- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-18
- Bylos Nr.
- A-4174-968/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00150-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Rytis Krasauskas (pirm.), Ramutė Ruškytė
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų
- Pareiškėjas
- D. T.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. T. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas D. T. kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 4 000 Eur neturtinei žalai dėl netinkamų kalinimo Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K) sąlygų laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 19 d. iki 2018 m. atlyginti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad ginčo laikotarpiu jis buvo laikomas Lukiškių TI-K perpildytose kamerose (jam teko mažiau nei 5 kv. m ploto, dalį ploto užėmė baldai ir kiti įrenginiai), kamerose buvo šalta, trūko oro, apšvietimas buvo nepakankamas, naktį degdavo šviesa, kuri trukdė miegoti, veisėsi pelėsis, kriauklė maža, iš čiaupo bėgo tik šaltas vanduo, sanitarinio mazgo įrengimas neužtikrino pareiškėjo privatumo. Kamerose rūkantys asmenys buvo laikomi kartu su nerūkančiais. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų nuolat kildavo konfliktinių situacijų. Asmens apžiūra buvo atliekama antisanitarinėmis sąlygomis, t. y. patalpa šalta ir nešvari, verčiama nusirengti ir savo daiktus pasidėti ant nešvarių dėžių. Į sporto salę pareiškėjas galėjo patekti tik 1 kartą per savaitę, kartais – 1 kartą per 2 savaites. Kameroje Nr. 228 buvo skruzdžių ir vabalų, labai drėgna. Pareiškėjas galėjo pasivaikščioti lauke tik 1 valandą per dieną, o tai prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą nustatytiems standartams, pagal kurį nuteistasis turi teisę ne mažiau nei 8 val. per dieną praleisti lauke. Po šiltu dušu pareiškėjas galėjo nusiprausti tik 1 kartą per savaitę, 1 mėnesiui buvo duodamas tik 1 prastos kokybės tualetinio popieriaus rulonas. Pareiškėjas kasdien galėjo kalbėti telefonu tik 15 min., kurių neužteko pabendrauti su artimaisiais. Pareiškėjas jautėsi nesaugiai kamerose, nes pareigūnai operatyviai nereaguodavo į iškvietimus. Tokios kalinimo sąlygos pažeidė ne tik nacionalinius, bet ir tarptautinius teisės aktus. Dėl tokių sąlygų pareiškėjas patyrė didelių emocinių išgyvenimų. Anksčiau dėl šių pažeidimų pareiškėjas nesiskundė bijodamas pareigūnų susidorojimo, taip pat kad dėl to dar labiau pablogės kalinimo sąlygos.
Atsiliepimas
3. Atsakovo atstovas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, taip pat pareiškėjo skundo reikalavimui pritaikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.
4. Atsakovo atstovas prašymą taikyti pareiškėjo skundo reikalavimui sutrumpintą ieškinio senaties terminą grindė tuo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2020 m. sausio 13 d., nors apie jo galbūt pažeidžiamas teises žinojo nuo 2016 m. liepos 19 d. Pareiškėjo teisė į minimalų kameros plotą laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 14 d. nebuvo pažeista. Pareiškėjas pats sutiko būti laikomas kameroje su rūkančiais asmenimis, dėl to nebuvo gauta iš jo jokių skundų ar prašymų. Pareigūnai nuolat stebi suimtuosius ir nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdami užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendindami nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardydami konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Sanitariniai mazgai kamerose įrengti laikantis teisės aktų reikalavimų, sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios kameros dalies atskirtas 1,5 m aukščio sienele. Higienos normos nenumato karšto vandens tiekimo sistemos įrengimo gyvenamosiose kamerose. Gyvenamąsias patalpas tvarkyti turi jose gyvenantys asmenys, tam išduodamos valymo priemonės. Vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, vyrams išduodami 3 ritinėliai tualetinio popieriaus, kitos higienos priemonės išduodamos tik jų neturintiems ir nemokiems suimtiesiems esant jų rašytiniam prašymui. Lukiškių TI-K įrengta centrinė šildymo sistema, šildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose palaikoma optimali temperatūra. Pagal higienos normas gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose įrengta mechaninė patalpų vėdinimo sistema. Kamerose esantys langai vėdinimui pritaikyti. Tinkamai vėdinamose kamerose pelėsis nesiveisia. Kratos suimtiesiems ir nuteistiesiems atliekamos vadovaujantis teisės aktais. Daiktai kratų metu dedami į specialias dėžes, kurios yra nuolat valomos ir prižiūrimos. Asmeniui, atvykusiam į laisvės atėmimo vietą, atliekama visuminė krata. Pasivaikščiojimas gryname ore yra nuteistųjų teisė, bet ne pareiga. Pasivaikščiojimas gryname ore gali trukti nuo 1 iki 2 valandų. Pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nekonkretūs.
Šalies argumentai
5. Pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose prašė teismo netaikyti trejų metų ieškinio senaties termino, nes teisės nepatirti nežmoniško elgesio yra absoliuti.
II.
6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą iš dalies tenkino ir priteisė jam iš atsakovo 1 250 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
7. Teismas nustatė, jog pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti neturtinės žalos, atsiradusios dėl galbūt netinkamų kalinimo Lukiškių TI-K sąlygų laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 19 d. iki 2017 m. sausio 12 d., atlyginimą praleidęs sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą. Teismas nurodė, kad pareiškėjo argumentas, jog jis anksčiau į teismą nesikreipė bijodamas pareigūnų ir kalinimo sąlygų pablogėjimo, yra nepagrįstas jokiais įrodymais. Teismas, įvertinęs skunde išdėstytų kalinimo sąlygų, dėl kurių pareiškėjas kreipėsi į teismą, pobūdį, pažymėjo, jog nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjas negalėjo suprasti apie savo teisių pažeidimą tuo metu, kai jo teisės galbūt buvo pažeidžiamos. Trejų metų ieškinio senaties terminas yra pakankamas, siekiant pasinaudoti savo pažeistų teisių gynybos priemonėmis teisme. Teismas apibendrino, kad šiuo atveju nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjui pareikšti skundo reikalavimą priteisti jam iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą dėl galbūt netinkamų kalinimo Lukiškių TI-K sąlygų laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 19 d. iki 2017 m. sausio 12 d., todėl teismas, tenkindamas atitinkamą atsakovo atstovo prašymą, šią pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo skundo teiginius dėl per mažo kamerų ploto, jo laikymo kamerose kartu su rūkančiais asmenimis, konfliktinių situacijų susidarymo, asmens apžiūros atlikimo antisanitarinėmis sąlygomis, per trumpo pasivaikščiojimo lauke, higienos priemonių (tualetinio popieriaus) trūkumo ir kokybės, higienos normų reikalavimų neatitinkančių kamerų, per trumpų telefoninių pokalbių su artimaisiais, kitų skundo argumentų.
9. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su neužtikrintu privatumu naudojantis tualetu, įvertino teisinį reguliavimą ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuotą praktiką tokio pobūdžio bylose, ir konstatavo, kad nors kamerose įrengtų sanitarinių mazgų atskyrimas nuo gyvenamosios kameros dalies ne žemesne nei 1,5 m aukščio sienele su įrengtomis užuolaidomis nepažeidžia nacionalinių teisės aktų reikalavimų ir savaime nėra nesuderinama su taip įrengtu sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens orumo užtikrinimu, vis dėlto toks sanitarinio mazgo įrengimas nelaikytinas pakankamu asmens, besinaudojančio tualetu, privatumui užtikrinti (ypač atsižvelgiant į nedidelius atstumus tarp kameroje esančių įrenginių bei baldų). Taip pat teismas pažymėjo, kad minėta sienelė yra žemiau vidutinio žmogaus akių lygio, nepridengia tualetu besinaudojančio asmens nuo viršutiniu gultu besinaudojančių asmenų ir, atsižvelgiant į sanitarinio mazgo vietą kameroje, nuo per stebėjimo langelį duryse žiūrinčių pareigūnų. Teismas apibendrino, kad aplinkybė, jog kamerose sanitarinis mazgas yra atitvertas nuo gyvenamosios kameros dalies 1,5 m aukščio sienele su įrengtomis užuolaidomis, lemia garbės ir orumo bei privatumo pažeidimą. Garbė ir orumas bei privatumas naudojantis sanitarinius mazgu nelaikomas pažeistu nustačius, kad sanitarinis mazgo patalpa įrengta kaip atskira kabina.
10. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas kamerose Nr. 136, Nr. 135, Nr. 294, Nr. 301, Nr. 346, Nr. 140, Nr. 252, Nr. 254, Nr. 382, Nr. 280, Nr. 123, Nr. 312. Teismas iš atsakovo atstovo pateiktų nuotraukų nustatė, koks yra tipinis gyvenamosios kameros, kurios sanitariniame mazge įrengta užuolaida, vaizdas pro atidarytas duris ir tipinis gyvenamosios kameros, kurios sanitarinis mazgas įrengtas kaip atskira kabina su durimis, vaizdas. Teismas šiuo atveju minėtas nuotraukas laikė netinkamu įrodymu, nes iš jų negalima nustatyti, kokios kameros ir kada buvo nufotografuotos. Teismas, siekdamas nustatyti, kuriose kamerose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, sanitarinis mazgas buvo įrengtas kaip atskira kabina su durimis, rėmėsi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 21 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. I-779-643/2018, (įsiteisėjo 2019 m. spalio 2 d.) nustatyta aplinkybe, kad buvusio Lukiškių TI-K kamerose Nr. 252 ir Nr. 254 nuo 2013 m. sanitarinio mazgo patalpa įrengta kaip atskira kabina. Teismo vertinimu, ši faktinė aplinkybė, kuri minėtoje byloje buvo įrodinėjimo dalykas, sukelia teisinius padarinius ir minėtoje byloje nedalyvavusiems asmenims, nes ji yra reikšminga sprendžiant ir kitus ginčus dėl neturtinės žalos, kilusios dėl privatumo pažeidimo naudojantis sanitariniu mazgu, atlyginimo. Todėl teismas, spręsdamas dėl galbūt pažeistos pareiškėjo teisės į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu, vadovavosi faktine aplinkybe dėl kamerų Nr. 252 ir Nr. 254 įrengimo, laikydamas ją prejudiciniu faktu.
11. Teismas, atsižvelgęs į prie štai nustatytas aplinkybes, taip pat įvertinęs, kad nagrinėjamu atveju Vilniaus PN nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, jog pareiškėjui naudojantis sanitariniu mazgu buvo užtikrinamas bent minimalus privatumas, nepagrindė būtinybės pareiškėją nuolat stebėti jam naudojantis sanitariniu mazgu, padarė išvadą, kad pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu buvo pažeista viso 312 paras, t. y. laikotarpiu, kai pareiškėjas buvo laikomas kamerose Nr. 136, Nr. 135, Nr. 294, Nr. 301, Nr. 346, Nr. 140, Nr. 382, Nr. 280, Nr. 123, Nr. 312. Teismas įvertino, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 17 d. iki 2018 m. liepos 10 d., t. y. kai pareiškėjas buvo laikomas kamerose Nr. 252 ir Nr. 254, pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu nebuvo pažeista, nes ginčo laikotarpiu šiose kamerose sanitarinis mazgas buvo įrengtas kaip atskira kabina su durimis.
12. Teismas apibendrino, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas buvusiame Lukiškių TI-K buvo laikomas viso 599 paras, jo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu buvo pažeidžiamas iš viso 312 parų, todėl padarė išvadą, kad tokios kalinimo sąlygos pareiškėjui neišvengiamai sukėlė sunkumų, nepatogumų, dėl kurių jis galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, ir taip buvo pažeistos jo neturtinės teisės. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos), todėl pareiškėjo patirta neturtinė žala privalo būti atlyginta pinigais.
13. Teismas, vertindamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė ne tik į prieš tai nurodytas aplinkybes, bet ir į tai, jog nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, kad šiuo atveju buvo sąmoningai siekta pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus bei į konstatuotą pareiškėjo teisių pažeidimą, atsižvelgęs į tai, kokioje kalinimo įstaigoje buvo laikomas pareiškėjas, pažeidimų trukmę, intensyvumą, į ginamų vertybių pobūdį, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, taip pat į kitų bylų, kuriose ginamos panašios vertybės, formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos atlygintino dydžio, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais konstatavo, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali būti įvertintas 1 250 Eur. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašoma priteisti 4 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė ir neatitinka jo patirtų išgyvenimų bei nepatogumų, todėl pareiškėjo skundą tenkino iš dalies.
III.
14. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo atstovas teigia, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, jis atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Pirmosios instancijos teismas išsamiai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pareiškėjo išgyvenimų, taip pat priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos. Pareiškėjas nepateikė duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines bei psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ir laipsnio klausimo sprendimui.
Atsiliepimas
15. Pareiškėjas atsiliepime prašo atsakovo atstovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, nes jis yra teisėtas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
16. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos dėl tinkamų kalinimo Lukiškių TI-K sąlygų laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 19 d. iki 2018 m. spalio 15 d. neužtikrinimo pareiškėjui, atlyginimo.
17. Pirmosios instancijos teismas, atsakovo atstovo prašymu, pareiškėjo skundo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo už laikotarpį nuo 2016 m. liepos 19 d. iki 2017 m. sausio 12 d., pritaikė trejų metų ieškinio senaties terminą ir šį pareiškėjo skundo reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą. Taip pat teismas už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 13 d. iki 2018 m. spalio 15 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) iš dalies tenkino pareiškėjo skundą ir priteisė jam iš atsakovo 1 250 Eur neturtinei žalai atlyginti nustatęs, kad ginčo laikotarpiu 312 parų Lukiškių TI-K kamerose buvo pažeistas pareiškėjo privatumas naudojantis tualetu. Teismas kitus pareiškėjo nusiskundimus atmetė kaip nepagrįstus.
18. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde teigia, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, nes pažeidimo pripažinimas šiuo atveju būtų pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, jis atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus; taip pat nebuvo nustatyta pareiškėjo patirta neturtinė žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir neturtinės žalos.
19. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo atstovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
20. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytu pareiškėjo teisės į privatumą naudojantis tualetu pažeidimu, iš atsakovo atstovo atsiliepimo į pareiškėjo skundą (b. l. 20–32) nustatė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K dalį ginčo laikotarpio, t. y. nuo 2017 m. rugpjūčio 17 d. iki 2018 m. liepos 10 d., buvo laikomas kamerose Nr. 252 ir Nr. 254, kuriose sanitarinis mazgas įrengtas kaip atskira kabina su durimis, taip pat dalį laikotarpio, nuo 2018 m. rugpjūčio 31 d. iki 2018 m. spalio 9 d., buvo išvykęs į Šiaulių tardymo izoliatorių, todėl minėtais laikotarpiais pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis tualetu Lukiškių TI-K kamerose nebuvo pažeista. Kitu ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2017 m. sausio 13 d. iki 2017 m. rugpjūčio 16 d., 2018 m. liepos 11 d. iki 2018 m. rugpjūčio 30 d. ir 2018 m. spalio 10–15 d., iš viso 274 paras (iš jų 9 paras vienas, o kitas 265 paras su dar vienu asmeniu, t. y. dviese), pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose sanitarinis mazgas nuo likusios gyvenamosios patalpos dalies atskiras sienele su užuolaida. Taigi pirmosios instancijos teismas iš dalies neteisingai nustatė pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimo laikotarpį.
21. EŽTT ne vienoje byloje yra pažymėjęs, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš sulaikytojo bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visą laiką matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą / akutę (žr., pvz., 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje A. M. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07) 97 p.; 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje Grishin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 30983/02) 94 p.; 2002 m. liepos 15 d. sprendimo byloje Kalashnikov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 47095/99) 99 p.; 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08), 157 p.; 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje Glotov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 41558/05) 28 p.), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiškai uždengti tualetą durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08) 165 p.). EŽTT taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 p.).
22. Vadovaujantis EŽTT formuojama praktika, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sąlygų pažeidimu Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio prasme (žr., pvz., EŽTT 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą byloje Szafrański prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 17249/12); LVAT 2018 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑3408-261/2017; 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1320-552/2018).
23. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinus aplinkybę, jog atsakovo atstovas iš esmės neneigia byloje nustatytų faktinių aplinkybių, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisėtai ir pagrįstai nustatė, jog pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis tualetu; atitinkamai buvo konstatuoti ir atsakovo atstovo ar jo pareigūnų neteisėti veiksmai ar neveikimas.
24. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytų faktinių aplinkybių visumą, įskaitant pažeidimo pobūdį ir ilgą trukmę, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šiuo atveju pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Byloje nustatytas pažeidimas nebuvo trumpalaikis (274 paras pareiškėjo privatumas naudojantis tualetu buvo pažeidžiamas, tik 9 paras pareiškėjas kameroje buvo laikomas vienas, kai privatumo pažeidimo mastas buvo mažesnis) ar mažareikšmis, ir sudarė prielaidas pareiškėjui patirti neigiamų išgyvenimų, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, todėl tik teisės pažeidimo pripažinimo nagrinėjamu atveju nepakanka pažeistai pareiškėjo teisei apginti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais.
25. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (žr., pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013). Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Priteistinos kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, sušvelninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą. Taigi kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017; 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017; 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013).
26. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje byloje nustatytą pareiškėjo subjektinių teisių pažeidimo mastą ir trukmę (274 paras neužtikrintas pareiškėjo privatumas naudojantis tualetu; tik 9 paras jis kameroje buvo laikomas vienas, kai privatumo pažeidimo mastas buvo mažesnis; sanitarinio mazgo zonose buvo įrengtos užuolaidos), dėl kurių pareiškėjas jautė dvasinius, fizinius išgyvenimus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus, ginamos vertybės pobūdį, tai, kad nenustatyta, jog atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, atsižvelgusi į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaudamasi teisingumo, protingumo principais ir atsižvelgusi į formuojamą EŽTT bei aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, vertina, kad pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteista neturtinės žalos atlyginimo suma jo patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti yra per didelė, todėl mažintina priteisiant pareiškėjui iš atsakovo 800 Eur neturtinei žalai atlyginti.
27. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad atsakovo atstovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, priteisiant mažesnį neturtinės žalos atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, apeliacinį skundą iš dalies tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 24 d. sprendimą pakeisti.
Pareiškėjo D. T. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui D. T. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimui.
Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 24 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.