Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arvydo Martinavičiaus ir Jarūnės Sedalienės,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. P. ir A. P. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Mažeikių skyriaus 2023-03-17 rašto Nr. 35SD-1490-(14.35.104.) teisėtumo ir pagrįstumo, įpareigojimo NŽT Mažeikių skyrių išduoti sutikimą dėl kanalizuoto griovio-inžinerinio statinio statybos valstybinėje žemėje, vykdant teisėtus valstybės pareigūnų nurodymus ir Telšių apskrities viršininko administracijos pareigūnų suderinimus dėl griovio ties (duomenys neskelbtini), A. P. sklypo teritorija, ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Byloje nustatyta, kad 2020-10-28 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriuje buvo gautas pareiškėjos A. P. 2020-10-25 prašymas išduoti sutikimą dėl kanalizuoto griovio-inžinerinio statinio statybos valstybinėje žemėje, vykdant teisėtus valstybės pareigūnų nurodymus ir valstybės institucijų suderinimus dėl griovio ties (duomenys neskelbtini), kanalizavimo. Į pastarąjį prašymą buvo atsakyta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus 2020 m. lapkričio 26 d. raštu Nr. 35SD-3827-(14.35.104.) „Dėl prašymo išduoti sutikimą kanalizuoto griovio-inžinerinio statinio statybos valstybinėje žemėje“, kuriame buvo, be kita ko, nurodyta, jog prašymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, Nacionalinė žemės tarnyba teisės aktais ar sprendimais nėra įpareigota išduoti sutikimą/susitarimą dėl kanalizuoto griovio – inžinerinio statinio statybos valstybinė žemėje jau minėtai statybai pasibaigus. Nesutikdami su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus 2020 m. lapkričio 26 d. raštu Nr. 35SD-3827-(14.35.104.), pareiškėjai A. P. ir A. P. Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos pateikė 2020-12-11 skundą. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. sausio 15 d. raštu Nr. 1S5-62-(9.5) „Dėl gauto Jūsų skundo“ atsakant į pareiškėjų skundą buvo nurodyta, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus 2020 m. lapkričio 26 d. raštą Nr. 35SD-3827-(14.35.104.) ar įpareigoti skyrių išduoti pareiškėjams sutikimą esamo kanalizuoto griovio-inžinerinio statinio statybai valstybinėje žemėje. Administracinėje byloje Nr. I3-36-621/2023 įsiteisėjusiu 2023 m. vasario 9 d. teismo sprendimu nuspręsta pareiškėjų A. P. ir A. P. skundą patenkinti, panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. 35SD-3827-(14.35.104); panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. sausio 15 d. sprendimą Nr. 1S5-62-(9.5); įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Mažeikių skyrių pareiškėjos A. P. 2020-10-25 prašymą dėl hidrotechninio statinio statybos valstybinėje žemėje sutikimo nagrinėti iš naujo.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Mažeikių skyriaus 2023-03-17 raštu Nr. 35SD-1490-(14.35.104.) pareiškėjos A. P. 2020-10-25 prašymą dėl hidrotechninio statinio statybos valstybinėje žemėje sutikimo nagrinėti iš naujo atmetė kaip nepagrįstą, nes Nacionalinė žemės tarnyba teisės aktais ar sprendimais nėra įpareigota išduoti sutikimą/susitarimą dėl kanalizuoto griovio – inžinerinio statinio statybos valstybinė žemėje jau minėtai statybai pasibaigus, žemės sklypo plane esantys suderinimai negali būti laikomi tinkamais suderinimais atlikti statybos darbus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. spalio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2611-492/2022 nurodyta, kad ,,33. Pagal 1999–2000 metais galiojusių statybos techninio reglamento STR 1.07.01:1997 „Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka“ ir statybos techninio reglamento STR 1.07.01:1999 „Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka“, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1997 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 20 ir 1999 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 316, A priedų nuostatas, pagalbinio statinio – pralaidos, kurios anga šviesoje neviršija 2 metrų – statybai leidimai nebuvo reikalingi, tačiau statytojui buvo būtina turėti dokumentą, patvirtinantį, kad statinys statomas jo teisėtai naudojamame žemės sklype. 34. Pagal 1999–2000 metais galiojusio Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, valstybinę žemę, kurios valdymo teisė nesuteikta šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams, apskrities teritorijoje valdo apskrities viršininkas. Pagal Žemės įstatymo 30 straipsnio 3 dalies nuostatas, apskrities viršininkas apskrities teritorijoje, be kita ko: suteikia naudotis arba išnuomoja valstybinę žemę, išskyrus žemę, kuri perduota valdyti vietos savivaldos institucijoms (3 p.); vykdo žemės naudojimo valstybinę kontrolę (7 p.); atlieka kitų įstatymų nustatytas funkcijas dėl žemės fondo valstybinio valdymo ir žemės naudojimo reguliavimo (10 p.). 35. Pareiškėjų pateiktame žemės sklypo Nr. 76, esančio sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, plane esantis Telšių apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos Mažeikių rajono vyresniojo inspektoriaus įrašas patvirtina, kad statytojui leidimas Nr. 139 vykdyti [gyvenamojo namo] statybos darbus galiojo nuo 1999 m. rugpjūčio 27 d. iki 2004 m. rugpjūčio 27 d.; Telšių apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyresnio specialisto Mažeikių rajone 2005 m. sausio 26 d. įrašas patvirtina, kad leidimas Nr. 139 vykdyti statybos darbus buvo pratęstas, ir galiojo nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2010 m. sausio 26 d. 36. Pareiškėjai tiek administracinių procedūrų, kuriuose buvo priimti byloje ginčijami sprendimai, tiek teisminio nagrinėjimo metu, nuosekliai teigė, kad 1999 m. rugpjūčio 16 d. Lietuvos Respublikos Telšių apskrities viršininko administracijos Kaimo reikalų departamento Mažeikių rajono melioracijos skyrius, patvirtindamas sklypo plano, kurį 1999 m. rugpjūčio 16 d. su pastaba „2000 m kanalizuoti griovį ties sklypo teritorija“ suderino Aplinkos apsaugos agentūros viršininkas, suderinimą, sutiko ir pritarė, kad valstybinėje žemėje esantis melioracijos griovys ties sklypo teritorija (duomenys neskelbtini) būtų A. ir S. Č. kanalizuota, įrašant pastabą: „2000 m kanalizuoti griovį ties sklypo teritoriją“, nes namas, pasak pareiškėjų, buvo statomas 0,6–1,4 m nuo melioracijos griovio viršutinės briaunos. Lietuvos Respublikos Mažeikių rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos tarnyba 1999 m. rugpjūčio 16 d. antspaudu ir parašu patvirtindama sklypo plano suderinimą, sutiko ir pritarė, kad valstybinėje žemėje esantis melioracijos griovys ties sklypo teritorija (duomenys neskelbtini) būtų S. Č. kanalizuotas. Taip pat Telšių apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir valstybinės priežiūros skyrius 2005 m. sausio 26 d. pratęsiant leidimą vykdyti statybos darbus nurodė pastabą „Griovys ties sklypo riba kanalizuojamas betoniniais 1000 cm Ø vamzdžiais“, ką patvirtina įrašai ant šio plano. <...> 38. Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo sprendimo padarytas išvadas, atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos A. P. Prašymas 2020 m. kovo 3 d. Nr. 44/2425233 patvirtinti deklaraciją apie statinio (vandens pralaidos) statybos užbaigimą pagrįstai buvo nagrinėjamas pagal deklaracijos pateikimo metu galiojusias teisės aktų nuostatas, t. y. atsakovas, atsižvelgdamas į Reglamento 50 punkte ir Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punkte įtvirtintus reikalavimus teisėtai nurodė, kad statytojas privalo turėti žemės sklypo valdytojo sutikimą, susitarimą, kai statybos darbų atlikimui nereikalingas leidimas, ir tokie darbai atliekami statytojui nepriklausančiame valstybinės žemės sklype. 39. Byloje nustatyta, kad pareiškėjai nėra pateikę valstybinės žemės patikėtinio sutikimo, susitarimo, t. y. administracinio sprendimo, kas patvirtintų pareiškėjų teisėtą žemės sklypo dalį, kurioje 1999 m. – 2000 m. buvo atlikti melioracijos griovio kanalizavimo darbai, naudojimą. Aplinkybę, kad tokiems darbams buvo gautas valstybinės žemės patikėtinio sutikimas pagal tuo metu galiojusius teisės aktų reikalavimus pareiškėjai grindė argumentais, kad kompetentingi subjektai savo valią buvo išreiškę minėtais suderinimais žemės sklypo plane (žr. nutarties 36 p.), bei aplinkybe, kad melioracijos griovio kanalizavimas buvo būtina gyvenamojo namo statybos sąlyga, nes namas buvo statomas 0,6–1,4 m nuo melioracijos griovio viršutinės briaunos, ant buvusio sodo namelio pamatų ir galėjo nuslinkti į griovį. 40. Aptardama pastaruosius apeliantų argumentus, teisėjų kolegija akcentuoja, kad sutikimo atlikti nesudėtingo statinio statybos darbus valstybinėje žemėje suteikimo vertinimui tiek jo turinio, tiek formos aspektu turėtų būti taikomi teisės aktų reikalavimai, galioję tokio sutikimo pareiškimo metu. Nėra paneigtas byloje pareiškėjų argumentas, kad gyvenamojo namo statybos būtinoji sąlyga buvo šalia žemės sklypo esančio melioracijos griovio kanalizavimas įrengiant vandens pralaidą, jos techniniai parametrai kompetentingų subjektų buvo nurodyti pareiškėjos žemės sklypo plane. Tai leidžia daryti išvadą, kad vandens pralaidos įrengimas taip pat buvo gyvenamojo namo statybos leidimo išdavimą sąlyga. Tokias aplinkybes patvirtina ir pareiškėjų pateiktame žemės sklypo plane M1:250 esantys kompetentingų institucijų suderinimai. Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas šiuos suderinimus nepagrįstai siejo išimtinai tik su gyvenamojo namo statybos sąlygomis. Teisėjų kolegija pažymi, kad gyvenamojo namo statyba buvo galima tik kartu su melioracijos griovio kanalizavimu – vandens pralaidos, kurios techniniai parametrai ir įrengimo tiksli vieta buvo nurodyti Sklypo plane, statyba, todėl minėti suderinimai savo turiniu laikytini kompetentingų subjektų veiksmais, kuriais išreikšta valia leisti atlikti vandens pralaidos įrengimą valstybei priklausančiame žemės sklype. Tuo pačiu minėti suderinimai žemės sklypo plane M1:250 laikytini viešojo administravimo subjektų veiksmais, sudarančiais pagrindą pareiškėjų teisėtiems lūkesčiams, kad vandens pralaidos statyba nėra savavališka, ir nebus kliūčių patvirtinti deklaraciją apie statinio (vandens pralaidos) statybos užbaigimą. 41. Pažymėtina, kad NŽT, atkreipdama dėmesį į tai, kad nebuvo tinkamu būdu – sutartimi, administraciniu sprendimu įformintos pareiškėjų teisės į žemės sklypo dalį, kurioje įrengta vandens pralaida, nenurodo teisiškai pagrįstų argumentų, kad viešojo administravimo subjektų (melioracijos skyriaus, Architektūros ir urbanistikos tarnybos ir kt.) veiksmai – žemės sklypo plane esantys suderinimai buvo padaryti neturinčių kompetencijos subjektų ar pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Kita vertus, tiek NŽT atsiliepime pagrįstai nurodė, kad statytojo teisė atlikti darbus valstybinėje žemėje turi būti grindžiama tinkama forma sudarytu susitarimu ar atitinkamu administraciniu sprendimu, tiek Inspekcija akcentavo, kad ji neturi kompetencijos vertinti Mažeikių rajono valdybos ar melioracijos skyriaus veiksmų bei daryti išvadas dėl valstybinės žemės naudojimo teisėtumo. Atsakovo argumentai, kad ir statybos darbų atlikimo metu 1999 m. – 2000 m. nebuvo tinkama forma (t. y. susitarimu ar administraciniu sprendimu) išreikšta valia atlikti vandens pralaidos įrengimo darbus valstybinėje žemėje laikytini pagrįstais, todėl Inspekcija teisėtai ginčijamais Raštais pareiškėjos prašymo patvirtinti deklaraciją nepriėmė bei jo toliau nenagrinėjo“.

Taigi, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. spalio 26 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-2611-492/2022 40 punktą, jog aptarti suderinimai savo turiniu laikytini kompetentingų subjektų veiksmais, kuriais išreikšta valia leisti atlikti vandens pralaidos įrengimą valstybei priklausančiame žemės sklype, spręstina, kad skundžiamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Mažeikių skyriaus 2023-03-17 raštas Nr. 35SD-1490-(14.35.104.), kuriuo netenkintas prašymas išduoti sutikimą kanalizuoto griovio-inžinerinio statinio statybos valstybinėje žemėje, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

Taigi, subjektas, kuris buvo kompetentingas duoti sutikimą atlikti hidrotechninio statinio – vandens pralaidos įrengimą valstybinėje žemėje, nagrinėjamu atveju buvo apskrities viršininko administracija, o tiksliau ­­­­– apskričių valdytojų administracijos melioracijos skyriai arba rajonų žemės ūkio valdybų melioracijos tarnybos.

Kaip jau minėta, pareiškėjų pateiktame žemės sklypo M1:250 (prijungta byla, b. l. 24), esančio sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, plane yra šie suderinimai: 1) 1999 m. rugpjūčio 16 d. Lietuvos Respublikos Telšių apskrities viršininko administracijos Kaimo reikalų departamento Mažeikių rajono melioracijos skyrius, patvirtindamas sklypo plano, kurį 1999 m. rugpjūčio 16 d. su pastaba „2000 m kanalizuoti griovį ties sklypo teritorija“ suderino Aplinkos apsaugos agentūros viršininkas, sutiko ir pritarė, kad valstybinėje žemėje esantis melioracijos griovys ties sklypo teritorija (duomenys neskelbtini), būtų A. ir S. Č. kanalizuota, įrašant pastabą: „2000 m kanalizuoti griovį ties sklypo teritorija“; 2) Lietuvos Respublikos Mažeikių rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos tarnyba 1999 m. rugpjūčio 16 d. antspaudu ir parašu patvirtindama sklypo plano suderinimą, sutiko ir pritarė, kad valstybinėje žemėje esantis melioracijos griovys ties sklypo teritorija (duomenys neskelbtini) būtų S. Č. kanalizuotas; 3) Telšių apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos Mažeikių rajono vyresniojo inspektoriaus yra išduotas statytojui leidimas Nr. 139 su pastaba „Griovys ties sklypo riba kanalizuojamas betoniniais 1000 cm Ø vamzdžiais“.

Taigi, aptarti suderinimai savo turiniu laikytini kompetentingų subjektų veiksmais, kuriais išreikšta valia leisti atlikti vandens pralaidos įrengimą valstybei priklausančiame žemės sklype. Nors tai, kad statybos darbų atlikimo metu 1999 m. – 2000 m. nebuvo tinkama forma (t. y. susitarimu ar administraciniu sprendimu) išreikšta valia atlikti vandens pralaidos įrengimo darbus valstybinėje žemėje, negali būti pagrindas daryti priešingai išvadai dėl aptartų suderinimų. Viešojo administravimo subjekto klaidos negali būti perkeltos pareiškėjams.

Teismas taip pat sprendžia, kad žemės sklypo plane M1:250 esantys suderinimai yra pakankamas pagrindas ginti pareiškėjų lūkesčius įgyti teises į valstybinės žemės sklypo dalį, kurioje buvo įrengta vandens pralaida, bei valstybinės žemės patikėtinis nepagrįstai atsisako suteikti pareiškėjams prašomas teises į valstybinės žemės sklypą.

Teisėtų lūkesčių apsauga – tai vienas iš Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų. Ji suponuoja inter alia tai, kad valstybė turi pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus. Konstitucinė asmens teisėtų lūkesčių apsauga aiškintina neatsiejamai nuo Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, Konstitucijoje įtvirtintos įgytų teisių apsaugos, būtinumo užtikrinti asmens, kuris paklūsta teisei, laikosi įstatymų reikalavimų, pasitikėjimą valstybe ir teise. Asmens pasitikėjimas valstybe ir teise bei teisėtų lūkesčių apsauga, kaip konstitucinės vertybės, yra neatskiriami nuo teisės aktų konstitucingumo ir teisėtumo prezumpcijos. Teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių, nes asmenys, pagal įstatymą įgiję tam tikras teises, turi teisę pagrįstai tikėtis, kad šios teisės nustatytą laiką bus išlaikytos ir įgyvendinamos. Teisėtų lūkesčių apsaugos principas siejasi su visų valstybės institucijų pareiga laikytis prisiimtų įsipareigojimų. Šis principas taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001-07-12 nutarime yra konstatavęs, kad pagal šį principą teisinį reguliavimą galima keisti tik laikantis iš anksto nustatytos tvarkos ir nepažeidžiant Konstitucijos principų bei normų, būtina inter alia laikytis principo lex retro non agit, teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių.

Atsižvelgiant į nurodytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, skundžiamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Mažeikių skyriaus 2023-03-17 raštas Nr. 35SD-1490-(14.35.104.), kuriuo nepagrįstai aptarti suderinimai savo turiniu nebuvo laikomi kompetentingų subjektų veiksmais, kuriais išreikšta valia leisti atlikti vandens pralaidos įrengimą valstybei priklausančiame žemės sklype, negali būti pripažintas teisėtu, todėl naikintinas.

Kadangi naikintinas skundžiamas sprendimas kaip neteisėtas ir savo turiniu iš esmės prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Mažeikių skyrius įpareigotinas pareiškėjos A. P. 2020-10-25 prašymą dėl hidrotechninio statinio statybos valstybinėje žemėje sutikimo nagrinėti iš naujo atsižvelgiant į šiame sprendime pateiktus išaiškinimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1316-552/2021 ir kt.).

Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką administracinis teismas, kaip taisyklė, negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai, pagal teismo sprendimo priėmimo metu egzistuojančią situaciją, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą, todėl pareiškėjų antrasis reikalavimas įpareigoti NŽT Mažeikių skyrių išduoti sutikimą dėl kanalizuoto griovio-inžinerinio statinio statybos valstybinėje žemėje, vykdant teisėtus valstybės pareigūnų nurodymus ir Telšių apskrities viršininko administracijos pareigūnų suderinimus dėl griovio ties (duomenys neskelbtini), A. P. sklypo teritorija, kanalizavimo netenkintinas (2019 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3694-492/2019).

Be to, teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgmentof 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61).

Pareiškėjai prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi, nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus. Iš pateikto mokėjimo nurodymo Nr. 535 matyti, kad buvo A. P. sumokėtas žyminis mokestis. Administracinėse bylose už kiekvieną skundą, nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 30 Eur žyminis mokestis, o paduodant skundą elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 proc. už atitinkamą skundą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjos naudai iš atsakovo priteistinas sumokėtas žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjų A. P. ir A. P. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Mažeikių skyriaus 2023 m. kovo 17 d. sprendimą Nr. 35SD-1490-(14.35.104.).

Įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Mažeikių skyrių pareiškėjos A. P. 2020-10-25 prašymą dėl hidrotechninio statinio statybos valstybinėje žemėje sutikimo nagrinėti iš naujo.

Priteisti pareiškėjai A. P. iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 30,00 Eur (trisdešimt eurų ir 0 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.