- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-03-28
- Bylos Nr.
- 1A-128-197/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-4-00011-2018-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Nuosprendis: pakeisti nuosprendį BPK 328 str. 1 ir 2 punktuose numatytais pagrindais.
- Teisėjai
- Albinas Bielskis, Linas Šiukšta, Laima Garnelienė
- Nuteistasis
- V. B.
- Advokatai
- Kęstutis Jonaitis
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Albino Bielskio, Laimos Garnelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Lino Šiukštos,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. (V. B.) gynėjo advokato Kęstučio Jonaičio apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 29 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 200 straipsnio 1 dalį ir paskirta laisvės atėmimo bausmė 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2018 m. sausio 19 d. iki 2018 m. kovo 2 d.
Kardomoji priemonė užstatas paliktas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę ją panaikinti, užstato sumą nurodė grąžinti užstato davėjui.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi iš nuteistojo V. B. konfiskuota nusikaltimo padarymo priemonės vertė – 5 110 Eur (penki tūkstančiai vienas šimtas dešimt eurų).
Vadovaujantis BK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu dvi muitinės plombas Nr. J952442 ir J845027, sunaikinamos.
Vadovaujantis BK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu teisėtiems savininkams grąžinamas turtas – vilkikas „Iveco“, Nr. (duomenys neskelbtini), puspriekabė „Krone“, Nr. (duomenys neskelbtini) ir lynas, o jeigu šie nenustatyti, turtas pereina į valstybės nuosavybę.
Panaikintas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į 420 Eur (keturis šimtus dvidešimt eurų), paimtiems iš V. B., ir šiuos pinigus nukreipia nusikaltimo padarymo priemonės vertės konfiskavimui.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. V. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad neteisėtai neišvežė per Lietuvos Respublikos valstybės sieną prekių, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą ir kurios pagal tranzito dokumentus turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos, o būtent:
jis, 2018 m. sausio 19 d., apie 5 val., vykdamas krovininiu automobiliu vilkiku „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba „Krone“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką per Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio postą, esantį (duomenys neskelbtini), pateikė tranzito deklaraciją (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad tranzitu iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką gabenamos prekės – 5 460 kg svorio maisto produktų pakavimo mašinos su komplektuojančiomis dalimis, kurių muitinė vertė viršijo 250 MGL, ir sudarė 25 327,14 Eur, tačiau muitinio tikrinimo metu krovininiame automobilyje šios prekės nerastos, ir šių prekių neišvežė, nors pagal tranzito deklaraciją (duomenys neskelbtini) jos turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos.
Šiais savo veiksmais V. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 200 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
2. Nuteistojo V. B. gynėjas advokatas K. Jonaitis apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 29 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo V. B. išteisinti. Jeigu V. B. nebūtų išteisintas prašo pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl bausmės ir V. B. paskirti bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu arba jos vykdymą atidėti teismo nustatytam terminui.
3. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus duomenis, neteisingai parinko bausmės rūšį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) suformuotos praktikos šios kategorijos bylose, kas sukliudė priimti teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą.
3.1. Apeliaciniame skunde cituojami BPK 20 straipsnio, BK 200 straipsnio nuostatos ir nurodoma, kad LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija yra išaiškinusi, jog baudžiamoji atsakomybė už BK 200 straipsnį galima tik esant tiesioginei tyčiai, kai asmuo suvokia, jog neteisėtai nevykdo pareigos nustatyta tvarka išvežti prekių ar produkcijos iš Lietuvos Respublikos, ir neketina to daryti (nori taip veikt) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-788/2017). Be to, turi būti nustatomos konkrečios prekių neišvežimo aplinkybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-190/2008, 2K-306/2014).
3.2. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kad iki pat 2018 m. sausio 19 d., 5 val., V. B. žinojo ar turėjo žinoti, jog jis nevykdo pareigos nustatyta tvarka išvežti prekių ar produkcijos iš Lietuvos Respublikos ar neketina to daryti. Taip pat nesurinkta jokių duomenų, kad V. B. savo veiksmais (ar sąmoningu neveikimu) neketino prekių išvežti taip, kaip priklauso pagal tranzito ar eksporto procedūros dokumentus, prisidėjo prie išvežimo fiktyvaus įforminimo ar suklastotų dokumentų, melagingai rodančių, kad prekės ar produkcija išvežtos, pagaminimo ar įgijimo, pats prisidėjo prie išvežti prekių ar produkcijos pagrobimo ar praradimo imitavimo ar panašiai. Taigi, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialiosios baudžiamosios teisės įstatymą, kadangi byloje neįrodyta jo ginamojo tiesioginė tyčia, kaip būtinasis tokios nusikaltimo sudėties požymis.
3.3. Nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad esant ikiteisminio tyrimo metu ir teisme jo ginamojo duotiems skirtingiems parodymams, labai svarbūs jo paaiškinimai dėl parodymų keitimo, tačiau pats teismas nesilakė šios taisyklės. Gynėjas pripažįsta, kad iš pradžių V. B. neatskleidė aplinkybės, jog 2018 m. sausio 18 d., pasikrovus krovinį Klaipėdoje ir vykstant atgal link Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų poste, jis buvo sustojęs Kaune. Vėliau 2018 m. sausio 30 d. ir vasario 21 d. parodė tikslų sustojimo laiką, vietą ir priežastis. Šių aplinkybių pirmos apklausos metu jo ginamasis nenurodė, nes sužinojęs apie prekių dingimą suprato, kad jos niekur kitur kaip Kaune negalėjo dingti ir dėl to gali turėti didelių problemų su darbdaviu. Toks jo elgesys žmogiškas ir suprantamas, nes V. B. yra samdomas darbuotojas, dirbantis už fiksuotą atlyginimą, ką tik sukūrė šeimą, gimė vaikas, ir pamatęs, kad dingo jam patikėtas didelės vertės krovinys dėl nepaaiškinamų priežasčių, buvo objektyviai išsigandęs bei sumišęs dėl gręsiančios ne tik baudžiamosios, bet ir civilinės atsakomybės.
3.4. Gynėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad V. B. turėjo iki parduotuvės ir atgal užtrukti 20-30 min, o ne jo nurodytą laiką, t. y. 1.30 val., nes neįvertino, jog jo ginamasis vyko jam nežinomu adresu, automobilį pastatė platesnėje aikštelėje, kur patogiau prisiparkuoti didelių gabaritų transporto priemonei, neturėjo tikslių duomenų, kur tiksliai yra minėta parduotuvė ir kiek laiko jos teks ieškoti, buvo sausio mėnesis ir apie 17 val. jau visiškai sutemę, kas savaime apsunkina parduotuvės paiešką, 2018 m. sausio 18 d. oro sąlygos buvo labai prastos. Todėl V. B. parodymai, jog 1,5 km atstumą pirmyn ir atgal įveikė per 1.30 val., yra objektyviai pagrįsti.
3.5. Advokato nuomone, pirmosios instancijos teismas neturėdamas objektyvių įrodymų apie tikslų jo ginamojo veiksmų laikotarpį nuo 15.25 val. iki 18.23 val., nes skiriasi kassavaitinės diagramos duomenys, t. y. vienoje yra pažymėtas sustojimas (Lietuvos laiku 16.30 val. ir 17.30 val.), o kitoje nėra nurodyta tokia sustojimo pertrauka, nuosprendį grindė prielaidomis. Taip pat, konstatuoja, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį pirmosios instancijos teismas pats savo iniciatyva rinko įrodymus apie parduotuvės darbo laiką, parduodamas detales ir tuo grindė V. B. kaltę, todėl neliko ir negalėjo likti objektyvus. Ši aplinkybė galėjo sutrukdyti apygardos teismui nustatyti tiesą byloje, kartu paneigiant vieną pagrindinių žmogaus teisių į teisingą, nešališką, nepriklausomą bylos nagrinėjimą teisme ir šios tiesės kylantį rungimosi principą.
3.6. Apeliantas teigia, kad V. B. jau ikiteisminio tyrimo metu nurodžius išsamias aplinkybes susijusias su krovinio gabenimu, maršrutu ir visais sustojimais, nei ikiteisminio tyrimo pareigūnai, nei prokuroras nesiteikė patikrinti šių aplinkybių, t. y. ar tikrai Kaune, adresu (duomenys neskelbtini), yra autodetalių parduotuvė, ar nuo išsukimo iš Via Baltica magistralės iki V. B. nurodytos sustojimo aikštelės Kaune tuo maršrutu šalia esančių degalinių ir kitų statinių yra vaizdo kameros ir įsitikinti, kad jo ginamasis sako tiesą apie vykimo maršrutą ir gal būt būtų matyti asmenys, kurie sekė ar lydėjo vilkiką su priekaba tuo maršrutu, nepatikrinta tiksli sustojimo vieta ir neįsitikinta, jog ant šalimais esančių pastatų nėra vaizdo kamerų, kad įsitikinti, kas ir kada galimai pagrobė ar pasisavino priekaboje esančias prekes. Atkreipia dėmesį į tai, kad 2018 m. sausio 20 d. apklausta Medininkų kelio posto vyresnioji inspektorė taip pat patvirtino, kad atidarius priekabą vairuotojas jai atrodė pasimetęs, nustebęs, kad nėra priekaboje prekių.
3.7. Gynėjas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog įrodyta, kad V. B. buvo prie automobilio, juo važiavo ir dalyvavo iškraunat krovinį iš automobilio, nes tokių duomenų byloje nėra. Be to, LITEKO duomenys paneigia teismo išvadą, kad Lietuvoje atvejai kuomet pavagiamas krovinys yra reti, nes per pastaruosius metus buvo pradėta kelios dešimtys ikiteisminių tyrimų dėl krovinių vagysčių iš transporto priemonės ir kaltiems asmenims buvo priimti apkaltinamieji nuosprendžiai. Apeliantas nesutinka ir su teismo pozicija dėl dingusio krovinio rūšies, t. y. vienur nuosprendyje nurodoma, kad tai pakavimo įranga, o kitur, kad šios įrangos paskirtis – cigarečių gamyba. Byloje esantys šios įrangos dokumentai bei muitinės sandėliuose darytos foto nuotraukos paneigia šios įrangos paskirtį cigarečių gamybai, o Latvijos Respublikos muitinės pareigūnų pranešime nurodyta, kad pakavimo įranga tik galimai nebus išvežta iš Lietuvos Respublikos ir galimai panaudota neteisėtai cigarečių gamybai (t. 1, b. l. 9-10).
3.8. Teisiškai nepagrįstas ir ydingas pirmosios instancijos teismo motyvas, kad jo ginamasis ne tik neprisipažino padaręs nusikaltimą, bet duodamas parodymus teisme melavo teismui, nes vien tai, kad asmuo neprisipažino padaręs BK 200 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, negali būti pagrindu laikyti asmenį kaltu ar pripažinti jį melavus teismui. Gynėjas nurodo, kad būtent prokuroras turi įrodyti asmens kaltę, net jei šis ir nepripažįsta kaltės (Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-407/2014 ir kt.).
4. Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta bausme jo ginamajam ir nurodo, kad V. B. nebuvo teistas, byloje nėra duomenų, kad V. B. būtų padaręs administracinius ar mokestinius pažeidimus, t. y. ši informacija patvirtina, kad jo ginamasis nėra linkęs daryti nusižengimus ar nusikaltimus. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybes susijusias su veika, nuteistojo asmenybe ir nepagrįstai netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies. Nuteistasis yra jaunas, stokoja gyvenimiškos patirties, tiesiamas pirmą kartą, padaryta veika ir jos pavojingumas, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, yra mažesnis negu galimas rūšinis šios nusikalstamos veikos pavojingumas. Todėl galima manyti, kad ateityje jo ginamasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, po šio nusikaltimo padarymo nuteistasis daugiau nenusikalto ir nepadarė kitų teisės pažeidimų. Teisės aktai skatina taikyti alternatyvias laisvės atėmimui bausmes, o šios bausmės rūšies taikymas yra kraštutinė priemonė. Nors minėtos aplinkybės ir nepašalina nuteistojo padarytos veikos pavojingumo, nesumažina jo kaltės, tačiau esminį teigiamą poveikį nuteistojo elgesiui gali padaryti ne jo izoliavimas nuo visuomenės, o teismo skiriami apribojimai, darbas visuomenės labui ir kiti paskirti įpareigojimai, neskiriant bausmės, susijusios su laisvės atėmimu. Nuteistajam paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, izoliavus jį nuo visuomenės, aiškiai būtų pakenkta jo socialiniams ryšiams, tai neišvengiamai turėtų neigiamos įtakos jo santykiams su šeimos nariais. Paskyrus švelnesnę nei įstatymo sankcijoje numatytą bausmę, nuteistajam būtų išreikštas teismo pasitikėjimas, kad ateityje, nepakeitus savo elgesio ir toliau darant nusikalstamas veikas, teisiniai padariniai gali būti griežtesni, sudaro pakankamą pagrindą teismui manyti, kad bausmės tikslai ir nukentėjusiojo interesai šioje byloje gali būti pasiekti, o teisingumas įgyvendintas, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskiriant laisvės apribojimą su nusikalstamą veiką atitinkančiais draudimais ir įpareigojimais.
5. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Nuteistojo V. B. gynėjo advokato K. Jonaičio apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Dėl teismo šališkumo
7. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nes priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį pats savo iniciatyva rinko įrodymus apie parduotuvės darbo laiką, parduodamas detales ir tuo grindė V. B. kaltę, todėl neliko ir negalėjo likti objektyvus. Ši aplinkybė galėjo sutrukdyti apygardos teismui nustatyti tiesą byloje, kartu paneigiant vieną pagrindinių žmogaus teisių į teisingą, nešališką, nepriklausomą bylos nagrinėjimą teisme ir šios tiesės kylantį rungimosi principą.
8. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens, kaltinamo padarius nusikaltimą, teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Šias nuostatas detalizuojantys BPK 58, 59 straipsniai pateikia sąrašą aplinkybių, kurioms esant teisėjas negali būti laikomas nešališku ir galinčiu byloje priimti objektyvų sprendimą. Minėtose teisės normose įtvirtintas nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-738/2004, Nr. 2K-340/2008, Nr. 2K-414/2010, Nr. 2K-7-30-788/2017, Nr. 2K-94-511/2018 ir kt.). Nešališkumo principo esmė yra ta, kad bylą nagrinėjantis teismas negali rodyti bet kokio palankumo vienai iš proceso šalių. Teismo nešališkumas reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas. Kilus abejonių dėl teisėjo nešališkumo proceso dalyviai gali pareikšti teisėjui nušalinimą. Taip pat pažymėtina, kad konstatuoti nešališkumo principo pažeidimą nepakanka vien tik vienos iš bylos šalių nuomonių. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad pagal formuojamą teismų praktiką teismas nagrinėja bylą pagal pateiktą bylos medžiagą, tačiau turi būti aktyvus baudžiamajame procese nustatant tiesą, pašalinti kylančius prieštaravimus ir tik nesant galimybei BPK numatytomis priemonėmis pašalinti prieštaravimų, visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai. Taigi teismo aktyvumas irgi negali būti siejamas su teismo šališkumu. Iš bylos matyti, kad teismas nuteistajam V. B. ir jo gynėjui lygiomis teisėmis su kitais proceso dalyviais leido dalyvauti tiriant įrodymus, pareiškiant prašymus bei naudotis kitomis BPK garantuojamomis teisėmis, neteikiant pirmenybės nė vienam iš byloje dalyvaujančių asmenų, todėl rungimosi principas taip pat nebuvo pažeistas.
9. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, o ir apeliantas skunde irgi nenurodo jokių pagrįstų duomenų, kurie galėtų rodyti teisėjo asmeninį suinteresuotumą byla, teisiamojo posėdžio metu nei nuteistasis V. B., nei jo gynėjas neprašė nušalinti teismą dėl šališkumo, taigi subjektyvus šališkumas nenustatytas. Siekiant konstatuoti objektyvų šališkumą, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teisėjo šališkumo. Nešališkumo reikalavimo pažeidimui konstatuoti šalių nuomonės nepakanka, turi būti nustatytos aplinkybės, liudijančios teismo suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą. Tokių duomenų šioje konkrečioje byloje, teisėjų kolegijos nuomone, nėra.
Žemesnės instancijos teismas
10. Be to, teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad teismo nešališkumo principas negali būti traktuojamas pernelyg plačiai, – teismo padaryti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie yra esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas bylą nagrinėjo šališkai, jei nenustatyti kiti šališkumą pagrindžiantys duomenys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162-697/2016). Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad jokių konkrečių pirmosios instancijos teismo teisėjo šališkumo požymių, atitinkančių BPK 58 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus teisėjo nušalinimo pagrindus, byloje nenustatyta, todėl nuteistojo teisė į nešališką teismą nebuvo pažeista.
Dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo
11. Apygardos teismas tinkamai ištyrė įrodymus, juos išsamiai išanalizavo, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, padarė motyvuotas teismo išvados dėl nuteistojo kaltės padarius nusikalstamą veiką, t. y. neteisėtai neišvežus per Lietuvos Respublikos valstybės sieną prekių, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą ir kurios pagal tranzito dokumentus turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos.
Žemesnės instancijos teismas
12. Apeliantas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 29 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo V. B. išteisinti, nes neįrodyta, kad V. B. veikė tiesiogine tyčia, todėl teismas pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas. Be to, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino nuteistojo parodymų keitimo priežasties, diagramos duomenų ir tinkamai neištyrė V. B. versijos, jog prekės buvo pavogtos.
13. Byloje esančių duomenų vertinimas ir jų pripažinimas įrodymais yra išimtinė teismo, kurio žinioje yra byla, teisė ir pareiga (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Visus įrodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatose įtvirtintų sąsajumo ir leistinumo principų, o juos vertinti pagal 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Išvada dėl asmenų (kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų) parodymų patikimumo daroma įvertinus parodymų nuoseklumą, detalumą, išsamumą, logiškumą ir sulyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iš skirtingų šaltinių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-589/2006, Nr. 2K-440/2010, Nr. 2K-309/2011). Išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių turi bylą nagrinėjantis teismas. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visumą, sujungdamas visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir padaryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės ir kategoriškos. Teismo proceso dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi. Proceso dalyvių teismui pateiktų pasiūlymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-164/2014). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
14. Nagrinėjamo nusikaltimo pagrindinis objektas – Lietuvos Respublikos įstatymais bei kitais teisės aktais nustatyta prekių pagal tranzito ar eksporto dokumentus išvežimo iš Lietuvos Respublikos tvarka. Kėsinantis į ją pažeidžiama ūkininkavimo ir verslo tvarka. Šio nusikaltimo dalykas – prekės ir produkcija. Objektyviai ši nusikalstama veika pasireiškia neveikimu, t. y. neteisėtu neišvežimu iš Lietuvos Respublikos prekių ar produkcijos, kurios pagal tranzito arba eksporto dokumentus turėjo būti išvežtos. Nagrinėjamo nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl nusikalstama veika laikoma baigta nuo veikos atlikimo momento, t. y. kai kaltininkas tyčia nustatyta tvarka neįvykdo pareigos išvežti minėtų prekių ar produkcijos iš Lietuvos Respublikos nereikalaujant padarinių atsiradimo. Baudžiamoji atsakomybė už nagrinėjamą veiką galima tik esant tiesioginei tyčiai, kuri šiuo atveju reiškia tai, kad asmuo suvokia, jog neteisėtai nevykdo savo pareigos nustatyta tvarka išvežti prekių ar produkcijos iš Lietuvos Respublikos, ir neketina to daryti (nori taip neveikti). Šios nusikalstamos veikos subjektas pirmiausia yra tas, kuris pagal savo turimus įgaliojimus privalo užtikrinti pareigos išvežti prekes pagal tranzito ar eksporto procedūrą įvykdymą (pvz., įmonės vadovas, prekių gabentojas ar kitas atsakingas darbuotojas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-190/2008, Nr. 2K-220/2014, Nr. 2K-306/2014, Nr. 2K-7-30-788/2017 ir kt.).
15. Nuteistojo V. B. kaltė neteisėtai neišvežus per Lietuvos Respublikos valstybės sieną prekių įrodyta liudytojų parodymais, rašytiniais, kitais byloje esančiais ir pirmosios instancijos teisme ištirtais įrodymais.
Žemesnės instancijos teismas
15.1. Pirmosios instancijos teisme nuteistasis parodė, kad būtent jis vairavo transporto priemonę su priekaba, kuri buvo pakrauta Klaipėdoje. Deklarantas suformino dokumentus, kuriuos pasirašė. Pripažino, kad matė pakraunant į priekabą dideles dėžes, tačiau nematė kas jose. Leidime buvo parašyta, kad pakrauta įranga, pakavimo mašinos. Jis uždarė duris, pakabino trosą ir išvyko iš sandėlio iki aikštelės, kur forminami muitinės dokumentai. Ten dalyvaujant deklarantui ir muitinės darbuotojui buvo patikrintas trosas ir įstatyta plomba. Važiuodamas iš Klaipėdos buvo sustojęs pora kartų 2 – 5 min., o vėliau palikęs transporto priemonę ėjo į parduotuvę Kaune, Raudondvario g., nes norėjo įsigyti savo automobiliui detalių, bet ji buvo uždaryta todėl grįžo be detalių. Transporto priemonę buvo palikęs 1.30 val. – 2 val. Teigė, kad atvykęs į Medininkų postą nesuprato, kad kažkas ne taip su priekaba ar kroviniu. Ryte važiavo iki punkto, ten padavė savo dokumentus apiforminimui. Atėjus muitinės darbuotojui reikėjo eiti tikrinti krovinį, tačiau atidarius priekabą joje nieko nerado (t. 4, b. l. 50-52). Vilniaus apygardos teismas vertino ne tik šiuos, bet ir ikiteisminio tyrimo metu duotus nuteistojo V. B. parodymus, kuriuose skyrėsi viena aplinkybe. Ikiteisminio tyrimo metu V. B. 2018 m. sausio 19 d. duodamas parodymus parodė be jau pirmiau aptartų parodymų apie tai, kad jautė pakrautą priekabą ir matė kaip buvo uždėta plomba Klaipėdoje, tačiau nieko neužsiminė apie sustojimą Kaune; 2018 m. sausio 30 d. priešingai nei teigia advokatas apeliaciniame skunde iš esmės davė analogiškus parodymus ir taip pat nieko nenurodė dėl sustojimo Kaune; ir tik 2018 m. vasario 21 d. parodė, kad buvo sustojęs Kaune (t. 3, b. l. 29-32, 50-52, 61-64). Pirmosios instancijos teismas išanalizavo visus byloje esančius įrodymus, bet jie visiškai nepatvirtino nuteistojo iškeltos naujos versijos, kad prekės galėjo dingti Kaune. Taigi apeliantas visiškai nepagrįstai teigia, kad apygardos teismas neatsižvelgė ir tinkamai neįvertino nuteistojo parodymų keitimo. Be to, apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad netirtos kameros ir kiti įrodymai, kurie patvirtintų nuteistojo versiją, jog iš jo priekabos buvo pagrobtos prekės. Visų pirma, tokią versiją nuteistasis iškėlė praėjus daugiau negu mėnesis laiko nuo įvykio. Antra, šioje byloje nėra duomenų apie pradėtą ikiteisminį tyrią apie tokių prekių pagrobimą. Tokie duomenys nebuvo pateikti ir apeliacinės instancijos teisme. Trečia, viso ikiteisminio tyrimo metu ir net jam pabaigus advokatas ir V. B. nesikreipė į prokurorą ar ikiteisminio tyrimo tyrėją su prašymais dėl ikiteisminio tyrimo papildymų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo. Ketvirta, BPK 48 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, kad gynėjas turi teisę savarankiškai rinkti gynybai reikalingus duomenis, kuriuos gynėjas gali gauti nesinaudodamas procesinėmis prievartos priemonėmis: gauti iš įmonių, įstaigų ir organizacijų bei asmenų gynybai reikalingus dokumentus ir daiktus, kalbėtis su asmenimis apie jiems žinomas įvykio aplinkybes, apžiūrėti ir fotografuoti įvykio vietą, transporto priemones ar kitaip fiksuoti gynybai reikalingą informaciją, tačiau to nebuvo padaryta. Penkta, įstatymas nenumato pareigos prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui savarankiškai imtis iniciatyvos ir patikrinti visas įtariamojo keliamas versijas apie įvykį. Visa tai irgi paneigia nuteistojo iškeltą versiją, jog prekės dingo ir jis nieko nežino.
15.2. Šioje byloje nėra ginčo, kad krovinys buvo pakrautas (duomenys neskelbtini) muitinės sandėliuose, esančiuose Klaipėdoje, ir tai patvirtina ne tik liudytojų A. Ž., A. G. duoti parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmosios instancijos teisme apie tai, kad prekės (6 dėžės su įrenginiais) buvo pakrautos į puspriekabę. Sutvarkius dokumentus buvo prijungtas tranzitas ir suteiktas muitinės numeris, užplombuotas krovinys, o vairuotojui pateikti dokumentai ir leista vykti (t. 2, b. l. 11-13, 24-27, 58-60; t. 4, b. l. 32-34), bet ir kiti byloje esantys įrodymai.
15.2.1. 2018 m. sausio 26 d. savanoriškų daiktų dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad liudytoja A. Ž. savanoriškai pateikė pakrovimo darbo lapą, 2018 m. sausio 15 d. ir 2018 m. sausio 18 d. nuotraukos su krovinio tikrinimo vaizdais ir muitinės plombą Nr. J838325 (t. 2, b. l. 28-29).
15.2.2. 2018 m. sausio 29 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame nurodyta, kad liudytojas A. G. pateikė dokumentus (sąskaitas – faktūras, prekių pirkimo – pardavimo sutartis, paslaugų teikimo sutartis ir pan.), susijusius su deklaracija (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 61-62).
15.2.3. 2018 m. sausio 24 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštas Nr. MT18/01-05, kuriuo pateikiami dokumentai, susiję su eksporto deklaracija (duomenys neskelbtini). 2018 m. sausio 10 d. ir 2018 m. sausio 18 d. vaizdo stebėjimo kamerų įrašai, kuriose užfiksuotas eksporto deklaracijoje nurodytų prekių atvykimas ir išvykimas iš muitinės sandėlio. Pateikiamos krovinio pakrovimo į transporto priemonę nuotraukos bei apsaugos punkto žurnalo išrašas apie minėto krovinio išvykimo laiką (t. 2, b. l. 114). Apsaugos punkto žurnalo išrašas su transporto priemonė, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš sandėlio teritorijos išvyko laiku 2018 m. sausio 18 d., 12.39 val. (t. 2, b. l. 123).
15.2.4. 2018 m. sausio 18 d. tranzito deklaracija (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. sausio 18 d. tarptautiniame krovinių transportavimo važtaraštis (CMR), kuriose užfiksuota, kad prekės turi būti išgabentos iš Lietuvos Respublikos, t. y. 5 460 kg (bruto masė) maisto produktų pakavimo mašina su komplektuojančiomis dalimis, kurią sudaro 6 (šešios) pakuotės. Viskas užplombuota plomba Nr. J952442 (t. 1, b. l. 109-111).
15.2.5. 2018 m. kovo 1 d. apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėta informacija, esanti kompaktiniame diske (CD+R), kuris buvo pridėtas prie 2018 m. sausio 25 d. tarnybinio pranešimo Nr. 4R-50. Minėtame kompaktiniame diske pateikti telefoninių skambučių garso įrašai, kurie buvo atlikti 2018 m. sausio 18 d., bendraujant su Malkų įlankos jūrų uosto posto pareigūnais patvirtinančiais apie patikrinimą ir transporto priemonės išvykimą (t. 2, b. l. 184-185).
Žemesnės instancijos teismas
15.3. Liudytojos V. P. parodymai, atitinkantys jos 2018 m. sausio 19 d. tarnybinį pranešimą, 2018 m. sausio 19 d. apžiūros protokole užfiksuoti duomenys tik patvirtina, kad Medininkų muitinės kelio poste nebuvo rastos prekės buvusios transporto priemonėje, kurią vairavo V. B. ir muitinės darbuotojai pateikė visus dokumentus, tarp kurių buvo ir nerastų prekių dokumentai (t. 1, b. l. 49-64, 107, 122-126; t. 4, b. l. 49-50).
15.4. Iš byloje esančios 2018 m. sausio 11 d. sąskaitos – faktūros Nr. PHU-20171005-012 matyti, kad prekės – maisto pakavimo mašinos su komplektuojančiomis dalimis (6 dėžės), vertė yra 30 000 JAV dolerių (t. 1, b. l. 116), kas sudaro 25 327,14 Eur. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarime Nr. 707 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo pakeitimo“ numatyta, kad 1 MGL dydis – 50 Eur. Iš to seka, kad nusikalstamos veikos dispozicijoje numatytas 250 MGL dydis realiai turi viršyti 12 500 Eur (250 MGL x 50 Eur = 12 500 Eur) sumą. Taigi, bylos duomenimis nustatyta, ko neginčija ir apeliantas, kad prekių vertė viršija 250 MGL sumą, o tai atitinka ir BK 200 straipsnio 2 dalyje (redakcija 2018 m. gruodžio 20 d. įstatymu Nr. XIII-1863 patvirtinta, įsigaliojusi nuo 2019 m. sausio 1 d.) nurodytą dydį.
15.5. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas neturėdamas objektyvių įrodymų apie tikslų V. B. veiksmų laikotarpį nuo 15.25 val. iki 18.23 val., - skiriasi kassavaitinės diagramos duomenys, t. y. vienoje yra pažymėtas sustojimas (Lietuvos laiku 16.30 val. ir 17.30 val.), o kitoje nėra nurodyta tokia sustojimo pertrauka, nuosprendį grindė prielaidomis. Iš Lietuvos transporto saugos administracijos 2018 m. vasario 1 d. pateiktų duomenų apie V. B. kassavaitinę diagramą, kurioje nurodytas jo kelionės režimas (poilsis, vairavimas) matyti, kad priešingai nė teigiama apeliaciniame skunde tiksli informacija apie V. B. laiką ir rėžimą nuo 2018 m. sausio 16 d., 13.24 val., iki 2018 m. vasario 26 d. (t. 3, b. l. 28-32). Pirmosios instancijos teismas smulkiai išanalizavo laikotarpį nuo 2018 m. sausio 17 d., 21.12 val., iki 2018 m. sausio 18 d., 20.08 val. Šioje diagramoje nėra laikotarpio, kad V. B. vairuojama transporto priemonė stovėtų nejudinama ilgiau kaip 1.30 val. – 2 val. Taigi ir šie duomenys nepatvirtina nuteistojo parodymų, kad jis palikęs automobilį aikštelėje tokį laiką ieškojo parduotuvės. Teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad ilgiausias stovėjimo laikas, kuris užfiksuotas diagramoje, yra 31 min., o tai visiškai nerealu, kad V. B. nurodomoje stovėjimo aikštelėje per tiek laiko būtų iškrautos 6 dėžės su įrenginiais, kurios svėrė 5 460 kg.
2. Teisėjų kolegija įvertinusi pirmiau paminėtus įrodymus ir byloje esančių įrodymų visumą konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė tiek objektyviuosius, tiek ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, nes pats V. B. parodė, kad OOO „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju-ekspeditoriumi dirbo apie pusantrų metų, todėl suvokė, jog neteisėtai nevykdo savo pareigos nustatyta tvarka išvežti prekių iš Lietuvos Respublikos, ir prekių neišvežė per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Dėl šių priežasčių nuteistasis V. B. pagrįstai pripažintas kaltu už tai, kad neteisėtai neišvežė prekių iš Lietuvos Respublikos.
3. Apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad pareigos išvežti minėtas prekes ar produkciją iš Lietuvos Respublikos neįvykdymo momento konstatavimas priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių, yra nepagrįstas. Aplinkybėmis, rodančiomis, kad prekių ir produkcijos nebuvo ketinama išvežti taip, kaip priklauso pagal tranzito ar eksporto procedūros dokumentus, gali būti jų realizavimo Lietuvos Respublikoje faktas, jų išvežimo fiktyvus įforminimas, suklastotų dokumentų, melagingai rodančių, kad prekės ar produkcija išvežtos, pagaminimas ar įgijimas, išvežti skirtų prekių ar produkcijos pagrobimo ar praradimo imitavimas, jų sunaikinimas, bandymas jas nelegaliai išvežti per valstybės sieną ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-190/2008, 2K-306/2014). Teisėjų kolegija pažymi, kad tokia teismų praktika suformuota, kai kalbama apie prekes ar produkciją kai pareigos išvežti prekes ar produkciją iš Lietuvos Respublikos įvykdymo terminas gali būti tiksliai nenustatytas, be to, įpareigotas asmuo turi galimybę šią pareigą norminių aktų nustatyta tvarka anuliuoti, apie prekių ar produkcijos neišvežimo nusikalstamą pobūdį sprendžiama pagal aplinkybes, rodančias, jog įpareigotas asmuo neketina nei oficialiai anuliuoti, nei vykdyti pagal tranzito arba eksporto dokumentus turimos pareigos. Šioje byloje buvo visiškai kita situacija, t. y. visi dokumentai buvo suforminti tinkamai, tačiau prekė nebuvo rasta, kai atvyko per Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio postą, esantį (duomenys neskelbtini)
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
4. Vilniaus apygardos teismas nuosprendžio priėmimo metu V. B. nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 200 straipsnio 1 dalį. Tačiau 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja BK 200 straipsnio redakcija, priimta 2018 m. gruodžio 20 d. įstatymu Nr. XIII-1863 (TAR, 2018, Nr. 2018-21859). Įstatymo leidėjas papildė BK 200 straipsnį nauja 1 dalimi, o šio straipsnio 2 dalyje paliko analogišką jau anksčiau galiojusią šios nusikalstamos veikos dispoziciją, papildydamas sankciją nauja bausmės rūšimi – bauda, o laisvės atėmimo bausmę numatydamas iki 8 (aštuonerių) metų, vietoj buvusios laisvės atėmimo bausmės iki 7 (septynerių) metų.
5. Pagal BK 3 straipsnio nuostatas, kurios reglamentuoja įstatymo galiojimą laike, veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis įstatymas turi grįžtamąją galią, tai yra taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims, o baudžiamasis įstatymas nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę ar kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. Taigi pagal BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatas, grįžtamąją galią turi tik galiojantis švelnesnis įstatymas. Kaip jau buvo minėta pirmiau įstatymo leidėjas naujoje BK 200 straipsnio 2 dalyje numatė sankcijoje dvi bausmių rūšis – baudą ir laisvės atėmimą iki 8 (aštuonerių) metų, t. y. įstatymo leidėjas numatė švelnesnę bausmės rūšį - baudą ir griežtesnę bausmę – padidino maksimalią laisvės atėmimo bausmės trukmę iki 8 (aštuonerių) metų. Švelninančiu bausmę laikomas toks įstatymas, kuriuo už konkretų nusikaltimą numatoma švelnesnė bausmė, negu buvo numatyta senajame įstatyme. Vienas iš atvejų, kai bausmė gali būti švelninama, įvedant alternatyvinę sankciją, leidžiančią paskirti švelnesnę bausmę. Šiuo konkrečiu atveju naujo įstatymo sankcija kartu ir švelninama, ir griežtinama. Šiuo konkrečiu atveju turi būti taikomas naujasis įstatymas, nes jis leidžia paskirti švelnesnę bausmę – baudą.
6. Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtas aplinkybes dėl įstatymo galiojimo laike, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis V. B. nusikalstamą veiką kvalifikuoja pagal BK 200 straipsnio 2 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1863 redakcija, įsigaliojusi 2019 m. sausio 1 d.).
Dėl bausmės
7. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija ir viena iš svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų, kurioje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu, visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą, skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmė teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioriteto.
8. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
9. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad V. B. įvykdė vieną tyčinę nusikalstamą veiką ekonomikai ir verslo tvarkai, kuri priskiriama prie sunkių nusikaltimų kategorijos (BK 11 straipsnio 5 dalis). Skiriant V. B. bausmę atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pobūdį bei pavojingumo laipsnį, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, o taip pat į tai, kad jis anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, iki sulaikymo dirbo OOO „(duomenys neskelbtini)“, yra jauno amžiaus, gyvena Baltarusijos Respublikoje, vedęs ir turi nepilnametį vaiką, kuris gimė 2017 m. gruodžio 14 d. (t. 3, b. l. 1-5, 97-100). Byloje nėra duomenų, kad nuteistasis V. B. visą laikotarpį nuo nusikalstamos veikos padarymo būtų pažeidęs jam paskirtas kardomąsias priemones, būtų padaręs naujas nusikalstamas veikas ir/ar administracinius teisės pažeidimus. Teisėjų kolegijos nuomone įvertinus visas šias aplinkybes V. B. skirtina bauda.
10. Pažymima, kad pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktą nustatoma bauda už sunkų nusikaltimą nuo 150 iki 6 000 MGL dydžio. Bauda – piniginė bausmė, kurios esmę sudaro nuteistojo pareiga sumokėti teismo paskirtą pinigų sumą valstybės nauda. Šios rūšies bausmė yra ekonomiška ir efektyvi poveikio priemonė asmenims, padariusiems savanaudiškas ar turtinę žalą sukėlusias nusikalstamas veikas. Bauda skaičiuojama minimalaus gyvenimo lygio – dydžiais, kurį patvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir šiuo metu galioja 1 MGL – 50 Eur. Šis MGL dydis bei skirtinos baudos intervalas galiojo ir nusikalstamos veikos padarymo metu. Be to, pagal suformuotą teismų praktiką teismas neturėtų skirti tokio dydžio baudos, kurio asmuo, objektyviai vertinant, negalės sumokėti.
11. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas minėtas aplinkybes, bausmės taikymo efektyvumo bei tikslingumo principus, konstatuoja, kad, bausmės tikslai bus pasiekti V. B. paskyrus minimalaus dydžio baudą, t. y. 150 MGL.
12. Nuteistojo gynėjas apeliaciniu skundu prašė jo ginamajam skiriant bausmę taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu. Šiuo teismo baigiamuoju aktu nuteistajam taikius naujos BK 200 straipsnio 2 dalies redakcijos sankcijoje numatytą švelnesnę bausmę – baudą, kuri nėra susijusi su laisvės atėmimu, nėra pagrindo svarstyti klausimo dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo.
13. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad V. B. ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. sausio 19 d. buvo sulaikytas BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka (t. 3, b. l. 15). Vilniaus miesto apylinkės 2018 m. sausio 21 d. nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas nuo 2018 m. sausio 21 d. (t. 3, b. l. 70-72). Vėliau suėmimas buvo tęsiamas iki 2018 m. kovo 2 d., kuomet Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2018 m. kovo 2 d. nutarimu V. B. buvo paleistas į laisvę ir jam paskirta švelnesnė kardomoji priemonė – užstatas (t. 3, b. l. 89-92). Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, V. B. turi būti laikino sulaikymo ir suėmimo laikas įskaitytas į paskirtą bausmę, vieną sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai (BK 66 straipsnio 2 dalis, 65 straipsnio 2 punkto a papunktis). Taigi nuteistajam įskaičius laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2018 m. sausio 19 d. iki 2018 m. kovo 2 d., t. y. 42 dienas, ir vieną dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai (42 d. x 2 MGL = 84 MGL), V. B. paskiriama galutinė bausmė – 66 MGL (3 300 Eur) dydžio bauda (150 MGL – 84 MGL = 66 MGL).
14. Užstato davėjas (nuteistojo gynėjas) K. Jonaitis 2018 m. vasario 21 d. sutikime nurodė, kad teismui paskyrus baudą, baudos išieškojimas būtų nukreiptas į jo 2018 m. vasario 2 d. bankinio mokėjimu sumokėtą užstatą (t. 3, b. l. 150). Tokiu būdu paskirtos 66 MGL (3 300 Eur) baudos išieškojimas nukreipiamas į užstato davėjo sumokėtą užstatą. Tai laikytina savanorišku baudos sumokėjimu.
Dėl BK 72 straipsnio taikymo
30. Apeliaciniame skunde prašoma išteisinti nuteistąjį V. B., todėl iš esmės nesutinkama ir su jam taikyta BK 72 straipsnio 5 dalimi.
31. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodoma, kad V. B., pasinaudojęs vilkiku „Iveco“ su puspriekabe „Krone“, neteisėtai neišvežė iš Lietuvos krovinio. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į tai, kad transporto priemonė buvo sudaryta iš vilkiko su krovinine dalimi ir priekabos, o iš Lietuvos neteisėtai neišvežtas tik priekaboje buvęs krovinys, nusprendė konfiskuoti priekabos vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 5 110 Eur. Teismas nustatė, kad V. B. priekaba nepriklausė ir nenustatė BK 72 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų, todėl vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi konfiskavo priekabos vertę, t. y. 5 110 Eur.
32. Pagal BK 72 straipsnį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Taigi konfiskuojami tik kaltininkui ir kitiems asmenims priklausantys materialią vertę turintys daiktai, jeigu jie įstatyme nurodytais aspektais buvo panaudoti nusikalstamai veikai padaryti arba gauti padarius nusikalstamą veiką siekiant tiesioginės ar netiesioginės naudos. Pagal suformuotą teismų praktiką nusikaltimo įrankis – daiktas ar priemonė, kuriuos kaltininkas tiesiogiai naudoja darydamas nusikalstamą veiką, priemonė – daiktas, kuris pats nenaudojamas darant nusikalstamą veiką.
32.1. Iš bylos duomenų matyti, kad V. B. iš tiesų neišvežė iš Lietuvos krovinio, kuris buvo priekaboje „Krone“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini). Minėta priekaba nuteistajam nepriklauso, t. y. ji priklauso OOO „(duomenys neskelbtini)“ (t. 4, b. l. 14-19), todėl pagrįstai vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi iš nuteistojo išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.
32.2. 2018 m. vasario 5 d. VTM Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus pateiktuose duomenyse nurodoma, kad žinyne „Autotransporto kainos Lietuvoje“ pateikta priekabos „Krone ZZP 18) rinkos kaina Lietuvoje – 5 110 Eur (penki tūkstančiai šimtas dešimt eurų) (t. 2, b. l. 191), todėl būtent tokia pinigų suma turi būti išieškoma iš nuteistojo V. B..
33. Teisėjų kolegija įvertinus šias aplinkybes ir jau pirmiau minėtą užstato davėjo sutikimą išieškoti paskirtą baudą iš sumokėtos užstato sumos, konstatuoja, kad iš likusios užstato sumos, t. y. 6 700 Eur (šešių tūkstančių trijų šimtų eurų), išskaičiuojama ir iš nuteistojo priteista konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, t. y. 5 110 Eur (penki tūkstančiai šimtas dešimt eurų).
Dėl kardomosios priemonės – užstato
34. Teisėjų kolegijai nusprendus iš užstato davėjo sumokėtos užstato sumos – 10 000 Eur išskaičiuoti paskirtą baudą – 3 300 Eur ir konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 5 110 Eur, sprendžiamas klausimas dėl likusios pinigų sumos grąžinimo užstato davėjui.
35. Pagal BPK 133 straipsnio 4 dalį užstatas skiriamas tam, kad įtariamasis šaukiamas atvyktų pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą, nekliudytų nustatyti tiesą, nedarytų naujų nusikalstamų veikų, o šio straipsnio 6 dalį kardomąją priemonę – užstatą baigus taikyti, užstatas turi būti grąžintas užstato davėjui. Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2018 m. kovo 2 d. nutarime nurodyta, kad 10 000 Eur užstatas turi būti įmokėtas į Generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Nutarime įrašyta, kad advokatas K. Jonaitis į Generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. vasario 2 d. įmokėjo 10 000 Eur užstatą, o tai patvirtina kasos pajamų orderis Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, V. B. išaiškintos BPK 133 straipsnio nuostatos, o užstato davėjas K. Jonaitis įspėtas, kad jeigu V. B. nevykdys jam nurodytų pareigų, užstatas pereis valstybei paskirta (t. 3, b. l. 91-92). Nuteistasis V. B. visas kardomosios priemonės sąlygas įvykdė, todėl užstato davėjui grąžinama po baudos ir konfiskuotino turto vertės išieškojimo likusi pinigų suma – 1 590 Eur.
Dėl BPK 94 straipsnio taikymo
36. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio tiek motyvuojamoje tiek ir rezoliucinėje dalyje nurodoma, kad vadovaujantis BK 94 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktais dvi muitinės plombos Nr. J952442 ir J845027, sunaikintinos, vilkikas „Iveco“, Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabė „Krone“, Nr. (duomenys neskelbtini) ir lynas grąžinti teisėtiems savininkams, o jeigu šie nenustatyti, turtas pereina į valstybės nuosavybę. Šis sprendimas turėjo būti priimtas vadovaujantis BPK 94 straipsnio nuostatomis. Tokia klaida vertinama kaip rašymo apsirikimas, kuris ištaisomas šiuo nuosprendžiu.
37. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl vilkiko „Iveco“, Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba „Krone“, Nr. (duomenys neskelbtini) ir lyno grąžinimo formaliai įrašė, kad jie grąžinti teisėtiems savininkams, o jeigu šie nenustatyti, turtas pereina į valstybės nuosavybę. Teisėjų kolegija nurodo, kad esant byloje tiksliems duomenims apie daiktų savininkus, jie turi būti įvardijami nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, kad nekiltų neaiškumų vykdant teismo nuosprendį.
37.1. Iš byloje esančio kaltinamojo akto matyti, kad transporto priemonė – vilkikas „Iveco“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Krone“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) saugoma Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriaus III tipo atvirajame muitinės sandėlyje, adresu (duomenys neskelbtini) Muitinės plombos Nr. J952442 ir Nr. J845027, lynas Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriaus III tipo atvirajame muitinės sandėlyje, adresu (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 157, 169-182), tačiau šiems daiktams nebuvo taikytas laikinas nuosavybių apribojimas.
37.2. Vilniaus apygardos prokuratūroje 2018 m. balandžio 18 d. buvo gautas OOO „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato K. Jonaičio prašymas dėl transporto priemonių, t. y. krovininio vilkiko „Iveco“ vals. Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabės „Krone“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinimo. Atstovas pateikė šių transporto priemonių registracijos dokumentų kopijas, iš kurių matyti, jog jos nuosavybės teise priklauso OOO „(duomenys neskelbtini)“ (t. 4, b. l. 12-19).
37.3. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 13 d. rašte Nr. 1-199-654/2018 nurodyta, kad pirmiau paminėtame prašyme nurodytos transporto priemonėms nėra taikomi jokie ribojimai, todėl savininkas bet kada gali juos atsiimti (t. 4, b. l. 29).
38. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktais dvi muitinės plombos Nr. J952442 ir J845027, sunaikinamos, o vilkikas „Iveco“, Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Krone“, Nr. (duomenys neskelbtini) ir lynas grąžinami teisėtam savininkui, t. y. ribotos atsakomybės bendrovei OOO „(duomenys neskelbtini)“, reg. Nr. (duomenys neskelbtini)
Dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo
39. Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2018 m. vasario 20 d. nutarimu buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas V. B. 2018 m. sausio 19 d. asmens kratos metu paimtoms piniginėms lėšoms, t. y. 420 Eur (keturis šimtus dvidešimt eurų) (t. 3, b. l. 39-40).
40. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 29 d. nuosprendžiu panaikintas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į 420 Eur (keturis šimtus dvidešimt eurų), paimtiems iš V. B., ir šie pinigai nukreipti nusikaltimo padarymo priemonės vertės konfiskavimui.
41. Šioje baudžiamojoje byloje priimamas sprendimas iš užstato davėjo sumokėto užstato išieškoti V. B. paskirtą 66 MGL (3 300 Eur) dydžio baudą ir konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 5 110 Eur. Pagal šį sprendimą bauda ir konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma bus išieškota pilnai, todėl panaikinamas Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2018 m. vasario 20 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į 420 Eur. Tuo pačiu naikinama ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 29 d. nuosprendžio dalis dėl išieškojimo nukreipimo į šią pinigų sumą. Pinigai – 420 Eur grąžinami V. B..
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2, 4 punktais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 29 d. nuosprendį pakeisti:
V. B. (V. B.) nusikalstamą veiką, numatytą BK 200 straipsnio 1 dalyje, perkvalifikuoti į BK 200 straipsnio 2 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1863 redakcija, įsigaliojusi 2019 m. sausio 1 d.), ir jam paskirti 150 MGL (7 500 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu ir BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2018 m. sausio 19 d. iki 2018 m. kovo 2 d., vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant 2 MGL (100 Eur) dydžio baudai, ir V. B. paskirti galutinę bausmę – 66 MGL (3 300 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi išieškoti iš V. B. konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 5 110 Eur (penkis tūkstančius šimtą dešimt eurų).
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu dvi muitinės plombas Nr. J952442 ir J845027, sunaikinti.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu vilkiką „Iveco“, Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Krone“, Nr. (duomenys neskelbtini) ir lyną grąžinti teisėtam savininkui, t. y. ribotos atsakomybės bendrovei OOO „(duomenys neskelbtini)“, reg. Nr. (duomenys neskelbtini)
V. B. paskirtą 66 MGL (3 300 Eur) dydžio baudą, užstato davėjo Kęstučio Jonaičio sutikimu, išieškoti iš 10 000 Eur (dešimties tūkstančių eurų) užstato sumos, kuri buvo įmokėta 2018 m. vasario 2 d. mokėjimo pavedimu operacijos Nr. (duomenys neskelbtini) į Generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) už V. B..
Iš V. B. konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 5 110 Eur (penkis tūkstančius šimtą dešimt eurų) užstato davėjo Kęstučio Jonaičio sutikimu, išieškoti iš 10 000 Eur (dešimties tūkstančių eurų) užstato sumos, kuri buvo įmokėta 2018 m. vasario 2 d. mokėjimo pavedimu operacijos Nr. (duomenys neskelbtini) į Generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) už V. B..
Užstato davėjui Kęstučiui Jonaičiui grąžinti 1 590 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų devyniasdešimt eurų) sumą, liekančią iš įmokėtos 10 000 Eur (dešimties tūkstančių eurų) užstato sumos, kuri buvo įmokėta 2018 m. vasario 2 d. mokėjimo pavedimu operacijos Nr. (duomenys neskelbtini) į Generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) už V. B..
Panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2018 m. vasario 20 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į 420 Eur (keturis šimtus dvidešimt eurų) paimtus iš V. B. ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 29 d. nuosprendžio dalį, kuria išieškojimas nukreipimas į šią pinigų sumą. Pinigus - 420 Eur (keturis šimtus dvidešimt eurų) grąžinti V. B..
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.