- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-29
- Bylos Nr.
- eI-9735-1114/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07078-2022-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Indrė Pukanasytė-Biekšė (pirm.)
- Atsakovas
- V. L.
- Pareiškėjas
- UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Indrė Pukanasytė-Biekšė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovui V. L. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir UAB „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras“) kreipėsi į teismą su prašymu iš atsakovo priteisti 94,40 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d., ir 15 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Pareiškėja nurodė, kad atsakovui rinkliava buvo apskaičiuota remiantis 2017 m. rugpjūčio 31 d. Biržų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-148 patvirtintais vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais, kurie pakeisti ir papildyti 2020 m. spalio 30 d. Biržų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-244 „Dėl Biržų rajono savivaldybės tarybos 2017 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo Nr. T-148 „Dėl Biržų rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodikos ir nuostatų patvirtinimo“ pakeitimu (rinkliavai, susidariusiai iki 2022-03-31 apskaičiuoti), ir 2022 m. sausio 31 d. Biržų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-23 patvirtintais vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais bei 2022 m. sausio 31 d. Biržų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-23 patvirtinta Biržų rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodika.
Atsakovui buvo siųsti vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimai bei įspėjimas dėl vietinės rinkliavos skolos sumokėjimo, tačiau atsakovas į raginimą nereagavo ir vietinės rinkliavos nemokėjo.
Atsakovas atsiliepimo į prašymą nepateikė. Atsakovui pareiškėjos prašymas su priedais įteikti teisės aktų nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. susidariusios 94,40 Eur dydžio nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo iš atsakovo.
Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktą, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Atliekų tvarkymo įstatymas) 25 straipsnį, komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms. Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas (toliau – ir Rinkliavų įstatymas) numato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (11 straipsnio 1 dalies 8 punktas), suteikia savivaldybės tarybai teisę savo sprendimu nustatyti vietinę rinkliavą ir tvirtinti vietinės rinkliavos nuostatus (12 straipsnio 1-2 punktai).
Taryba 2017 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo Nr. T-148 1.2 punktu patvirtino Biržų rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus, reglamentuojančius vietinės rinkliavos mokėtojų registro sudarymą, vietinės rinkliavos apskaičiavimą, vietinės rinkliavos surinkimą iš atliekų turėtojų, išieškojimą, apskaitą ir administravimą. Tarybos 2020 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. T-244 nuostatai buvo išdėstyti nauja redakcija, naujos redakcijos nuostatai įsigaliojo nuo 2021 m. sausio 1 d. 2022 m. sausio 31 d. Biržų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-23 „Dėl Biržų rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodikos ir nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai) Nuostatai buvo išdėstyti naujausia redakcija.
Nuostatų 1 punktas ir 2 punktas apibrėžia, jog dvinarė vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (toliau – ir Vietinė rinkliava) – tai Savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Biržų rajono savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) teritorijoje.
Vietinės rinkliavos administratorius – juridinis asmuo, kuriam Biržų rajono savivaldybė teisės aktų nustatyta tvarka pavedė administruoti vietinės rinkliavos surinkimą (Nuostatų 5.7 punktas), administratorius – UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras (Nuostatų 5.13 punktas, 2022 m. sausio 31 d. redakcijos Nr. T-23 – nuostatų 4.12 punktas).
Vietinės rinkliavos administratorius Nuostatų nustatyta tvarka organizuoja ir tvarko vietinės rinkliavos mokėtojų registravimą (Nuostatų 7 punktas, 2022 m. sausio 31 d.) redakcijos Nr. T-23 – 6 punktas), apskaičiuoja vietinę rinkliavą (Nuostatų 21 punktas, 2022 m. sausio 31 d. redakcijos Nr. T-23 – 20 punktas), organizuoja ir vykdo vietinės rinkliavos surinkimą (Nuostatų 36 punktas, 2022 m. sausio 31 d. redakcijos Nr. T-23 – 35 punktas), rengia mokėjimo pranešimus (Nuostatų 37 punktas, 2022-01-31 redakcijos Nr. T-23 – 36 p.), suėjus atsiskaitymo terminams administratorius identifikuoja skolininkus ir pradeda skolų išieškojimo procedūras (Nuostatų 50 punktas, 2022 m. sausio 31 d. redakcijos Nr. T-23 – 51 p).
Vietinę rinkliavą privalo mokėti visi fiziniai asmenys, gyvenantys arba kitu pagrindu teisėtai valdantys nekilnojamojo turto objektus Biržų rajono savivaldybės teritorijoje, ir visi juridiniai ir fiziniai asmenys, vykdantys ūkinę ir kitokią veiklą Biržų rajono savivaldybės teritorijoje (ankstesnių Nuostatų 35 p., vėlesnių – 34 punktas). Vietinės rinkliavos dydžius, susidedančius iš dviejų dedamųjų – pastoviosios ir kintamosios – tvirtina Biržų rajono savivaldybės taryba: pastovioji Vietinės rinkliavos dedamoji nustatoma visiems Savivaldybės nekilnojamojo turto objektų savininkams, nekilnojamojo turto objektų savininkų atstovams, nekilnojamojo turto naudotojams arba kitiems asmenims kaip nustatyta Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 1 dalyje (Nuostatų 22.1 punktas, 2022 m. sausio 31 d. redakcijos Nr. T-23 – 21.1 p.). Pastovioji Vietinės rinkliavos dedamoji nustatoma visiems Savivaldybės nekilnojamojo turto objektų savininkams, nekilnojamojo turto objektų savininkų atstovams, nekilnojamojo turto naudotojams arba kitiems asmenims, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 1 dalyje. Pastoviosios įmokos dalies nemoka negyvenamų statinių, registruotų Nekilnojamojo turto registre, savininkai ar jų įgalioti asmenys, kurių statinyje yra įvykusi ir (ar) nepašalinta statinio avarija arba statinių naudojimą sustabdė statinio naudojimo priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas vadovaudamasis Statybos įstatymo nuostatomis (2020 m. spalio 30 d. Sprendimo Nr. T-244 22.1. punkto pakeitimas). Kintamoji Vietinės rinkliavos dedamoji nustatoma savivaldybės nekilnojamojo turto objektų savininkams, nekilnojamojo turto objektų savininkų atstovams, nekilnojamojo turto naudotojams arba kitiems asmenims kaip nustatyta Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 1 dalyje, kuriems teikiama komunalinių atliekų paėmimo ir tvarkymo paslauga (Nuostatų 22.2 punktas, 2022 m. sausio 31 d. redakcijos Nr. T-23 – 21.2 punktas).
Metinis Vietinės rinkliavos pastoviosios dalies dydis nustatomas šių Nuostatų 1 priede nurodytą dydį (konkrečiai nekilnojamojo turto objektų kategorijai) padauginus iš nekilnojamojo turto apmokestinamo bendrojo ploto arba iš nekilnojamojo turto objektų skaičiaus (gyventojų naudojamiems garažų ir sodų paskirties objektams, netinkamiems naudoti objektams) (Nuostatų 25 p.). Kai naudojamasi individualiais konteineriais, metinis Vietinės rinkliavos kintamosios dalies dydis nustatomas Nuostatų 1 priede nurodytą konteinerio ištuštinimo kainą padauginus iš naudojamų konteinerių skaičiaus ir numatomo jų ištuštinimo dažnio. Atitinkamos talpos (tūrio) konteinerių ištuštinimo dažnis nustatomas atsižvelgiant į mišrių komunalinių atliekų susikaupimo normas bei nekilnojamojo turto objekte gyvenančių gyventojų skaičių, nekilnojamojo turto objekto plotą arba nekilnojamojo turto objektų skaičių. Kai naudojamasi kolektyviniais konteineriais, metinis Vietinės rinkliavos kintamosios dalies dydis nustatomas Nuostatų 1 priede nurodytą dydį (konkrečiai nekilnojamojo turto objektų kategorijai) padauginus iš gyventojų skaičiaus (gyvenamosios paskirties objektai) arba nekilnojamojo turto apmokestinamo bendrojo ploto arba iš nekilnojamojo turto objektų skaičiaus (gyventojų naudojamiems garažų ir sodų paskirties objektams, netinkamiems naudoti objektams) (Nuostatų 26 punktas, 27 punktas).
Maksimalus apmokestinamas gyvenamosios paskirties objektų plotas yra 100 m2 bendro ploto. Nepateikus tikslaus gyvenamosios paskirties objekto ploto, Vietinės rinkliavos dydis nustatomas pagal maksimaliai apmokestinamą plotą (100 m2) (Nuostatų 28 p.). 2022 m. sausio 31 d. redakcijos Nr. T-23 Nuostatų 28 punktas papildomai nurodo, jog, jeigu yra daugiau nei vienas gyvenamosios paskirties objekto savininkas ir bendrasavininkai Vietinę rinkliavą moka atskirai, apmokestinamas gyvenamosios paskirties objekto plotas kiekvienam savininkui paskaičiuojamas atskirai. Kiekvieno savininko maksimalus apmokestinamas gyvenamosios paskirties plotas negali viršyti 100 m2, tačiau esant daugiau nei vienam savininkui, bendras maksimalus apmokestinamas gyvenamosios paskirties objektų plotas gali būti didesnis nei 100 m2.
Nesumokėta vietinė rinkliava išieškoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1. straipsnį rinkliavos mokėjimas yra atsakovo (-ės) prievolė, kurią LR CK 6.59 straipsnis draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau ir – LVAT) jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad pareiga mokėti vietinę rinkliavą kyla dėl faktinės aplinkybės – komunalinių atliekų turėjimo. Naudodamasis konkrečiu objektu nepriklausomai nuo jo valdymo teisinio pagrindo asmuo sukuria komunalines atliekas, už kurių surinkimą jis privalo atsiskaityti (žr., pvz., 2016 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1867-556/2016). Taip pat LVAT praktikoje laikomasi teisės aiškinimo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-334/2014). Tik tokiu atveju, kai vietinės rinkliavos mokėtojas įrodo, t. y. pateikia objektyvius įrodymus, kad nėra sukūręs atliekų arba turi jo atžvilgiu priimtą sprendimą atleisti (suteikti lengvatą) nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, jis gali būti pripažintas neturintis pareigos mokėti vietinę rinkliavą (LVAT 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1867-556/2016).
Iš į bylą pateikto 2022 m. rugsėjo 30 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad atsakovui nuo 2015 m. sausio 1 d. nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), todėl atsakovas yra atsakingas už vietinės rinkliavos mokėjimą. Tai, kad atsakovas už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. nėra sumokėjęs prašomą priteisti vietinės rinkliavos skolą, patvirtina pareiškėjos į bylą pateikti rašytiniai įrodymai – įspėjimas, mokėjimo pranešimai, skolos pažyma. Pažymėtina, jog atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (CK 6.59 straipsnis). Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas tinkamai nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl pareiškėja įgijo reikalavimo teisę į prievolės įvykdymą (CK 6.38 straipsnis). Duomenų, kad atsakovui taikyta vietinės rinkliavos lengvata, byloje nėra.
Rinkliavų įstatyme, reglamentuojančiame aptariamus teisinius santykius, teisės normų, reguliuojančių senaties terminų taikymo klausimus, nėra įtvirtinta. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Kadangi šiuo nagrinėjamu atveju nėra įtvirtintos teisės normos, kuri tiesiogiai reglamentuotų senaties terminų taikymo klausimus teisiniuose santykiuose, kurie atsiranda vietinės rinkliavos srityje, remiantis Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 13 straipsnio 15 punktu ir 68 straipsniu, valstybės rinkliavai yra taikomos MAĮ nuostatos, įskaitant ir nuostatas dėl senaties termino taikymo, už kurį valstybės rinkliavos (mokesčio) administratoriui leidžiama apskaičiuoti ar perskaičiuoti valstybės rinkliavą (mokestį) jos mokėtojui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1852-552/2016).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl senaties nuostatų taikymo prašymams dėl vietinės rinkliavos apskaičiavimo yra nuosekli ir joje ne kartą konstatuota, jog senaties terminų klausimui šioje srityje spręsti pagal analogiją turi būti taikomos MAĮ nuostatos (žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012, 2015 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1498-442/2015, 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2488-602/2016). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (žr., pvz., 2005 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15-485/2005; 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015, 2015 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-807-602/2015, 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3088-662/2020).
Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 38, 68, 87, 100, 132, 139, 140 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 40-1 straipsniu įstatymo (toliau – Pakeitimo įstatymas) 4 straipsniu pakeista MAĮ 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Tačiau pagal Pakeitimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį MAĮ 68 straipsnio pakeitimai įsigalioja nuo 2020 m. sausio 1 d. ir pagal Pakeitimo įstatymo 10 straipsnio 6 dalį trejų metų senaties terminas netaikomas tais atvejais, kai mokesčių mokėtojų mokestinės prievolės iki šio Pakeitimo įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo jau buvo apskaičiuotos ir (ar) perskaičiuotos pagal iki šio įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo galiojusius mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminus. Iki Pakeitimo įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo galiojusiose MAĮ 68 straipsnio 1 dalies redakcijoje buvo nustatyta, kad jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos.
Byloje nustatyta, kad atsakovui 4,74 Eur vietinės rinkliavos skola už 2017 m. buvo apskaičiuota 2017 m. lapkričio 23 d. suformuotu mokėjimo pranešimu Nr. PRATC-87181 ir atsakovui adresuota atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto adresu: (duomenys neskelbtini), 18,95 Eur vietinės rinkliavos skola už 2018 m. buvo apskaičiuota 2018 m. kovo 30 d. suformuotu mokėjimo pranešimu Nr. PRATC-409345 ir atsakovui adresuota atsakovui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto adresu: (duomenys neskelbtini) Vadinasi, atsakovui vietinė rinkliava buvo apskaičiuota iki Pakeitimo įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo, t. y. galiojant MAĮ 68 straipsnio 1 dalies redakcijai, nustačiusiai, kad mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir 5 praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Taigi vietinės rinkliavos skolos apskaičiavimo procedūros yra pradėtos 2017 metais, tačiau nebaigtos, todėl šioms procedūroms pagal Pakeitimo įstatymo 4 straipsnio 6 dalies nuostatas yra taikomi iki MAĮ 68 straipsnio įsigaliojusio 2020 m. sausio 1 d., galioję mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo terminai.
Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos prašymas tenkintinas, pareiškėjai iš atsakovo priteisiant 94,40 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusios laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Sprendžiant klausimą dėl konkretaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio, ABTĮ 39–41 straipsnių nuostatų prasme priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., LVAT 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016). Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų, be kita ko, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), nustatyta tvarka.
Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, atsižvelgiama į tai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis, ar atitinkama proceso šalis nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, taip pat į teisingumo ir protingumo principus (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013, 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-195-442/2020). LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P858-104/2014 atkreipė dėmesį į tai, kad ekonomiškumo principas suponuoja byloje dalyvaujančių asmenų pareigą procesinius veiksmus atlikti racionaliai, taupyti savo ir kitų proceso dalyvių lėšas. Teismų praktikoje akcentuojama galimybė susigrąžinti tik pagrįstas ir racionalias išlaidas (žr., pvz., LVAT 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015, 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-98-520/2020).
Teisės į atstovavimo išlaidų atlyginimą neriboja proceso šalies statusas – viešojo administravimo subjektas, tačiau atstovavimo išlaidos gali būti atlyginamos šiam subjektui tik tais atvejais, kai jos buvo būtinos siekiant tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus, ir tai spręsdamas teismas turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, atstovo pasitelkimas buvo būtinas. Administracinių bylų teisenos įstatymas taip pat neriboja viešojo administravimo subjekto, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai. Nereti atvejai, kai iškilus sudėtingam teisiniam klausimui viešojo administravimo subjekto vidiniai resursai yra nepakankami, todėl tik profesionalus teisinis atstovavimas (advokato dalyvavimas) sudaro sąlygas tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus teisme (žr., pvz., LVAT 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008, 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-534-575/2018; LVAT 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-358-821/2022). Bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, tačiau šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., LVAT 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018, 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018; LVAT 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-358-821/2022).
Atsižvelgiant į LVAT formuojamą praktiką (LVAT 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-358-821/2022) šioje byloje konstatuotina, kad pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai gauti neatitinka būtinumo kriterijaus ir todėl tokių išlaidų atlyginimas nepriteistinas iš atsakovo – pareiškėja nepateikė konkrečių ir objektyviais duomenimis paremtų argumentų, sudarančių pagrindą manyti, jog ji nebuvo pajėgi savo interesus ginti teisme be advokato pagalbos arba jog kreipimasis į teismą be advokato pagalbos jai lemtų žymias papildomas sąnaudas, dėl kurių jos teisė į veiksmingą teisminę gynybą būtų apribota.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei ,,Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras“ iš atsakovo V. L., gim. (duomenys neskelbtini), 94,40 Eur (devyniasdešimt keturis eurus ir keturiasdešimt euro centų) nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių surinkimą tvarkymą laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d.
Kitą pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymo dalį atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Atsakovui V. L. teismo sprendimą šioje byloje įteikti viešo paskelbimo būdu, paskelbiant Nacionalinės teismų administracijos tinklalapyje Teismų pranešimų apie nagrinėjamas bylas skiltyje, esančioje adresu: http://www.teismai.lt/, tokio turinio pranešimą:
„Vilniaus apygardos administraciniame teisme (Žygimantų g. 2, 01102 Vilnius) 2022 m. gruodžio 29 d. rašytinio proceso tvarka išnagrinėta administracinė byla Nr. eI-9735-1114/2022 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovui V. L. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo. Teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-9735-1114/2022 priimtas 2022 m. gruodžio 29 d. Šio teismo pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklapyje diena laikoma teismo pranešimo apie teismo priimtą ir paskelbtą sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-9735-1114/2022, taip pat paties teismo sprendimo šioje administracinėje byloje V. L. įteikimo diena. Informacijos galima teirautis Vilniaus apygardos administracinio teismo bendruoju telefonu Nr. (8 5) 264 8703.“