Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo L. U., gimusio (duomenys neskelbtini), prašymą dėl nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos išdėstymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) L. U. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje, pastarąjį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindais ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukiant. Kartu nuteistajam buvo paskirtos auklėjamosios poveikio priemonės, numatytos BK 93 straipsnio 2 dalyje, 82 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose, 83 straipsnyje ir 87 straipsnio 2 dalies 1 punkte, - įspėjimas ir elgesio apribojimas, įpareigojant 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ryto, jeigu tai nėra susiję su mokslu, darbu ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose. Be kita ko, aptariamu teismo nuosprendžiu buvo iš dalies patenkintas nukentėjusiojo M. L. civilinis ieškinys, iš L. U. pastarojo naudai priteisiant 207,49 Eur turtinės žalos atlyginimui ir 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, aptariamas Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis įsiteisėjo (duomenys neskelbtini).

Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas L. U. prašymas išdėstyti nukentėjusiajam priteistos žalos mokėjimą iki 2025 m. rugpjūčio 30 d. Prašyme nurodyta, kad L. U. nukentėjusiajam M. L. jau sumokėjo 947,49 Eur sumą ir tą atliko pagal iš anksto nustatytą grafiką, kas mėnesį mokant po 180 Eur, o pirmąjį mėnesį – (duomenys neskelbtini) – sumokant didesnę sumą – 227,49 Eur, tačiau nuo 2024 m. gegužės 20 d. L. U. negali nukentėjusiajam kas mėnesį mokėti po 180 Eur, kadangi pasikeitė faktinės aplinkybės. Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) įstatymu, L. U. (duomenys neskelbtini) gavo nurodymą ir (duomenys neskelbtini). Pastarasis (duomenys neskelbtini), todėl negali kas mėnesį mokėti 180 Eur sumos. Jis nuo 2024 m. birželio 30 d. iki 2025 m. vasario 28 d. kas mėnesį galėtų mokėti po 30 Eur sumą, nuo 2025 m. kovo 30 d. iki 2025 m. liepos 30 d. – 180 Eur sumą, o 2025 m. rugpjūčio 30 d. sumokėti likusią 90 Eur sumą. Kartu prašyme atkreiptas dėmesys į tai, kad L. U. per visą jam paskirtos bausmės atlikimo laikotarpį nevengia jam teismo paskirtų įpareigojimų, yra suinteresuotas juos įvykdyti, tačiau dėl šiuo metu atsiradusių naujų aplinkybių šių įpareigojimų įvykdyti taip greitai negali.

Atsiliepimų dėl pateikto prašymo negauta.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Baudžiamojoje byloje priimto nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio atlyginimo vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – ir CPK), todėl prašymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo nagrinėjamas, vadovaujantis šio kodekso normomis.

CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti. Kadangi sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose yra nustatęs kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti sprendimą atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą priimantis teismas. Pirmiausia, nuteistojo turtinė padėtis turėtų būti itin sunki, tačiau byloje turėtų būti duomenų, kad ji ateityje pagerės. Teismas, priimdamas nutartį atidėti teismo sprendimo įvykdymą, taip pat turi nustatyti, ar atidėjus teismo sprendimo vykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas ir ar nebus neproporcingai pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Taigi, darytina išvada, kad sprendimo vykdymo išdėstymas ar atidėjimas grindžiamas ginčo šalių interesų apsauga ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti tokio atidėjimo ar išdėstymo būtinumą. Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais, turi būti siekiama šalių interesų pusiausvyros užtikrinimo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2006, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2K-3-626-378/2015).

Iš Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuoto prašymo matyti, kad nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas L. U. savo prašymą išdėstyti žalos atlyginimą nukentėjusiajam argumentuoja tuo, kad šiuo metu jis (duomenys neskelbtini), todėl jo galimybės anksčiau nustatyta tvarka mokėti nukentėjusiajam priteistą žalą yra apribotos. Kartu L. U. teismui pateikė banko pavedimų išrašus, patvirtinančius, kad iki (duomenys neskelbtini) pastarasis sistemingai, kas mėnesį, nukentėjusiajam mokėdavo 180 Eur sumą, be kita ko, buvo pateikti ir (duomenys neskelbtini) įrodantys dokumentai.

Kaip buvo minėta pirmiau išvardintoje teismų praktikoje, teismo sprendimo vykdymo išdėstymas yra galimas esant dviem atvejais – kuomet asmens finansinė padėtis tampa itin sunki, arba tuo atveju, kai susidaro itin nepalankios sąlygos šį sprendimą vykdyti.

Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas L. U. (duomenys neskelbtini), ko pasėkoje negali dirbti ir neturi pakankamai pajamų nukentėjusiajam atlyginti priteistą žalą. Svarbu pabrėžti, jog L. U. nukentėjusiajam M. L. priteistos žalos atlyginimo nevengė. Priešingai, jis sistemingai, kas mėnesį pastarajam mokėdavo iš anksto su pastaruoju suderintą 180 Eur sumą ir jau atlygino 947,49 Eur. Be kita ko, L. U., gavęs informaciją apie (duomenys neskelbtini), taip pat nuvykęs į (duomenys neskelbtini), jam tenkančios pareigos atlyginti priteistą žalą ir toliau nevengė. Anaiptol, pastarasis kreipėsi į teismą su prašymu išdėstyti žalos atlyginimą. Tai reiškia, kad nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas L. U. yra suinteresuotas tinkamai įvykdyti jo atžvilgiu priimtą teismo sprendimą. Be kita ko, nukentėjusysis prieštaravimų dėl pateikto L. U. prašymo nepateikė.

Visos pirmiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad susiklostė išskirtinės aplinkybės, dėl kurių konstatuotina būtinybė išdėstyti nukentėjusiajam M. L. priteistos žalos atlyginimą L. U. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateiktame prašyme nurodytam terminui – iki 2025 m. rugpjūčio 30 d., kas mėnesį iki 2025 m. vasario 28 d. mokant po 30 Eur, laikotarpiu nuo 2025 m. kovo 30 d. iki 2025 m. liepos 30 d. kas mėnesį mokant po 180 Eur, ir 2025 m. rugpjūčio 30 d. sumokant 90 Eur.

Teismo vertinimu, nustatytas terminas yra pakankamas, kad būtų užtikrintas įsiteisėjusio teismo sprendimo (šiuo atveju nuosprendžio) nuosprendžio įvykdymas bei nebūtų pažeistas šalių interesų pusiausvyros principas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361, 362, 364 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsniu, teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

tenkinti nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto L. U., gimusio (duomenys neskelbtini), prašymą dėl baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteistos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Išdėstyti nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto L. U. atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiojo M. L. naudai priteistos žalos dalies – 1 260 Eur atlyginimą laikotarpiui iki 2025 m. rugpjūčio 30 d., nustatant, kad L. U. iki 2025 m. vasario 28 d., kas mėnesį privalo mokėti 30 Eur (trisdešimties eurų) sumą, laikotarpiu nuo 2025 m. kovo 30 d. iki 2025 m. liepos 30 d., kas mėnesį privalo mokėti 180 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimties eurų) sumą, o 2025 m. rugpjūčio 30 d. privalo sumokėti 90 Eur (devyniasdešimties eurų) sumą.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.