniui. Ji privalo būti pašalinta ar bent iš dalies atlyginta ją padariusio asmens noru ir valia, o ne priverstinai, vykdant teismo įpareigojimus ar verčiant kitokioms aplinkybėms. Tai gali būti daroma atkuriant sugadintą turtą, perduodant kitą tokį pat ekvivalentiškos vertės daiktą, išmokant piniginę kompensaciją ir kt.

Skundžiamame nuosprendyje konstatuota, kad didelę žalą patyrė valstybė. Tai vienas iš piktnaudžiavimo kvalifikuotos sudėties, numatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje, požymių, kuris ir buvo inkriminuotas. Žala kilo dėl to, kad padaryta veika buvo iškreiptos (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos funkcijos ir veiklos principai, sumenkintas jos prestižas, diskredituotas valstybės tarnautojo vardas. Taigi, konstatuota, kad padaryta tam tikros formos žala, sunkiai pasiduodanti tiksliam piniginiam vertinimui. Teismų praktika, susiklosčiusi taikant BK 228 straipsnį, rodo, kad žala suprantama kaip turtinio ar kitokio pobūdžio žala, dėl kurios nukenčia valstybės, tarptautinės viešosios organizacijos, juridinio ar fizinio asmens turtinė padėtis arba (ir) padaromas neigiamas poveikis jų neturtiniams interesams. Turtinė žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negauta nauda ar negautos pajamos, kurios būtų gautos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Kitokio pobūdžio žala yra fizinė, moralinė, organizacinė ar kito neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms: asmens sveikatai, garbei, orumui, juridinio asmens reputacijai, valstybės tarnybos autoritetui ir pan. Didelės žalos požymis yra vertinamasis, todėl kiekvienu atveju, taikant BK 228 straipsnį, nustatinėjamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, t. y. į žalos pobūdį, pažeistų interesų teisinės apsaugos ypatybes, nukentėjusiųjų skaičių, nusikalstamos veikos laiką, trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą ir pan. Valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

Šioje byloje didelė žala valstybei buvo traktuojama tik kaip veikos kvalifikavimui reikšmingas požymis. Nei pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, nei nuosprendyje valstybei padaryta žala nebuvo fiksuota kaip turtinė, išreikšta pinigine forma. Nukentėjusiųjų fizinių ar juridinių asmenų byloje nėra. Tokiomis aplinkybėmis nėra pagrindo teigti, kad valstybei padaryta didelė žala šiuo konkrečiu atveju sukūrė tokią teisinę situaciją, kurioje J. V. galėjo įgyvendinti BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas.

Ketvirtoji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte, – egzistuojantis pagrindas manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Žalos klausimas jau aptartas aukščiau.

Bylos duomenys liudija, kad J. V. anksčiau neteistas (95 b. l.), administracine tvarka nebaustas (96 b. l.), dirba (102 b. l.), (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos ir (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakterizuojamas itin teigiamai, kaip nepriekaištingai atliekantis savo pareigas, turintis ilgametę darbo patirtį, sugebantis panaudoti savo žinias, geranoriškas ir tolerantiškas (100, 162 b. l.). Kolegijos vertinimu, esant paminėtoms aplinkybėms, yra pakankamas pagrindas manyti, kad J. V. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tai, kad J. V. 2002 m. lapkričio 8 d. buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, nėra pagrindas išvadai, kad ateityje atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės nesilaikys įstatymų ir darys naujas nusikalstamas veikas. Kartu pažymima, kad tuo atveju, jei per vienerius metus nuo tos dienos, kai buvo skirta drausminė nuobauda, darbuotojui nebuvo skiriama nauja nuobauda, laikoma, kad jis nėra turėjęs nuobaudų (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 243 straipsnis). Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad po minėtos tarnybinės nuobaudos paskyrimo J. V. kitų nuobaudų nebuvo paskirta, priešingai – 2008 m. gruodžio 30 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu J. V. tarnybinė veikla buvo įvertinta labai gerai ir jis buvo perkeltas į aukštesnes pareigas (162 b. l.).

Prokuroras skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino laiduotojo asmenybę, jo galimybę daryti teigiamą įtaką J. V., neanalizavo jų tarpusavio ryšio, nesigilino į laiduotojo žinias apie kaltinamojo padarytas nusikalstamas veikas. Kolegija minėtus skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas tinkamai įvertino laiduotojo asmenybę ir padarė teisingą išvadą, kad J. V. brolis S. J. yra pasitikėjimo vertas asmuo, galintis daryti teigiamą įtaką J. V.. Teismas įvertino tai, kad S. J. dirba, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, drausminių nuobaudų neturi, yra pareigingas, sąžiningas (148 b. l.), nėra teistas ar baustas administracine tvarka (150 b. l.). Bylos duomenys liudija, kad J. V. ir S. J. artimai bendrauja, kartu rūpinasi savo motina, teisiamojo posėdžio metu S. J. nurodė, kad J. V. jam papasakojo, už ką yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, kas įvyko, tačiau tai nepakeitė jo nusistatymo prašyti už pastarąjį laiduoti (192 b. l.).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino BK 40 straipsnio nuostatas ir teisingai išsprendė galimybės atleisti J. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą. Tenkinti apelianto skundą ir naikinti nuosprendžio dalį, kurioje J. V. taikytos BK 40 straipsnio nuostatos nėra teisinio pagrindo.

Kolegija taip pat pažymi, kad vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, bylą patikrino tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktu, J. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalyje, padarė veikdamas bendrininkų grupe.

Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies nuorodą, kad bendrininkų grupė yra nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.