Utenos apylinkės teismo sprendimas

2017-12-20 · Civilinė byla Nr. 2-1342-913/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-12-20
Bylos Nr.
2-1342-913/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolanta Gasparavičienė
Ieškovas
Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus
Atsakovas
R. T., D. S.
Išvadą teikia
Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Advokatai
Darius Karvelis
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-1342-913/2017Teisminio proceso Nr. 2-14-3-01059-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.6.; 2.3.5.2.1.; 3.2.6.1. (S)
ANYKŠČIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 20 d.Anykščiai
Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Gasparavičienė,sekretoriaujant Aleksandrai Gromadskai,

dalyvaujant ieškovo Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Laimai Zukienei,

atsakovo R. T. atstovui advokatui Dariui Karveliui,nedalyvaujant atsakovams D. S. ir R. T.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams D. S. ir R. T. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, institucija, teikianti išvadą Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Prašo neterminuotai apriboti D. S. motinos valdžią ir R. T. tėvo valdžią jų dukters E. T. atžvilgiu; priteisti iš R. T. išlaikymą E. T. po 100 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; pakeisti Anykščių rajono apylinkės teismo 2012-02-15 sprendimu Nr. 2-56-266/2012 priteistą išlaikymą iš D. S., jį padidinant iki 100 Eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš R. T. išlaikymo įsiskolinimą 800 Eurų E. T. nuo laikinosios rūpybos įsteigimo momento, t. y. nuo 2016-12-19, iki ieškinio padavimo teisme dienos, skaičiuojant po 100 Eurų kas mėnesį (8 mėn. x 100 Eur = 800 Eur); priteisti iš D. S. išlaikymo įsiskolinimą 400 Eurų E. T. nuo laikinosios rūpybos įsteigimo momento, t. y. nuo 2016-12-19, iki ieškinio padavimo teisme dienos, skaičiuojant po 50 Eurų kas mėnesį (8 mėn. x 50 Eur = 400 Eur); E. T. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo įsiteisėjimo nustatyti Aulelių vaikų globos namuose; priteisti iš atsakovų R. T. ir D. S. bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovo atstovė teismo posėdyje ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Teismui paaiškino, kad R. T. ir D. S. šeima skyriui žinoma nuo 2006 metų. Kai D. S. ir R. T. santykiai pašlijo, buvo sprendžiamas klausimas, su kuriuo iš tėvų turi gyventi poros nepilnametė dukra E. T., gim. (duomenys neskelbtini). Anykščių rajono apylinkės teismas 2008-07-23, civ. byloje Nr. N2-521-754/2008 patvirtino D. S. ir R. T. taikos sutartį, kuria E. T. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu R. T., iš D. S. priteisiant po 1 MGL išlaikymą dukrai E. T.. Anykščių rajono apylinkės teismo 2012-02-15, civ. byloje Nr. 2-56-266/2012 buvo pakeistas išlaikymo E. T. dydis, iš D. S. priteisiant po 250 Lt kas mėnesį (dabar atitinka 51 Eur). Išlaikymą vaikui mokėjo Vaikų išlaikymo fondas. Pažymėjo, kad R. T. tėvo valdžia ribojama ne pirmą kartą. Anykščių rajono apylinkės teismas 2002-02-27 sprendimu Nr. N2-105-02/2002 neterminuotai apribojo R. T. tėvo valdžią sūnui D. T.. Iki pilnametystės sūnus buvo močiutės S. T. rūpintinis (tėvas dėl valdžios apribojimo panaikinimo į teismą nesikreipė). E. T. apsigyvenus pas tėvą R. T., močiutės namuose, skyrius neturėjo pranešimų apie neigiamą R. T. gyvenimo būdą ir panašiai. Buvo gaunama pavienių signalų, kad mergina, besimokanti (duomenys neskelbtini), kelis kartus buvo pabėgusi iš namų, kad konfliktuoja su tėvu. Tėvas ieškodavo, bet niekas nesiaiškindavo, kodėl ji pabėgdavo. Buvo keletas D. S. (Š.) bandymų skambinti, sakyti, kad girtauja, bet jie gyvena miške, ir niekas nemato, kaip jie gyvena. Skyrius savotiškai supranta E. T. pabėgimus iš tėvo namų. Prie atsakovo R. T. pateikto atsiliepimo į ieškinį pridėta epikrizė, iš kurios matyti, kad merginai diagnozuota depresija ir prieš 1,5 metų ji buvo susibraižiusi rankas, prieš save pakėlusi ranką. Tai yra įrodymas, kad vaikui šiuose namuose buvo labai blogai ir kad ji augo psichologine prasme ir kitomis prasmėmis labai nesaugiai, labai neužtikrintai. E. T. protestavo prieš savo aplinką, sukurdavo neigiamą įvaizdį apie save, nes ji bėgo, galbūt nemokėjo išsakyti. 2016 m. lapkričio mėnesį E. T. nuvykusi pas motiną D. S. pasipasakojo apie dažnai tėvo namuose patiriamą fizinį smurtą bei apie seksualinę prievartą jos atžvilgiu. Ji kategoriškai atsisakė gyventi pas tėvą ir liko pas motiną D. S.. Buvo pradėti du ikiteisminiai tyrimai - dėl R. T. fizinio smurto E. T. atžvilgiu ir dėl pusbrolio J. G. taikytos seksualinės prievartos pusseserės E. T. atžvilgiu. R. T. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas. O dėl pusbrolio J. G. naudotos seksualinės prievartos vyksta bylos nagrinėjimas. Nurodė, kad kai E. T. atsisakė gyventi tėvo namuose, R. T. nekontaktavo su Vaikų teisių skyriumi, nieko nėra paaiškinęs per šiuos metus, kviečiamas neatvykdavo. E. T. nuo 2016 m. lapkričio mėn. liko gyventi pas motiną D. S.. Tačiau skyrius įvertinęs jos gyvenimo sąlygas, girtavimą, 2016-12-19 priėmė sprendimą, kad jai nevalia ten likti, kad mergaitė turi būti paimama iš šeimos, todėl buvo paimta ir apgyvendinta Aulelių vaikų globos namuose. Labai greitai sureagavo E. A., kuris greitai susitvarkė dokumentus, ir mergaitė išvažiavo gyventi pas jį į Panevėžį. 2017-10-18 situacija dėl rūpintojo pasikeitė. E. A. po nesutarimų su E. T. pareiškė atsisakantis ja toliau rūpintis. Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-10-19 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) E. T. laikinuoju rūpintoju paskirti Aulelių vaikų globos namai. Nei vienas iš tėvų nesusirūpino, neparodė jokios reakcijos. R. T. nepalaikė ryšio, nemokėjo išlaikymo, bei jokia kita forma vaiko nerėmė. Šį rudenį R. T. porą veiksmų padarė – kai buvo pakeistas rūpintojas, ir mergaitė apgyvendinta Aulelių vaikų globos namuose, paskambino auklėtojai ir išpasakojo kokia bloga yra mergaitė, kiek blogų darbų yra padariusi. R. T. apsilankė Auleliuose 2017 m. lapkričio 11 d. su tikslu – pareikalauti iš E. T., kad ji atsiimtų kaltinimus baudžiamojoje byloje, kitų interesų neturėjo. Jeigu atsakovas R. T. įrodytų, kad nėra pagrindo tėvo valdžią apriboti neterminuotai, skyrius sutiktų, nes vaiko statusui tai esminio skirtumo neturėtų, pagrindinis siekis – apginti vaiką. Pagrindas neterminuotai apriboti D. S. motinos valdžią dukters atžvilgiu - labai dažnas girtavimas, nesirūpinimas dukters interesais, tinkamų gyvenimo sąlygų nesudarymas, jos teisėtų interesų neužtikrinimas. D. S. nuolat atsiliepia neblaivi, ji pripažįsta, kad vartoja alkoholį ir vartos, toks yra žmogaus gyvenimo būdas, todėl prašo remtis Kupiškio rajono savivaldybės administracijos pateikta išvada. Kadangi E. T. 2018 m. kovo 16 d. sukanka 18 metų, skyrius mano, kad reikia tinkamai ginti vaiko interesus, tuo pagrindu kreipėsi į teismą, galvodami, kad reikia apriboti tėvams valdžią, priteisti išlaikymą bei išlaikymo įsiskolinimą, bei E. T. gyvenamąją vietą nustatyti Aulelių vaikų globos namuose.

Atsiliepimas

Atsakovas R. T. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su jam pareikštu ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad nesutinka su ieškinio dalimi, kuria prašoma neterminuotai apriboti jo kaip tėvo valdžią dukros E. T. atžvilgiu, priteisti išlaikymą bei išlaikymo įsiskolinimą, nustatyti gyvenamąją vietą su laikinuoju globėju E. A.. Mano, kad nėra nustatyta, kad jis visiškai nesirūpino savo dukra, kad dukra šeimoje patyrė fizinį bei seksualinį smurtą, ir kad jo veiksmai daro ypatingą žalą vaikui. Kad atsakovas nenaudojo fizinės prievartos buvo nustatyta atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-54897-16, kuris buvo nutrauktas nesurinkus duomenų, pagrindžiančių atsakovo kaltę. Tėvo pareigas atliko tinkamai, rūpinosi dukra, aprūpino ją materialiai, išlaikė, rūpinosi jos poreikiais, lavinimu, dvasine gerove, nuolat lankydavosi mokykloje, bendravo su socialine darbuotoja, niekada nebuvo nusišalinęs nuo tėvo pareigų vykdymo. Nesutinka ir su kita ieškinio dalimi, kad būtų priteistas išlaikymas, kadangi nėra pagrindo apriboti jo kaip tėvo valdžios, tačiau jei teismas nuspręs, kad dukros gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su E. A., atkreiptinas dėmesys, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai. Ieškinyje nurodytos išlaikymo sumos mokėti negali dėl objektyvių priežasčių – yra bedarbis, jokių pajamų negauna, darbo taip pat negali susirasti, kadangi turi vidurinį išsilavinimą, darbo birža siūlo sunkius fizinius darbus, o gydytojai dėl jo sveikatos sutrikimo – stuburo ligos, sunkaus fizinio darbo dirbti neleidžia. Nurodė, kad išlaikymo dydis turėtų būti mažinamas ir neturėtų būti priteistas išlaikymas daugiau kaip po 1 MGL (37,66 Eur) kas mėnesį. Prašo ieškinį dalyje dėl D. S. neterminuoto motinos valdžios apribojimo ir išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo spręsti teismo nuožiūra. Ieškinyje dėl neterminuoto R. T. valdžios apribojimo, E. T. gyvenamosios vietos nustatymo su laikinuoju globėju ir išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmesti.

Šalies argumentai

Atsakovo R. T. atstovas advokatas Darius Karvelis teismo posėdžio metu paaiškino, kad nesutinka su ieškiniu. Nurodė, kad tvirtų įrodymų bei aplinkybių dėl kurių galėtų būti neterminuotai apribota R. T. valdžia dukters atžvilgiu, nėra. Turėtų būti įrodyta, kad būtent tėvo konkretūs veiksmai darė ypatingą žalą vaiko vystymuisi, vaiko interesams, tėvas nesirūpino vaiku ir aplinkybė, kad nėra duomenų, kad ateityje gali pasikeisti situacija. Dėl fizinio smurto yra priimtas sprendimas, yra prokuroro nutarimas baudžiamojoje byloje. Fizinis smurtas nėra pasitvirtinęs, nes jeigu būtų pasitvirtinęs, byla būtų perduota į teismą ir R. T. būtų nuteistas. Jeigu ir buvo griežtesnio auklėjimo atvejis, tai taip pat nėra pagrindas neterminuotai apriboti tėvo valdžią. Dėl seksualinio smurto byla neišnagrinėta, nėra nustatyta ar buvo smurtas, ar ne. Kitas dalykas, ar R. T. apie seksualinį vaiko išnaudojimą žinojo. Pagal jo paaiškinimus, jis ir dabar netiki, kad vaikas buvo seksualiai išnaudojamas, mano kad to nebuvo. Tai reiškia, kad ankščiau jam ta aplinkybė nebuvo žinoma, todėl jį kaltinti, kad mergaitei gyvenant pas jį buvo seksualinis smurtas, negalima. Tie faktai nuo jo buvo slepiami. E. T. diagnozuota liga – depresija, taip pat nėra pagrindas tėvo valdžios apribojimui. Visų pirma, reikia įrodyti, kad depresija išsivystė dėl tėvo konkrečių veiksmų. Kaip teigia ieškovas, išoriškai matyti, kad R. T. kaip tėvas rūpinasi savo dukra, lankydavosi ir mokykloje ir ieškodavo, kai ji pabėgdavo iš namų. Atsakovas mano, kad jo namuose mergaitei gyventi buvo saugu, jokios fizinės bei seksualinės prievartos nebuvo, todėl mano, kad ieškinys yra nepagrįstas ir prašo jį atmesti. Taip pat mano, kad išlaikymas neturėtų būti priteistas. Atsakovo atstovas nurodė, kad šiuo metu atsakovas R. T. išlaikymo dukrai neteikia, tačiau kiek žinoma atstovui lankėsi Aulelių vaikų globos namuose, dukra galėtų gyventi pas atsakovą namuose.

Atsakovė D. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovei D. S. buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, bet ji į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo nepateikė, o iš atsakovės D. S. buvo gautas prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (b.l. 150), atsižvelgiant į vaikų interesus, byla išnagrinėta atsakovei nedalyvaujant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 str. 2 d.).

Institucija, teikianti išvadą Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad D. S. motinos pareigos neatlieka, neaugina savo dukros E. T.. Skyrius mano, kad ji pakeitusi gyvenimo būdą, turėjo galimybę susigrąžinti savo dukrą į šeimą. D. S. dėl aplaidumo ir abejingumo nesistengia įgyvendinti tėvų valdžios turinio, kuris apibrėžtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje. D. S. ne kartą buvo siūlyta gydytis nuo turimos priklausomybės alkoholio vartojimui, siekta, kad pakeistų gyvenimo būdą, apsigyventų socialiniame būste, teiktų išlaikymą dukrai. Tačiau D. S. kategoriškai atsisako vykdyti socialinio darbuotojo teikiamas rekomendacijas. Ji nededa pastangų ir nerodo noro susigrąžinti dukrą į šeimą. Vadovaujantis geriausių vaiko interesų pirmumo principu, mano, kad tikslinga apriboti motinos valdžią D. S. jos dukros E. T. atžvilgiu. Prašo bylą nagrinėti Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui nedalyvaujant (b. l. 147).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos medžiaga, ieškovo atstovės, liudytojų paaiškinimais nustatyta, kad E. T. gim. (duomenys neskelbtini), motina yra D. S. (Š.), tėvas R. T. (b.l. 8, 9). Anykščių rajono apylinkės teismas 2008-07-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-521-754/2008 patvirtino D. S. (Šakalienės) ir R. T. taikos sutartį, kuria E. T. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu R. T., iš D. S. priteisiant po 1 MGL išlaikymą dukrai E. T. (b. l. 65). Anykščių rajono apylinkės teismo 2012-02-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-56-266/2012, buvo pakeistas išlaikymo dydis E. T., iš D. S. priteisiant po 250 Lt kas mėnesį (dabar atitinka apie 51 Eur) (b. l. 63-64).

2016-12-20 Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) R. T. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl laikinosios rūpybos dukrai nustatymo (b.l 47). D. S. šeima nuo 2016-11-29 įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (b.l. 16). 2016-12-19 Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) E. T. laikinuoju rūpintoju paskirti Aulelių vaikų globos namai bei juose nustatyta E. T. laikinosios rūpybos vieta (b.l. 53). 2017-01-04 Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini)pakeistas E. T. laikinasis rūpintojas, juo tapo brolis E. A., gyv. Panevėžyje (b.l. 42). 2017-10-19 Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini)pakeistas E. T. laikinasis rūpintojas E. A., nuo 2017 m. spalio 18 d. laikinuoju rūpintoju paskirti Aulelių vaikų globos namai (b.l. 123).

2017-02-13 Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros (Anykščiai) prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas, kuriame R. T. buvo įtariamas dėl panaudoto fizinio smurto dukros atžvilgiu, nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę (b.l. 25-27). Socialinių paslaugų teikimo aktais, šeimos aplankymo aktais, globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktu, paaiškinimais, pokalbio aktais, posėdžio protokolais, Utenos apskrities VPK Anykščių r. PK tarnybiniais pranešimais bei Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros (Anykščiai) prokuroro nutarimu, nustatyta, jog D. S. ir R. T. šeimai nuo 2016 metų yra teikiamos socialinės paslaugos, ugdomi gebėjimai ir motyvacija gydytis nuo priklausomybės alkoholiui bei keisti gyvenimo būdą (b. l. 17,20-21, 23,25-27, 30-31, 34-36, 37-39,41, 44, 59-61). 2017 metais buvo gauta informacija, kad nepilnametė gali būti seksualiai prievartaujama ar prie jos seksualiai priekabiaujama, baudžiamoji byla, kurioje nukentėjusioji pripažinta nepilnametė E. T. šiuo metu nagrinėjama Panevėžio apygardos teisme (b.l. 152).

Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Tėvų pareiga dorai auklėti, prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti juos, sudaryti palankias sąlygas jų visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

CK 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytos sąlygos, kuomet ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams; piktnaudžiauja tėvų valdžia; žiauriai elgiasi su vaiku; daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; nesirūpina vaikais. Kiekvienu nustatytu atveju teismas gali priimti sprendimą riboti tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai. Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas, kurią ir prašo taikyti ieškovas. To paties straipsnio antra dalis numato, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokios priemonės turėtų būti taikomos tik išskirtinėmis aplinkybėmis ir ginant geriausius vaiko interesus, t.y. šių priemonių taikymą teismas pripažįsta išimtiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2008). Pažymėtina, kad teismas spręsdamas tėvų valdžios apribojimo klausimą, visų pirma turi atsižvelgti į šeimos santykių teisinio reglamentavimo principą – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, įtvirtintą tiek CK 3.3 str. 1 d., tiek Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d. bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 d. 1 p. Taip pat pažymėtina, kad tėvų valdžios ribojimo būdai – laikinai ar neterminuotai – nėra tolygūs. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra gerokai griežtesnė sankcija, o laikinas tėvų valdžios apribojimas suprantamas kaip prevencinė priemonė, skatinanti vaiko tėvus pakeisti gyvenimo būdą ir nustatomas konkrečiam laikui turint vilties, kad tėvai pasitaisys ir vėliau galės tinkamai auklėti savo vaikus.

Iš ieškovo atstovės bei liudytojų paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų akivaizdu, kad atsakovė D. S. savo pareigų, numatytų CK 3.155 str. 2 d., nepilnametei dukrai neatlieka. Atsakovė D. S. nededa pastangų pakeisti savo gyvenimo būdo, turi priklausomybę nuo alkoholio, neveikia vaiko naudai, neteikia priteisto išlaikymo, toleruoja smurtinę aplinką šeimoje, dėl ko negali užtikrinti vaiko saugumo ir teisėtų interesų. Tarp mergaitės ir atsakovės yra emocinis ryšys, tačiau atsakovė negeba užtikrinti dukros interesų, suteikti dukros interesams prioritetinės svarbos. Atsakovės D. S. visiškas nusišalinimas nuo vaiko auklėjimo, prižiūrėjimo, išlaikymo, negebėjimas užtikrinti tinkamų gyvenimo sąlygų dukrai bei jos teisėtų interesų neužtikrinimas, taip pat rodo, kad nepilnametė dukra negalėtų saugiai augti bei būti auklėjama ir prižiūrima atsakovės šeimoje. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė negali užtikrinti nepilnametės dukros interesų, gyvenimo sąlygų, materialinės ir dvasinės gerovės. Teismas nesurinko duomenų, jog padėtis artimiausiu metu gali pasikeisti. Todėl, atsakovės D. S. valdžia jos dukros E. T. atžvilgiu apribotina neterminuotai (CK 3.180 str. 2 d.).

Apribojus atsakovei neterminuotai motinos valdžią jos dukros E. T. atžvilgiu, jai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku išskyrus tai, kas prieštarautų vaikų interesams (CK 3.180 str. 3 d.). Tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus patys (CK 3.181 str.).

Atsakovo R. T. atstovas advokatas Darius Karvelis viso proceso metu nuosekliai laikėsi pozicijos, jog nesutinka su neterminuotu tėvo valdžios apribojimu R. T. jo dukters E. T. atžvilgiu. Iš ieškovo atstovės bei liudytojų paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų akivaizdu, kad atsakovas R. T. savo pareigų, numatytų CK 3.155 str. 2 d., nepilnametei dukrai neatlieka. Atsakovas R. T. nesirūpina dukters interesais, neužtikrina saugių gyvenimo sąlygų, nusišalina nuo tėvo pareigų vykdymo. Atsakovas ne vieną kartą buvo kviečiamas į Vaikų teisių apsaugos skyrių pokalbiui apie dukrą, tačiau nors pats nurodydavo laiką, kada galės atvykti, į skyrių neatvykdavo. Taip pat atsakovas neteikė išlaikymo savo dukrai. Teismo posėdžio metu buvo išklausyta E. T., kuri nurodė, jog jie su tėčiu nebendrauja, jai gyvenant Aulelių vaikų globos namuose jis vieną kartą ją aplankė, tačiau jį domino tik Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama byla, o konkrečiai, kad ji atsiimtų kaltinimus pusbroliui. Šių faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą laikinai riboti tėvo valdžia CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu. Tačiau byloje nenustatyta, jog atsakovas darytų ypatingą žalą dukters E. T. raidai ar visiškai ja nesirūpintų, nes kad dukra šeimoje būtų patyrusi fizinį smurtą neįrodyta, o byla dėl seksualinio smurto, E. T. galimai patirto gyvenant kartu su R. T. jo namuose, nėra baigta nagrinėti, todėl šie duomenys šios bylos nagrinėjimo metu nelaikytini įrodytais. Be to, atsižvelgiant į tai, jog atsakovas stengiasi integruotis į darbo rinką, susirasti darbą pagal individualios veiklos pažymą, vieną kartą buvo atvykęs aplankyti dukrą į Aulelių vaikų globos namus, teismas laiko, jog šiuo metu negalima daryti išvados, jog byloje nėra duomenų, kad esama padėtis gali nepasikeisti. Priešingai, atsakovui susiradus pastovų pajamų šaltinį, padėtis gali pasikeisti. Remiantis išdėstytu, teismas daro išvadą, jog šiuo metu pačios griežčiausios, išimtinės priemonės – neterminuoto tėvo valdžios apribojimo – taikymas atsakovui būtų neproporcingas ir neadekvatus nustatytiems pažeidimams, todėl taikytinas laikinas tėvo valdžios apribojimas R. T. jo dukters E. T. atžvilgiu.

Dėl laikino tėvų valdžios apribojimo termino

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gegužės 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015, išaiškino, kad nustačius laikiną tėvų valdžios apribojimą, šis apribojimas trunka tol, kol situacija pasikeičia ir apribojimo pagrindai išnyksta. Nors šiems pokyčiams įvykti yra reikalingas tam tikras laiko tarpas, bet paprastai jo trukmė sprendimo priėmimo metu nėra ir negali būti žinoma, tiek dėl aplinkybių, kurios turi pasikeisti, sudėtingumo, tiek dėl to, kad šių pokyčių buvimas ar nebuvimas priklauso nuo tėvų, kuriems tėvų valdžia apribota, noro ir pastangų. Kitaip tariant, tam, kad išnyktų tėvų valdžios apribojimo pagrindai, vien konkretus laikotarpis nėra pakankamas, nes, tėvams nesiimant veiksmų savo elgesiui pakeisti, net ir nustačius ilgą apribojimo terminą, teigiamas rezultatas nebus pasiektas. Tai sudaro prielaidą išvadai, kad joks konkretus laikino tėvų valdžios apribojimo terminas (dienomis, mėnesiais, metais) negali būti nustatomas, šis apribojimas gali būti panaikinamas ne suėjus kažkokiam terminui, o tik tada, kai išnyksta apribojimo pagrindu buvusios aplinkybės. Remdamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija šioje byloje suformulavo šią aktualią teismų praktikai teisės taikymo nagrinėjamoje byloje taisyklę: taikant CK 3.180 straipsnio 2 dalį ir laikinai apribojant tėvų valdžią, tokio apribojimo nustatymas neturi būti susiejamas su konkrečiu terminu. Laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, kai teismas, gavęs tėvų, kuriems apribota valdžia, ieškinį (CK 3.182 straipsnio 3 dalis), priima sprendimą konstatuodamas, kad išnyko pagrindai, dėl kurių laikinai apribota tėvų valdžia.

Nagrinėjamu atveju, vadovaudamasis šia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluota teisės aiškinimo taisykle, teismas šioje byloje nenustato konkretaus laikino tėvo valdžios apribojimo termino.

Dėl gyvenamosios vietos nustatymo

CK 3.183 straipsnio 4 dalis numato, kad priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo. Bylos medžiaga nustatyta, kad Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-10-19 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) pakeistas E. T. laikinasis rūpintojas E. A., nuo 2017 m. spalio 18 d. laikinuoju rūpintoju paskirti Aulelių vaikų globos namai. Aulelių vaikų globos namuose nustatyta nepilnametės E. T. rūpybos vieta (b.l. 123).

Atsižvelgiant į tai E. T. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko rūpybos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina Aulelių vaikų globos namuose.

Dėl išlaikymo priteisimo

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią (CK 3.195 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystymosi sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Jei tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikams vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas turi būti priteisiamas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas R. T. nuo 2016-12-19, kai nepilnametės E. T. laikinuoju rūpintoju paskirti Aulelių vaikų globos namuose bei juose nustatyta E. T. laikinosios rūpybos vieta, dukros neaugina bei jos materialiai neišlaiko. Ieškovas prašo priteisti iš R. T. išlaikymą dukrai E. T. po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Šis reikalavimas visiškai pagrįstas, galintis patenkinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius, nors yra ženkliai mažesnis, už valstybės skiriamą išlaikymą vaikui, augančiam vaikų globos namuose. Duomenų, apie atsakovo R. T. įdarbinimą, nėra. Atsakovas teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, kad jo materialinė padėtis bloga, ieškinyje nurodytos išlaikymo sumos mokėti negali dėl to, kad yra bedarbis, darbo susirasti negali, kadangi darbo birža siūlo sunkius fizinius, nekvalifikuotus darbus, o gydytojai dėl sveikatos sutrikimo – stuburo ligos sunkaus fizinio darbo dirbti neleidžia. Atsakovo manymu, išlaikymo dydis neturėtų būti priteistas daugiau kaip po 1 MGL (38 Eur) kas mėnesį. Nors atsakovas pateikė įrodymus apie savo turtinę padėtį, tačiau dokumentų, patvirtinančių jo sveikatos sutrikimą, dėl ko jis negali dirbti fizinio darbo teismui nepateikė, todėl ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo laikytinas pagrįstu ir vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu priteistinas po 100,00 Eur kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą 2017-08-21 dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.194 straipsnio 1 dalis, CK 3.198 straipsnio 1 dalis, CK 3.208 straipsnis).

Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovė D. S. neaugina nepilnametės dukros E. T. bei jos materialiai neišlaiko pagal Anykščių rajono apylinkės teismo 2012-02-15 sprendimą, civilinėje byloje Nr. 2-56-266/2012. Ieškovas prašė pakeisti Anykščių rajono apylinkės teismo 2012-02-15 sprendimu priteistą išlaikymą iš D. S. jo dukrai ir jį padidinti nuo 250,00 Lt (72,40 Eur) iki 100,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Įvertinus atsakovės pasyvų elgesį procese ir neteikimą duomenų apie savo turtinę ir sveikatos padėtį, teismas vadovaudamasis prioritetiniu vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu konstatuoja, kad ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis, CK 3.208 straipsnis).

Vadovaujantis CPK 282 straipsnio 2 dalies 2 punktu sprendimai dėl išlaikymo priteisimo vykdytini skubiai jiems dar neįsiteisėjus. Atsižvelgiant į tai, sprendimas šioje dalyje vykdytinas skubiai.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo R. T. išlaikymo įsiskolinimą 800 Eur E. T. nuo laikinosios rūpybos įsteigimo momento, t. y. nuo 2016-12-19, iki ieškinio padavimo teisme dienos, skaičiuojant po 100 Eurų kas mėnesį (8 mėn. x 100 Eur = 800 Eur). Bei priteisti iš atsakovės D. S. išlaikymo įsiskolinimą 400 Eur E. T. nuo laikinosios rūpybos įsteigimo momento, t. y. nuo 2016-12-19, iki ieškinio padavimo teisme dienos, skaičiuojant po 50 Eur kas mėnesį (8 mėn. x 50 Eur = 400 Eur).

CK 3.200 straipsnyje įtvirtintas išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo momentas. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda tada, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Už laikotarpį nuo išlaikymo neteikimo pradžios iki ieškinio pareiškimo dienos priteisiamas įsiskolinimas. Teismas negali priteisti įsiskolinimo daugiau nei už paskutinius trejus metus, skaičiuojant nuo dienos, kai pareikštas reikalavimas priteisti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas 54 “Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“ 13 punktas). Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3 straipsnis, 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-29 nutartis Nr. 3K-3-21/2007).

Bylos medžiaga nustatyta, kad nuo 2016-12-19 E. T. buvo nustatyta laikinoji globa Aulelių vaikų globos namuose (b.l. 53). Tačiau išlaikymas nepilnametei dukrai iš atsakovės D. S. buvo priteistas 2012-02-15 Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimu (b.l. 63-64), todėl ieškovo prašymas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš atsakovės D. S. yra nepagrįstas bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais atmestinas (CK 3.200 straipsnis, CK 1.5 straipsnis).

Įrodymų, kad minėtu laikotarpiu (nuo 2016-12-19 iki 2017-08-21) atsakovas R. T. teikė savo nepilnametei dukrai išlaikymą, pateikta nėra. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo R. T. priteistinas išlaikymo įsiskolinimas 800 Eur E. T. nuo laikinosios rūpybos įsteigimo momento, t. y. nuo 2016-12-19, iki ieškinio padavimo teisme dienos, skaičiuojant po 100 Eur kas mėnesį (8 mėn. x 100 Eur = 800 Eur).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas byloje yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, todėl iš atsakovų į valstybės biudžetą priteistinos valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos. Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu ieškovo procesinis elgesys procese buvo tinkamas, ieškovas kreipėsi į teismą, atstovaudamas nepilnamečio vaiko interesus, todėl bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo nepriteistinos atmestų reikalavimų daliai (CK 93 straipsnio 4 dalis).

Iš atsakovės D. S. priteistina 120,00 Eur žyminio mokesčio (už reikalavimą dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo – 100,00 Eur (CPK 80 str. 1 d. 5 p.), už reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo – 20,00 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas) bei iš atsakovės priteistina 8,40 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b. l. 2) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui R. T. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant išlaidas 100 procentų (b.l. 94-95), todėl bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis) ir valstybės patirtos 8,40 Eur išlaidos, susijusios su teismo procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 - 270 str., 402 str., 406 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Neterminuotai apriboti D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžią jos nepilnametės dukros E. T., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Laikinai apriboti R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią jo nepilnametės dukros E. T., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti nepilnametės E. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą Aulelių vaikų globos namuose, juridinio asmens kodas 190984532, iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo įsiteisėjimo.

Priteisti iš R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai E. T., a. k. (duomenys neskelbtini) po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą 2017-08-21 dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Pakeisti Anykščių rajono apylinkės teismo 2012-02-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-56-266/2012 priteistą išlaikymą ir priteisti iš D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai E. T., a. k. (duomenys neskelbtini) po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą 2017-08-21 dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 800,00 Eur (aštuonis šimtus eurų) išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukrai E. T., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 120,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų 00 centų) žyminio mokesčio ir 8,40 Eur (aštuonis eurus 40 centų) pašto išlaidų į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, arba LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, arba LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank a/s Lietuvos filialas, arba LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB ,,Citadele“ bankas, (įmokos kodas 5660).

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubai, sprendimo apskundimas nesustabdo jo vykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Jolanta Gasparavičienė