Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)Baltarusijos Respublikoje, Baltarusijos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini)Baltarusija, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) vairuotoju-ekspeditoriumi, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 200 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B., neteisėtai neišvežė per Lietuvos Respublikos valstybės sieną prekių, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą ir kurios pagal tranzito dokumentus turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos, o būtent:

jis, 2018 m. sausio 19 d., apie 05.00 val., vykdamas kroviniu automobiliu vilkiku „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba „Krone“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką per Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio postą, esantį Pasieniečių g. 26, Medininkų k., Vilniaus r., pateikė tranzito deklaraciją MRN (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad tranzitu iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką gabenamos prekės – 5460 kg svorio maisto produktų pakavimo mašinos su komplektuojančiomis dalimis, kurių muitinė vertė viršijo 250 MGL, ir sudarė 25 327,14 eurų, tačiau muitinio tikrinimo metu krovininiame automobilyje šios prekės nerastos, ir šių prekių neišvežė, nors pagal tranzito deklaraciją MRN (duomenys neskelbtini) jos turėjo būti išvežtos iš Lietuvos Respublikos.

Šiais savo veiksmais V. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 200 straipsnio 1 dalyje.

Apklaustas teisme V. B. paaiškino, kad kaltu neprisipažįsta, tik pripažįsta, kad vairavo transporto priemonę. Jam pačiam buvo šokas, kad nebuvo krovinio. Jam paskambino įmonės dispečerė ir pasiūlė vykti į reisą, o atvykus nurodė, kokiu automobiliu vyks, išdavė dokumentus ir leidimą vykti į Lietuvą ir jis išvyko. Su šiuo automobiliu vyko pirmą kartą. Kirtimų g. buvo muitinė ir pakrovimas, tą patį vakarą pasikrovė, deklarantas ryte jam atidavė dokumentus ir jis nuvyko į muitinę. Mašiną sudarė 2 dalys – vilkikas ir priekaba, o pakrauta buvo tik mašina. Krovinio svoris vilkike galėjo būti apie 2 t. Jis nuvyko į Kirtimų muitinę, apiformino dokumentus, užkabino plombą, jis gavo dokumentus ir išvyko į Medininkų pusę. Paskambino dispečeriui ir pasakė, kad pakrauta tik mašina, dispečeris pasakė palaukti, gal dar kažką pakraus. Jis neturėjo informacijos ar galima atskirai pakrauti priekabą, mašiną. Dispečeris pasakė grįžti į muitinę ir sužinoti ar gali tai padaryti. Muitininkas paaiškino, kad reikia dar vieno deklaracijos dokumento. Už poros minučių dispečeris nukreipė jį į Klaipėdą. Vakare atvyko į sandėlį, kur jam pasakė, kad tik rytoj 8 val. gali įvažiuoti į teritoriją. Ryte atvyko prie rampos. Atvyko deklarantas, kuris jį formino ir jis paklausė jo, kiek ilgai truks pakrovimas. Deklarantas sakė, kad keletą valandų. Deklarantas pakvietė jį į sandėlį, atnešė dokumentą, kuris buvo ne rusų kalba. Suprato, kad turi pasirašyti, kad įvyko pakrovimas. Pasirašė ir daugiau krovime nedalyvavo. Pakrovimas truko apie 4 val., krovė į priekabą su pakrovėju. Į pačią priekabą krovinį krovė gal 5 minutes. Daug laiko reikėjo taip stovėti. Matė, kad krovinys buvo didelėse dėžėse. Nematė, kas jose buvo. Leidime buvo parašyta, kad pakrauta įranga, pakavimo mašinos. Jis uždarė duris, pakabino trosą ir išvyko iš sandėlio iki aikštelės, kur forminami muitinės dokumentai. Po kiek laiko atėjo deklarantas ir muitinės darbuotojas, patikrino trosą, durų niekas neatidarė, įstatė plombą. Vėliau deklarantas atnešė dokumentus ir pasakė, kad gali važiuoti. Važiuodamas buvo pora kartų 2 -5 min. sustojęs. Jo asmeniniam automobiliui reikėjo detalių, jis žinojo automobilių dalių parduotuvę Kaune, Raudondvario g. ir nusprendė sustoti bei ten nueiti. Jis paliko automobilį gatvėje, apie 1,5-2 kilometrus nuo parduotuvės ir pėsčias nuėjo. Iki parduotuvės negalėjo nuvažiuoti automobiliu, nes krovininiams automobiliams ten vykti negalima. Jau temo, buvo apie 17 val. Paliko mašiną 1.5-2 val., bet detalių nenupirko, nes buvo per vėlu, atėjus prie parduotuvės ji jau buvo uždaryta. Kai grįžo, neatsimena ar tikrino plombas, nekilo įtarimų dėl krovinio. Savo darbdaviams apie tai nesakė, nes manė, kad jau vakaras ir niekas nežiūrės, kad jis kažkur nuvyko. Grįžęs ir patikrinęs kurą vyko link Vilniaus. Tokio svorio nebuvimo neįmanoma pajusti vykstant automobiliu. Iki atvykimo į Medininkų postą nebuvo jokių požymių, kad kažkas ne taip su priekaba ar kroviniu. Medininkų muitinės poste jis nakvojo, nes buvo eilė ir jis negalėjo iš karto pervažiuoti sienos. Jis pastovėjo nuo 9 val. vakaro iki 5 val. ryto. Ryte nuvažiavo iki punkto, ten buvo kelios mašinos, palaukė savo eilės, padavė savo dokumentus apiforminimui. Kaip jam buvo davęs dokumentus deklarantas, taip jis viską ir padavė bei laukė, kada apiformins. Tada išėjo muitinės darbuotojas, pasakė, kad bus kontrolė, kad bus apžiūrimas krovinys. Jis su muitinės darbuotoju kartu išėjo į lauką ir jis pasakė, kad reikia krovinį apžiūrėti. Jis du kartus ėjo į mašiną, vieną kartą užsimauti pirštines, nes negalėj lengvai nutraukti plombą. Muitininkė apžiūrėjo plombą, liepė jam nutraukti ir duoti jai. Atidarius priekabą joje nieko nebuvo, jis iškart nubėgo skambinti savo dispečeriui. Dispečeris pasakė, kad nesijaudintų, viskas bus gerai, tuoj viską išspręs. Muitinės darbuotoja pasakė, kad jam bus problemų. Paskui pasakė nuvaryti mašiną atgal ir pastatyti į aikštelę. Praėjus pusvalandžiui atėjo muitinės darbuotojas, patikrino trosą, nufotografavo kas viduje ir pasakė laukti mašinoje. Iki 10 val. ryto jis laukė mašinoje ir tada atėjo policininkai ir jį sulaikė. Ar į įmonę kas nors kreipėsi dėl šio krovinio, nežino. Nežino ar dėl krovinio vagystės kas nors Lietuvoje kreipėsi į policiją.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir V. B. veiksmų kvalifikavimo motyvai

Abejonių kelia ir jo faktinis sustojimo paaiškinimas. Apklaustas teisme kaltinamasis paaiškino, kad jis paliko automobilį gatvėje, apie 1,5-2 kilometrus nuo parduotuvės ir nuėjo pėsčias. Iki parduotuvės negalėjo nuvažiuoti automobiliu, nes krovininiams automobiliams ten vykti negalima. Jau temo, buvo apie 17 val. Paliko mašiną 1,5-2 val., bet detalių nenupirko, nes buvo per vėlu, atėjus prie parduotuvės ji jau buvo uždaryta.

Vertinant tokius kaltinamojo parodymus jų patikimumą mažina šie motyvai. Nuo įvažiavimo į Raudondvario plentą iki Raudondvario 93 pastato yra apie 3 kilometrai. Tai Kauno miesto pakraštys, pramoninė zona ir joje nedraudžiama važiuoti sunkiasvorėms transporto priemonėmis. Be to, joje yra vietų sustoti, taip pat ir šalia Raudondvario 93 pastato. Kaltinamasis sako, kad nuo posūkio į Raudondvario plentą jis nuvažiavo apie 1,5-2 kilometrus ir iki parduotuvės atgal ėjo apie 1,5–2 valandas. Iki parduotuvės jam teko eiti apie 1-1,5 kilometro. Jaunas stiprus vyras vieną kilometrą nueina per maždaug 10 minučių, tai 1-1,5 kilometro jis nuėjo per 10-15 minučių, o kadangi parduotuvė buvo uždaryta, visa kelionė turėjo trukti 20-30 minučių, kas visiškai neatitinka jo nurodyto laiko.

Byloje yra V. B. vairavimo ir poilsio diagrama (t. 3, b. l. 31-32). Ši diagrama irgi paneigia jo parodymus.

Analizuojant diagramą teismas visų pirma suderina laikus, kurie įvairiose bylos dokumentuose yra skirtingi. Diagramoje nurodyti V. B. važiavimo ir poilsio laikai, ir jie yra nurodyti UTC (Coordinated universal time) laiku, o Lietuvos laikas yra UTC laikas + 2 valandos. Taip V. B. išvykimo laikas pagal diagramą yra 10:56 val., kas Lietuvos laiku yra 12:56 val. Byloje yra ir kiti duomenys apie išvykimą, gauti iš UAB „VGA Logistics“. Išvykimo registravimo žurnale nurodyta, kad V. B. vairuota transporto priemonė iš UAB „VGA Logistics“ teritorijos išvyko 12:39 (t. 2, b. l. 123), o vaizdo įraše matyti, kad V. B. išvažiuoja 12:45 val. Toliau nagrinėdamas diagramos duomenys teismas vadovaujasi formule, kad diagramoje nurodytas laikas yra Lietuvos laikas, kai diagramoje nurodytas laikas + 2 valandos.

Iš diagramos matyti, kad V. B. nuo 2018 m. sausio 17 d., 21:12 val. iki 2018 m. sausio 18 d., 12:56 val. stovėjo ir atsižvelgiant į kitus bylos įrodymus tai buvo jo stovėjimas UAB „VGA Logistics“ teritorijoje. 2018 m. sausio 18 d., 12:56 val., jis išvyko, važiavo 2:29 val. ir sustojo 15:25 val. Toliau V. B. 4 minutes (nuo 15:25 val. iki 15:29 val.) stovėjo, 28 minutes (nuo 15:29 val. iki 15:57 val.) važiavo, 17 minučių (nuo 15:57 val. iki 16:14 val.) stovėjo, 10 minučių (nuo 16:14 val. iki 16:24 val.) važiavo, 2 minutes vyko kiti darbai (stovėjo), 8 minutes (nuo 16:26 val. iki 16:34 val.) važiavo, 21 minutę (nuo 16:34 val. iki 16:55 val.) stovėjo, 1 minutę (nuo 16:55 val. iki 16:56 val.) važiavo, 30 minučių (nuo 16:56 val. iki 17:26 val.) stovėjo, 1 minutę (nuo 17:26 val. iki 17:27 val.) važiavo, 31 minutę (nuo 17:27 val. iki 17:58 val.) stovėjo, 22 minutes (nuo 17:58 val. iki 18:20 val.) važiavo, 3 minutes (nuo 18:20 val. iki 18:23 val.) stovėjo ir 1 valandą 45 minutes (nuo 18:23 val. iki 20:08 val.) važiavo. Atsižvelgiant į tai, kad atstumas nuo Klaipėdos iki Kauno yra apie 200 km, leidžiamas maksimalus sunkvežimio greitis yra 90 km/h, įvertinus važiavimą per miestą, teismas mano, kad V. B. važiavimas 2:29 val. (nuo 12:56 val. iki 15:25 val.) buvo jo važiavimas iš Klaipėdos į Kauną ir visą šį kelią jis nebuvo sustojęs. 2:29 valandos yra būtent toks laikas, kurio reikia iš Klaipėdos atvažiuoti į Kauną. Į Kauną V. B. atvažiavo 15:25 val. Taip pat teismas mano, kad jo važiavimas nuo 18:23 val. iki 20:08 val. buvo jo važiavimas iš Kauno iki Medininkų PKP. Tačiau tai, kas vyko tarpe tarp šių važiavimų, nuo 15:25 val. iki 18:23 val., teismas nenustatė, tačiau mano, kad V. B. veiksmai nebuvo tokie, kokius jis nurodė apklausiamas teisme. Apklausiamas teisme jis paaiškino, kad važiuodamas iš Klaipėdos į Kauną jis buvo kelis kartus sustojęs. Tačiau diagrama nustatyta, kad nuo to laiko, kai jis atvažiavo į Kauną iki laiko, kai jis išvažiavo iš Kauno, jis septynis kartus važiavo ir septynis kartus stovėjo. Septyni sustojimai yra gerokai daugiau nei V. B. nurodyti būtini sustojimai poilsiui ar kelių mokesčiui sumokėti. Be to, laikotarpiu nuo 16:14 val. jis 10 minučių važiavo, 2 minutes stovėjo, 8 minutes važiavo, 21 minutę stovėjo, 1 minutę važiavo, 30 minučių stovėjo, 1 minutę važiavo, 31 minutę stovėjo, 22 minutes važiavo, 3 minutes stovėjo. Laikotarpio, kuomet V. B. 21 minutę stovėjo, 1 minutę važiavo, 30 minučių stovėjo, 1 minutę važiavo, 31 minutę stovėjo negalima paaiškinti važiavus autostrada nuo vienos degalinės iki kitos, poilsiu ar kokiomis nors kitomis tikėtinomis ir logiškai paaiškinamomis priežastimis. Teismo nuomone, važiavimai po 1 minutę rodo, kad automobilis galėjo būti perstatomas toje pat vietovėje iš vienos vietos į kitą, kad pagerinti iškrovimo padėtį ar perstatyti iškrautą automobilį, atjungti ar prijungti priekabą ar atliekami kiti panašūs veiksmai.

Be to, nei vienu atveju nėra tokio laikotarpio, kokį nurodė V. B., kad apie 1,5-2 valandas jis buvo išėjęs į parduotuvę. Ilgiausias stovėjimo laikas yra 31 minutė (ir tai yra paskutinis stovėjimas prieš išvykimą į Medininkų PKP) ir jis yra nuo 17:27 val. iki 17:58 val. (tai laikas, kuris labiausiai atitinka V. B. parodymus, kad jis ėjo į parduotuvę, o ji buvo uždaryta). Šis laikas neatitinka ir V. B. parodymų, kad parduotuvė dirbo iki 17 val. ir kai jis priėjo prie jos, ji jau buvo uždaryta, o jis grįžo prie automobilio. Iš diagramos matyti, kad 17:58 val., t. y. kai parduotuvė dar dirbo, V. B. jau važiavo. Internete yra duomenys, kad Kaune, Raudondvario plento 93 pastate yra UAB „Vaidarola“, kuri prekiauja automobilių „Audi“ ir „Volkswagen“ naudotomis dalimis (V. B. nurodė, kad norėjo pirkti dalių automobiliui „Audi“), o jos darbo laikas yra iki 18:00 val.

V. B. parodymai yra nepatikimi dar ir dėl to, kad teismas abejoja, ar palikus automobilį Raudondvario plente darbo dieną, 2018 m. sausio 18 d., ketvirtadienį, dienos metu, nors ir tamsiu paros laiku, kas nors imtųsi be automobilio vairuotojo ar krovinio šeimininko žinios jį perkrauti, nes tai nebuvo paprastas darbas. Kaip matyti iš krovinio dokumentų, jo svoris viršijo 5 tonas, jis buvo pakrautas su keltuvu, tai tokiomis pat sąlygomis ir turėjo būti perkrautas ar iškrautas. Tuo labiau, kad Lietuvoje tokie atvejai, kai pavagiamas krovinys, yra labai reti.

Svarbu ir tai, kad automobilio durelių ar užvedimo spynelių laužimo žymių nėra, dėl prekių dingimo niekas policijai nepasiskundė.

Pagal Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksą V. B. buvo krovinio vežėjas ir pagal šio įstatymo 45 straipsnį, taip pat pagal 1956 m. gegužės 19 d. CMR konvencijos 17 straipsnį jis buvo atsakingas už krovinį, jis turėjo elgtis taip, kad krovinys nebūtų prarastas.

Teismo nuomone, nustatytas ir galimas krovinio neišvežimo tikslas. Tarnybiniame pranešime (t. 1, b. l. 9-10) Latvijos Respublikos muitinės tarnybos pareigūnai pranešė Lietuvos muitinės pareigūnams, kad pakavimo mašina galimai nebus išvežta iš Lietuvos Respublikos, o panaudota neteisėtai cigarečių gamybai. Žinant, kad Lietuvoje iš ties yra neteisėtai gaminamos cigaretės, toks motyvas, atsižvelgiant į visus kitus argumentus, yra labai tikėtinas.

Remiantis šiais motyvais teismas laiko V. B. parodymus melagingais. Tuo pačiu šie įrodymai ir motyvai rodo, kad V. B. buvo prie automobilio, juo važiavo ir dalyvavo iškraunant krovinį iš automobilio. Tuo pačiu šie motyvai patvirtina jo kaltės turinį, kad atvažiavęs į Medininkų PKP jis suprato, kad pagal tranzito procedūrą turi išvežti krovinį iš Lietuvos Respublikos, tačiau neteisėtai jo neišveža.

V. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 200 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo V. B. atsakomybę lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

V. B. yra padaręs vieną sunkų nusikaltimą ekonomikai ir verslo tvarkai, nusikalstama veika yra pakankamai pavojinga saugomoms vertybėms. Pakavimo įranga buvo įvežta į Lietuvą ir čia liko naudotis nenustatytiems asmenims, kurie, labai tikėtina, ją panaudos kitoms nusikalstamoms veikoms daryti. Net jei krovinys nebus panaudotas kitoms nusikalstamoms veikoms daryti, V. B. dalyvavo jį neteisėtai neišvežant iš Lietuvos, kai paliekant krovinį Lietuvoje teisėtai reikėtų sumokėti importo ir kitus mokesčius. Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, ji baigta. Kaltinamasis yra jauno amžiaus, dirba, yra vedęs, anksčiau teistas nebuvo.

BK 200 straipsnio sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo iki septynių metų bausmė. Už šios nusikalstamos veikos padarymą sankcijoje nustatyta tik pakankamai ilgo termino laisvės atėmimo bausmė ir tai rodo, kad įstatymų leidėjas šią nusikalstamą veiką vertino kaip labai pavojingą ir jo valia buvo nustatyti tokią griežtą bausmę. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir svarbiausia yra įstatymo leidėjo sankcijoje nustatytos bausmių rūšys ir jų dydžiai. Teismas supranta, kad padaryta ekonominio pobūdžio nusikalstama veika, už kurias paprastai skiriamos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, tačiau teismas visų pirma žiūri į įstatymų leidėjo nustatytą sankciją, o sankcijoje nustačius tik laisvės atėmimo bausmę, teismas ją skiria kaltinamajam.

Parinkdamas bausmės rūšį teismas apsvarstė ir galimą BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą. Teismų praktikoje yra nurodyta, kad pagal teismų praktiką BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos paprastai taikomos, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-371/2011, 2K-430/2012, 2K-421/2013, 2K-150/2014, 2K-P-89/2014, 2K-186-942/2015, 2K-155-693/2016 ir kt.). Šioje byloje teismas nenustatė jokių išimtinių aplinkybių, taip pat teismas neturi motyvų, kodėl įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Kaltinamasis ne tik neprisipažino padaręs nusikaltimą, bet duodamas parodymus teisme melavo teismui. Nusikaltimas niekuo neišsiskiria iš kitų tokios pat rūšies nusikaltimų, jokios aplinkybės nedaro jo mažiau pavojingu nei nustatė įstatymų leidėjas. Kaltinamojo asmenybė nėra ypatingai gerai charakterizuojama, gynyba neteikė argumentų dėl bausmės neproporcingumo ar neadekvatumo, todėl teismas neturi motyvų taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Nustatydamas laisvės atėmimo bausmės dydį, vadovaujantis BK 61 straipsnio 2 dalimi, įvertinęs, kad nėra V. B. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas ir šiame nuosprendyje išvardintas aplinkybes, teismas mano, kad V. B. skirtina laisvės atėmimo bausmė artima sankcijoje nustatytam bausmės vidurkiui.

Kardomoji priemonė užstatas paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn, o pagal 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. V. B., pasinaudojęs vilkiku „Iveco“ su puspriekabe „Krone“, neteisėtai neišvežė iš Lietuvos krovinio. Atsižvelgiant į įvykio aplinkybes ir krovinio charakteristikas, be vilkiko ir priekabos krovinio nebūtų galima gabenti, jie buvo būtinos nusikaltimo padarymo priemonės. Tačiau teismas, atsižvelgęs į tai, kad automobilis buvo sudarytas iš vilkiko su krovinine dalimi ir priekabos, vilkiko krovininėje dalyje ir priekaboje buvo vežami skirtingi kroviniai, iš Lietuvos neteisėtai neišvežtas tik priekaboje buvęs krovinys, sprendžia, kad konfiskuotina tik priekaba. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad priekaba kaltinamajam nepriklauso ir nėra BK 72 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų, tokiu atveju teismas sprendžia, kad vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi konfiskuotina priekabos vertė. Priekabos „Krone“ rinkos vertė yra 5110 eurų (t. 2, b. l. 191).

Vadovaujantis BK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu dvi muitinės plombos Nr. J952442 ir J845027, sunaikintinos.

Vadovaujantis BK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu lynas grąžintinas teisėtiems savininkams, o jeigu šie nenustatyti, – pereina į valstybės nuosavybę.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis BPK 297-307 straipsniai teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 200 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 3 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2018 m. sausio 19 d. iki 2018 m. kovo 2 d.

Kardomąją priemonę užstatą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę ją panaikinti, užstato sumą grąžinti užstato davėjui.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi konfiskuoti iš V. B. nusikaltimo padarymo priemonės vertė – 5110 eurų.

Vadovaujantis BK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu dvi muitinės plombas Nr. J952442 ir J845027, sunaikinti.

Vadovaujantis BK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu vilkiką „Iveco“, Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Krone“, Nr. (duomenys neskelbtini) ir lyną grąžinti teisėtiems savininkams, o jeigu šie nenustatyti, turtas pereina į valstybės nuosavybę.

Panaikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą į 420 eurų, paimtų iš V. B. ir šiuos pinigus nukreipti nusikaltimo padarymo priemonės vertės konfiskavimui.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.