Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-06-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-391-932/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2022-04-13Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-06-10Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-06-10
Bylos Nr.
1A-391-932/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-05502-2022-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Julita Dabulskytė-Raizgienė, Ugnius Trumpulis, Rasa Paužaitė
Nuteistasis
R. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-391-932/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05502-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.4.6.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Julitos Dabulskytės-Raizgienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos), Rasos Paužaitės ir Ugniaus Trumpulio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. balandžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo R. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. R. paskirtas laisvės atėmimas 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos didesnės bausmės dalies pridėjus dalį nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir R. R. paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė 8 mėnesiams ir 15 dienų.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, R. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teisė vairuoti transporto priemones 4 (ketveriems) metams, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. vasario 16 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš R. R. nuspręsta išieškoti automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 1 850 eurų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės

1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. R. pripažintas kaltu dėl to, jog 2022 m. vasario 16 d., apie 15.45 val., Ukmergėje, A. Smetonos g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi A4 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą M. R. vardu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai pirmojo pūtimo metu jo iškvėptame ore nustatyta 2,68 promilių etilo alkoholio koncentracija, o antrojo pūtimo metu nustatyta 2,09 promilių etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais R. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai ir prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. R. prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. balandžio 13 d. nuosprendį ir sušvelninti jo teisinę padėtį. Nuteistasis nurodo, kad visiškai pripažino kaltę, nuoširdžiai gailisi, pažymi, jog paskirta reali laisvės atėmimo bausmė jam trukdys tęsti individualią veiklą (sustojus veiklai, atsirastų skolos) ir mano, kad paskirtos bausmės vykdymas gali būti atidėtas arba jam turi būti paskirta piniginė bauda. Be to, apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl bausmių bendrinimo, t. y. apeliantas mano, kad bendrinant skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes buvo padaryta klaida (nesupranta, kaip prie laisvės atėmimo bausmės 4 mėnesiams pridėjus laisvės atėmimo bausmę 3 mėnesiams, galutinis bausmės laikas – laisvės atėmimas 8 mėnesiams ir 15 dienų). Taip pat, nuteistojo įsitikinimu, skundžiamu nuosprendžiu buvo nustatytas per ilgas uždraudimo vairuoti transporto priemones terminas, akcentuoja, kad teisė vairuoti jam reikalinga vykdant automobilių remonto veiklą. Pažymi, kad nuosprendyje nurodyta automobilio vertė – 1 850 eurų, neatitinka tikrovės, nes automobilis buvo pirktas už 500 eurų (tokia suma buvo nurodyta VĮ „Regitra“ pateiktoje sutartyje pirkimo – pardavimo sutartyje).

Atsiliepimas

3. Atsiliepimu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus prokuroras Darius Žvirblis prašo nuteistojo R. R. apeliacinį skundą atmesti.

3.1. Atsiliepime prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio nuostatų. Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas įvertino nuteistojo asmenybę, t. y. pastarasis teistas 5 kartus, naują tyčinį nusikaltimą padarė lygtinio paleidimo laikotarpiu, kas, prokuroro vertinimu, rodo, jog nuteistasis nedaro išvadų, nekeičia savo elgesio. Nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą, t. y. būdamas recidyvistu. Tai, kad nuteistasis prisipažino ir gailisi padaręs nusikaltimą, nesudaro pagrindo nei švelninti bausmę, nei taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Bausmės vykdymo atidėjimas galimas tik tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama. Dėl to kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

3.2. Prokuroro vertinimu, teismas, bendrindamas skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes, nepažeidė BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalių reikalavimų. Nuteistasis naują nusikalstamą veiką padarė po to, kai 2021 m. spalio 5 d. buvo lygtinai paleistas su intensyvia priežiūra, t. y. neatlikęs 5 mėnesių ir 15 dienų ankstesnės paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Lygtinio paleidimo laikotarpiu jis padarė naują nusikaltimą, už kurį skundžiamu nuosprendžiu jam buvo paskirtas laisvės atėmimas 6 mėnesiams, ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, sumažinta iki laisvės atėmimo 4 mėnesiams. BK 64 straipsnio 3 dalies pagrindu teismas dalinio sudėjimo būdu subendrino bausmes ir prie Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės – 5 mėnesių 15 dienų – pridėjo dalį, t. y. 3 mėnesius, skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės, dėl ko galutinė bausmė nuteistajam buvo paskirta laisvės atėmimas 8 mėnesiams 15 dienų.

3.3. Prokuroro vertinimu, teismas pagrįstai nustatė draudimą nuteistajam vairuoti transporto priemones 4 metams. Nuteistasis R. R. nusikaltimą padarė naudodamasis specialia teise, t. y. vairuodamas kelių transporto priemonę, jo padarytas nusikaltimas kėlė didelį pavojų transporto eismo saugumui, eismo dalyvių turtui, žmonių sveikatai ir gyvybei. Teismas, atsižvelgė ne tik į visų anksčiau paminėtų aplinkybių visumą, bet ir į paties nuteistojo R. R. asmenybę, nustatytą neblaivumo laipsnį (atsiliepime pažymima, kad R. R. už vairavimą neblaiviam jau buvo teistas ankstesniu teismo nuosprendžiu).

3.4. Dėl BK 72 straipsnio 5 dalies taikymo prokuroras pažymi, jog nuteistojo vairuotas automobilis pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone. Iš baudžiamojoje byloje esančios VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad nuteistojo vairuoto automobilio vidutinė kaina (su PVM) Lietuvoje yra 1 850 eurų. Byloje nėra jokių kitokių duomenų apie galimą automobilio vertę, jų nepateikė ir pats nuteistasis. R. R. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tokiu savo elgesiu ne tik sukeldamas didelį pavojų transporto eismo saugumui, bet ir eismo dalyvių turtui, žmonių sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismo sprendimas išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą yra pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. R. pirmosios instancijos teismo nuosprendį ginčija tik dalyje dėl jam paskirtos bausmės (prašant paskirti kitą bausmės rūšį arba atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, taip pat keliant klausimą, ar tinkamai subendrintos keliais nuosprendžiais paskirtos bausmės) ir baudžiamojo poveikio priemonių (pernelyg ilgo draudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones termino ir per didelės konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo). Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

5. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad individualizuojant bausmę visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-942/2018). Be to, nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra būtent pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai bei paskyrė aiškiai per griežtą ar per švelnią ir dėl to neteisingą bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019).

6. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu pripažino R. R. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Baudžiamasis įstatymas už šio nusikaltimo padarymą numato kelias bausmių rūšis – baudą, areštą ir laisvės atėmimas iki vienerių metų. Iš nuosprendžio matyti, kad skirdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, pirmosios instancijos atsižvelgė į nusikaltimo pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas), nuteistojo asmenybę (anksčiau ne kartą teistas, jokių išvadų nedaro, nusikalto lygtinio paleidimo laikotarpiu), atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes (numatytas BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte).

4. Iš to, kas aptarta anksčiau, matyti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atsižvelgė į byloje nustatytas ir bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nė vienos jų nesureikšmino. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis nei dėl parinktos bausmės rūšies, nei dėl jos dydžio. Nagrinėjamu atveju galima tik papildyti pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, akcentuojant, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu R. R. jau yra teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą. Be to, pastarajam praeityje buvo taikomi ir tokie baudžiamosios ar bausmių vykdymo teisės institutai kaip atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, bausmės vykdymo atidėjimas ar lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kuriais nuteistajam buvo parodytas pasitikėjimas, tačiau šio pasitikėjimo nuteistasis nepateisindavo, kritiškų išvadų dėl savo elgesio nepadarė ir vėl nusikalsdavo.

5. Nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka su jam paskirta bausme, vertina ją kaip per griežtą ir mano, kad jam turėtų būti skirta švelnesnė bausmė (bauda) arba atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas. Savo poziciją nuteistasis motyvuoja tuo, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, pažymi, kad dėl realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimo nutrūktų jo vykdoma individuali veikla. Nors iš byloje esančio SODRA duomenų bazės išrašo (b. l. 114-116) matyti, kad 2021 m. gruodžio 7 d. R. R. įregistravo individualią veiklą (pobūdis nenurodomas), tačiau iš išrašo negalima spręsti, ar individuali veikla yra vykdoma; kitų duomenų (pajamų deklaracijos, sąskaitų faktūrų ir pan.), kurie galėtų patvirtinti, jog individuali veikla yra vykdoma realiai, bylos medžiagoje nėra. Kita vertus, jei nuteistasis faktiškai ir vykdo individualią veiklą, tai nenusveria kitų skundžiamame nuosprendyje ir šioje nutartyje aptartų aplinkybių, kurios nuteistąjį apibūdina aiškiai neigiamai ir tuo pačiu patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadų dėl skirtinos bausmės pagrįstumą. Tuo tarpu kita nuteistojo apeliaciniame skunde minima aplinkybė – nuoširdus gailestis ir prisipažinimas kaltu padarius nusikalstamą veiką jau buvo įvertinta skundžiamame nuosprendyje, į šią aplinkybę buvo atsižvelgta ją pripažįstant nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl nėra pagrindo ją vertinti pakartotinai ir taip dar labiau švelninant paskirtą bausmę.

6. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, negalima daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas, nuteistajam R. R. parinkdamas bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, netinkamai įvertino bausmės skyrimui aktualias aplinkybes ir skyrė aiškiai per griežtą bausmę, juo labiau, kai bausmės dydis nustatytas mažesnis už sankcijoje numatytos šios bausmės rūšies vidurkį.

7. BK 64 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Šioje byloje nustatyta, kad R. R. 2021 m. spalio 5 d. buvo paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos, būdamas neatlikęs dalies Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, t. y. 5 mėnesių ir 5 dienų (b. l. 76-85). Naują nusikaltimą nuteistasis padarė 2022 m. vasario 16 d., t. y. dar nepasibaigus lygtinio paleidimo laikotarpiui. Už naujo nusikaltimo padarymą paskirta bausmė buvo mažesnė nei pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. lapkričio 26 d. nuosprendį likusi neatlikta bausmės dalis, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai prie Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies (5 mėnesių ir 15 dienų) pridėjo dalį bausmės, paskirtos skundžiamu nuosprendžiu (pridėti 3 mėnesiai), ir, priešingai nei skunde teigia nuteistasis, nepadarydamas klaidos pagrįstai paskyrė galutinę subendrintą 8 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmę.

8. Nuteistasis formaliai atitinka BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytas sąlygas, kurioms esant galima svarstyti bausmės vykdymo atidėjimo taikymą. Kita vertus, to paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad bausmės vykdymo atidėjimas galimas tik tuomet, yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Pažymėtina, kad įstatymas nedraudžia bausmės vykdymo atidėjimo taikyti teistam asmeniui, atitinkančiam BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, tačiau teismų praktikoje įtvirtinta, jog sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti prielaidų asmens nebaudžiamumui, formuoti nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-95-511/2022). Šioje nutartyje jau minėta, kad nuteistasis praeityje ne kartą teistas, taip pat ir už analogiško nusikaltimo padarymą, be to, yra duomenys ir apie užsienio valstybėje padarytą teisės pažeidimą, jam buvo taikytas tiek atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, tiek bausmės vykdymo atidėjimas, galiausiai ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau apeliantas visais atvejais ignoravo jam parodytą pasitikėjimą ir vėl grįžo prie nusikalstamų veikų darymo. Visas ankstesnis jo elgesys rodo aiškų polinkį nusikalsti ir, priešingai, byloje nėra pakankama duomenų, leidžiančių spręsti, kad nuteistasis deda dideles ir nuoširdžias pastangas pakeisti savo gyvenimo būdą ir BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai galėtų būti įgyvendinti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

9. Teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalys). Nagrinėjamu atveju nuteistasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones, todėl pirmosios instancijos paskyrė jam minėtą baudžiamojo poveikio priemonę ir uždraudė naudotis teise vairuoti transporto priemone 4 metus, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. vasario 16 d. Sprendžiant, ar konkrečiu atveju toks nustatytas terminas yra proporcingas, atsižvelgtina į nustatytą nuteistojo neblaivumą, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis tokia teise, nuteistojo asmenybę. Šioje byloje nuteistajam antrojo patikrinimo metu buvo nustatytas 2,09 promilių neblaivumas. Apeliantas sėdo prie automobilio vairo būdamas išgėręs didelį kiekį stipraus alkoholio (duodamas parodymus teisme nurodė su draugų kompanija išgėręs apie 0,5 l butelio degtinės) ir aiškiai suprasdamas, kad yra neblaivus. Be to, kaip jau ne kartą minėta, jis ir anksčiau yra teistas už vairavimą esant neblaiviam (už tai nuteistajam jau buvo taikytas draudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metams 6 mėnesiams, teisę vairuoti transporto priemones šis vėl įgijo tik 2021 m. gruodžio 22 d. (b. l. 23)). Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis nėra drausmingas eismo dalyvis, savo specialiąja teise vairuoti transporto priemones naudojasi neatsakingai, yra linkęs šiurkščiai pažeisti KET, savo elgesiu kelia didelį pavojų kelių eismo saugumui, dėl ko nustatytas draudimo vairuoti transporto priemones terminas yra adekvatus ir proporcingas.

10. Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone gali būti pripažįstamas tik toks turtas, kurį kaltininkas sąmoningai naudoja nusikalstamai veikai daryti. Dėl to nusikalstamos veikos priemone paprastai pripažįstamas darant tyčines nusikalstamas veikas panaudotas turtas. Šiuo atveju nuteistasis, darydamas nusikalstamą veiką, panaudojo automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) be šio automobilio panaudojimo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymas būtų neįmanomas, todėl minėtas automobilis pagrįstai pripažintas nusikaltimo padarymo priemone. Kadangi automobilis nuosavybės teise nepriklausė nuteistajam, o BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytos aplinkybės, kai galima konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausantį turtą, nenustatytos, šiuo atveju pagrįstai spręstas klausimas dėl BK 72 straipsnio 5 dalies, numatančios galimybę iš nuteistojo išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, taikymo. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-279-1073/2020). Nors apeliantas nurodo automobilį pirkęs už 500 eurų, tačiau byloje nėra jokių tokius teiginius pagrindžiančių duomenų, kita vertus, pati pirkimo kaina savaime neatspindi transporto priemonės vertės. Pabrėžtina, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nevertina pirkimo – pardavimo sutarties šalių ir sąlygų sąžiningumo, tačiau net ir esant nuteistojo nurodomai sutarčiai su jo įvardinta kaina vadovautis ja nebūtų objektyvu. Daikto kaina nustatoma sutartiniais pagrindais tarp pardavėjo ir pirkėjo, šiems sutariant dėl kainos, kuri sutarties sudarymo momentu tenkina abi sutarties šalis, tačiau daikto kaina dažnai neatitinka tikrosios daikto vertės, nes ją gali lemti įvairūs veiksniai, sietini su perkamo ir parduodamo daikto savybėmis, konkrečia technine būkle, pirkėjo ir pardavėjo subjektyviais norais, finansine padėtimi, siekiu greitai nusipirkti ar parduoti, ryšiais su pardavėju ir pan. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog daugiau jokių duomenų, kurie būtų svarbūs nustatant konfiskuotino turto vertę nėra, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo, vadovaujantis VšĮ „Emprekis“ pažyma (b. l. 24), nustatyta ir iš R. R. išieškotina automobilio Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma (1 850 eurų) yra tinkama ir mažinti ją dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo.

11. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas anksčiau išdėstytas ir aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, šis teismas nepažeidė bausmių ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimą reglamentuojančių normų, nuteistajam paskyrė nusikalstamą veiką ir jo paties asmenybės pavojingumą atitinkančią bausmę, kurios vykdymo atidėti nebuvo teisinio pagrindo, taip pat priėmė pagrįstą sprendimą nustatydamas baudžiamojo poveikio priemonių terminą ir dydį. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija neturi pagrindo tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą ir jį atmeta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. R. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Julita Dabulskytė-RaizgienėRasa PaužaitėUgnius Trumpulis