- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-09-07
- Bylos Nr.
- eI-5450-979/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02826-2022-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė (pirm.)
- Atsakovas
- A. P.
- Pareiškėjas
- UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui A. P. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – Pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo A. P. (toliau – Atsakovas) 90,84 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusią laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. kovo 30 d. ir 9,68 Eur bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodo, kad pagal Varėnos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus, patvirtintus Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. T-VIII-634 „Dėl Varėnos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai), Pareiškėjai teisės aktų nustatyta tvarka pavesta administruoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą Varėnos rajono savivaldybėje. Pareiškėja parengia ir pateikia rinkliavos mokėtojams nustatytos formos mokėjimo pranešimus apie apskaičiuotas mokėtinas rinkliavos įmokas ir mokėjimo terminus, ir yra atsakinga už Nuostatų vykdymą, rinkliavos dydžių rinkliavos mokėtojams apskaičiavimo ir perskaičiavimo teisingumą bei mokėjimo pranešimų rinkliavos mokėtojams pateikimą laiku, rinkliavos išieškojimą.
3. Su Atsakovu sutartis dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo sudaryta nebuvo, kadangi prievolė mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims atsiranda administracinių teisės aktų pagrindu. Atsakovas laiku nesumokėjo nustatyto dydžio rinkliavos, nors jam buvo siunčiami pranešimai ir raginimai dėl vietinės rinkliavos mokėjimo. Atsakovas dėl susidariusio įsiskolinimo su Pareiškėja nesusisiekė. Pagrindų, dėl kurių Atsakovas galėtų atsisakyti mokėti rinkliavą, arba sprendimų, kurių pagrindu nuo rinkliavos mokėjimo būtų atleistas, nėra.
4. Atsakovas atsiliepimo į Pareiškėjos prašymą per nustatytą terminą nepateikė, procesiniai dokumentai Atsakovui buvo siunčiami paštu Pareiškėjos nurodytu Atsakovo gyvenamosios vietos adresu ir Lietuvos pašto duomenimis Atsakovui įteikti 2022 m. liepos 20 d.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Atsakovo nesumokėtos rinkliavos, susidariusios laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d., priteisimas.
6. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo nustatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis).
7. Vietinių rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas. Šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, o šio įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktuose, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Šiose sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos, išskyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose.
8. Pagal Rinkliavų įstatymo 3 straipsnį, pareiga mokėti savivaldybės tarybos nustatytą ir jos teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą, kurios dydis ir mokėjimo tvarka nustatomi rinkliavos nuostatose, tenka visiems šiuose nuostatuose nurodytiems fiziniams ir juridiniams asmenims, išskyrus Lietuvos banką.
9. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad pareiga mokėti vietinę rinkliavą kyla dėl faktinės aplinkybės – komunalinių atliekų turėjimo. Naudodamasis konkrečiu objektu nepriklausomai nuo jo valdymo teisinio pagrindo asmuo sukuria komunalines atliekas, už kurių surinkimą jis privalo atsiskaityti (žr., pvz., LVAT 2016 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1867-556/2016). Taip pat LVAT praktikoje laikomasi teisės aiškinimo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., LVAT 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-334/2014). Tik jei vietinės rinkliavos mokėtojas įrodo, t. y. pateikia objektyvius įrodymus, kad nėra sukūręs atliekų arba turi jo atžvilgiu priimtą sprendimą atleisti (suteikti lengvatą) nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, jis gali būti pripažintas neturintis pareigos mokėti vietinę rinkliavą (žr., pvz., LVAT 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1867-556/2016).
10. Pagal Nuostatų 21 punktą administratorius (administratorius pagal Nuostatų 7.8 papunktį yra Pareiškėja) vieną kartą per metus iki kovo 1 dienos parengia ir pateikia rinkliavos mokėtojams administratoriaus nustatytos formos mokėjimo pranešimus apie apskaičiuotas mokėtinas rinkliavos įmokas ir mokėjimo terminus, taip pat pagal Nuostatų 64 punktą administratorius yra atsakingas už šių Nuostatų vykdymą, rinkliavos dydžių rinkliavos mokėtojams apskaičiavimo ir perskaičiavimo teisingumą bei mokėjimo pranešimų rinkliavos mokėtojams pateikimą laiku, rinkliavos išieškojimą. Nuostatų 7.6 papunktyje nurodyta, kad rinkliavos mokėtojas – fizinis ir juridinis asmuo – atliekų turėtojas, nuosavybės teise valdantis rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta privaloma įmoka mokėti rinkliavą.
12. Pareiškėjos pateiktas 2022 m. birželio 8 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės (toliau – NTR) išrašas patvirtina, kad Atsakovui nuo 2016 m. spalio 5 d. nuosavybės teise priklauso: ¼ pastato – gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), ½ ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), ½ pastato – viralinės (duomenys neskelbtini), ½ ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), ¼ ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), ½ ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), ½ ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), ½ ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), ½ ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), ½ ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) ir ¼ kitų kiemo statinių (duomenys neskelbtini), esančių adresu: (duomenys neskelbtini). Taigi, Atsakovui nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas yra Varėnos rajono savivaldybėje, todėl laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d. Atsakovo komunalinės atliekos buvo tvarkomos Varėnos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje ir jis turėjo pareigą mokėti vietinę rinkliavą.
13. Byloje nustatyta, kad Pareiškėja vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą mokėjimo pranešimus 2019 m. – 2021 m. (2019 m. vasario 25 d. mokėjimo pranešimas Nr. 11740121, 2019 m. rugpjūčio 5 d. mokėjimo pranešimas Nr. 11807014, 2020 m. kovo 16 d. mokėjimo pranešimas Nr. 11940586, 2021 m. vasario 22 d. mokėjimo pranešimas Nr. 12070381) buvo suformavusi N. K., kuri, pagal byloje pateiktą NTR išrašą, nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdė nuo 1994 m. gruodžio 21 d. iki 2016 m. rugsėjo 22 d., vardu. Pagal NTR išrašą Atsakovas nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), įgijo pagal 2016 m. rugsėjo 22 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (duomenys neskelbtini). Atsakovui 2022 m. suformuotas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą mokėjimo pranešimas (2022 m. kovo 17 d. mokėjimo pranešimas Nr. 20120281), kuriame kartu su mokėtina suma už 2022 m., taip pat nurodyta ir susidariusi skola – nesumokėta vietinė rinkliava už ankstesnius laikotarpius.
14. Pareiškėja Atsakovui suformavo įspėjimus dėl skolos, kuri susidarė dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą (2021 m. rugsėjo 6 d. įspėjimas Nr. S-12088170 apie 107,15 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą, susidariusią iki 2021 m. birželio 30 d. ir 2022 m. birželio 8 d. įspėjimas Nr. S-12091642 apie 126,55 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą, susidariusią iki 2022 m. kovo 31 d.).
15. Pareiškėja vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą mokėjimo pranešimus 2019 m. – 2021 m. suformavo N. K. vardu, nors pagal NTR išrašą tuo metu nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), vienas savininkų jau buvo Atsakovas. Teismo vertinimu, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 1 ir 2 dalies (kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti ir neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo) nuostatas bei pagal Civilinio kodekso 5.52 straipsnio 1 dalį (įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus. Jeigu šioje dalyje nurodytu palikimo priėmimo būdu palikimą priėmė keletas įpėdinių, visi jie už palikėjo skolas atsako solidariai visu savo turtu), Atsakovas priėmęs palikimą – nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), tapo atsakingas už palikėjo, t. y. N. K., skolas – nesumokėtą vietinę rinkliavą.
16. Susidariusios vietinės rinkliavos įsiskolinimo ir Pareiškėjos prašomos priteisti sumos dydį patvirtina N. K. ir Atsakovui suformuoti mokėjimo pranešimai bei įspėjimai dėl susidariusio įsiskolinimo. Byloje nėra duomenų, kad N. K. ir Atsakovui būtų suteikta lengvata ir jie neprivalo mokėti vietinės rinkliavos. Be to, nėra duomenų, kad visą įsiskolinimą ar jo dalį Atsakovas būtų sumokėjęs.
17. Rinkliavų įstatyme, reglamentuojančiame aptariamus teisinius santykius, teisės normų, reguliuojančių senaties terminų taikymo klausimus, nėra įtvirtinta. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 4 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Kadangi šiuo nagrinėjamu atveju nėra įtvirtintos teisės normos, kuri tiesiogiai reglamentuotų senaties terminų taikymo klausimus teisiniuose santykiuose, kurie atsiranda vietinės rinkliavos srityje, remiantis MAĮ 13 straipsnio 15 punktu ir 68 straipsniu, valstybės rinkliavai yra taikomos MAĮ nuostatos, įskaitant ir nuostatas dėl senaties termino taikymo, už kurį valstybės rinkliavos (mokesčio) administratoriui leidžiama apskaičiuoti ar perskaičiuoti valstybės rinkliavą (mokestį) jos mokėtojui (žr., pvz., LVAT 2016 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1852-552/2016).
18. LVAT praktika dėl senaties nuostatų taikymo prašymams dėl vietinės rinkliavos apskaičiavimo yra nuosekli ir joje ne kartą konstatuota, jog senaties terminų klausimui šioje srityje spręsti pagal analogiją turi būti taikomos MAĮ nuostatos (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012, LVAT 2012 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012, LVAT 2015 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1498-442/2015, LVAT 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2488-602/2016). Be to, LVAT yra nurodęs, kad mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (žr., pvz., LVAT 2005 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15-485/2005, LVAT 2015 m. kovo12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015, LVAT 2015 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-807-602/2015, LVAT 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3088-662/2020).
19. Šiuo atveju taikytina MAĮ 68 straipsnio 1 dalis, reglamentuojanti, kad jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Vadovaujantis šia nuostata Pareiškėjai iš Atsakovo priteistina vietinė rinkliava gali būti apskaičiuojama už einamuosius (2022 m.) ir trejus praėjusius kalendorinius metus (2021 m., 2020 m. ir 2019 m).
20. Įvertinus visas šias aplinkybes, Pareiškėjos prašymas patenkinamas, iš Atsakovo priteisiant 90,84 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos, susidariusios laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d.
21. Pareiškėja prašo priteisti iš Atsakovo 9,68 Eur bylinėjimosi išlaidų. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Iš bylos duomenų matyti, kad teisines paslaugas Pareiškėjai teikė advokatas R. S.
22. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje (administracinė byla Nr. AS143-375/2008) yra konstatavusi, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką. Plėtodamas šią praktiką, vėlesnėse nutartyse LVAT yra pasisakęs, kad viešojo administravimo subjektas, veikdamas specifinėje srityje, privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žr., pvz., LVAT 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. eA-3910-662/2020, 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., LVAT 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018; 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018).
23. Vertinant Pareiškėjos vidinius administravimo bei teisinio atstovavimo pajėgumus, atsižvelgtina į tai, kad įmonėje veikia struktūrinis padalinys – Teisės, viešųjų pirkimų ir projektinės veiklos padalinys, kuriame dirba 4 darbuotojai, taip pat teisininkė skolų administravimui (duomenys iš https://www.aratc.lt/). Prašymas, kuriuo kreiptasi į teismą dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, nėra išskirtinis, lyginant su prašymais kitose analogiško pobūdžio bylose, kuriose yra suformuota jurisprudencija, keičiasi tik proceso šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas, kadangi tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą pajėgumais. Be to, nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus ABTĮ pakeitimams – ABTĮ papildytas Penktuoju skirsniu „Pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo“, pagal kurį Pareiškėja galėjo pateikti teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, naudodamas vienodas procesinių dokumentus formas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 362 „Dėl civilinėse ir administracinėse bylose dėl teismo įsakymo išdavimo naudojamų procesinių dokumentų formų patvirtinimo“.
24. Įvertinus tai, kad byloje ginčo klausimu nebuvo keliama nauja teisinė problematika, byla nėra sudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui taikytinos teisės taikymo, Pareiškėja turėjo galimybę savo pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jos interesams teisme, todėl prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus. Dėl nurodytų priežasčių ir išdėstytų argumentų, be kita ko, atsižvelgiant į LVAT suformuotą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (žr., pvz., 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-172-502/2021, 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-906-968/2021, 2021 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-642-415/2021), prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84 straipsniu, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro prašymą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjai UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui (juridinio asmens kodas – 250135860), iš atsakovo A. P. (duomenys neskelbini) 90,84 Eur (devyniasdešimt eurų ir 84 ct) nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusią laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d.
Pareiškėjos UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.