- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-26
- Bylos Nr.
- e2A-1625-390/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- M. B.
- Atsakovas
- B. L. M., D. U., R. U., A. U., R. M., G. U., G. Š.
- Trečiasis asmuo
- R. J. M., D. L. K.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rūtos Palubinskaitės.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. liepos 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-107-829/2020 pagal ieškovės M. B. ieškinį atsakovams B. L. M., D. U., R. U., A. U., R. M., G. U., G. Š. dėl žemės sklypo ribų nustatymo, ribų kadastro žemėlapyje patikslinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys R. J. M., D. L. K., išvadą byloje teikiant Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei miškų tarnybai, valstybės įmonei Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centrui „GIS-centras“, valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė M. B. prašė nustatyti ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. kadastro Nr. (duomenys neskelbiami) , esančio (duomenys neskelbiami), ribas: 7 053 m² žemės sklypo ribas pagal valstybės įmonės (toliau – VĮ) Valstybės žemės fondo Kauno žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus matininkės R. V. 2018 m. gegužės 18 d. parengtą 7 053 m² žemės sklypo planą (projektinis sklypo Nr. 184-1-1) ir 5 108 m² žemes sklypo ribas pagal VĮ Valstybės žemės fondo Kauno žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus matininkės R. V. 2018 m. gegužės 18 d. parengtą 5 108 m² planą (projektinis Nr. 184-1-2); įpareigoti atsakovą B. L. M. per teismo nustatytą terminą pašalinti jam priklausančius statinius – tvorą bei lauko tualetą iš 7 053 m² žemės sklypo (projektinis Nr. 184-1-1) per teismo nustatytą protingą terminą, o atsakovui B. L. M. per teismo nustatytą terminą to nepadarius už kiekvieną uždelstą dieną skirti atsakovui B. L. M. 100 Eur dydžio baudą bei priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 1,22 ha miškų ūkio paskirties žemė sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbiami), esantis (duomenys neskelbiami) (toliau – žemės sklypas 189). Jai nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas 189 ribojasi su žemės sklypais, kadastro Nr. (duomenys neskelbiami) (toliau – žemės sklypas 353), Nr. (duomenys neskelbiami) (toliau – žemės sklypas 198), Nr. (duomenys neskelbiami) (toliau – žemės sklypas 112), Nr. (duomenys neskelbiami) (toliau – žemės sklypas 196) ir Nr. (duomenys neskelbiami) (toliau – žemės sklypas 117). Atlikus kadastrinius matavimus buvo nustatyta, kad sklypą skiria kelias, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 ,,Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ 22 punkto nuostatomis buvo suformuoti du atskiri žemės sklypai – 0,7053 ha žemės sklypas, projektinio sklypo Nr. 184-1-1 (toliau – projektinis sklypas 184-1-1) ir 0,5108 ha žemės sklypas, projektinio sklypo Nr. 184-1-2 (toliai – projektinis sklypas 184-1-2). Projektinio sklypo 184-1-1 ir 184-1-2 (toliau abu kartu – žemės sklypas 189) ribos buvo nustatytos vadovaujantis Valstybinio miškotvarkos instituto 1998 m. birželio 11 d. parengtu ribų nustatymo abrisu ir vietovėje buvusiais (išlikusiais) riboženkliais. Kaip matyti iš VĮ Valstybės žemes fondo Kauno žemėtvarkos ir geodezijos skyriaus 2018 m. lapkričio 14 d. rašto Nr. S-12259, žemės sklypo šiaurinė riba buvo nustatyta pagal 4 m pločio kelią; rytinė žemės sklypo riba nustatyta nuo natūroje išlikusio seno riboženklio (projektinis sklypas Nr. 184-1-2, posūkio taškas Nr. 2) iki natūroje išlikusio seno riboženklio (projektinis sklypas Nr.184-1-1, posūkio taškas Nr. 7) ir nuo jo iki natūroje esančio seno riboženklio (projektinis sklypas Nr. 184-1-1, posūkio taškas Nr. 8); vakarinė sklypo riba nustatyta pagal žemės sklypo 198 ribą. Žemės sklypo 189 kadastrinių matavimų metu buvo nustatyta, kad žemės sklypo 189 ribos vietovėje praktiškai sutampa su nurodytomis Valstybinio miškotvarkos instituto 1998 m. parengtame ribų nustatymo abrise, tačiau nesutampa su nurodytomis Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje bei vėliau parengtuose žemės reformos žemėtvarkos projektuose. Dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų ir ribų patikslinimo buvo kreiptasi į Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šakių skyrių, tačiau 2019 m. sausio 10 d. raštu Nr. l8SD-151-(14.13.7) Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Šakių skyrius pasiūlytam žemės sklypo matavimo variantui su tikslinamomis žemės sklypo ribomis nepritarė, motyvuodamas tuo, kad gretimų žemės sklypų 198, 353 savininkai atsisakė suderinti vakarinę ir pietinę jos ir jų sklypus skiriančią ribą, o žemės sklypo 112 savininkas B. L. M. iš esmės nesutinka su nustatyta iš rytinės pusės žemės sklypo riba, kadangi pažeidžiamos jam priklausančios namų valdos žemės sklypo ribos. Į ieškovės nuosavybės teise priklausantį sklypą, ties posūkio taškais 7–8 patenka atsakovui B. L. M. priklausanti tvora. Be to, atsakovas B. L. M. be ieškovės sutikimo 2018 m. pasistatė ieškovei priklausančiame sklype laikiną statinį – tualetą. Todėl atsakovas įpareigotinas per teismo nustatytą terminą pašalinti jam priklausančius statinius – tvorą bei lauko tualetą.
Atsiliepimas
3. Atsakovas B. L. M. nesutiko su ieškinio reikalavimais. Atsikirtimuose nurodė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso 0,47 ha ploto namų valdos žemės sklypas – žemės sklypas 112, kurį jis paveldėjo iš tėvo B. M. M. pagal 2014 m. vasario 24 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 1699-7. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, žemės sklype 112 yra atsakovui nuosavybės teise priklausantys ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti pastatai/statiniai, kuriuos jis taip pat paveldėjo. Be to, Žemės sklype 112 1997 m. yra pastatyta tvora, statytojas – atsakovo tėvas. Tvora nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Visi minėti atsakovui priklausantys statiniai yra žemės sklypo 112 teritorijoje. atsakovui priklausančių statinių faktinis naudojimas susiklostė dar iki nuosavybės teisių atkūrimo į žemę: gyvenamojo namo, kiemo statinių (lauko tualeto, šulinio) – prieš 42 metus, o tvoros – prieš 22 metus, ūkinio pastato – prieš 16 metų. Žemės sklypo 112 geodeziniai matavimai pradėti 2004 m. ir jie buvo neužbaigti. Tokią situaciją 2005 m. atsakovas paveldėjo iš savo tėvo B. M. M.. Tad savo namo valdoje kaip savininkas nuo to laiko daiktus, želdinius ir laikinus statinius stato pagal savo poreikį. Šiuos veiksmus atliko nepažeisdamas namų valdos ribų, nes turėjo jo planą. 2015 m. atsakovas pradėjo žemės sklypo 112 naujus geodezinius matavimus. Tik šios procedūros metu išsirutuliojo netikėtas konfliktas dėl kertamų medžių. Iki paveldint žemės sklype 112 iš vakarų pusės buvo nusistovėjusi riba tik su vienu sklypu – žemės sklypu 353. Atsakovo tėvo, kaip ir atsakovo, nuosavybės teisė į žemės sklypą 112 (jo dalį) niekada nebuvo panaikinta, o ieškovė ar/ir pirminiai žemės sklypo 189 savininkai niekada nebuvo žemės sklypo 112 bendraturčiais. Tai reiškia, jog ieškovė be jokio teisinio pagrindo teigia, kad statyba įvykdyta ,,jai priklausančiame žemės sklype“ ir ,,be jos sutikimo“, nes nei atsakovo tėvas (kaip pirminis žemės sklypo 112 savininkas bei senos namų valdos naudotojas), nei pats atsakovas neprivalėjo derinti jokių veiksmų dėl statybų savo naudojamame, o vėliau ir nuosavame, žemės sklype su nebendraturčiais. Be to, kaip minėta, nei buvę žemės sklypo 189 savininkai, nei ieškovė, pagal 2012 m. kovo 27 d. Dovanojimo sutartį tapusi žemės sklypo 189 savininke, niekada nesikreipė nei į teismą, nei į kitas valstybines institucijas dėl galimai pažeistų jų teisės gynimo, o tai patvirtina, kad jie visi sutiko su žemės sklypo 112 ribomis bei ginčo statinių statyba. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovės ieškinio dalykas, t. y. reikalavimas dėl tvoros pašalinimo, suformuluotas ydingai, nes į naujai formuojamą 7 053 kv. m žemės sklypo (projektinis. Nr. 184-1-1) teritoriją galimai patenka tik dalis atsakovui priklausančios tvoros, bet ne tvora.
4. Atsakovai D. U., R. U., A. U., R. M., G. U. ir G. Š., prašydami ieškinį atmesti, atsikirtimus grindė tuo, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis (Registro Nr. (duomenys neskelbiami)) jiems nuosavybės teise priklauso 1,02 ha ploto namų valdos žemės sklypas 353, kurį paveldėjo iš V. U. pagal 2008 m. lapkričio 18 d. Paveldėjimo liudijimą Nr. 6809. Žemės sklypas 353 su esamosiomis ribomis buvo susiformavęs nuo seno. Žemės sklypo 353 ribos išliko nepakitusios. Gretimo Žemės sklypo 112 kadastriniai matavimai pradėti daryti 2004 m., atsakovų žemės sklypo 353 kadastriniai matavimai pradėti daryti 2015 m., o žemės sklypo 189 kadastriniai matavimai daryti 2018 m. Niekada nebuvo ginčų dėl ribų tarp jų ir su besiribojančio žemės sklypo 112 savininkais. Ginčų nebuvo ir su šiuo metu ieškovei priklausiančio 1,22 ha ploto miško Žemės sklypas 189 pirminiais savininkais. Ieškovė iš žemės sklypo 353 nepagrįstai reikalauja jai trūkstamo 685 m² žemės ploto. Abrise tarp taškų 3 ir 4 riba yra tiesi. Šiuo metu yra daromi nauji žemės sklypo 353 nauji kadastriniai matavimai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmai 2020 m. liepos 28 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės M. B. 5 560 Eur atstovavimo išlaidas bei 213,62 Eur kitas bylinėjimosi išlaidas atsakovui B. L. M. ir 112,86 Eur už procesinių dokumentų įteikimą valstybei.
6. Teismas nurodė, kad žemės sklypas 189 paženklintas vietovėje 1998 m. birželio 11 d. Tą dieną buvo surašytas Grąžinamos natūra žemės sklypų ribų paženklinimo–parodymo aktas ir nubraižytas Ribų nustatymo abrisas. Žemės sklypas 189 suprojektuotas (duomenys neskelbiami) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Marijampolės apskrities viršininko administracijos 2000 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 283ŽŠ „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto tvirtinimo“. Atlikus preliminarius matavimus, 2002 m. parengtas šio žemės sklypo planas. Žemės sklypo 189 ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos 2002 m. birželio 24 d. Marijampolės apskrities 2002 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. 84-14702 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiai (-ei) E. L. O.“ šis žemės sklypas buvo perduotas neatlygintinai nuosavybėn E. L. O., kuri savo nuosavybės teises 2002 m. rugpjūčio 10 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi, Notarinio registro Nr. 9432, perleido trečiajam asmeniui R. J. M., kuris 2012 m. kovo 7 d. dovanojimo sutartimi, notarinio registro Nr. 1490, perleido žemės sklypą 189 ieškovei M. B.. Ieškovei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas 189 ribojasi su žemės sklypais 353, 198, 112, 196 ir 117.
Šalies argumentai
7. Teismas nustatė, kad ieškovė kreipėsi į teismą CK 4.45 straipsnio pagrindu, nes tarp šalių kilo ginčas dėl žemės sklypų ribų. Pažymėjo, kad sklypo ribos pagal nuosavybės dokumentus yra neaiškios, nes palyginus žemės sklypo ribas pažymėtas Šakių rajono savivaldybės administracijos 2000 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 283ŽŠ bei pagal preliminarius matavimus nurodytomis ribomis kadastro žemėlapyje pastebima, kad žemės sklypo ribos ir konfigūracija minėtuose dokumentuose nesutampa.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas nurodė, kad byloje yra pateikti 2 žemės sklypo 189 abrisai, su ta pačia surašymo data – 1998 m. birželio 11 d., sudaryti to paties asmens – inžinierės J. J., tačiau viename abrise, kurį ieškovė naudojo žemės sklypo 189 kadastriniams matavimams, nurodytas žemės plotas – 1,30 ha, ir kraštinės ilgis tarp taškų 3 ir 4 – 203 m, o kitame abrise, kuris yra NŽT archyvinėje nuosavybės teisių atkūrimo byloje, žemės plotas – 1,22 ha, ir kraštinės ilgis tarp taškų 3 ir 4 – 187 m. Šiuo atveju būtent pastarasis abrisas, kuris yra NŽT archyvinėje nuosavybės teisių atkūrimo byloje, yra įstatymo nustatyta tvarka nenuginčytas ir laikomas galiojančiu. Nors ieškovė teigia, kad abrisas, kurio žemės plotas 1,22 ha yra taisytas, tačiau neprašė jo nuginčyti. Tai, kad abrisas yra taisytas neneigė ir NŽT atstovas. Jis teismo posėdžio metu paaiškino, kad tuo pačiu patikslinus linijos ilgį bei plotą projekto autorė J. J. ženklinusi sklypą parengė žemės sklypo kontūro ploto skaičiavimo žinialapį apskaičiuodama žemės sklypo plotą 1,22 ha. Žemės sklypo žinialapis netaisytas ir parengtas tą pačią ženklinimo dieną – 1998 m. birželio 11 d. Teisės aktuose nėra numatyta nuostatų dėl abriso taisymo. Teisės aktuose yra numatyta, kad savininkas būtų supažindintas, kuriam atkuriamos nuosavybės teisės su ribomis ir plotu ir konfigūracija. Iš abriso nėra aiškiai matyti, kad savininkas sutiko su taisymu, tačiau matininkė J. J. parengė žemės sklypui planą (mastelis 1:10 000) bei Marijampolės apskrities viršininko administracijos 2000 m. birželio 2 d. sprendimu projektą dėl nuosavybės teisių atkūrimo E. L. O.. Su šiais dokumentais: žemės sklypo planu ir sprendimo projektu dėl nuosavybės teisių atkūrimo Šakių skyriaus vedėjo pavaduotojas pasirašytinai supažindino E. L. O. įgaliotą asmenį R. J. M.. Žemės sklypo nurodyti linijų ilgiai netaisyti. Žemės sklypo konfigūracija atitinka linijų ilgius. Abriso, kurio žemės plotas 1,30 ha, pagrindu nebuvo rengiami jokie su šiuo žemės sklypu susiję paskesni dokumentai. Taigi teismas konstatavo, kad matininkės R. V. naudotas abrisas, kurio žemės plotas 1,30 ha, yra neturintis juridinės galios dokumentas ir juo matininkė negalėjo vadovautis.
9. Taip pat teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, matininkės plane nurodytas 7 taškas neturėjo būti pažymėtas, kadangi šio taško nėra pirminiuose dokumentuose.
10. Teismas sutiko su NŽT atstovo išvada, kad Šakių rajono savivaldybės administracijos 2000 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 283ŽŠ ribos žemės sklypo 189 įbraižytos netinkamai, kadangi patvirtinant žemėtvarkos projektą atsižvelgiama į paženklinimo aktą ir abrisą. Pagal abrisą ir žemės sklypo planą yra akivaizdu, kad prie mastelio 1:10 000 parengtos žemėtvarkoje ribos įbraižytos netinkamai.
11. Vertindamas matininkės R. V. paaiškinimus, kad buvo atsižvelgta į žemės sklypo 196 ribas, kurios nustatytos atlikus kadastrinius matavimus, teismas pažymėjo, kad vien ta aplinkybė, jog žemės sklypo kadastriniai matavimai yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, bylos aplinkybių kontekste nereiškia abu žemės sklypus skiriančios ribos aiškumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-443-701/2015). Taigi nustatant žemės sklypo 189 ribas remtis kito sklypo kadastriniais matavimais nebuvo jokio pagrindo.
12. Teismas, įvertinęs matininkės R. V. paaiškinimus, kad vadovavosi išlikusiais riboženkliais, bei NŽT atstovo pastebėjimus, kad riboženkliai gali būti perkelti, sunaikinti, bei trečiasis asmuo R. J. M. rašytinius paaiškinimus, kad dar 2003 m. apie žemės sklypo 112 riboženklių bei tvorų perkėlimą yra informavę A. V. raštiškai ir tie riboženkliai dar ir šiai dienai neatstatyti į savo vietą, sutiko su NŽT išsakytomis išvadomis.
13. Byloje šalių nurodytos aplinkybės dėl faktinio žemės sklypų naudojimo nesutampa. Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina atsakovo B. L. M. ir paneigia ieškovės nurodytas aplinkybes dėl faktinio žemės sklypų naudojimo (CPK 178 straipsnis). Vertindamas faktinę situaciją, aplinkybę, kad tvora, tualetas stovi iki šiol, kad ir pati ieškovė netiesiogiai patvirtino, kad ta žemės dalimi naudojasi atsakovas, t. y. stato laikinus pastatus, kerta medžius, teismas sprendė, kad šia žemės sklypo dalimi kaip savo, naudojosi ir naudojasi atsakovas. Pagal ieškovės žemės sklypo 189 planą, siūlomos žemės sklypų ribos neatitinka faktinio žemės sklypų naudojimo.
14. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovė nepateikė įrodymų (skaičiavimų), patvirtinančių, kad pagal jos siūlomą žemės sklypų ribų nustatymo variantą atsakovų žemės sklypai nesumažėja daugiau, nei teisės aktų leistina maksimali (ribinė) ploto paklaida.
15. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pateikta žemėtvarkos skyriaus išvada. Nors byloje yra pateiktas 2019 m. sausio 10 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šakių skyriaus raštas Nr. 18SD-151-(14.18.7.), tačiau šiame atsakyme nėra jokių duomenų, privalomų išvadai. Teismas 2019 m. spalio 31 d. įpareigojo NŽT pateikti kompleksinę išvadą, atitinkančią Kadastrinių nuostatų 21 punktą. Nacionalinės žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos Šakių skyriuje 2019 m. gruodžio išvadoje nurodė, kad NŽT išvada dėl žemės sklypų 112, 117, 189, 198, 353 pateikta NŽT 2019 m. liepos 23 raštu Nr. 18PD-12-(14.18.138 E). Teismas pažymėjo, kad NŽT 2019 m. liepos 23 išvada Nr. 18PD-12-(14.18.138 E) pateikta, nes šioje byloje NŽT yra išvadą teikianti institucija. Susidariusioje situacijoje matininkė negalėjo tęsti kadastrinių matavimų darbų, tačiau toks sprendimas nebuvo skundžiamas. Todėl, teismo vertinimu, matininkės R. V. parengti žemės sklypų planai nelaikytini tinkamais, nes atsakingai institucijai nepriėmus privalomo sprendimo kadastriniai matavimai nėra užbaigti ir jų pagrindu negalima paneigti byloje esančių dokumentų, kuriais remiantis buvo suformuoti ginčo žemės sklypai, taip pat, kad pakito ieškovei priklausančio žemės sklypo plotas.
16. Teismas ieškovės pagrindinį reikalavimą atmetė ir papildomai išsamiai dėl išvestinių reikalavimų nepasisakė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
15. Apeliaciniu skundu ieškovė M. B. prašo Marijampolės apylinkės teismo 2020 m, liepos 28 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti ieškovei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka bei priimti naujus įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, teigiamai atsakęs į klausimą (jog sklypo ribos nėra aiškios), teismas turi nustatyti sklypų ribas, vadovaudamasis CK 4.45 straipsnyje nustatytais kriterijais. Nagrinėjamu atveju teismas nors ir konstatavo, jog egzistuoja abi būtinos sąlygos CK 4.45 str. taikymui, tačiau ieškinį atmetė ir tuo pažeidė proceso koncentruotumo ir ekonomijos (CPK 7 straipsnis) bei visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principus (CK 1.2 straipsnis). Atmesdamas ieškinį teismas iš esmės nusišalino nuo teisingumo vykdymo ir ribų nustatymo pagal CK 4.45 straipsnį.
Žemesnės instancijos teismas
15.2. Teismas nustatęs, jog esami dokumentai – abrisai iš esmės prieštarauja vieni kitiems bei egzistuoja aplinkybės, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, netyrė ir nevertino reikšmingų ginčo sprendimui aplinkybių, susijusių su abrise padarytais taisymais, t.y. nevertino aplinkybių ar taisymai yra pagrįsti ir tikslūs, ar, pagal ženklinimo metu vietovėje paženklintas ribas apskaičiuojant sklypo 189 plotą, nebuvo padaryta ploto apskaičiavimo klaida, ar sklypo 189 rytinės ribos ilgis pagrįstai sutrumpintas nuo 203 m. iki 187 m., ar, pakeitus sklypo konfigūraciją, nebuvo pažeistos sklypo savininko teisės ir teisėti interesai. Teismas nepagrįstai suabsoliutino abrisą, esantį NŽT archyvinėje žemės nuosavybės grąžinimo byloje.
15.3. Teismo išvada, jog sprendžiant klausimą dėl sklypo ribų, negalima remtis išlikusiais riboženkliais, nes sklypo 189 ribas žymintys riboženkliais galėjo būti perkelti, yra grindžiama prielaidomis apie bylos aplinkybes. Teismas nevertino, kad ženklinant sklypą vietovėje, dalyvavo ne tik grąžintinos žemės savininkės O. L. O. atstovas R. J. M., bet ir kviestiniai asmenys - S. R. (Lekėčių miškų girininkas) ir V. U. (sklypo 353 tuometinis naudotojas), kurie su atliktu ženklinimu ir sklypo 189 (projektinis Nr. 184-1) ribomis, tuo tarpu ir su sklypo 189 rytinės kraštinės ilgiu - 203 m, sutiko. Tuo tarpu atliekant abriso, esančio NŽT archyvinėje žemės grąžinimo byloje, taisymą, jokie nauji ženklinimai vietovėje nebuvo atlikti, o tai reiškia, kad taisymai nebuvo derinami nei su O. L. O. ar jos atstovu R. J. M., nei su kviestiniais asmenimis. Vien ta aplinkybė, kad O. L. O. atstovas R. J. M. pasirašė ant vėliau rengtų žemės grąžinimo dokumentų, savaime nesuponuoja išvados, jog su pakeistomis sklypo (projektinis Nr. 184-1) ribomis ir sklypo konfigūracija jis sutiko.
15.4. Priešingai nei sprendė teismas, nustatant ieškovei priklausančio žemės sklypo ribas matininkė R. V. pagrįstai atsižvelgė į jau suformuoto ir NTR įregistruoto sklypo 196 ribas, kadangi ribos nėra nuginčytos ir vėliau formuojamas žemės sklypas turi būti derinamas su esama situacija, t. y. su pirmiau suformuoto žemės sklypo ribomis.
15.5. Priešingai nei sprendė teismas, šiuo metu esanti faktinė lauko tualeto ar ginčijamos tvoros (jos dalies) vieta, nesuteikia atsakovo B. L. M. parodymams pranašumo ir neįrodo, jog ginčo sklypo dalimi jis naudojasi teisėtai. Nagrinėjamoje byloje svarbi tik ta aplinkybė, kas faktiškai naudojosi ginčijama sklypo dalimi iki kylant ginčui tarp šalių, t. y. tarp ieškovės (o iki jai tampant savininke - tarp R. J. M.) ir atsakovo L. B. M.. Teismas nepagrįstai suabsoliutindamas aplinkybę dėl faktiškai stovinčios tvoros ir lauko tualeto, tačiau nevertindamas statinių pastatymo teisėtumo, padarė nepagrįstą išvadą, jog matininkės R. V. parengti planai neatitinka faktinio sklypo naudojimo, kadangi ginčo sklypo dalimi faktiškai naudojasi L.B. M..
15.6. Teismas konstatavo, jog žemės sklypo 189 ribos netinkamai įbraižytos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Šakiu rajono savivaldybės administracijos 2000 m. birželio 2 d. ?sakymu Nr.283ŽŠ, tačiau tokios savo išvados apskritai nemotyvavo. Tačiau tai tik dar kartą patvirtina aplinkybę, kad žemės sklypo ribos nėra aiškios ir, šalims nesutariant dėl ginčytinų sklypo ribų, teismo prerogatyva, remiantis CK 4.45 str. įtvirtintais kriterijais, sklypo ribas nustatyti.
15.7. Priešingai nei sprendė teismas, nors pirminiame sklypo 189 dokumente (abrise) tarpiniai riboženkliai nebuvo pažymėti, tačiau tai nepaneigia matininko teisės ir pareigos kadastrinių matavimų metu vietoje rastus riboženklius pažymėti.
15.8. Nenustačius, kad žemės sklypo 189 kadastro duomenys nustatyti ir (arba) atitinkami kadastro duomenų dokumentai sudaryti esmingai pažeidus teisės aktų reikalavimus, teismas neturėjo teisinio pagrindo pripažinti parengtus kadastrinius matavimus netinkamais.
15.9. Teismas nevertino oficialių rašytinių įrodymų - Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos pateiktų duomenų, ko pasėkoje padarė nepagristą, byloje surinktiems įrodymams prieštaraujančią, išvada, kad želdiniai žemės sklype 353 galėjo užaugti ir tapti medžiais, t. y. medžio krūmų želdiniai galėjo vėliau pereiti į kita kategoriją kaip miško kultūra.
15.10. Byloje yra duomenys, jog tiek sklypo 353, tiek ir sklypo 112 kadastriniai matavimai yra pradėti, tačiau nesutariant dėl gretimų sklypų ribų, jie nėra baigti. Atsižvelgiant į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose teismas turėjo pasiūlyti šalims (šiuo atveju atsakovams) atlikti kadastrinius matavimus, siekiant išsiaiškinti jų valdomos žemės plotą ir ribas, o esant reikalui pasiūlyti skirti ekspertizę, kurią atlikus būtų galima nustatyti kilusių nesutarimų priežastis ir išspręsti ginčą.
Atsiliepimas
16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas B. L. M. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. liepos 28 d. sprendimą nepakeistą, nenagrinėti bylos žodinio proceso tvarka ir atsisakyti priimti apeliantės naujus dokumentus, pateiktus su apeliaciniu skundu, priteisti iš ieškovės atsakovui visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Teismas priėmė pagrįstą ir teisingą Sprendimą, tinkamai įvertino į bylą pateiktus rašytinius įrodymus bei liudytojų ir institucijų, duodančių išvadas, parodymus bei išvadas, todėl sprendimo naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.
Šalies argumentai
16.2. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl jai priklausančio žemės sklypo Nr. 189 ribų nustatymo, teisės aktų nustatyta tvarka neužbaigusi administracinių procedūrų, susijusių su žemės sklypo Nr. 189 kadastrinių matavimų atlikimu, ir matininkui neturint teisės žemės sklypo Nr. 189 kadastrinius matavimus tęsti. Todėl ieškovės teismui pateikti dokumentai, remiantis kuriais ieškovė siekia nustatyti žemės sklypo Nr. 189 ribas, nelaikyti tinkamu pagrindu, remiantis kuriuo ieškovės keliamas ginčas dėl ribų nustatymo apskritai galėtų būti sprendžiamas pagal CK 4.45 straipsnio nuostatas.
16.3. Kadangi pagal nustatytas bylos faktines aplinkybes vertintina, jog ieškovės keliamas klausimas dėl jos žemės sklypo Nr. 189 ribų neišnagrinėtas ikiteismine tvarka, kaip numato teisės aktai, ieškovė kreipėsi į teismą prieš laiką.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų priėmimo
17. Kartu su apeliaciniu skundu ieškovė pateikė žemės sklypų išdėstymo schemą M 1:2000, jos ištrauką, žemės sklypų išdėstymo schemą kadastro žemėlapyje M 1:1000 bei prokuratūros nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Nurodė, kad pateikiami dokumentai yra susiję su bylai reikšmingų aplinkybių nustatymu ir vertinimu, o jų pateikimo būtinybė iškilo teismui priėmus neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
18. Pažymėtina, kad įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (CPK 180 straipsnis). Šis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2014). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovės prašomos prijungti žemės sklypų schemos, ištrauka bei prokuratūros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą nėra tiesiogiai susiję su šios konkrečios nagrinėjamos bylos dalyku, todėl juos priimti ir prijungti prie bylos atsisakoma ( CPK 314 straipsnis).
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
19. CPK 321 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus išimtis, nurodytas CPK 322 straipsnyje: jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis teismui neprivalomas (CPK 322 straipsnis). Taigi bylos šalies ar šalių prašymas nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teismo neįpareigoja. Žodinio proceso būtinumą ieškovė grindžia pirmosios instancijos teismo padarytais pažeidimais įrodymų vertinimo procese, bylos sudėtingumu. Kolegija pažymi, jog šalių pozicijos grindžiamos rašytiniais įrodymais, jos išsamiai išdėstytos procesiniuose dokumentuose, be to, šalys, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, turėjo galimybę duoti paaiškinimus žodžiu ir šią teisę realizavo. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti žodinio bylos nagrinėjimą būtinu, todėl ieškovės prašymas netenkinamas.
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
21. Apeliantė vienu iš apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nurodo tai, kad apylinkės teismas nagrinėdamas bylą tokio pobūdžio bylose, turėjo pasiūlyti šalims atlikti kadastrinius matavimus, siekiant išsiaiškinti jų valdomos žemės plotą ir ribas, o esant reikalui, pasiūlyti skirti ekspertizę, kurią atlikus būtų galima nustatyti kilusių nesutarimų priežastis ir teisingai išspręsti ginčą, tačiau teismas priimdamas sprendimą nesilaikė suformuotos teisminės praktikos tokio pobūdžio bylose, byloje nenustatė ir neišsiaiškino visų reikšmingų faktinių aplinkybių, neatskleidė bylos esmės ir tuo pažeidė procesinės teisės normas. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su tokia apeliantės apeliacinio skundo argumentacija.
22. Kasacinės instancijos teismas pasisakydamas dėl CK 4. 45 straipsnio, reglamentuojančio žemės sklypo ribų nustatymą, šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintą žemės sklypo ribų nustatymą teismine tvarka atvejus, kai kyla žemės sklypų savininkų ginčas dėl ginčytinų sklypų ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų yra pažymėjęs, kad pirmąją aplinkybę – kilusį žemės sklypų savininkų ginčą – paprastai įrodo kreipimosi į teismą faktas. Antrąją aplinkybę – sklypo ribų neaiškumą – gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems; nors dokumentai ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitos aplinkybės, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa arba jos nesutampa taip, kad eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus. Esant žemės sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, žemės sklypus skiriančios ribos buvimo vietos ir jos konfigūracijos nustatymas yra teismui įstatymo suteiktos kompetencijos įgyvendinimas. Jeigu žemės sklypus skirianti riba pagal žemės sklypų savininkų dokumentus neatitinka faktinio naudojimo, tai paprastai reiškia, kad vienas savininkas naudojasi didesniu žemės sklypo plotu, negu jam priklauso pagal žemės sklypo dokumentus, o kitas – mažesniu. Tokiu atveju yra pagrindas abejoti, ar žemės sklypų riba yra aiški.
23. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad tais atvejais, kai sprendžiant ginčą dėl žemės sklypo ribos nustatoma, jog dokumentuose nustatyta riba neatitinka faktiškai nusistovėjusio žemės sklypų naudojimo, tai faktinė riba yra vienas iš kriterijų, pagal kurį sprendžiama, kur turi būti nustatyta žemės sklypus skirianti linija iš esmės išsprendžiant šalių ginčą. Vis dėlto pagal CK 4.45 straipsnį, jo aiškinimą ir taikymo praktiką faktinis žemės sklypo naudojimas nėra vienintelis ir visada privalomas kriterijus, pagal kurį išsprendžiamas ginčas dėl žemės sklypo ribos nustatymo. Pagal CK 4.45 straipsnį ribos neaiškumas pašalinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus. Dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfigūracija gali būti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumą: pagal ribos išsidėstymą dokumentuose, atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, šulinius ir kt.); pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sąlygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus; pagal principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas būtų įmanomas, racionalus, kad ribos tikslinimu galutinai būtų išspręstas ginčas ir nebūtų sudaroma prielaidų ginčui kilti ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-453/2010).
24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl žemės sklypų ribų nustatymo, yra išaiškinęs, kad tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų persidengimų, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypą; sprendžiant kaimyninių žemės sklypų savininkų ginčus dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis, civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-539/2005; 2010 m. sausio 4 d. nutartis, civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-6/2010).
25. Esant gretimų sklypų ribų neatitikčiai, kiekvienu atveju būtina ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros ir negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito sklypo savininko interesų sąskaita. Gretimų sklypų plotas turi būti apskaičiuojamas ir jų riba nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininkų teises – abiejų sklypų plotas mažintinas po lygiai, t. y. leistina (ribinė) ploto paklaida taikytina abiem gretimiems sklypams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009).
26. Sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) yra vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausanti nuo konkrečių faktinių aplinkybių, ir tik įvertinus šių aplinkybių visetą sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios ir dėl to turi būti nustatinėjamos. Jeigu teismas sprendžia, kad riba pagal žemės sklypų ribas nustatančius dokumentus yra aiški, tai jis pasisako, pagal kokį dokumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartis, civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-195/2010).
27. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje kilus gretutinių žemės sklypų savininkų ginčui dėl žemės sklypų ribos nustatymo ir netenkindamas ieškovės ieškinio konstatavo, kad egzistuoja sklypo ribų neaiškumas, nes į bylą pateikti 2 žemės sklypo abrisai su skirtingais plotais ir kraštinėmis. Teismas pažymėjo, kad lyginant žemės sklypo ribas pažymėtas Šakių rajono savivaldybės administracijos 2000m. birželio 2d. įsakymu Nr. 283ŽS bei pagal preliminarius matavimus užneštomis ribomis kadastro žemėlapyje nesutampa žemės sklypo ribos ir konfigūracija. Teismas matininkės R. V. parengtų žemės sklypo planų nelaikė tinkamais, nes NŽT nepriėmė privalomo sprendimo, kadangi kadastriniai matavimai nebuvo užbaigti ir jų negalima paneigti byloje kitų esančių dokumentų, kuriais remiantis buvo suformuoti ginčo žemės sklypai, o taip pat pakito ieškovei priklausančio žemės sklypo plotas.
28. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad tik tinkamai ištyrus visas reikšmingas aplinkybes, teismas gali daryti išvadą, ar esamuose dokumentuose nustatytos žemės sklypo ribos yra neaiškios. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nevisiškai ištyrė byloje svarbius faktinius duomenis ir priimdamas sprendimą neatsižvelgė į tai, kad tiek sklypo 353, tiek ir sklypo 112 kadastriniai matavimai yra pradėti, bet nėra užbaigti. Pagal byloje esantį ir geodezininko S. Š. 2004m. parengtą žemės sklypo 112 planą, sklypo 112 šiaurinė riba yra prailginta iki 107,45 m ir įeina į ieškovei priklausantį sklypą 7,47 metrais. Vertinant nustatytas aplinkybes ir duotus šalių paaiškinimus galima spręsti, kad su sklypo 112 savininku ir iš esmės dėl to kyla ginčas. Kiti byloje duomenys patvirtina, kad 2019m. rugpjūčio 13d. NŽT patikrinimo aktu Nr. 18KAM-73524 įvertinusi UAB „Geodezininkai“ pateiktą žemės sklypo -112 kadastro byloje esančius duomenis nustatė, kad sklypo linijų ilgiai neatitinka teritorijų planavimo dokumento. Kitu 2019m. rugpjūčio 28s. patikrinimo aktu Nr. 18KAM-79802 NŽT nurodė, kad naujai pateiktame plane yra pakeisti linijų atstumai ir riboženklių Nr. 1 ir Nr. 3 vieta. Tai akcentuodama žemėtvarkos tarnyba pažymėjo, kad turi būti atliekamas naujas sklypo ženklinimas, o ribos neatitinka teritorijų planavimo dokumento. Taip pat bylą nagrinėjęs apylinkės teismas nepakankamai tyrė žemės sklypų išdėstymo schemas, kadastro žemėlapyje sklypų ribas ir plotus. Vertinant šiuos dokumentus galima spręsti, kad sklypų ribos ir plotai yra netikslūs. Apeliantė nurodo, kad nors sklypo 198 įregistruotas plotas yra 0,7 ha, kadastro žemėlapyje įbraižytas šio sklypo plotas – 0,7078 ha; sklypo 117 įregistruotas plotas 1,32, kadastro žemėlapyje įbraižytas plotas 1,3329ha; sklypo 112 plotas įregistruotas 0,47 ha, o kadastro žemėlapyje įbraižytas – 0,4887 ha; sklypo 353 įregistruotas plotas – 1,02 ha, o kadastro žemėlapyje yra įbraižytas – 1,0100 ha; sklypo 189įregistruotas plotas 1,22 ha, o kadastro žemėlapyje yra 1,1379 ha. Ieškovė savo apeliaciniame skunde teigia, kad nustačius sklypo 189 ribas pagal jos siūlomą žemės sklypų ribų nustatymo variantą, atsakovų žemės sklypai, išskyrus sklypą 353, nesumažės daugiau, nei teisės aktų leistina maksimali ploto paklaida ir jos nuomone sklypo 112 ir sklypo 117 savininkų teisės ir teisėti interesai nebus pažeisti. Nagrinėjant bylą šios faktinės aplinkybės nebuvo tirtos, teismas dėl jų nepasisakė, todėl spręstina, kad nagrinėjant bylą nebuvo nustatytos visos aplinkybės sprendžiant tarp šalių ginčą dėl žemės sklypo ribų nustatymo. Bylą nagrinėjęs teismas iš dalies priimdamas sprendimą rėmėsi prielaidomis ir tuo pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles ( CP{K 176-185 straipsniai).
29. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigą, ieškovas turi įrodyti, kad reikalaujama sklypų riba atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra tinkamiausia, o kita šalis turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka pateikti kitokį sklypų ribos nustatymo variantą ir jį pagrįsti ( CPK 178 straipsnis). Tačiau pažymėtina, kad žemė sklypų savininkų ginčai dėl žemės sklypo ribos nustatymo yra specifiniai ir bylos nagrinėjimo metu pateikti žemės sklypų planai ne visada atitinka ginčo šalių interesus. Tuo tarpu teismo pareiga, atsižvelgiant į ginčo šalių faktiškai valdomus žemės sklypus, turimus dokumentus, netikslumų tarp teisinės ir faktinės žemės sklypo ribos kilimo priežastis, priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, siekiant, kad nustatoma žemės sklypo riba būtų patogi gretutinių žemės sklypų savininkams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Ginčo šalys, įgyvendinančios savo teises bei atlikdamos pareigas, taip pat privalo veikti pagal tuos pačius principus. CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, neperžengiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Taigi įstatymas tiek iš nuosavybės teisinių santykių dalyvių, tiek iš teismo reikalauja laikytis interesų pusiausvyros principo, kartu, sprendžiant ginčą teisme, siekti galimų ginčų ir konfliktų pašalinimo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-291/2007; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-353/2009).
30. Pagal Kasacinio teismo formuojamą praktiką teismai tokio pobūdžio bylose neturėtų formaliai laikytis šalių pareikštų reikalavimų ribų ir vadovautis šalių pateiktais įrodymais, jei jie neleidžia atskleisti bylos esmės bei yra perdėm prieštaringi ir yra galimybė surinkti papildomų įrodymų, galinčių nustatyti byloje tiesą. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tokią formuojamą nuostatą mano, kad šioje nagrinėjamoje byloje būtina sulaukti pradėtus žemės sklypų matavimus arba pasiūlyti šalims atlikti naujus kadastrinius matavimus, o esant reikalui netgi pasiūlyti šalims skirti ekspertizę, tikslu nustatyti šalių sklypų permatavimus, kurie leistų tiek ginčo šalims, tiek ir bylą nagrinėjančiam teismui spręsti dėl teisingos ginčijamų žemės sklypo ribos ir nepažeidžiant civilinių santykių stabilumo. Tuo pačiu ginčo šalys, būdamos suinteresuotos tiesos byloje nustatymu turi siekti šalių bendradarbiavimo. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė apeliaciniame skunde motyvuoja, kad teismas nagrinėjęs bylą turėjo pasiūlyti ieškovei skirti ekspertizę, kurią atlikus būtų galima nustatyti teisingą žemės sklypo ribą, todėl manytina, kad apeliantė ir sutiks su ekspertizės išlaidų apmokėjimu.
31. Teisėjų kolegija apibendrindama tai, kas išdėstyta konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė civilinio proceso įstatymą, nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam ginčui išspręsti, neatskleidė šios bylos esmės, o apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti šių proceso teisės pažeidimų. Dėl nurodyto, skundžiamas teismo sprendimas panaikintinas, bylą perduodant nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).
32. Pirmosios instancijos sprendimą panaikinus ir bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo kitų apeliacinio skundo argumentų analizė tampa nereikalinga.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. liepos 28 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.