Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-04-27 · Administracinė byla Nr. I1-2347-860/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-04-27
Bylos Nr.
I1-2347-860/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00488-2020-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Saulius Jakaitis (pirm.)
Pareiškėjas
V. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-2347-860/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00488-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 37.3; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 27 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Saulius Jakaitis,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas V. M. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo priteisti jam iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Nurodo, kad jis nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. balandžio 5 d. atlikinėjo bausmę (nuobaudą) Vilniaus pataisos namuose, 15 kameroje, kurioje neveikė ventiliacija, buvo vėdinama tik per langą, o patalpoje buvo drėgna ir tamsu. Pažymi, kad langą dengė dviejų eilių grotos, virš lango buvo stogelis, o priešais langą 1 metro atstumu – skardinė pasivaikščiojimo kiemelio tvora, tad tai stipriai ribojo tiek vėjo, tiek natūralios šviesos patekimą į kamerą. Nurodo, kad dėl šių priežasčių Vilniaus PN jam nebuvo suteikta galimybė gauti gryno oro. Taip pat pažymi, kad Vilniaus PN kamerose nebuvo tinkamai užtikrintas patalpų apšvietimas, t. y. į patalpą patekdavo labai nedaug natūralios dienos šviesos būtent dėl nepagrįstai daug įrengtų grotų ant langų, skardinės tvoros ir pan. Kamerose daugiausiai būdavo dirbtinis apšvietimas, nuo kurio pareiškėjui skaudėdavo galvą ir akis, taip pat ašarodavo akys, buvo jaučiamas diskomfortas, depresija. Nurodo, kad dirbtinio dieninio apšvietimo lempos buvo be apsauginių gaubtų, o tai, pasak pareiškėjo, yra nesaugi aplinka, nes įrenginiai kamerose turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Pažymi, kad Vilniaus PN būna atvejų, kai nuo pareigūnų durų trankymo dirbtinio dieninio apšvietimo lempos iškrenta, nes nėra apsauginių gaubtų, ir sudūžta ant valgomojo stalo ar gultų. Pareiškėjas pažymi, kad nesaugi aplinka dėl minėtų lempų be apsauginių gaubtų nuolat vertė jį jausti baimę, įtampą, stresą, dėl ko jis patyrė nepatogumus, išgyvenimus, dažnai depresuodavo, kadangi nesijautė saugus. Atkreipia dėmesį, kad taip jautėsi nuolatos, o ne vieną kartą ar tam tikru momentu, nes apsauginių lempų gaubtų nebuvo visą skundžiamą laikotarpį. Mano, kad viso to būtų buvę galima išvengti, jeigu Vilniaus PN administracija būtų veikusi taip, kaip privalėjo veikti pagal teisės aktus, todėl akivaizdu, kad atsakovas sąmoningai siekė ir pažeidė jo orumą bei nežmoniškai elgėsi su juo visą skundžiamą laikotarpį. Be to, pažeidimai nebuvo momentiniai, vienkartinio pobūdžio, priešingai, jie buvo sisteminiai. Taigi pareiškėjas, atsižvelgdamas į tai, kad laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. balandžio 5 d. Vilniaus PN jam neužtikrino tinkamo apšvietimo ir ventiliacijos, saugios aplinkos ir kt. sąlygų, prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 2 000 Eur neturtinės žalos.

Atsiliepimas

2. Atsakovo atstovas Vilniaus PN pateikė atsiliepimą, kuriame su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. balandžio 5 d. pareiškėjas atliko nuobaudą už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą kamerų tipo patalpoje Nr. 15. Atsakovas pažymi, kad visos Vilniaus PN patalpos, įskaitant ir kamerų tipo patalpą Nr. 15, įrengtos vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintomis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės, ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės). Atsakovas pabrėžia, kad visose Vilniaus PN kamerų tipo patalpose įrengti skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natūralų šių patalpų apšvietimą. Taip pat patalpose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, tačiau dėl objektyvių priežasčių neįmanoma užtikrinti, kad visos patalpos ar patalpose esantis inventorius nuolatos būtų tinkamos būklės; nurodo, jog patalpose pagal poreikį ir esamas finansines galimybes nuolatos atliekami remonto darbai. Atsakovas informuoja, jog Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus (toliau – ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras) specialistė 2019 m. vasario 20 d. atliko patikrinimą Vilniaus PN kamerų tipo patalpoje Nr. 15 ir nustatė, kad joje yra pakabintas dirbtinio apšvietimo šviestuvas, kurio konstrukcija numato apsauginį gaubtą, tačiau kontrolės metu apsauginio gaubto nebuvo. Taip pat patikrinimo metu nustatyta, kad lango stiklas buvo suskilęs, kas neatitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 134:2015; ir HN 134:2015), 12 punkto reikalavimo. Be to, kamerų tipo patalpoje Nr. 15 buvo išmatuota bendra dirbtinė apšvieta, kuri buvo 144 lx – 163 lx, kas neatitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 punkto reikalavimų. Kitų pažeidimų patikrinimo metu nenustatyta. Atsakovas akcentavo tai, jog Vilniaus PN patalpų būklė pirmiausia priklauso nuo jose laikomų asmenų elgesio. Dažnai patys nuteistieji, gyvendami gyvenamosiose patalpose, netausoja Vilniaus PN turto, jį niokoja ir sąmoningai blogina patalpų būklę, įskaitant ir šviestuvus, elektros instaliaciją, kitą inventorių. Kiekvienoje Vilniaus PN kamerų tipo patalpoje yra įrengta po du šviestuvus (pačioje kameroje, sanitariniame mazge įrengtas atskiras šviestuvas) su apsauginiais gaubtais. Šviestuvų įrengimas užtikrina patalpų dirbtinį apšvietimą, nustatytą Lietuvos higienos normoje HN 134:2015. Nuobaudas atliekantys nuteistieji nuolat ardo, laužo kamerose įrengtus šviestuvus. Šiuo konkrečiu atveju, patikrinus kamerą, buvo nustatyta, kad joje šviestuvai buvo be apsauginio gaubto. Tad akivaizdu, kad šioje kameroje šviestuvai nuteistųjų jau buvo nulaužti ir sugadinti. Todėl tik dėl pačių nuteistųjų tyčinių veiksmų ir buvo konstatuoti tam tikri neženklūs apšvietimo trūkumai kamerų tipo patalpoje Nr. 15. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistieji, gadindami patalpose esantį inventorių, siekia konkretaus tikslo, t. y. kreiptis į teismą, nurodant, kad jiems sukuriamos netinkamos kalinimo sąlygos įstaigoje, siekdami tokiais neteisėtais veiksmais iš valstybės pasipelnyti. Atsakovas pažymi, kad kartu su atsiliepimu pateikia Vilniaus PN 2019 m. kovo 18 d. raštą Nr. 9-1566 Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui, kuriuo informavo, kad 2019 m. vasario 27 d. ir 2019 m. vasario 28 d. patikrinimo akte nustatyti trūkumai buvo pašalinti iki 2019 m. kovo 14 d., ką įrodo ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atlikti patikrinimai bei surašyti pakartotinio patikrinimo aktai, kuriuose konstatuota, kad pažeidimų kamerų tipo patalpoje Nr. 15 nenustatyta. Taip pat atsakovas nurodo, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Vilniaus PN administraciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė. Atsakovo teigimu, įstaigoje pareiškėjas buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis kaip ir visi kiti asmenys, jokių išimčių, kurios pablogintų jo buvimą įstaigoje, nebuvo taikoma. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad Vilniaus PN administracija būtų sąmoningai siekusi jį kankinti, žeminti jo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Atsakovo nuomone, visos pareiškėjo skundo aplinkybės pagrįstos abstrakčiais teiginiais. Nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo reikalavimu atlyginti jam neturtinę žalą, kadangi vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti ir kitais tiesioginiais ar netiesioginiais įrodymais; šiuo atveju pareiškėjas nepagrindė, kokiais paskaičiavimais jam atsirado neturtinė žala ir nepateikė jokių dokumentų ar teisės aktų, kuriais galėtų pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos atsiradimo sumą. Todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir turi būti atmestas. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ar argumentų, jog skunde nurodytos aplinkybės padarė įtaką jo fizinei ar psichinei sveikatai. Atsakovas mano, kad Vilniaus PN administracija savo veiksmais nepažeidė jokių pareiškėjo teisių ir nepadarė jam jokios žalos, tad nėra pagrindo svarstyti neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui klausimo.

Šalies argumentai

3. Pareiškėjas pateikė rašytinius paaiškinimus, įvardijamus atsikirtimu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Byloje ginčas kilo dėl 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas V. M. kildina iš, jo nuomone, neteisėtų valdžios institucijos – Vilniaus PN, veiksmų, neužtikrinant jam tinkamo apšvietimo, ventiliacijos, taip pat saugios aplinkos (dirbtinio dieninio apšvietimo lempos buvo be apsauginių gaubtų), jam kalint kameroje Nr. 15 laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. balandžio 5 d.

5. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - ir LVAT) 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A525-1953/2013; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; ir kt.).

Pagal administracinių teismų praktiką, neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai – valstybės viešosios atsakomybės pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį esminė sąlyga, todėl šios sąlygos buvimas (nebuvimas) paprastai byloje nustatinėjamas pirmiausia (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 30 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A146-69/2012). Šios sąlygos nustatymas (nenustatymas) lemia, ar kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) nustatinėjimas CK 6.271 straipsnio kontekste yra teisiškai reikšmingas, nes, kaip jau minėta, nenustačius bent vienos iš minėtų trijų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-416-525/2017; 2016 m. balandžio 11 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-677-442/2016; 2013 m. gegužės 23 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A146-309/2013; ir kt.).

Dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo pasakytina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015; 2013 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai ir konkrečiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A525-197/2013; ir kt.).

6. Pareiškėjas nurodė, kad jis Vilniaus PN laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 12 d. iki 2019 m. balandžio 5 d. buvo patalpintas į kamerų tipo patalpą Nr. 15 (atlikinėjo nuobaudą). Atsakovo atstovas šių aplinkybių neginčija, tad jos laikytinos nustatytomis.

7. Kaip teigė pareiškėjas, netinkamos jo laikymo sąlygos be kita ko pasireiškė tuo, kad minėtoje kameroje Nr. 15 neveikė ventiliacija, o pačioje patalpoje buvo drėgna; taip pat pažymėjo, kad langą dengė dviejų eilių grotos, virš lango buvo stogelis, o priešais langą buvo skardinė pasivaikščiojimo kiemelio tvora, todėl šių objektų visuma stipriai ribojo vėjo patekimą į kamerą ir dėl to nebuvo galimybės gauti gryno oro.

Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.9 punktą kamerose turi būti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą; iš lauko ir vidinės pusės ant langų įrengiamos apsauginės grotos; lauko apsauginės grotos gaminamos iš skersinių plieninių juostų, į jas įstatant ne plonesnius kaip 1,4 cm skersmens plieninius strypus; grotų akutė negali būti didesnė kaip 30 x 15 cm; iš lauko pusės ant langų gali būti įrengtas metalinis tinklas.

Taigi, apsauginių grotų įrengimas yra numatytas minėtose Taisyklėse, jų įrengimas neprieštarauja nustatytiems pataisos įstaigų įrengimo reikalavimams. Tad vien jų buvimas jokių atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų nesąlygoja.

Taip pat Taisyklių 16.10 punkte nustatyta, kad kameros turi būti šildomos ir vėdinamos. Kameros vėdinamos per langus, išskyrus kameras, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Jeigu, eksploatuojant esamus inžinerinius tinklus, neužtikrinami šių Taisyklių 3 punkte nurodytose higienos normose nustatyti reikalavimai patalpų oro temperatūrai, santykinei drėgmei ir oro judėjimo greičiui, kameros gali būti aprūpinamos elektriniais oro šildytuvais ir ventiliatoriais.

Vertinant, ar sumontuotos apsauginės grotos bei kiti objektai šalia lango galėjo kaip nors pabloginti pareiškėjui laikymo sąlygas, ribojant gryno oro patekimą į patalpas, vėdinimą ir pan., visų pirma, pažymėtina, kad laisvės atėmimo vietų visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato anksčiau minėta Lietuvos higienos norma HN 134:2015. Pagal šios normos 16 punktą gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s. Lietuvos higienos normos Nr. HN 134:2015 17 punkte nustatyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą dėl pažeidimų, susijusių su ventiliacijos nebuvimu, netinkama oro temperatūra ir kt. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras atliko operatyvųjį patikrinimą kamerų tipo gyvenamojoje patalpoje Nr. 15, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, ir, be kita ko, nustatė, kad patikrinimo metu kameroje išmatuota santykinė oro drėgmė buvo 52 proc., o tai atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punkto reikalavimą. Be to, nustatė, kad kameroje Nr. 15 yra sudaryta galimybė vėdinti per langą, langas atsidarė ir užsidarė; be to, kameroje yra veikianti mechaninė vėdinimo sistema, kuri įjungiama koridoriuje paprašius budinčio pareigūno. Šios aplinkybės atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimą. Taip pat patikrinimo metu Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos specialistas nustatė, kad anglies dvideginio koncentracija kameros Nr. 15 patalpos ore buvo 1965 mg/m³, t. y. gerokai mažesnė nei teisės aktų reikalavimuose reglamentuota 9 000 mg/m³ vienkartinė didžiausia leidžiama anglies dvideginio koncentracija patalpų ore. Taigi, atlikus patikrinimą Vilniaus PN kamerų tipo patalpoje Nr. 15 pažeidimų dėl ventiliacijos, netinkamo vėdinimo ar drėgmės patalpose nenustatyta.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjas neįrodė, jog buvo laikomas netinkamomis sąlygomis šiuo aspektu, tad Vilniaus PN veiksmuose atitinkamai nenustatytas neteisėtumas.

8. Pareiškėjas dar teigia, kad ginčo laikotarpiu Vilniaus PN kameroje Nr. 15 nebuvo tinkamai užtikrintas patalpų apšvietimas dėl ko jam skaudėdavo galvą ir ašarodavo akys bei pan. Taip pat nurodo, kad dirbtinio dieninio apšvietimo lempos buvo be apsauginių gaubtų, taip nebuvo užtikrintos saugios jo laikymo sąlygos.

Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.7 punkte nustatyta, kad kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Kamerose turi būti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą (16.9 punktas).

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. (15 punktas). Be to, minėto teisės akto 12 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietos <...> ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.

Byloje nustatyta, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras 2019 m. vasario 27-28 d. patikrinimo aktuose be kita ko nustatė, jog Vilniaus PN kamerų tipo patalpoje Nr. 15 pakabintų šviestuvų konstrukcija numato apsauginius gaubtus, tačiau kontrolės metu jų nebuvo, be to, lango stiklas suskilęs, langas techniškai netvarkingas; šios aplinkybės neatitiko HN 134:2015 12 punkto reikalavimų. Taip pat patikrinimo metu išmatuota bendra dirbtinė apšvieta buvo 144 lx – 163 lx, kuri neatitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 punkto reikalavimo. Pažymėjo, kad Lietuvos higienos norma HN 134:2015 natūralaus apšvietimo koeficiento bei dirbtinio naktinio apšvietimo verčių nereglamentuoja, todėl Nacionalinio visuomenės sveikatos centras nėra įgaliotas šių aplinkybių vertinti. Nustatytus pažeidimus Vilniaus PN buvo nurodyta pašalinti iki 2019 m. kovo 14 d.

Vilniaus PN 2019-03-18 raštu Nr. 9-1566 „Dėl patikrinimo aktų“ (b. l. 34) informavo Nacionalinės visuomenės sveikatos centrą, kad nustatyti trūkumai yra pašalinti iki 2019 m. kovo 14 d. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, atlikęs grįžtamąjį patikrinimą kamerų tipo gyvenamojoje patalpoje Nr. 15, nustatė, kad 2019 m. vasario 27-28 d. patikrinimo aktuose nustatyti pažeidimai pašalinti, t. y. kameroje Nr. 15 išmatuota dirbtinė apšvieta buvo 283 lx, pakabinti šviestuvai buvo su apsauginiais gaubtais, lango stiklas nesuskilęs; pažeidimų nenustatyta (b. l. 30-33).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas nuo 2019 m. vasario 12 d. iki kovo 14 d. buvo laikomas netinkamomis sąlygomis, t. y. kameroje trūko šviesos, pakabintas šviestuvas buvo be gaubto, lango stiklas buvo suskilęs; nuo 2019 m. kovo 15 d. iki 2019 m. balandžio 5 d. minėtų pažeidimų nenustatyta. Tai lemia atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų konstatavimą nuo 2019 m. vasario 12 d. iki kovo 14 d., t. y. neužtikrinant teisės aktais reglamentuotų pareiškėjo laikymo sąlygų minėtais aspektais.

9. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodė, kad dėl aukščiau paminėtų pažeidimų jam dažnai skaudėdavo akis, galvą, be to, jautėsi nesaugus, patyrė nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, įtampą, stresą, depresiją. Dėl nurodytų išgyvenimų pareiškėjas prašo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

10. Remiantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis; neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje A-985-556/2018; 2017 m. liepos 5 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-548-602/2017; 2017 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017; 2017 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017; ir kt.). Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje tam tikrais atvejais nežymūs kalinimo sąlygų pažeidimai (tinkamo apšvietimo stoka, neužtikrinta švari aplinka, tinkama valgymui, keliolika valandų viršyta laikymo areštinėje maksimali trukmė ir pan.) neilgą laiko tarpą, netęstinių pažeidimų atveju, nelaikytini intensyviais, galinčiais sukelti pareiškėjui žymių neigiamų pasekmių, kurios galėtų būti vertinamos kaip neturtinė žala CK 6.250 straipsnio prasme (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 29 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-750-261/2017; 2017 m. kovo 29 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-504-756/2017; 2018 m. gegužės 30 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1400-575/2018).

11. Byloje nustatyta, minėta, kad pareiškėjas nuo 2019 m. vasario 12 d. iki kovo 14 d. buvo laikomas kameroje, kurioje nežymiai trūko šviesos, pakabintas šviestuvas buvo be gaubto, lango stiklas buvo suskilęs. Tačiau šitie pažeidimai nelaikytini reikšmingais, be to, jie truko palyginus neilgą laiko tarpą, t. y. apie vieną mėnesį; tad jie nebuvo ir negalėjo būti intensyvūs. Antra vertus, minėti pažeidimai iš esmės buvo nedelsiant pašalinti (pažeidimai nustatyti kovo 27-28 d., o pašalinti iki kovo 14 d.). Tai rodo, kad Vilniaus PN administracija reaguodavo į situaciją ir nedelsiant imdavosi reikiamų veiksmų. Taip pat nenustatyta, kad atsakovės atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis.

Byloje iš esmės nėra duomenų, patvirtinančių pareiškėjo teiginius dėl patirtos neturtinės žalos, jo neigiamų išgyvenimų ir pan. Pareiškėjo teiginiai, kad dėl netinkamo apšvietimo, taip pat dėl to, jog šviestuvas buvo be gaubto, jis patyrė depresiją, įtampą, stresą, yra vertintini kritiškai. Iš byloje esančios pareiškėjo Asmens sveikatos istorijos matyti, kad jis jau nuo 2012 m. įkalinimo įstaigoje nuolat lankėsi pas psichiatrą, skųsdavosi nuotaikų kaita, pykčiu, agresija, nemiga, vartojo vaistus ir pan. Tad nežymius laikymo sąlygų trūkumus susieti su tam tikrais pareiškėjo psichiniais nusiskundimais nėra jokio pagrindo. Be to, pareiškėjo medicininiuose dokumentuose nėra jokių įrašų apie jo nusiskundimą dėl akių skausmo, ašarojimo ir pan. Apskritai netikėtina, kad kameroje pakabintų šviestuvų buvimas be apsauginių gaubtų realiai galėjo pareiškėjui kelti kokį nors nesaugumo jausmą.

Taigi, konstatuotina, kad pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, jo argumentai dėl neturtinės žalos iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, niekuo nepagrįstais nusiskundimais, kurie dar be kita ko yra nedetalizuoti ir neindividualizuoti.

12. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, kuris, minėta, vertintinas kaip nežymus, trukmę ir intensyvumą, atsižvelgęs į aktualią teismų praktiką, sprendžia, kad nors šiuo atveju pareiškėjas dėl byloje nustatytų minėtų pažeidimų galėjo patirti tam tikrus neigiamus išgyvenimus, tačiau šie pareiškėjui galbūt kilę neigiami padariniai nagrinėjamos bylos kontekste nelaikytini pakankamai intensyviais; pareiškėjo išgyvenimai, teismo vertinimu, nepasiekė tokio masto ir intensyvumo, kad juos būtų galima pripažinti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme. Tad šiuo atveju nėra vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų – žalos, ir valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Be to, byloje nenustatytas ir priežastinis ryšys tarp byloje nustatytų pažeidimų ir pareiškėjo prašomos priteisti žalos (CK 6.247 straipsnis).

13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas; tad jis atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo V. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Saulius Jakaitis