Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. M., a.k. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. balandžio 13 d. nutarimo Nr. 58-77, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnio 2 dalį (2012 m. birželio 30 d. įstatymo redakcija), taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu vieneriems metams, BK 157 straipsnio 2 dalį (2012 m. birželio 30 d. įstatymo redakcija), taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams, ją atliekant pataisos namuose.

Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 16 d. nuosprendžiu pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendis, panaikinta BK 54 straipsnio 3 dalis, kuria vadovaujantis A. M. pagal BK 147 straipsnio 2 dalį (2012 m. birželio 30 d. įstatymo XI-2198 redakcija) paskirta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams, pagal BK 157 straipsnio 2 dalį (2012 m. birželio 30 d. įstatymo XI-2198 redakcija) – laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams, taikymą ir A. M. paskirta nauja bausmė: pagal BK 147 straipsnio 2 dalį paskirta laisvės atėmimas 4 metams; pagal BK 157 straipsnio 2 dalį paskirtas laisvės atėmimas 5 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. M. paskirta subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartimi A. M. skundas atmestas.

Vilniaus pataisos namų pateiktais duomenimis, A. M. bausmės vykdymo pradžia 2020 m. vasario 3 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2025 m. vasario 3 d., ½ bausmės atliks 2022 m. rugpjūčio 3 d., neatliktos bausmės dalis 2022 m. kovo 31 d. – 2 metai 10 mėnesių ir 3 dienos.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau- BVK) 164 straipsnio 3 dalimi, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, 2022 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 58-77 nutarė netaikyti nuteistajam A. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 157 straipsnio 4 dalį. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad nuteistasis Komisijai pristatomas primą kartą, šiuo metu atlieka pirmąją laisvės atėmimo bausmę, anksčiau neteistas, nuteistojo elgesiui būdingas turtinių nusikaltimų modelis. Nuo 2021 m. gruodžio 16 d. Vilniaus pataisos namų direktoriaus įsakymu Nr. 7-454 A. M. įdarbintas pagalbiniu darbininku 0,75 etato Kalėjimų departamento Mokymo centre, šiose pareigose dirba iki šiol. Pateikė formalius dokumentus, patvirtinančius jo įdarbinimo galimybėm po paleidimo iš įkalinimo įstaigos. Nutarime nurodyta, kad bausmės atlikimo metu stebima teigiama A. M. elgesio dinamika: nuteistasis nebuvo baustas drausmine tvarka, už gerą darbą buvo skatintas pareiškiant padėką, o nuo 2020 m. rugpjūčio 11 d. perkeltas bausmę atlikti lengvosios grupės sąlygomis. 2022 m sausio 14d. Vilniaus pataisos namų direktoriaus įsakymu A. M. leista parvykti į namus 3 paroms (adresu (duomenys neskelbtini)), nuteistasis išvykos metu nustatytų taisyklių nepažeidė, į pataisos įstaigą grįžo laiku. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Bausmės atlikimo metu nuteistasis nuosekliai vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, orientuotas į jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo metu nustatytus kriminogeninius poreikius, motyvuotai ir aktyviai dalyvauja resocializacijos procese. Tačiau nuteistojo kriminogeniniai poreikiai yra susiję su gyvenimo stiliaus ypatumais, kurie praeityje neskatimo nuteistojo pro- socialaus elgesio raiškos, lėšų tvarkymo ypatumais, (turimi finansiniai įsipareigojimai, finansinis nusikalstamos veikos motyvas), būdingu impulsyviu, spontanišku elgesiu, siekiant tiesioginio atlygio, nepakankamais problemų sprendimo būdais, nepakankamu gebėjimu įvertinti savo elgesio pasekmes, empatijos nukentėjusiesiems bei į nusikalstamą veiką įtrauktiems asmenims stoka, būdingais savo nusikalstamo elgesio pateisinimais, tam tikrų diskriminacinių nuostatų prielaida, negatyvių nuostatų visuomenės, bendruomenės atžvilgiu raiška, buvo vieni aktualiausių, bei su nusikalstamo elgesio raiška susiję kriminogeniniai poreikiai, kurie pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymo metu išlieka intervencinių priemonių taikymo objektu ir turi būti koreguojami tikslinių resocializacijos priemonių pagalba. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Komisija, kurios sudėtyje 4 nariai, konstatavo, kad nuteistasis nepadarė reikšmingos pažangos valdant su jo nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius poreikius ir nutarė netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, rekomenduojant nuteistajam tęsti dalyvavimą individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytose priemonėse. Nutarime taip pat pažymėta, kad priimant nutarimą du komisijos nariai balsavo prieš, pateiktos jų atskirosios nuomonės.

Nors Komisija dėl jo galimybės dirbti darbą nutarime nurodo, kad jis pateikė „formalius“ dokumentus patvirtinančius jo įdarbinimo galimybę, po paleidimo iš įkalinimo įstaigos, tuo nuvertino jo pastangas ir turimus įgūdžius. Pažymi, kad aš turi profesionalaus vairuotojo pažymėjimą ir patirties vairuojant tarptautiniais maršrutais, todėl jis net neabejoja, kad jo turima kvalifikacija ir gebėjimai jam leis pradėti dirbti, vos tik turės tam galimybę.

Komisija taip pat akcentuoja ir kritikuoja jį dėl lėšų tvarkymo ypatumų „(turimi finansiniai įsipareigojimai, finansinis nusikalstamos veikos motyvas)“. Pažymi, kad nėra skolingas jokiai antstolių kontorai, neturi jokių pradelstų įsiskolinimų. Visas mano įsiskolinimas yra kreditas pagal kurį su sutuoktine įgijo butą (duomenys neskelbtini), kredito sutartis pateikta. Mėnesio įmoka bankui sudaro apie 112 EUR. Ši suma nėra didelė, minimali. Lietuvoje minimalus darbo užmokestis yra 730 EUR bruto, todėl finansiniai įsipareigojimai yra formalūs ir minimalūs. Būsto paskolos mokėjimo laikotarpiu nepadarė jokio nusikaltimo. Tai negali būti pagrindas netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Atliekant laisvės atėmimo bausmę savo elgesiu ir darbu įrodė, kad yra vertas pasitikėjimo. Tai patvirtina 2 Komisijos narių atskirosios motyvuotos nuomonės, kur nurodyta, kad nuteistasis pasižymėjo disciplinuotu elgesiu. Bausmės atlikimo laikotarpiu drausmine tvarka nebaustas. Už gerą elgesį ir sąžiningą darbą skatintas du kartus, dirba. Todėl manytina, kad nuteistasis daro pažangą valdant savo kriminogeninius veiksmus. Aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau –BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. BVK 157 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Šiuo atveju egzistuoja formalus pagrindas svarstyti A. M. lygtinio paleidimo klausimą, taikant intensyvią priežiūrą, nes jo, kaip nuteistojo, kuriam paskirta bausmė viršija 4 metus, bet neviršija 10 metų laisvės atėmimo, ½ paskirtos bausmės atlikimo terminas sueis 2022 m. rugpjūčio 3 d.

Teismas, susipažinęs su Vilniaus pataisos namų pateikta medžiaga, konstatuoja, kad BVK 158 straipsnyje reglamentuotų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos netaikomas, nenustatyta.

Susipažinus su nuteistojo asmens byla ir Komisijos nutarime išdėstytais pagrindais ir motyvais, matyti, kad A. M. formaliai atitinka BVK 157 straipsnyje nurodytus kriterijus –½ dalies jam paskirtos 5 metų laisvės atėmimo bausmės jis atliks 2022 m. rugpjūčio 3 d. tačiau sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo klausimą būtina įvertinti ir materialiuosius lygtinio paleidimo taikymo kriterijus – nuteistojo asmenybę, taip pat praeityje teismo taikytas priemones, nuteistojo elgesį visą bausmės atlikimo laiką, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, požiūrį į darbą, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, socialinius ryšius ir kitas aplinkybes. Šie kriterijai parodo, ar yra įstatyme nustatyta materialioji sąlyga lygtiniam paleidimui taikyti – ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi, sprendžiant galimybę nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, neapsiribojama tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinėmis reabilitacijos programomis, režimo reikalavimų laikymosi. Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, kuris reikalauja, kad nusikaltimą padaręs asmuo būtų nubaustas bei įstatymų nustatyta tvarka atliktų teismo paskirtą bausmę.

Pažymėtina ir tai, jog pagal susiformavusią teismų praktiką, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą, kadangi tik tuomet bus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje. (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018; Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, lygtinis paleidimas turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims.

Teismas įvertinęs bylos duomenis, skundžiamo nutarimo argumentus, formaliuosius ir materialiuosius lygtinio paleidimo kriterijus, daro išvadą, jog Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijos 2022 m. balandžio 13 d. nutarimas Nr. 58-77 netaikyti nuteistajam A. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra yra nepagrįstas, nes nebuvo atsižvelgta į visas aplinkybes, turinčias įtakos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui.

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad A. M. Komisijai pristatomas pirmą kartą, nuteistas ir laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, bausmę atlieka nuo 2020 m. vasario 3 d., nuo 2020 m. rugpjūčio 11 d. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, nuo 2021 m. lapkričio 3 d. laisvės atėmimo bausmę atlieka Vilniaus pataisos namuose Pusiaukelės namuose, nuo 2021 m. rugsėjo 10 d. jam suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Nuosprendžiu, pagal kurį atlieka laisvės atėmimo bausmę A. M. nuteistas už dviejų labai sunkių tyčinių nusikaltimų padarymą. A. M. nuteistas už tai, kad veikiant bendrininkų grupėje, išgabeno nukentėjusiuosius, tame tarpe ir nepilnametę į Škotiją, žinodamas, kad jie bus išnaudojami nusikalstamoms veikoms daryti (vagystėms) ir taip juos išnaudojo nusikalstamoms veikoms vykdyti. Taip pat jis nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje, verbavo nepilnametes nukentėjusiąsias bei gabeno jas į Norvegiją, išnaudojo nusikalstamoms veikoms (vagystėms) vykdyti. Padarytos nusikalstamos veikos vertintinos kaip itin pavojingos, nes pasinaudota asmenų pažeidžiamumu, turint tikslą vykdyti turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Nors išvardintos aplinkybės jau buvo įvertintos skiriant bausmę ir sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo negali būti sureikšminamos, tačiau jos leidžia įvertinti nuteistojo asmenybę (rodo didesnį asmenybės pavojingumą) bei tai, ar jis laikysis įstatymų būdamas paleistas lygtinai.

Kaip matyti iš asmens bylos pataisos įstaiga vykdomųjų raštų neturi, atlikdamas bausmę Pravieniškių pataisos namuose išreiškė norą dirbti bei aktyviai ieškojo galimybių įsidarbinti. Nuo 2020 m. gegužės 18 d buvo įdarbintas VĮ „(duomenys neskelbtini)“ šaltkalviu- suvirintoju, nesant darbo, buvo atliestas, tačiau aktyviai ieškojo darbą, nuo 2021 m. balandžio 28 dirbo Ūkio brigadoje, po perkėlimo į Vilniaus pataisos namus nuo 2021 m. gruodžio 16 d. įdarbintas pagalbiniu darbininku, šiose pareigose dirba iki šiol. Nuteistasis darbą planuoja tęsti ir būdamas paleistas į laisvę, pateikė duomenis dėl galimo įdarbinimo (duomenys neskelbtini) mieste, kur planuoja gyventi su šeima pritaikius lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra, todėl nėra pagrindo teigti, kad tai formalūs dokumentai. Nuteistojo teigiamos nuostatos savęs realizavimo darbinėje veikloje, gali būti vertinamos kaip itin reikšminga nuteistojo tolesnio integracijos į visuomenę procesą galinti palengvinti prielaida.

Nors Komisija savo nutarime akcentuoja socialinio tyrimo išvadoje nurodytus nuteistojo kriminogeninius poreikius, kurie pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymo metu išlieka intervencinių priemonių taikymo objektu bei turi būti koreguojama tikslinių resocializacijos priemonių pagalba, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vidutinė, todėl tikslinga tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytose priemonėse. Tačiau tuo pačiu Komisija nutarime pažymi, kad bausmės atlikimo metu stebima teigiama nuteistojo elgesio dinamika, nuteistasis nebuvo baustas, už gerą darbą 2 kartus skatintas, bausmę atlieka paprastos grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu nuosekliai vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kurios orientuotos į jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo metu nustatytus kriminogeninius poreikius. Pažymėtina ir tai, kad nuteistajam šiais metais buvo 2 kartus buvo leista pargrįžti namo, nuteistasis išvykų metu nustatytų tvarkos taisyklių nepažeidė, kas rodo, kad asmuo elgiasi atsakingai. 2022 m. balandžio 28 d. socialinio tyrimo išvadoje taip pat pažymėta, kad laisvės atėmimo bausmės metu A. M. elgesys pasižymi disciplinuotumu, stebimas įsitraukimas į jo atžvilgiu taikomas resocializacijos priemones, teigiamos kriminogeninių poreikių valdymo tendencijos. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymo procesams aktualiu poreikiu išlieka motyvacijos bei elgesio pokyčių išlaikymo ypatumai, gebėjimas atsiriboti nuo rizikingų situacijų ateityje. Kaip matyti iš minėtos išvados, tarp apsauginių veiksnių nurodyta ir tai, kad nuteistasis kritiškai vertina savo nusikalstamą patirtį deklaruoja asmeninius įsitikinimus, jog ateityje pavyks nenusikalsti.

Nors tiek 2022 m. kovo 23 d., tiek 202 m. bandžio 28 d. socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo A. M. nusikalstamo elgesio rizika vidutinė, tačiau teismo nuomone, ši rizika linkusi mažėti. Nuteistasis dėjo visas pastangas apsauginių, riziką mažinančių veiksnių stiprinimui – įsitraukę į resocializacijos procesą ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Pagal Pravieniškių pataisos namuose 2020 m. vasario 14 d. sudarytą ir patvirtintą individualų socialinės reabilitacijos planą, nuteistasis turėjo: dirbti pataisos namuose, palaikyti socialinius ryšius su artimaisiais, dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse. Pagal resocializacijos skyriaus specialistės 2021 m. rugsėjo 1 d. išvada, nuteistasis šias priemones įvykdė, atlikdamas bausmę pataisos namuose dirbo, palaikė ryšius su artimaisiais priklausančiais pasimatymais, skambučiais, dalyvavo intervencinėse bei pozityvaus užimtumo priemonėse. Nuteistajam bausmę atliekant Vilniaus pataisos namuose dalyvavo ir baigė individualią psichologinę intervenciją „Problemų sprendimai ir nusikalstamumo rizikos analizė“. Taip pat nuteistasis savanoriauja pabėgėlių priėmimo centre, nuteistojo savanorystė vertinama išskirtinai teigiamai.

Nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, palaiko ryšius su šeima, lygtinio paleidimo su intensyvia prižiūra atveju turėtų gyvenamąją vietą, yra pakankamai orientuotas į save socialiai priimtinais būdais bei priemonėmis, kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos nestebimos, jo emocinės gerovės ypatumai nėra susiję su jo nusikalstama veika, tačiau neabejotinai turi įtakos jo gebėjimui prisitaikyti visuomenėje, dirba ir išėjęs į laisvę planuoja tęsti darbą. Minėtos aplinkybės yra svarbios vertinant nuteistojo pastangas resocializuotis visuomenėje. Taip pat šios aplinkybės duoda pagrindą manyti, kad nuteistasis siekia pozityvių pokyčių savo gyvenime, nuosekliai laikydamasis tokios vertybinės pozicijos, palaikydamas ryšius su šeimos nariais, atsiribodamas nuo kriminalinę patirtį turinčių asmenų, A. M. būdamas laisvėje gebės laikytis įstatymų ir nenusikalsti.

Teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad Komisijos narių nuomonė sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra A. M. išsiskyrė, 2 komisijos nariai pateikė savo atskirąsias nuomones siūlydami taikyti lygtinį paleidimą, nes nuteistasis pasižymėjo disciplinuotu elgesiu, nebaustas, 2 kartus skatintas, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos priemonėse, todėl manytina, kad nuteistasis daro pažangą valdant savo kriminogeninius veiksmus.

Teismas pažymi, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą vadovaujamasi ne tik bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais, priešingu atveju lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami resocializuotis. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad nuteisto asmens lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra atleidimas nuo paskirtos bausmės, nes lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jo atžvilgiu vykdoma probacija, įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą likusios bausmės atlikimui. Taip pat jam teikiama pagalba, siekiant sėkmingos integracijos į visuomenę, o tai ypač svarbu ilgalaikio laisvės atėmimo atveju.

Tikėtina, kad A. M. laikas, praleistas įkalinimo įstaigoje, dalyvavimas įvairiuose užsiėmimuose, nuteistajam leido suvokti neteisėtų ir pavojingų veiksmų esmę, jų padarinius, bei ateityje leis priimti sprendimą ir toliau gyventi nenusikalstamai. Teismo nuomone, visos nurodytos aplinkybės, patvirtina galimybę taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą taikant jam intensyvią priežiūrą. Pabrėžtina ir tai, kad lygtinis paleidimas nereiškia, jog nuteistasis besąlygiškai atleidžiamas nuo likusios laisvės atėmimo bausmės. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikant intensyvią priežiūrą bus veiksminga ir efektyvi priemonė, padėsianti A. M. laikytis resocializacijos krypties, jį drausminsianti, kuri taip pat padės užtikrinti tolimesnius teigiamus jo elgesio pokyčius.

Įvertinus išdėstytą, teismas daro išvadą, kad visuma aplinkybių, numatytų BVK 157 straipsnio 1 dalyje, nuteistojo asmenybė, jo elgesys bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio rizika, sudaro pagrindą manyti, kad A. M. laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. balandžio 13 d. nutarimas Nr. 58-77 naikintinas ir A. M. taikytinas lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 dalimis, 4 dalies 2 punktu, 364 straipsniu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 7 dalimi, teismas,

nutaria:

Tenkinti nuteistojo A. M. skundą.

Panaikinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. balandžio 13 d. nutarimas Nr. 58-77, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam A. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra ir taikyti nuteistajam A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, taikomą Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nustatyta tvarka.

Nuteistojo lygtinio paleidimo terminą skaičiuoti nuo jo faktinio paleidimo iš bausmės atlikimo įstaigos dienos.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų nuteistieji privalo:

1) intensyvios priežiūros metu nustatytu laiku būti nustatytose vietose, taip pat laikytis intensyvios priežiūros vykdymo sąlygų, nustatytų šio įstatymo VI skyriuje, jeigu lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos buvo taikytas pagal Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 arba 4 dalį;

2) dalyvauti elgesio pataisos programose;

3) gydytis priklausomybės nuo psichiką veikiančių medžiagų ligas, jeigu toks gydymas buvo pradėtas ir nebaigtas pataisos įstaigoje;

4) nesilankyti tam tikrose vietose;

5) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, jeigu nusikalstamą veiką, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, padarė būdamas apsvaigęs nuo šių medžiagų;

6) nebendrauti su tam tikrais asmenimis ar asmenų grupėmis;

7) darbingo amžiaus probuojamieji – per penkiolika dienų nuo paleidimo įsidarbinti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

Lygtinai paleisto iš pataisos įstaigos nuteistojo buvimo vietą ir laiką intensyvios priežiūros metu, elgesio pataisos programas, kuriose tikslinga dalyvauti šiam nuteistajam, vietas, kuriose negalima lankytis, ir asmenis, su kuriais negalima bendrauti, nustato probacijos tarnyba, atsižvelgdama į lygtinai paleisto iš pataisos įstaigos nuteistojo rizikos lygį, kriminogeninius veiksnius, nusikaltimo, už kurį vykdoma probacija, padarymo aplinkybes, elgesį, taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje (Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 15 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsniu, probuojamieji privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.