Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. B. atstovo advokato Audriaus Biguzo atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-11148-775/2017 pagal ieškovo ieškinį T. B. dėl garbės ir orumo gynimo, paneigimo bei viešo atsiprašymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas P. B. (P. B.) Kauno apylinkės teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė įpareigoti atsakovę T. B. viešai žodžiu paneigti paskleistas žinias apie ieškovą, kad jis neva yra „didelis sukčius, žmogus, siekiantis naudos nusikalstamu būdu“, viešai žodžiu atsiprašyti ieškovo už garbės ir orumo įžeidimą bei įpareigoti atsakovę užtikrinti privalomą R. L., V. K., V. R. dalyvavimą nurodyto paneigimo bei atsiprašymo procese, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartimi konstatuoti ieškinio trūkumai: 1. ieškovas nenurodė atsakovės asmens kodo ir gimimo datos, todėl teismas nustatė, kad nėra galimybės nustatyti atsakovės asmens tapatybės, taip pat patikrinti gyventojų registro tarnybos ir valstybinio socialinio draudimo duomenų, kad galėtų užtikrinti tinkamą procesinių dokumentų įteikimą; 2. teismas taip pat konstatavo, kad ieškovas pažeidė pareigą tiksliai ir aiškiai nurodyti savo materialinį teisinį reikalavimą atsakovei, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką. Teismas, pasisakydamas dėl šio ieškinio trūkumo, nurodė, kad CK (nutartyje rašymo apsirikimas - nurodyta CPK) 2.24 straipsnio 1 dalis nustato pažeistų teisių gynimo būdus, t. y. asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą, ir konstatavo, kad ieškovo keliamų reikalavimų formuluotė neatitinka minėtų pažeistų teisių gynimo būdų, pažymėjo jo pareigą ieškinio pagrindą ir dalyką suformuluoti taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą ir kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos nagrinėjant bylą. Teismas konstatavo, kad ieškovas nenurodė, kaip konkrečiai turėtų būti paneigta informacija, kad atsiprašymo ir tam tikrų asmenų dalyvavimo užtikrinimo atsiprašymo procese įstatymas iš viso nenumato. Teismas pažymėjo, jog patenkinus ieškinį dėl garbės ir orumo, teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje turi būti nurodyta, kokios žinios apie asmenį neatitinka tikrovės, tų žinių paneigimo būdas ir terminas.2017 m. kovo 27 d. ieškovas pirmosios instancijos teismui pateikė patikslintą ieškinį, kuriame nurodė atsakovės T. B. asmens kodą ir pateikė tapačius reikalavimus, papildomai nurodydamas, kad teismo prašo pripažinti, kad paskleistos žinios, jog ieškovas yra aferistas – didelis sukčius, žmogus, siekiantis naudos nusikalstamu būdu, neatitinka tikrovės; taip pat papildomai nurodė, kad minėti reikalavimai turi būti įvykdyti Kauno apygardos teisme prie posėdžių salės Nr. 13 9 val. ryte per 1 darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. kovo 31 d. nutartimi konstatavo, kad ieškovas 2017 m. kovo 23 d. nutartyje nurodytų trūkumų nepašalino, ieškinį laikė nepaduotu ir nutarė grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teismas nurodė, kad tokios teisių gynimo priemonės, kaip atsiprašymas, CK 2.24 str. iš viso nenumato. Teismas pažymėjo, jog nėra galimybės teismo sprendimu įpareigoti žinių paneigimo procese dalyvauti asmenis tam tikroje vietoje tam tikru laiku, kurie nėra byloje šalis, o tik liudytojai.

Teismas pažymėjo, kad remiantis CPK 270 straipsnio 5 dalimi, rezoliucinėje sprendimo dalyje turi būti teismo išvada ieškinį patenkinti visiškai ar iš dalies, kartu išdėstant patenkinto ieškinio turinį, arba ieškinį atmesti. Nurodyta norma suponuoja rezoliucinės dalies aiškumą, nedviprasmiškumą, nes ji turi būti suformuluota konkrečiai ir trumpai, kad byloje dalyvaujantiems asmenims nekiltų neaiškumų dėl patenkintų ir atmestų reikalavimų turinio. Teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje privalo ne tik nurodyti, kokioje dalyje ieškinį tenkina, kokioje dalyje jį atmeta, bet ir aiškiai bei nedviprasmiškai suformuluoti rezoliucinę dalį patenkintų reikalavimų dalyje. Sprendimo rezoliucinėje dalyje bylose dėl garbės ir orumo gynimo, esant reikalavimui įpareigoti asmenį, paskleidusį tikrovės neatitinkančias žinias, tokias žinias paneigti, turi būti suformuluotas aiškus ir įgyvendinamas paneigimo būdas. Teismo vaidmuo šios kategorijos bylose nėra aktyvus, jis negali keisti ieškovo suformuotų ir priimtų nagrinėti reikalavimų, todėl šiuo atveju būtų priimtas faktiškai neįvykdomas teismo sprendimas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti 2017 m. kovo 31 d. nutartį ir ieškovo ieškinį Kauno apylinkės teisme priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Ieškinio reikalavimai buvo suformuluoti aiškiai ir tiksliai, kaip to reikalavo teismas. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. CK 1.138 straipsnis numato, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos ir kitais įstatymų numatytais būdais (CK 1.138 straipsnio 8 punktas).

Ieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimas neturi būti svarstomas ieškinio priėmimo stadijos metu. Teismas, padaręs išvadą, kad tam tikri ieškinio reikalavimai negali būti tenkinami, turi galimybę savo sprendime dėl to pasisakyti. Šiuo atveju teismas apskritai užkirto kelią ieškovui į teisminę gynybą. Ieškovas nurodė, kaip minėtos informacijos paneigimas turėtų būti pateiktas. Jeigu teismui iš bylos aplinkybių taptų aišku, kad galimybės įgyvendinti ieškinio reikalavimus nėra, teismas apie tai pasisakytų sprendime. Neaiškumas pačiam teismui dėl ieškinio reikalavimų negali apriboti asmens teisės į teisminę gynybą.

Remiantis CPK 5 straipsniu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti ir jos negalima apriboti ar paneigti, ši teisė negali būti suvaržoma, jos įgyvendinimas negali būti apsunkinamas, asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui konstatavus, kad ieškovas teismo nustatytu terminu nepašalino ieškinio trūkumų.

Lietuvos Respublik?s Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė pateikti teismui ieškinį. Tam, kad prasidėtų teisminis procesas, ieškinį (pareiškimą) būtina surašyti tinkamai.

Civilinės bylos iškėlimas teisme – tai savarankiška, pirmoji ir privalomoji civilinio proceso stadija, kurioje tikrinama, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, t. y. ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą ar ne. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, patikrina ar pateiktas ieškinys atitinka bendruosius procesinių dokumentų ir jų priedų formai ir turiniui keliamus reikalavimus, išvardytus CPK 111–114 straipsniuose, taip pat CPK 135 straipsnyje numatytus specialiuosius ieškinio reikalavimus. Nustatęs, kad ieškinys neatitinka formalių reikalavimų, susijusių su tinkamu teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu, vadovaudamasis CPK 115 straipsniu, teismas priima nutartį skirti ieškovui terminą trūkumams pašalinti (CPK 138 str.). Pagal CPK 115 straipsnio 3 dalį, jeigu procesinį dokumentą pateikęs asmuo pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną; priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

Asmuo, pateikdamas ieškinį dėl garbės ir orumo gynimo, turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą (CK 2.24 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškovas pateiktu pradiniu ieškiniu teismo prašė įpareigoti atsakovę T. B. viešai žodžiu paneigti paskleistas žinias apie ieškovą, kad jis neva yra „didelis sukčius, žmogus, siekiantis naudos nusikalstamu būdu“, viešai žodžiu atsiprašyti ieškovo už garbės ir orumo įžeidimą bei įpareigoti atsakovę užtikrinti privalomą R. L., V. K., V. R. dalyvavimą nurodyto paneigimo bei atsiprašymo procese, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas, remdamasis 2017 m. kovo 23 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi ir šalindamas ieškinio trūkumus, 2017 m. kovo 27 d. teismui pateikė patikslintą ieškinį, kuriame nurodė atsakovės T. B. asmens kodą ir pateikė tapačius reikalavimus, papildomai nurodydamas, kad teismo prašo pripažinti, kad paskleistos žinios, jog ieškovas yra aferistas – didelis sukčius, žmogus, siekiantis naudos nusikalstamu būdu, neatitinka tikrovei; taip pat papildomai nurodė, kad minėti reikalavimai turi būti įvykdyti Kauno apygardos teisme prie posėdžių salės Nr. 13, 9 val. ryte per 1 darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2017 m. kovo 31 d. nutartimi ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, konstatavęs, kad ieškovas nepašalino teismo nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų.

Ieškinio trūkumų šalinimo institutas (CPK 115 str., 135 str., 138 str.) sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimti pradinio ieškinio. Jis gali būti taikomas tada, kai dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kai pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 str.), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 str. 1 d.), nes proceso įstatyme įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę, ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2013-05-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2013).

Įstatyme ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas plečiamai taip, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Ieškinyje ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-07-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008). Iš pateikto ieškinio matyti, kad ieškovas aiškiai suformulavo ieškinio dalyką ir pagrindą, nurodo faktines aplinkybes, kuriomis grindžia materialųjį teisinį reikalavimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, nėra jokių esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, procesinių veiksmų atlikimui. Sutiktina su apeliantu, kad vieno iš reikalavimų pagrįstumas arba nepagrįstumas nėra kliūtis asmeniui kreiptis į teismą dėl, jo manymu, pažeistų teisių gynimo. Nesutiktina su teismo argumentu, kad ieškovas nepašalino 2017 m. kovo 23 d. nutartimi konstatuotų ieškinio trūkumų - nesuformulavo aiškių ieškinio reikalavimų, kurie atitiktų CK 2.24 straipsnyje numatytus pažeistų teisių gynimo būdus. Bet kokie ieškinio reikalavimų netikslumai galėjo būti šalinami parengiamojo posėdžio metu, o vienų ar kitų ieškinio reikalavimų pagrįstumas (nepagrįstumas) konstatuotas teismo sprendime. Teismas suvaržė ieškovo teisę ginti pažeistas teises, pažeidė CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą asmens teisę kreiptis į teismą, todėl CPK 115 straipsnio 3 dalyje nurodytos teisinės pasekmės – pateikto procesinio dokumento trūkumų nepašalinimo atveju grąžintas procesinis dokumentas jį pateikusiam asmeniui – taikytos nepagrįstai.

Esant nurodytoms aplinkybėms nustatytina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, todėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nes jo priėmimo klausimo sprendimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva (CPK 337 str. 1 d. 3 p., 338 str., 337 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 3 p.,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.