Telšių apylinkės teismo sprendimas

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Aušra Diržienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės įmonės Turto bankas ieškinį atsakovei I. K. dėl turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai jai įteikti asmeniškai (CPK 123 straipsnio 1 dalis).

Byloje paskirtas parengiamasis teismo posėdis, kuris numatytas 2018-06-18, 13.30 val.. apie parengiamojo teismo posėdžio laiką ir vietą šalims ir trečiajam asmeniui pranešta tinkamai.

Į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko atsakovė, apie teismo posėdžio laiką ir vietą atsakovė informuota tinkamai (Lietuvos Respublikos CPK 130 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus aplinkybes, kad atsakovė neatvyko į parengiamąjį teismo posėdį, atsakovei tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą nedalyvaujant atsakovei, o ieškovas prašo priimti sprendimą už akių neatvykus atsakovei į parengiamąjį teismo posėdį, yra pagrindas priimti sprendimą už akių (Lietuvos Respublikos CPK 285 straipsnio 1 dalis).

Patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje pateiktų įrodymų formalus vertinimas sudaro pagrindą išvadai padaryti, kad reikalavimas yra pagrįstas (Lietuvos Respublikos CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Gyventojų registro duomenys patvirtina, kad santuoka tarp J. J. ir D. J. įregistruota 1963-10-19. Mirties įrašas patvirtina, kad J. J. mirė 2008-11-17. Nekilnojamojo turto registro duomenimis santuokos metu J. J. ir D. J. įgijo nekilnojamąjį turtą – butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su jam priklausančiu ūkiniu pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuris įregistruotas J. J. vardu pagal 1992-09-28 pirkimo-pardavimo sutartį. Valstybinės mokesčių inspekcijos informacinės sistemos duomenimis D. J. vardu yra banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esanti Swedbank AB banko sąskaitoje. 2008-11-17 mirus J. J., pareiškimą dėl palikimo priėmimo padavė jo dukra I. K., gim. (duomenys neskelbtini). 2009-02-16 mirus D. J., Turto bankas 2017-12-12 raštu kreipėsi į Akmenės rajono 2-ojo notaro biuro notarę, prašydamas išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą. Kadangi J. J. mirė būdamas santuokoje su D. J., reikalinga nustatyti santuokos metu įgyto turto dalis. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad nėra įregistruota D. J. testamentų, palikimo atsisakymų fakto, pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ar atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų ir nurodoma, kad palikimą 2017-12-14 priėmė Lietuvos Respublika, kurios vardu veikia Turto bankas.

Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (Lietuvos Respublikos CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 2 d.). Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 3 d.). Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra) (Lietuvos Respublikos CK 5.13 str.). Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (Lietuvos Respublikos CK 5.2 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 išaiškino, kad valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė, nes kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus. Valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Ji privalo imtis veiksmų įstatymo pagrindu įvykusiam palikimo perėjimo valstybei juridiniam faktui įforminti, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus.

Lietuvos Respublikos CK 3.87 straipsnio 1, 2 dalys numato, kad įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.

Įvertinus tai, kad po D. J. mirties niekas nesikreipė dėl likusio turto paveldėjimo ir įstatyminiai įpėdiniai nepageidauja priimti likusio palikimo, pripažintina, kad yra pagrindas mirusiojo turtą paveldėjimo teise perimti valstybei. Atsižvelgiant į tai, kad turtas buvo įgytas santuokos metu, yra pagrindas laikyti J. J. ir D. J. bendrąja jungtine nuosavybe. Siekiant valstybei paveldėti turtą, likusį po D. J. mirties, būtina nustatyti jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Esant tokioms aplinkybėms, vadovaujantis CK 3.117 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė atsiliepimo nepateikė ir nepaneigė lygių dalių prezumpcijos, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas tenkinti ieškinį ir nustatyti, jog santuokos metu įgytą turtą J. J. ir D. J. įgijo lygiomis dalimis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi, 286 straipsniu, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį patenkinti.

Nustatyti, kad J. J. (miręs 2008-11-17), a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. J. (mirusi 2009-02-16), a. k. (duomenys neskelbtini) santuokos metu įgijo lygiomis dalimis nekilnojamąjį turtą – butą Nr. 11 su ūkiniu pastatu, esantį (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad D. J. (mirusi 2009-02-16), a. k. (duomenys neskelbtini) iki mirties asmeninės nuosavybės teise priklausė ½ dalis piniginių lėšų, esančių Swedbank AB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).

Apie priimtą sprendimą už akių atsakovei I. K. pranešti viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje paskelbiant pranešimą:

„Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmai (Naujoji Akmenė, Vytauto g. 1B) viešo paskelbimo būdu įteikia atsakovei I. K., gim. 1937-09-12, deklaruota gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini), procesinį dokumentą civilinėje byloje Nr. e2-1769-1048/2018– sprendimą už akių. Teismas praneša, kad atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti Akmenės rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Sprendimas už akių atsakovui laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklapyje dieną.“.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.