Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Svetlana Panina teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodyta, kad pareiškėjo A. M. teta E. M. mirė (duomenys neskelbtini). Iki mirties ji gyveno kartu su pareiškėju (duomenys neskeltini). Jis visą savo gyvenimą gyveno tame pačiame name dar esant gyviems jo seneliams, vėliau – su tėvais, o šiems mirus – tik su teta E. M.. Teta nuosavybės teise turėjo ½ dalį (duomenys neskelbtini). Kita ½ dalis viso nekilnojamojo turto priklauso nuosavybės teise pareiškėjui A. M.. E. M. šeimos ar kitų artimų giminaičių neturėjo, paliko pareiškėjui, t. y. brolio sūnui testamentu visą savo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Mirus tetai, pareiškėjas žinojo, kad visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą paveldėjo, nes turėjo testamentą. Pareiškėjas ir toliau gyveno tame pačiame name vienas, naudojosi tetos nekilnojamuoju turtu ir visu likusiu kilnojamuoju turtu: baldais, namų apyvokos daiktais, indais, patalyne ir kt., remontavo miegamąjį kambarį. Šie veiksmai patvirtina, kad po E. M. pareiškėjas mirties priėmė jos palikimą, pradėjęs valdyti jos turtą, rūpintis juo kaip savu (t. y. valdė, naudojosi, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius).

Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Pareiškėjui ir suinteresuotam asmeniui tinkamai pranešta apie šios bylos nagrinėjimą (CPK 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad E. M., mirusi (duomenys neskelbtini), buvo pareiškėjo teta (el. b. l. 5, 7, 14). E. M. priklausė ½ dalis (duomenys neskelbtini), po ½ dalį (duomenys neskelbtini), po ½ dalį trijų (duomenys neskelbtini), ½ dalis (duomenys neskelbtini), ½ dalis (duomenys neskelbtini), ½ dalis (duomenys neskelbtini), ½ dalis (duomenys neskelbtini), ½ dalis (duomenys neskelbtini), ½ dalis (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskeltini). Kita ½ dalis šio turto priklauso pareiškėjui A. M. (el. b. l. 10-12). Nuo 1978 m. iki mirties E. M. gyveno (duomenys neskeltini) (el. b. l. 14, 24). 2006 m. balandžio 4 d. (duomenys neskeltini) notarų biuro notarė patvirtino E. M. testamentą, kuriuo ji visą jai priklausiusį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kuris jai priklausytų jos mirties dieną, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko brolio sūnui A. M. (t. y. pareiškėjui, el. b. l. 7). Po E. M. mirties pareiškėjas nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo (el. b. l. 6). Pareiškėjo rašytiniais paaiškinimais iki ir po tetos mirties jis gyveno su ja jiems bendrosios dalinės nuosavybės priklausiame name (duomenys neskeltini). Po tetos mirties pareiškėjas vienintelis naudojosi E. M. nekilnojamuoju turtu ir visu likusiu kilnojamuoju turtu: baldais, namų apyvokos daiktais, indais, patalyne ir kt., remontavo miegamąjį kambarį. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnas pažymoje apie faktinę gyvenamąją vietą, nurodyta, kad A. M. gyvena (duomenys neskeltini)., nuo (duomenys neskelbtini), kai paveldėjo ½ dalį pastatų, priklausiusių jo tėvui, kad po E. M. mirties (duomenys neskelbtini) pareiškėjas gyvena name, prižiūri visus pastatus, moka mokesčius kaip tikras savininkas (el. b. l. 9).

Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams (pagal įstatymą arba testamentą). Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.

Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Pareiškėjas yra testamentinis E. M. įpėdinis (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų bei pareiškėjo rašytinių paaiškinimų matyti, kad pareiškėjas A. M. iš karto po savo tetos E. M. mirties pradėjo valdyti jos paliktą turtą: po palikėjos mirties liko gyventi tame pačiame name, naudojosi visu jos turtu, mokėjo mokesčius, t. y. rūpinosi turtu kaip savo, tvarkė jį kaip savo.

Teismas, nustatęs šias aplinkybes, daro išvadą, kad A. M. po jo tetos E. M. mirties per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priėmė jos palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Dėl to yra pagrindas tenkinti pareiškėjo pareiškimą. Teismo nustatytas palikimo priėmimo faktas turi juridinę reikšmę, siekiant įteisinti po E. M. mirties likusio turto paveldėjimą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

patenkinti pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo tetos E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjęs valdyti jos turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.