Telšių apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės savivaldybės įmonės Telšių butų ūkio ieškinį atsakovei G. G. dėl iškeldinimo iš nuomojamos patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, ir atsakovės G. G. priešieškinį ieškovei savivaldybės įmonei Telšių butų ūkiui dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Telšių rajono savivaldybė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė prašo iškeldinti atsakovę iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad ieškovė, vadovaujantis Telšių rajono savivaldybės sprendimu dėl įgaliojimų delegavimo, pagal 2018 m. balandžio 9 d. sutartį Nr. 287 (toliau ir – sutartis) išnuomojo atsakovei butą su bendro naudojimo patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini). Nuomos sutartyje nustatyta, kad nuomininkas butu turi naudotis nepažeidžiant kitų pastate esančių asmenų teisių ir interesų. Iš Telšių rajono savivaldybės administracijos, Telšių rajono policijos komisariato gautų duomenų, galima spręsti, kad nuomininkė G. G. piktybiškai nesilaiko nuomos sutarties nuostatų, jos elgesys pažeidžia kitų asmenų teisėtus interesus, t. y. nuo nuomos termino pradžios policijoje užregistruota virš 90 pranešimų dėl viešosios tvarkos pažeidimų. Atsakovė nesilaiko nuomos sutartyje numatytų pareigų, yra pažeidžiami nuomos sutarties 4.1–4.3, 4.5; 4.7–4.9; 18.2.2–18.2.3 punktai. Ieškovė 2024 m. kovo 5 d. įspėjo atsakovę apie nuomos sutarties nutraukimą ir nuomos sutartis buvo vienašališkai nutraukta 2024 m. balandžio 5 d. Nuomos sutartis nutraukta, todėl atsakovė turi būti iškeldintina iš buto, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Telšių rajono savivaldybės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas. Priešieškinis atmestinas.

Byloje nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Telšių rajono savivaldybei, tačiau pagal socialinio būsto nuomos sutartį nuo 2018 m. balandžio 9 d. yra išnuomotas atsakovei (e. b. l. 5-6, 10-14, 16, 17, 25, 26).

2023 m. lapkričio 15 d. Telšių rajono savivaldybėje gautas namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojų skundas dėl atsakovės elgesio nuomojamame bute (e. b. l. 22).

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Telšių rajono policijos komisariatas, reaguodamas į minėtą namo gyventojų skundą, informavo Telšių rajono savivaldybę, kad dėl 2023 m. lapkričio 14 d. įvykio, kuomet atsakovė į namus grįžo nuoga, registruotas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 481 straipsnio 2 dalyje. Taip pat pranešta, kad nuo 2018 m. balandžio 9 d. namo gyventojai į policijos įstaigą kreipėsi 90 kartų, dauguma pranešimų orientuoti į atsakovės G. G. ir jos sugyventinio V. Ž. elgesį (e. b. l. 23).

2023 m. lapkričio 30 d. atliktas buto (duomenys neskelbtini), patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad pagal gautus skundus ir policijos informaciją, socialiniu būstu yra naudojamasi pažeidžiant kitų pastate esančių butų ir bendrojo naudojimo patalpų savininkų ir (ar) naudotojų teises bei teisėtus interesus (e. b. l. 19-20).

Telšių rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos užtikrinimo skyrius 2023 m. gruodžio 6 d. informavo ieškovę, kad galimai atsakovė pažeidžia nuomos sutarties 4.3 punktą, todėl turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl nuomos sutarties nutraukimo (e. b. l. 21, 18).

2024 m. kovo 5 d. įspėjimu dėl nuomos sutarties nutraukimo, ieškovė vienašališkai nutraukė su atsakove sudarytą buto nuomos sutartį nuo 2024 m. balandžio 5 d. (e. b. l. 8-9).

2024 m. kovo 12 d. ieškovė informavo Telšių rajono savivaldybės administraciją, kad su atsakove buto nuomos sutartis yra nutraukta nuo 2024 m. balandžio 5 d. ir iki iškeldinimo savivaldybės administracija turėtų planuoti ir organizuoti G. G. apgyvendinimą, jeigu ji pati nesugebėtų savarankiškai pasirūpinti būstu (e. b. l. 7).

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Telšių rajono policijos komisariatas pateikė informaciją, kad laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 9 d. iki 2024 m. liepos 25 d. policijos registruojamų įvykių registre registruoti 99 pranešimai, susiję su adresu (duomenys neskelbtini); pateikta registro suvestinė su išsamia pranešimų informacija (e. b. l. 94-136).

Byloje ginčas kilo dėl socialinio būsto nuomos sutarties vienašališko nutraukimo ir iškeldinimo iš nuomojamų patalpų. Ieškovė vienašališką nuomos sutarties nutraukimą grindžia sutarties 4.3 punkto pažeidimais.

2018 m. balandžio 9 d. socialinio būsto nuomos sutartimi nuomininkė - atsakovė G. G. įsipareigojo socialiniu būstu naudotis nepažeidžiant kitų pastate, kuriame yra socialinis būstas, esančių butų ir bendrojo naudojimo patalpų savininkų ir (ar) naudotojų teisių bei teisėtų interesų. CK 6.611 straipsnyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinti iš nuomojamos patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jeigu nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi.

Šios teisės normos taikymui būtina nustatyti jos dispozicijoje įtvirtintas sąlygas: pirma, aplinkybę, kad yra sudaryta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, antra, šios sutarties sąlygų pažeidimo faktą (mokesčių nemokėjimą, gyvenamosios patalpos ardymą, gadinimą, naudojimą ne pagal paskirtį, netinkamą elgesį, dėl kurio kitiems kartu ar greta gyvenantiems asmenims trukdoma normaliai gyventi). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad, nustatęs nuomos sutarties pažeidimą, teismas nuomos sutartį gali nutraukti ir nuomininką iškeldinti iš nuomojamos patalpos nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos tik įvertinęs tokios teisinės priemonės proporcingumą padarytam pažeidimui, sutarties nutraukimo neigiamus padarinius bei teisės į būstą ribojimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-532-313/2015).

Dėl pirmosios sąlygos CK 6.611 straipsnio taikymui ginčo nėra – tarp atsakovės bei ieškovės 2018 m. balandžio 9 d. sudaryta socialinio būsto nuomos sutartis, kurios pagrindu atsakovei buvo išnuomotas socialinis būstas (duomenys neskelbtini). Ginčas byloje kilo dėl antrosios sąlygos CK 6.611 straipsnio taikymui – sutarties sąlygų pažeidimo fakto. Atsakovė ginčija vienašališką nuomos sutarties nutraukimą, teigdama, kad sutarties sąlygų nepažeidžia.

Socialinio būsto nuomos sutarties 18.2.3 punkte buvo numatyta, kad sutartis vienašališkai gali būti nutraukta nuomininkui pažeidus bent vieną iš sutarties 4.1- 4.3; 4.5; 4.7-4.10 papunkčiuose nustatytų įpareigojimų. Sutartį nutraukiant vienašališkai, sutartį nutraukianti šalis praneša apie sutarties nutraukimą kitai šaliai ne vėliau kaip prieš 2 dienas (sutarties 9 punktas).

Kaip minėta, ieškovė savo reikalavimus grindžia sutarties 4.3. punkto pažeidimu, kuriame nurodyta, jog nuomininkas įsipareigoja savivaldybės socialiniu būstu naudotis nepažeisdamas kitų pastate, kuriame yra socialinis būstas, esančių butų ir bendrojo naudojimo patalpų savininkų ir naudotojų teisių bei interesų.

CK 6.611 straipsnio pagrindu iškeldinimas už netinkamą elgesį, sudarantį neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi, gali būti taikomas tik tiems konkretiems asmenims (pažeidėjams), kurie netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi. Šis netinkamas elgesys gali pasireikšti tiek aktyviais veiksmais, tiek ir neveikimu, turi sukelti žalingus padarinius – neįmanomas sąlygas kitiems asmenims gyventi su pažeidėju (pavyzdžiui, viename bute, name). Šių padarinių egzistavimo fakto konstatavimas priskirtas ginčą nagrinėjančio teismo kompetencijai ir diskrecijai, jis konstatuojamas atsižvelgiant į konkrečios bylos konkrečias faktines aplinkybes. Teismas kiekvienoje byloje turi individualiai įverti ir nustatyti, ar pažeidėjo atlikti pažeidimai yra tokie, dėl kurių sudaromos neįmanomos sąlygos kitiems asmenims kartu arba greta normaliai gyventi, o tokio pobūdžio pažeidimų nekonstatavus iškeldinimas šiuo pagrindu yra negalimas. Ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių įrodinėjimo procesinė pareiga tenka ieškovui (CPK 12, 178 straipsniai). Klausimų, susijusių su socialinio būsto naudojimu, priskyrimas viešojo intereso sričiai neeliminuoja ieškovo (savivaldybės ar jos įgalioto subjekto) procesinės pareigos įrodyti ieškinyje nurodytą ieškinio pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2013).

Ieškovė Sutarties 4.3. punkto pažeidimą grindžia atsakovės kaimynų 2023 m. lapkričio 15 d. skundu ir Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Telšių rajono policijos komisariato pateikta informacija apie adresu (duomenys neskelbtini), registruotus pranešimus.

Iš atsakovės paaiškinimų matyti, kad name (duomenys neskelbtini), be buto, kuriame ji gyvena (butas Nr. (duomenys neskelbtini)) yra gyvenami dar 3 butai. 2023 m. lapkričio 15 d. skundą dėl atsakovės elgesio pasirašė tų 3 butų gyventojai (I. M., R. M.; J. V., O. V.; S. J.). Skunde nurodoma, kad G. G. taiko psichologinį terorą prieš kaimynus, ištisą parą vyksta triukšmas, liejasi necenzūriniai žodžiai, keiksmažodžiai, naktimis trikdomas poilsis, tai žaloja kaimynų sveikatą, kelia stresą. G. G. bute dažnai lankosi nepažįstami asmenys. G. G. priekabiauja prie kaimynų, išvadina necenzūriniais žodžiais, grasina draugais (padegti ir pan.). Bute dažnai lankosi policija ir greitoji. Kaimynai nurodo, kad buvo kreiptąsi į policiją, bet jie buvo nukreipti į savivaldybę. Taip pat nurodo, kad 2023 m. lapkričio 14 d. G. G. namo grįžo visiškai nuoga su buteliu rankoje.

Nors skundą pasirašę kaimynai nebuvo apklausti teismo posėdyje, tačiau teismui netikėti jų skunde išdėstytomis aplinkybėmis, kurias patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai (policijos komisariato pateikta medžiaga), nėra pagrindo. Atsakovės teiginiai, kad skundą pasirašiusios kaimynės I. M., S. J. konfliktuoja su ja nuo pirmos jos apsigyvenimo bute dienos ir šmeižia ją, kadangi buvo jos buvusio vyro meilužės, yra tik deklaratyvūs ir nepagrįsti. Be to, atsakovė negalėjo nurodyti jokių priežasčių, dėl kurių neva prieš ją yra nusistatęs kaimynas R. M., J. ir O. V. Taip pat atsakovės teiginiai, jog dabar jau su jos sugyventiniu miega minėtų kaimynių dukros ir nuteikinėja jį prieš ją, taip pat neturi pagrindo. Iš policijos pateiktos įvykių suvestinės matyti, jog nuo 2021 m. lapkričio mėn. dažnai gauti tiek pranešėjos G. G., tiek jos sugyventinio V. Ž. iškvietimai dėl smurto artimoje aplinkoje, kardomosios priemonės buvo skirtos tiek atsakovei, tiek jos sugyventiniui, praktiškai pakaitomis, buvo dienų, kuomet iškvietimai gaunami kasdien arba net keletą kartų per dieną. Visus 3 metus (pirmi pranešimai gaunami nuo 2021 m. lapkričio mėn.) daugelis iškvietimų į butą (duomenys neskelbtini), buvo dėl atsakovės ir jos sugyventinio tarpusavio santykių, konfliktų, policija kviečiama įvairiu paros metu (pvz. 2022 m. liepos 31 d. 21:02 policija kviesta, nes V. Ž. nesilaiko kardomosios priemonės nesiartinti prie G. G. sąlygų, o realiai tą pačią naktį – 2022 m. rugpjūčio 1 d. 00:47 policija kviečiama dėl G. G. grasinimų V. Ž. ir t.t.). Policijos komisariato pateiktoje suvestinėje beveik ties kiekvienu iš 99 pranešimų pateikta informacija apie sugyventinių žodinius konfliktus, grasinimus, triukšmą, durų daužymą, smurtą. Šios objektyviai nustatytos faktinės aplinkybės, kurių realiai neneigė ir atsakovė, patvirtina kaimynų skunde nurodytą informaciją, kad ištisą parą G. G. bute vyksta triukšmas, konfliktai, naudojami necenzūriniai žodžiai ir pan. Kadangi tai trunka ilgą laikotarpį, nėra pavieniai atvejai, akivaizdu, jog tai pažeidžia kaimynų teisę į poilsį, turi neigiamos įtakos jų sveikatai, ką kaimynai ir nurodė savo skunde.

Kaimynų skunde nurodomą aplinkybę, kad bute dažnai lankosi nepažįstami asmenys taip pat patvirtina policijos suvestinėje nurodyti duomenys, kad pati atsakovė prašo išprašyti nepageidaujamus asmenis (pvz. 2022 m. gruodžio 30 d. 01:40 pranešimas; 2023 m. sausio 4 d. 10:16 pranešimas apie bute mirusį asmenį, kuris ten buvo nuo Kalėdų; 2023 m. kovo 20 d. 22:20 pranešimas apie įsibrovusį asmenį; 2023 m. balandžio 16 d. 10:55 pranešimas; 2023 m. rugpjūčio 1 d. 20:08 pranešimas ir kt.). Visos šios aplinkybės taip pat rodo, jog kitiems pastato, kuriame yra socialinis būstas, gyventojams nuolat nėra ramybės dėl bute, (duomenys neskelbtini), vykstančių įvykių.

Atsakovės ir jos esamo (ar buvusio) sugyventinio konfliktai, jos nustatyti neblaivumo atvejai, policijos pareigūnų kvietimas kartais kasdien, o kartais net per dieną kelis kartus, akivaizdu, kad drumsčia namo gyventojų ramybę, trukdo jiems normaliai gyventi. Nors atsakovė nurodė, kad patys kaimynai triukšmauja, girtuokliauja, tačiau iš 99 policijoje registruotų pranešimų, dėl kaimynų elgesio ji policijai skundėsi tik 2 kartus (2023 m. lapkričio 5 d. 09:14; ir jau po nuomos sutarties nutraukimo 2024 m. birželio 10 d.). Kadangi atsakovė yra linkusi kviesti policiją dėl įvairaus pobūdžio įvykių (pvz. 2022 m. liepos 14 d. 13:10 iškvietimas dėl buvusio darbdavio grasinimų, kurių ji negirdėjo, tik išgirdo iš pažįstamo kalbos; 2022 m. liepos 14 d. 12:46 iškvietimas dėl savivaldybes darbuotoju apsilankymo), nerealu, jog kaimynams pažeidinėjant jos teises, ji nekviestų policijos.

Taip pat atsakovė nurodė, jog nėra kalta dėl to, jog prieš ją smurtauja sugyventinis, su kuo sutiktina, tačiau iš policijos komisariato pranešimų suvestinės matyti, kad ir pati atsakovė smurtauja prieš sugyventinį, jai ne kartą skirta kardomoji priemonė nesiartinti prie sugyventinio, taip pat smurto orderis, tačiau ji grįžta namo, nesilaiko įpareigojimų (pvz. 2024 m. sausio 27 d. 01:18 G. G. kviečia policiją, kad sugyventinis neįleidžia į namus; po poros valandų tą pačią 2024 m. sausio 27 d. 03:25 kviečiama policija dėl to, kad G. G. uždrausta artintis prie namų, bet ji daužo duris, prašo įleisti; analogiškas iškvietimas gautas ir 2024 m. sausio 28 d. 10:48). Taigi, nuolatiniai sugyventinių konfliktai kyla ir dėl atsakovės kaltės. Policijos komisariato pranešimų suvestinėje pateiktą informaciją paneigiančių įrodymų į bylą nėra pateikta.

Be to, pagal socialinio būsto nuomos sutartį atsakovė įsipareigojo būstą naudoti pagal paskirtį, nuomotojas gyventi būste teisę suteikė tik jai, todėl teismo neįtikina teiginiai, kad sugyventinis V. Ž. gyvena ar lankosi bute prieš jos valią. Nors toje pačioje policijos komisariato pranešimų suvestinėje nurodyti keli iškvietimai, kuomet G. G. kvietė policiją, nes atėjęs sugyventinis miega prie durų ir ji nenori jo įsileisti, tačiau duomenų, kad ji ėmėsi kokių nors aktyvių veiksmų sprendžiant sugyventinio nesilankymo bute klausimą (durų užrakto pakeitimo, sulaužytos spynos pakeitimo) nesiėmė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad esamam ar buvusiam (taip įvardinta kai kuriuose pranešimuose policijai) sugyventiniui nėra suteikta teisė gyventi bute, tačiau iš nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad asmuo tame bute gyvena. Taigi, atsakovė savo neveikimu neužtikrina, jog bute nesilankytų, negyventų konfliktuojantys asmenys.

Dėl kaimynų skunde nurodyto atvejo, kuomet atsakovė į namus grįžo būdama visiškai nuoga, buvo nustatytas ANK 481 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas, todėl atsakovės atstovo teiginiai, kad šis nusižengimas nustatytas ne namų aplinkoje, nepagrįstas.

Atsakovės teiginiai, jog kaimynai susimokė, kaimynų dukra nori užimti jos butą taip pat nėra pagrįsti, nes dėl socialinio būsto nuomos sprendžia ne jos pageidaujantis asmuo, o atitinkamos institucijos, socialinis būstas išnuomojamas asmenims atitinkantiems teisės aktų reikalavimus, pagal tam tikras sąlygas, socialinio būsto laukiančių asmenų pirmenybę sąraše. Taigi, atsakovės įsitikinimas, jog jai išsikrausčius, bute galimai apsigyventų kaimynų dukra, nėra objektyviai pagrįstas.

Iš įspėjimo apie sutarties nutraukimo matyti, kad įspėjimas atsakovei pasirašytinai įteiktas 2024 m. kovo 5 d., įspėjime vienareikšmiškai nurodoma, kad sutartį ieškovė vienašališkai nutraukia nuo 2024 m. balandžio 5 d.; nurodomi išsikeldinimo terminai ir sąlygos. Įspėjimas nėra didelės apimties dokumentas, jo turinys aiškus ir suprantamas, įspėjimas įteiktas prieš didesnį laiko tarpą, nei numatyta pagal sutartį (sutarties 19 p. numatyta apie vienašališką sutarties nutraukimą pranešti prieš 2 dienas). Atsakovei buvo suteiktas mėnesio laiko terminas gautam įspėjimui įvertinti, tačiau ji šio įspėjimo savarankiškai neginčijo, jo nevykdė. Įspėjime buvo nurodyta atlaisvinti butą iki 2024 m. balandžio 12 d., o neatlaisvinus buto bus kreiptasi į teismą dėl iškeldinimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė sugeba kreiptis dėl teisinės pagalbos suteikimo, tačiau gavusi įspėjimą ji elgėsi pasyviai, į teisininkus konsultacijos nesikreipė. Teismo vertinimu, pagal atsakovės daromų sutarties 4.3 punkte numatytų pažeidimų pobūdį, jų intensyvumą, trukmę, ieškovė pagrįstai vienašališkai nutraukė nuomos sutartį ir jokių procedūrinių pažeidimų neatliko. Be to, po nuomos sutarties nutraukimo, policijos iškvietimai į butą neretėjo, 2024 m. birželio-liepos mėn. jie buvo itin intensyvūs, vėl tęsėsi konfliktai su sugyventiniu, atsakovei vėl taikytas smurto orderis. Visa tai rodo, jog atsakovė ir toliau pažeidinėja namo gyventojų teisėtus interesus.

Pasibaigus sutarčiai, nuomininkai ir jo šeimos nariai iškeldinami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (sutarties 20 punktas). Pasirašydama sutartį atsakovė prisiėmė joje nurodytas sąlygas. CK 6.611 straipsnis taip pat numato galimybę iškeldinti asmenį, kuris trukdo normaliai gyventi kitiems. 2018 m. balandžio 6 d. sutartis yra nutraukta, sutarties nutraukimas neteisėtu nepripažintas, todėl atsakovė iškeldintina iš buto (duomenys neskelbtini).

Teismas spręsdamas dėl ieškinio tenkinimo ir priešieškinio atmetimo taip pat įvertino ir proporcingumo principą. Nors atsakovei taikyta griežčiausia priemonė – būsto netekimas, tačiau, teismo vertinimu, sutarties 4.3 punkte numatytų pažeidimų pobūdis, jų kiekis per 3-4 metų laikotarpį (99 pranešimai policijoje gauti nuo 2021 m. lapkričio mėn. iki 2024 m. liepos mėn.) leidžia spręsti, jog vienašališkas sutarties nutraukimas ir atsakovės iškeldinimas yra proporcinga priemonė ir būtina kitų namo gyventojų teisėtiems interesams užtikrinti.

Nors atsakovė iškeldintina, nesuteikiant jai kitos gyvenamosios patalpos, o norint gauti kitą socialinį būstą jai vėl reikėtų teikti prašymą ir būti įrašytai į socialinio būsto laukiančių asmenų eilę, tačiau iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovei galėtų būti teikiamos socialinės paslaugos. Atsakovė yra neįgali, nurodė gaunanti apie 400 Eur pajamas, negalinti savarankiškai išsinuomoti būsto, tačiau ieškovė, pranešdama Telšių rajono savivaldybei apie sutarties nutraukimą (e. b. l. 7) informavo savivaldybę, kad gali būti reikalinga atsakovei suteikti laikiną apgyvendinimą nakvynės namuose arba teikti kitas socialines paslaugas: padėti asmeniui susirasti būstą, teikti pagalbą išsinuomojant būstą, teikiant būsto mokesčio dalies kompensaciją ir pan. Taigi alternatyvaus būsto galimybė nėra paneigta, atsakovei gali būti teikiamos socialinės paslaugos pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išnuomoti įstatymo 20 straipsnio 8 dalį, todėl atsakovės iškeldinimas yra galimas.

Ieškinį tenkinus, o priešieškinį atmetus, iš atsakovės ieškovei priteistinos 1017,50 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 110 Eur žyminis mokestis, 907,50 Eur už advokato teisinę pagalbą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti. Priešieškinį atmesti.

Iškeldinti atsakovę G. G., a. k. (duomenys neskelbtini), iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Priteisti iš atsakovės G. G. ieškovei savivaldybės įmonei Telšių butų ūkiui bylinėjimosi išlaidas 1017,50 Eur (vieną tūkstantį septyniolika Eur 50 ct).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.