Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nutartis

2020-12-23 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. R-16-445/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-12-23
Bylos Nr.
R-16-445/2020
Teisminio proceso Nr.
4-51-3-00307-2020-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Atsisakyti sankcionuoti nutarimą.
Teisėjas
Dalis Žilionis (pirm.)
Institucija
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. R-16-445/2020
Teisminio proceso Nr. 4-51-3-00307-2020-7
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3.;16.9.2.;
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. gruodžio 23 d.Varėna
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėjas Dalis Žilionis,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato prašymą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr.5-ANR_N-1572-2020 sankcionavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato tyrėjos 2020-12-11 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr.5-ANR_N-1572-2020, T. J., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 6 dalyje, jam paskiriant 500 Eur baudą ir pateikiant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėjui sankcionuoti nutarimą, t.y. patvirtinti, kad paskirta administracinė nuobauda netaikant administracinio poveikio priemonės.

Nutarime nurodyta, kad T. J., 2020-11-14 15.24 val., magistraliniame kelyje Vilnius-Varėna-Gardinas, 51 km, vairavo automobilį 146 km/h greičiu, kai leistinas maksimalus važiavimo greitis 90 km/h, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 131.1 papunktį ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau-ANK) 416 straipsnio 6 dalyje.

Administracinį nusižengimą lengvinanti aplinkybė, kad kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas.

Nutarime nurodoma, jog T. J. ankstesnį nusižengimą padarė 2019-06-24, tačiau administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas tik 2020-11-14, t.y. praėjus beveik vieneriems metams.

Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri vertinant pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas aplinkybes, nėra per griežta. T. J. yra būtinybė vairuoti transporto priemones darbe, jis vienintelis šeimos maitintojas, taip pat prižiūri senolę (savo močiutę), gim. (duomenys neskelbtini), kurią periodiškai reikia pristatyti į gydymo įstaigas, nelaikytinos išskirtinėmis, kai asmeniniai interesai iškeliami visuomenės interesų.

T. J. netaikant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo atsižvelgtina, kad nusižengimo padarymo metu jo vairuojamas automobilio greitis neženkliai, tik 1 km/h viršijo ribą, nuo kurios kyla atsakomybė pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį. Pažymėtina, kad nusižengimas padarytas atliekant lenkimo manevrą. T. J. vairuodamas automobilį atliko lenkimo manevrą, nes automobilyje vežė dusulio kamuojamą keleivę, kuri pasijuto blogai, norėjo važiuoti į degalinę, keleivei nupirkti vandens. Taigi jis nelaikytinas piktybiniu pažeidėju. Be to T. J. vežamai keleivei ir jam pačiam buvo nustatyta (duomenys neskelbtini) liga.

Darbovietės pateiktoje charakteristikoje T. J. apibūdinams išskirtinai teigiamai. Jo užimamo pareigos – projektų vadovas yra orientuotos į aktyvią (duomenys neskelbtini) klientų paiešką, jo darbo specifika neapsiroboja darbu biure.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, prašoma paskirti švelnesnę, negu įstatyme numatytą nuobaudą, nesusijusią su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimu.

Atsisakytina sankcionuoti nutarimą.

ANK 22 straipsnyje įtvirtinta, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti, apriboti galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, taip pat siekiant juos atgrasyti nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti taip, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Iš įstatymo formuluotės seka išvada, kad nuobauda skiriama siekiant prevencinių tikslų – sukurti nubaustajam suvaržymus, dėl kurių jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Kaltas asmuo, kuriam skiriama administracinė nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių padarinių. Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama, tik nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančias aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016, Nr. 2AT-11-303/2018). Administracinė nuobauda vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos nuobaudos, administracinio poveikio priemonės, naudai (tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.) (žr., pvz., Kauno apygardos teismo nutartis priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-270-493/2019, AN2-254-593/2019 ir kt.).

ANK 39 straipsnis numato, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos.

ANK 40 straipsnis numato, kad jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Padarius pakartotinį administracinį nusižengimą, šiame straipsnyje numatytas terminas skaičiuojamas iš naujo.

Kadangi T. J. nėra teisme užginčijęs 2020-06-01 surašyto protokolo su administraciniu nurodymu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 2 dalyje, todėl pagrįstai laikytina, kad administracinėn atsakobėn patrauktas asmuo padarė administracinį nusižengimą pakartotinai. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nustačius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę sunkinančias aplinkybes, numatytas ANK 36 straipsnyje, negali būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, t.y. negali būti nuobauda ar administracinio poveikio priemonė švelninama daugiau, negu tai numato padaryto administracinio nusižengimo, kurį asmuo padarė, sankcijos ribos.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 1 straipsnio 1 dalis numato, kad šis įstatymas nustato eismo saugumo automobilių keliais Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų bei valstybės įmonių pareigas įgyvendinant saugaus eismo politiką, eismo dalyvių mokymą, pagrindines eismo dalyvių, už kelių priežiūrą atsakingų asmenų, policijos, muitinės pareigūnų ir kitų tikrinančių pareigūnų teises ir pareigas, taip pat pagrindinius su transporto priemonių technine būkle, techninės būklės tikrinimu, transporto priemonių registravimu susijusius reikalavimus, eismo saugumo reikalavimus keliams, siekiant apsaugoti eismo dalyvių ir kitų asmenų gyvybę, sveikatą ir turtą, gerinti transporto ir pėsčiųjų eismo sąlygas. Šio įstatymo 4 straipsnis numato, kad eismo saugumo užtikrinimo principai yra: 1) valstybės pareiga – sudaryti saugias ir vienodas visiems eismo dalyviams dalyvavimo eisme sąlygas, eismo dalyvių pareiga – žinoti ir laikytis valstybės nustatytos eismo tvarkos; 2) eismo dalyvių sveikatos ir gyvybės užtikrinimas svarbiau negu ūkinės veiklos ekonominiai rezultatai; 3) asmens, visuomenės ir valstybės interesų įvertinimas ir derinimas užtikrinant saugų eismą.

T. J. nėra pavyzdingas eismo dalyvis, kadangi 2020-10-09 yra nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį, kadangi važiavo automobiliu A juosta, skirta važiuoti maršrutiniam transportui; taip pat 2020-06-25 nubaustas pagal ANK 428 straipsnio 1 dalį, kadangi vairuodamas dviratį pažeidė draudžiamo ženklo Nr.309 reikalavimus (dviračių eismas draudžiamas); taip pat yra baustas už transporto priemonės statymą stovėjimo vietoje, kur taikoma nustatyta vietinė rinkliava ir jos nesumokėjo nustatyta tvarka. Todėl jeigu T. J. yra teigiamai charakterizuojamas darbovietėje, tai neigiamai charakterizuojamas kaip eismo dalyvis, vertinant jo padarytus administracinius nusižengimus, kurie susiję su transportu ir kelių ūkiu.

Nutarime nurodoma į aplinkybes, kaip vairuotojo T. J. veikimą būtinuoju reikalingumu (nutarime nurodyta „...vežė dusulio kamuojamą keleivę, kuri pasijuto blogai, norėjo nuvažiuoti į degalinę keleivei nupirkti vandens...“). Tokios aplinkybės byloje neįrodytos, o yra tik administracinį nusižengimą padariusios asmens versija. Administracinio nusižengimo protokole T. J. nurodė, kad greitį viršijo lenkdamas kitas transporto priemones ir jokių duomenų apie būtinąjį reikalingumą nenurodė. Vyriausiojo patrulio Dariaus Laurinaičio 2020-11-14 tarnybiniame pranešime nėra nurodyta jokių aplinkybių dėl būtinojo reikalingumo ( ligos, grėsmės sveikatai ir gyvybei ir pan.). Jau 2020-12-11 T. J. prašyme dėl surašyto administracinio nusižengimo atsirado aplinkybės, kurios pateisintų jo veiksmus, pažeidus Kelių eismo taisyklių reikalavimus, todėl tai laikytina kaip jo pasirinkta gynybine taktika, siekiant išvengti atsakomybės padarinių.

Nutarime minimos aplinkybės ir dėl užkrečiamos ligos nustatymo vairuotojui, tačiau tokios aplinkybės nėra patvirtintos įrodymais. Bet kokiu atveju, kiekvienas asmuo nėra pilnai apsaugotas, kad neužsikrės virusoligine liga. Kelių eismo taisyklių 14 punktą yra draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu, susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui ir pan., todėl ir nagrinėjamu atveju atsakomybėn patrauktas asmuo, turėdamas sveikatos sutrikimų, negalėtų naudotis teise vairuoti, nes sukeltų pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams.

T. J. darydamas administracinį nusižengimą suvokė ar turėjo suvokti savo atliekamų veiksmų neigiamas pasekmes, tačiau jas ignoravo, o šiuo metu galintys atsirasti padariniai (teisės vairuoti praradimas, bauda) yra natūrali administracinio nusižengimo pasekmė. Visuomenė vertina ir institucijos (pareigūnų) elgesį, priimant nutarimus administracinio nusižengimo bylose, kai sprendžiama dėl vairuotojų veiksmų ir elgesio, kurie padarė atitinkamą šiurkštų administracinį nusižengimą, vairuodami tam tikros markės automobilius (tame tarpe ir Porsche Cayenne, žinant, kad tokio 2015 m. modelio vertė gali siekti nuo 20 000 iki 49 000 Eur), kadangi ne kiekvienas asmuo, nors ir lizingo būdu, gali įgyti ir disponuoti tokios vertės automobiliu.

Teismas nelaiko T. J. veikos kaip nedidelio pavojingumo ar net mažareikšme, nesukėlusią jokių neigiamų pasekmių. Leistino greičio viršijimas daugiau negu 50 km/h yra šiurkštus Kelių eismo taisyklių pažeidimas, dėl to ir įstatymo leidėjas numatė, kad už tokio veikos padarymą skiriama nuobauda - bauda vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų (ANK 416 straipsnio 6 dalis). Be to už 416 straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki šešių mėnesių (ANK 416 straipsnio 7 dalis).

T. J. administracinį nusižengimą padarė magistraliniame vienos eismo juostos kelyje, leistiną greitį viršijo 51 km/h (pritaikius greičio matavimo paklaidas), kas savaime yra itin neigiamas ir nepateisinamas veiksmas, kurio negalima pateisinti neapdairumu, neapsižiūrėjimu ar nesąmoningumu. Tokiais savo veiksmais jis neabejotinai sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, todėl šio administracinio nusižengimo pavojingumas visuomenei akivaizdus. Tai yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, o kad realiai žala kitų asmenų turtui ar sveikatai nebuvo padaryta, eismo įvykis nebuvo sukeltas, nusižengimo pavojingumo nemažina. Atkreipiamas dėmesys, jog iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad T. J. anksčiau 8 kartus baustas administracine tvarka. Šios aplinkybės rodo, kad T. J. kritiškai savo elgesio nevertina, nesilaiko KET nustatytų reikalavimų, ankstesni baustumai teigiamos įtakos jo elgesiui nepadarė.

ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, kad administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) sprendimą sankcionuoja apylinkės teismo teisėjas.Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad minėtas straipsnis nekeičia kodekse nustatytos administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo tvarkos, o tik suteikia atitinkamai institucijai (pareigūnams) teisę įstatyme numatytais atvejais švelninti nuobaudą arba jos neskirti. Be to, toks sprendimas dar nėra galutinis, jam įsigalioti būtina apylinkės teismo teisėjo sankcija.

Nesutikdamas su institucijos (pareigūno) sprendimu ir atsisakydamas sankcionuoti nutarimą, apylinkės teismo teisėjas priima nutartį, nurodydamas joje atsisakymo motyvus. Tokios nutarties priėmimas reiškia, kad nutarimo dalis dėl administracinės nuobaudos sušvelninimo ar neskyrimo neįsigalioja, todėl turi būti vykdoma pirmoji nutarimo dalis dėl administracinės nuobaudos paskyrimo. Tais atvejais, kai buvo priimtas nutarimas tik dėl nuobaudos sušvelninimo ar neskyrimo, negavus teisėjo sankcijos, toks nutarimas neįsiteisėja. Tai reiškia, kad administracinio nusižengimo byla liko neišspręsta, todėl ji turi būti grąžinama institucijai (pareigūnui) ją iš naujo nagrinėti ir priimti naują nutarimą.

Įvertinus aptartas aplinkybes, atsisakytina sankcionuoti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos nutarimą administracinio nusižengimo byloje (ANK 34 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

atsisakyti sankcionuoti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos Raimondos Čilčiūtės nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 55-ANR_N-1572-2020, ROIK (20125538460).

Grąžinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariatui administracinio nusižengimo bylą Nr. 55-ANR_N-1572-2020 išnagrinėjimui ir nutarimo priėmimui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Dalis Žilionis