Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajam civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovui A. P. (nuotoliniu būdu),

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V. (A. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis MB (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbuotoju, teistas, paskutinį kartą Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo įsakymo (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, galutine 1 metų laisvės apribojimo bausme su įpareigojimais. 2023 m. lapkričio 29 d. teismo nutartimi skirta laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę. 2024 m. liepos 8 d. bausmę atliko,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. V. pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į saugyklą, t. y. 2025 m. gegužės 28 d. nakties metu Merešlėnų k., Pagirių sen., Vilniaus r., iš UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), priklausančio vikšrinio ekskavatoriaus „Kobelco“, sugadindamas kuro bako užraktą, iš kuro bako tyčia pavogė 50 l dyzelino kuro. Dėl vagystės padarydamas UAB (duomenys neskelbtini) 60 Eur turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės

BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Taip pat, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis tiek nusikalstamos veikos padarymo, tiek šio nuosprendžio priėmimo metu yra nepilnametis, vadovaujasi BK 91 straipsnyje nustatytais bausmių skyrimo pagrindais.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius, kaltinamąjį A. V. charakterizuojančius, duomenis – praeityje teistas (b. l. 83–91), administracine tvarka penkerių metų laikotarpiu baustas virš dešimt kartų, daugumos atvejų informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (b. l. 92–106), dirbantis MB (duomenys neskelbtini) (b. l. 82). Byloje nėra duomenų apie A. V. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus bausmės parinkimo ir skyrimo principus bei kriterijus, kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, tai, kad A. V. baudžiamojon atsakomybėn traukiamas nebe pirmą kartą, jo turimus turtinius įsipareigojimus bei į tai, kad anksčiau jam paskirta švelnesnė laisvės apribojimo bausmė, kaltinamajam nevykdant jam paskirų įpareigojimų, buvo pakeista areštu, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus A. V. pagal 178 straipsnio 3 dalį 75 parų areštą. Teismo vertinimu, ši kaltinamajam skirtina bausmė yra teisinga ir proporcinga įvykdytai nusikalstamai veikai.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant kaltinamajam galutinę 50 parų arešto bausmę.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

A. V. padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), atvykęs į teismo posėdį prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi, nurodė, kad savo veiksmus vertina blogai. Oficialiai dirba MB (duomenys neskelbtini) (b. l. 82), augina du nepilnamečius vaikus. Byloje nėra duomenų apie tai, kad po nusikalstamos veikos, inkriminuotos kaltinamajam, jis būtų vėl pažeidęs teisės aktų nustatytus reikalavimus. Paskutinį kartą teistas 2023 m. kovo 9 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 2023 m. lapkričio 29 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų nutartimi pirmiau minėtu baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausmė pakeista į areštą. Kaltinamasis bausmę atliko 2024 m. liepos 8 d., t. y. daugiau nei prieš metų laikotarpį. Nagrinėjamu atveju A. V. teisiamas už nusikaltimą padarytą nuosavybei. Įvertinęs šias aplinkybes, vadovaudamasis pirmiau aptartomis BK nuostatomis, šiuo klausimu formuojama teismų praktika, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnyje, A. V. atžvilgiu bus pasiekti be realaus jam paskirtos arešto bausmės atlikimo, neizoliuojant jo nuo visuomenės, todėl jam paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas (BK 75 straipsnis) 10 (dešimties) mėnesių laikotarpiui, neskiriant intensyvios priežiūros. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 7 dalimi, 6 dalies 7, 10 punktais, A. V. įpareigotinas arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu 1) neišeiti iš namų laikotarpiu nuo 22 val. iki 5 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 2) tęsti dirbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą per 11 mėnesių nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl civilinio ieškinio

Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Toks asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Taigi BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Taip pat turi būti nustatyti neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų bei kilusios žalos.

Ikiteisminio tyrimo metu UAB (duomenys neskelbtini) atstovas A. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos 2 000 eurų turtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad 2025 m. gegužės 29 d. apie 8 val. ryto, Merešlėnų k., Pagirių sen., Vilniaus r., buvo pastebėta, jog iš eksploatacijoje esančio ekskavatoriaus buvo pavogta apie 50 l dyzelinio kuro. Vagystės metu taip pat buvo sugadintos šios detalės: kuro bako rakinamas dangtelis; kuro siurblys; variklio tepalo alsuoklis; aušinimo sistemos perpildymo apsauga. Šių detalių bei pavogto kuro vertė sudaro apie 900 Eur. Dėl įvykio taip pat patyrė papildomų išlaidų, susijusių su ekskavatoriaus prastova, transportavimu bei serviso paslaugomis, kurios sudaro 1 100 Eur. Bendra patirta žala sudaro 2 000 eurų (b. l. 39).

Perduodamas bylą nagrinėti teismo posėdyje 2025 m. spalio 21 d. nutartimi, teismas, be kita ko, nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš kaltinamojo ir papildomas 1 100 Eur išlaidas, kurias, pasak civilinio ieškovo, sudaro išlaidos susijusios su ekskavatoriaus prastova, transportavimu bei serviso paslaugomis. Tačiau teismui pateiktoje elektroninės baudžiamosios bylos medžiagoje nebuvo nė vieno dokumento, pagrindžiančio pastarųjų civilinio ieškovo prašomų priteisti išlaidų dydį. Analogiškai buvo pasisakyta ir apie minėtų civilinio ieškovo nurodomų sugadintų detalių vertę. Esant šioms aplinkybėms, civilinio ieškovo atstovas buvo įpareigotas pateikti teismui civilinio ieškinio dydį pagrindžiančius dokumentus, t. y. dokumentus, pagrindžiančius jo nurodytų sugadintų detalių – kuro bako rakinamo dangtelio, kuro siurblio, variklio tepalo alsuoklio, aušinimo sistemos perpildymo apsaugos vertę; galimai pagrobto kuro vertę; taip pat pagrindžiančius jo nurodomų išlaidų, susijusių su ekskavatoriaus prastova, transportavimu bei serviso paslaugomis, dydį. Teisiamasis posėdis, paskirtas 2025 m. lapkričio 4 d. neįvyko teismui negavus iš civilinio ieškovo atstovų reikalautų duomenų.

Teismui pakartotinai susisiekus su civilinio ieškovo atstovu, papildomai išsiuntus jam raštą, kuriame buvo nurodyta, kad jam nepateikus reikiamų duomenų, civilinis ieškinys bus išspręstas pagal byloje esančius duomenis (b. l. 137?138), 2025 m. lapkričio 19 d. byloje buvo gauti civilinio ieškovo pateiktas pranešimas kartu su prie jo pridėtais dokumentais. Minėtame pranešime A. P. nurodė, kad sugadintų detalių vertė be PVM yra 1 138,75 Eur. Pavogto kuro vertę, remdamasis rinkos kaina, nurodė 60 Eur. Taip pat nurodė ir, anot jo, jau patirtas bei dar būsimas išlaidas, t. y. operatoriaus darbo diena su atvykimu į objektą – 150 Eur, A. P. papildomas atvykimas į objektą siekiant ekskavatorių atstatyti iki tinkamo darbui stovio – 300 Eur, ekskavatoriaus transportavimas į servisą ir atgal į objektą – 678 Eur, serviso darbo valandos kaina – 60 Eur, remontas užtruks preliminariai 5 val., todėl išlaidos darbams – 300 Eur, administracinės ir kitos su vagystės administravimu ir žalos išieškojimu susijusios išlaidos – 500 Eur. Teismo posėdyje UAB (duomenys neskelbtini) atstovas A. P. nurodė, kad realios išlaidos yra didesnės, tačiau sutinka, kad jam būtų atlyginta ikiteisminio tyrimo metu jo nurodyta pinigų suma ? 2 000 Eur.

Civilinio ieškovo ieškinys tenkinamas iš dalies. Vykdydamas teismo įpareigojimą, A. P. pateikė išankstinę sąskaitą, kuri parvirtina jo išlaidų dydį dėl ekskavatoriaus sugadintų detalių, t. y. 1 138,75 Eur (b. l. 134). Pažymėtina, kad būtent šias sugadintas detales civilinio ieškovo atstovas buvo nurodęs ir ikiteisminio tyrimo metu. Taip pat teismo posėdžio metu patvirtino, kad sugadintų detalių kainos yra nurodytos oficialaus atstovo, į kurį ir planuoja kreiptis, kai gaus turtinės žalos atlyginimą. Teismo vertinimu, šis civilinio ieškovo pareikštas reikalavimas yra pagrįstas, byloje nustatyta, kad minėtos detalės nusikaltimo padarymo metu buvo sugadintos kaltinamojo, todėl šis reikalavimas tenkintinas. Analogiškai pasisakytina dėl reikalavimo priteisti 60 Eur pagrobto 50 l dyzelinio kuro vertę. Teismas sutinka su civiliniame ieškinyje nurodyta šio kuro rinkos kaina – 1,20 Eur už litrą, byloje yra nustatyta ir tai, kad kaltinamojo buvo pagrobtas toks kuro kiekis (su tuo sutinka ir pats kaltinamasis, nurodydamas, kad likęs kuras jo pagrobimo metu galėjo tiesiog išsipilti). Esant šioms aplinkybėms, iš kaltinamojo priteistina pagrobto dyzelinio kuro vertė – 60 Eur.

Minėta, kad UAB (duomenys neskelbtini) taip pat prašė priteisti iš kaltinamojo papildomas išlaidas, susijusias su ekskavatoriaus prastova, jo transportavimu, serviso paslaugomis, operatoriaus darbo diena su atvykimu į objektą, paties civilinio ieškovo atvykimu į įvyki vietą ir kitas su vagystės administravimu ir žalos išieškojimu susijusias išlaidas.

Teismų praktikoje yra nustatyta, kad dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas. Taikant BPK nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pareiškimą ir nagrinėjimą, būtent BPK 7 straipsnyje įtvirtintą taisyklę, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, BPK 113 straipsnio nuostatas apie ieškinio įrodinėjimą, tampa akivaizdu, jog nustatant ieškinio dydį esminę reikšmę turi paties nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) pozicija, kurią jis turi pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84-648/2019).

Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Didesnių, nei faktiškai asmuo patyrė, nuostolių atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad žala nėra preziumuojama, todėl jos dydį privalo įrodyti ieškovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-322/2008, 3K-3-127/2012).

Pažymėtina, kad šiuo atveju civilinio ieškovo atstovas, be teismo pirmiau aptartos vienintelės 2025 m. lapkričio 4 d. išankstinės sąskaitos, jokių duomenų, kurie pagrįstų pirmiau išvardintus jo nurodytus reikalavimus, jų dydį, o būtent dėl ekskavatoriaus prastovos, jo paties atvykimo į objektą, žalos administravimo ir kt., nepateikė, todėl teismas neturi galimybės objektyviai atlikti tikslų turtinės žalos įvertinimą, pasisakyti dėl šių pareikštų reikalavimų, jų dydžio pagrįstumo. Teismo vertinimu, aiškiai pagrįsti, dėl ko civiliniame ieškinyje yra nurodoma vienokia ar ne kitokia pinigų suma, negalėjo ir pats civilinio ieškovo atstovas. Antai, teismui paklausus, kodėl operatoriaus darbo diena su atvykimu į objektą yra įvertinta 150 Eur, o paties civilinio ieškovo atstovo papildomas atvykimas į objektą – 300 Eur, A. P. atsakė, kad jis tiek vertina tiek operatoriaus, tiek savo paties darbo laiką. Kuo remiantis yra nurodytos būtent tokios, o ne kitokios pinigų sumos civilinio ieškovo atstovas nurodyti negalėjo. Analogiškai pasisakytina ir dėl civiliniame ieškinyje nurodytos 500 Eur pinigų sumos, kuri yra įvardinta kaip administracinės ir kitos su vagystės administravimu ir žalos išieškojimu susijusios išlaidos. Patikslintame civiliniame ieškinyje taip pat yra minimos 678 Eur ekskavatoriaus transportavimo į servisą ir atgal išlaidos, taip pat jo remonto išlaidos – 300 Eur. Šių išlaidų dydžio civilinio ieškovo atstovas taip pat niekuo nepagrindė. Be to, nurodė, kad ekskavatorius šiuo metu veikia, grįžo į darbą sekančią dieną po įvykdyto nusikaltimo, po pietų. Remonto darbai buvo atlikti paties civilinio ieškovo atstovo įsigijus neoriginalią detalę, tačiau ateityje, norint šį ekskavatorių parduoti, reikės viską sutvarkyti servise. Teismas atkreipia dėmesį, kad be kita ko, šios civilinio ieškovo nurodytos išlaidos yra hipotetinės, t. y. jos, pasak paties A. P., galėtų atsirasti tik tuo atveju, jei civilinis ieškovas nuspręstų parduoti ekskavatorių. Tačiau tokių duomenų šią dieną nėra, priešingai, kaip minėta, byloje nustatyta, kad šią dieną ekskavatorius yra eksploatuojamas pagal paskirtį ir toliau. Minėta, kad civilinio ieškinio reikalavimai turi būti pagrįsti, taip kartu suteikiant ir kaltinamajam, kuris šioje baudžiamojoje byloje yra ir civilinis atsakovas, galimybę ginčyti jam pareikštą civilinį ieškinį, jo dydį. Sutiktina, kad civilinis ieškovas patyrė žalos dėl įvykdyto nusikaltimo, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad šios žalos dydis turi būti ne vien nurodomas civilinio ieškovo, tačiau pagrįstas jo pateiktais duomenimis, kurių, kai minėta, civilinio ieškovo atstovas teismui nepateikė.

Įvertinus nurodytas aplinkybes kaip visumą, teismas sprendžia, kad UAB (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant iš A. V. civilinio ieškovo naudai iš viso 1 198,75 Eur (1 138,75 Eur+60 Eur). Šie reikalavimai yra pagrįsti, nėra neproporcingai dideli, kaltinamasis jų neginčijo, pasižadėjo atlyginti padarytą turtinę žalą. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu A. V. teigė, jau atlyginęs 100 Eur padarytos turtinės žalos, šią aplinkybę patvirtino ir UAB (duomenys neskelbtini) atstovas, todėl UAB (duomenys neskelbtini) naudai iš kaltinamojo A. V. priteisiama 1 098,75 Eur suma nukentėjusiojo patirtai turtinei žalai atlyginti.

Dėl kitų procesinių klausimų

Kaltinamajam A. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – medžiaginės pirštinės, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 6 dalimis,

nusprendžia:

A. V. (A. V.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. V. (A. V.) paskirti galutinę – 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 7 dalimi, 6 dalies 7, 10 punktais, A. V. (A. V.) paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 11 (vienuolikos) mėnesių laikotarpiui, be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu 1) neišeiti iš namų laikotarpiu nuo 22 val. iki 5 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, 2) tęsti dirbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir 3) atlyginti nusikalstama veika padarytą 1 098,75 Eur turtinę žalą per 11 (vienuolika) mėnesių nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

UAB (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti UAB (duomenys neskelbtini) naudai iš A. V. (A. V.), iš viso 1 098,75 eurų (vieną tūkstantį devyniasdešimt aštuonis eurus 75 ct) patirtai turtinei žalai atlyginti.

A. V. (A. V.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktą turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – medžiagines pirštines, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.