- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-02
- Bylos Nr.
- e2A-515-580/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15470-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Loreta Bujokaitė, Jūra Marija Strumskienė, Eglė Surgailienė
- Atsakovas
- V. S.
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros Ministerijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Surgailienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui V. S. dėl privalomų įrodymų nevykdymo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros Ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prašė:
1.1. įpareigoti atsakovą V. S. savo lėšomis per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti 2016-08-29 privalomuosius nurodymus Nr. PNSSP-100-160829-00102 ir PNSSP-100-160829-00103 ir nugriauti savavališkai valstybinėje žemėje prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pastatytą 116 kv. m trinkelių aikštelę bei sutvarkyti statybvietę;
1.2. atsakovui V. S. savo lėšomis neįvykdžius teismo įpareigojimo per tris mėnesius nuo teismo sprendimo nugriauti nesudėtingus statinius (116 kv. m trinkelių aikštelę) įsiteisėjimo dienos, leisti ieškovui pašalinti savavališkos statybos padarinius ir nugriauti savavališkai valstybinėje žemėje prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pastatytą 116 kv. m trinkelių aikštelę ir sutvarkyti statybvietę atsakovo lėšomis;
1.3. jeigu V. S. savo lėšomis per nustatytą terminą neįvykdys teismo įpareigojimo pašalinti neteisėtos statybos padarinius ir nenugriaus savavališkai pastatytos 116 kv. m trinkelių aikštelės valstybinėje žemėje prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), įpareigoti atsakovą mokėti po 30 eurų baudą į ieškovo sąskaitą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti pašalinti savavališkos statybos padariniai, pasibaigimo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovas nurodė, kad:
2.1. atsakovo neteisėta statyba valstybinėje žemėje, nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (Vilniaus miesto istorinėje dalyje), šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini), konstatuota 2016 m. rugpjūčio mėnesį. Atsakovo pastatyti statiniai: vartai ir varteliai su dviem mūro stulpeliais priskiriami I grupės nesudėtingų statinių kategorijai, aikštelė 116 kv. m priskiriama II grupės nesudėtingų statinių kategorijai. Statybos padarinių konstatavimo metu I grupės nesudėtingiems statiniams bei II grupės nesudėtingam inžineriniam statiniui valstybinėje žemėje, nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje privaloma turėti supaprastintą statybos projektą, suderintą su Kultūros vertybių apsaugos departamentu ir gauti valstybinės žemės patikėtinio rašytinį sutikimą. Atsakovas statybą leidžiančio dokumento neturi, todėl statyba savavališka;
2.2. Nacionalinė žemės tarnyba 2016-07-01 atliko žemės naudojimo patikrinimą bei surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49 ŽN-271, kuriame nustatyta, kad valstybinėje žemėje, šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini), yra tvoros mūriniai stulpai ir varteliai pastatyti valstybinėje žemėje, taip pat trinkelėmis užimta 116 kv. m valstybinės žemės. Nacionalinė žemės tarnyba nedavė sutikimo atsakovui pakloti 116 kv. m aikštelę valstybinėje žemėje, atsakovas valstybinės žemės nėra išsinuomojęs ar įgijęs kitas valdymo teises į ją.
3. Atsakovas V. S. su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad:
Atsiliepimas
3.1. atsakovas nedalyvavo surašant aktus ir nurodymus, dokumentai jam neįteikti. Sutiko nugriauti metalinius vartus. Trinkelėmis išklotu taku gali naudotis visi rajono gyventojai, todėl ieškovo reikalavimu neginamas viešasis interesas ir reikalavimas turi būti atmestas;
3.2. 2016-08-24 patikrinimo metu buvo surašytas aktas Nr. SPA-1368 dėl klinkerio trinkelėmis paklotos 116 kv. m. aikštelės. Iš pateiktų papildomų dokumentų matyti, jog kelias šioje vietoje buvo prieš gaunant leidimą statyti gyvenamąjį namą. Gyvenamojo namo genplano pastabose nurodyta, jog jei kelio danga bus iš trinkelių, tuomet ant dolomitinės skaldos bus pilama 30 cm cemento skiedinio ir dedamos plytelės-trinkelės. Dokumentai patvirtina, jog trinkelės sudėtos teisėtai.
4. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prašė ieškinį tenkinti ir nurodė, kad:
4.1. 0,1176 ha dydžio žemės sklypas nuosavybės teise priklauso V. S.. Vilniaus miesto skyriaus specialistai 2015-12-07 atliko valstybinės žemės patikrinimą ir nustatė, kad žemės sklypo vakarinėje ir pietinėje pusėje tvora ir gyvatvore užimamas 1 249 kv. m ploto valstybinės žemės plotas;
4.2. Vilniaus miesto skyrius 2016-06-30 atliko pakartotinį patikrinimą ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-271, kad pažeidimai nepašalinti, sklypas aptvertas dviem eilėmis vielos tinklo tvora, kuri užima 186 kv. m valstybinės žemės, trinkelėmis užimta 116 kv. m valstybinės žemės, įrengtas 34 kv. m dirbtinis vandens telkinys, vartai automobiliams pašalinti, išlikę mūriniai stulpai ir varteliai pėstiesiems pastatyti valstybinėje žemėje;
4.3. Vilniaus miesto skyriaus specialistai 2017-05-08 atliko pakartotinį patikrinimą ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-297, kad žemės naudojimo tvarkos pažeidimai pašalinti iš dalies: pašalinta dalis tujų gyvatvorės ir dalis trinkelių dangos. Nepašalintas dirbtinis vandens telkinys, metaliniai vartai su mūriniu stulpu, senos tvoros vietoje valstybinėje žemėje, pastatyta nauja tvora, dekoratyviniai augalai persodinti arčiau žemės sklypo ribos;
4.4. atsakovas 2016-08-29 privalomųjų nurodymų Nr. PNSSP-100-160829-00102 ir PNSSP-100-160829-00103 surašymo metu atsakovas statybų priežiūrą vykdančiam pareigūnui nepateikė teisės aktuose nurodytų statybą leidžiančių dokumentų, suteikiančių galimybę realizuoti teisę būti statytoju. Atsakovas atliko savavališką statybą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Įpareigojo atsakovą per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti neteisėtos statybos padarinius – nugriauti savavališkai pastatytą 116 kv. m trinkelių aikštelę, esančią valstybinėje žemėje prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti statybvietę. Atsakovui per nustatytą terminą neįvykdžius teismo įpareigojimo, leisti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pašalinti neteisėtos statybos padarinius – nugriauti savavališkai pastatytą 116 kv. m trinkelių aikštelę, esančią valstybinėje žemėje prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti statybvietę ir sutvarkyti statybvietę atsakovo V. S. lėšomis. Teismas nustatė, kad:
5.1. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2016-08-24 surašė statybos patikrinimo aktą. Buvo nustatyta, kad šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini) neturint statybą leidžiančio dokumento valstybinėje žemėje pastatyti metaliniai vartai (aukštis 1,5 m, ilgis 3,65 m) su mūro stulpeliu (0,4×0,4 m, aukštis – 1,61 m), varteliai (aukštis 1,55 m., ilgis – 0,83 m) su mūro stulpeliu (0,4×0,4 m, aukštis – 1,61 m), klinkerio trinkelėmis paklota 116 kv. m aikštelė. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) su gyvenamuoju namu priklauso atsakovui V. S.. Žemė patenka į kultūros paveldo vietovės Vilniaus miesto istorinės dalies, vad. Žvėrynu, teritoriją (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 33652). 2016-08-26 atsakovui surašyti savavališkos statybos aktai Nr. SSA-100-160826-00108 bei SSA-100-160826-00109; 2016-08-29 surašyti privalomieji nurodymai Nr. PNSSP-100-1608-29-00102 bei PNSSP-100-1608-29-00103. Privalomajame nurodyme Nr. PNSSP-100-1608-29-00102 nurodyta, jog V. S. privalo nugriauti savavališkai pastatytus vartus ir vartelius su dviem mūro stulpeliais ir sutvarkyti statybvietę. Privalomajame nurodyme Nr. PNSSP-100-1608-29-00103 nurodyta, jog V. S. privalo nugriauti savavališkai pastatytą 116 kv. m trinkelių aikštelę ir sutvarkyti statybvietę. 2016-10-08 viešo paskelbimo būdu statytojas informuotas apie savavališkos statybos aktus bei privalomuosius nurodymus;
Atsiliepimas
5.2. atsakovas neneigė nustatytų faktinių aplinkybių, todėl teismas ieškovo nurodytas aplinkybes laikė įrodytomis. Nėra įrodymų, kad atsakovas valstybinės žemės sklypą, kuris yra išklotas trinkelėmis, valdo ir juo naudojasi įstatymų nustatytais pagrindais, ar kad turėjo leidimą atlikti tokius darbus. Statytojui nepriklausančiame valstybinės žemės sklype, negavus žemės valdytojo pritarimo atlikta statyba neatitinka teisės aktų reglamentuotos statinių statybos ir jų įteisinimo tvarkos. Dėl statybos įteisinimo byla buvo atidedama ilgam laikui, tačiau nelegali statyba neįteisinta. Teismas nenustatė galimybių įsiteisinti savavališką statybą ir konstatavo, kad pažeidimas negali būti ištaisomas kitokiu būdu, nei nugriaunant nelegalų statinį;
5.3. teismas laikė, kad baudos paskyrimas sudarys ieškovui sąlygas delsti atlikti 116 kv. m. trinkelėmis išklotos aikštelės ardymo darbus, atsakovui neatliekant teismo sprendimu numatytų veiksmų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atsakovas V. S. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodė, kad:
6.1. atsakovas turėjo galiojantį ir nepanaikintą leidimą vykdyti statybos darbus, išduotą 1999-04-22 Nr. IN99-44 pagal suderintą projektą, kuriame ginčijamos 116 kv. m trinkelių aikštelės vietoje buvo numatytas įvažiavimo kelias ir nurodyta, kad, jei kelio danga bus įrengiama iš trinkelių, ant dolomitinės skaldos pilama 30 cm cemento skiedinio ir dedamos plytelės-trinkelės. Atsakovas statybas baigė iki 2002 m. pagal nustatytus reikalavimus;
Žemesnės instancijos teismas
6.2. reikalavimas suderinti projektą su Nacionaline žemės tarnyba atsirado 2010 m. po Statybos įstatymo pakeitimo, aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826 patvirtinus Statybos techninį reglamentą STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“. 1999-2002 metais vykusios statybos atžvilgiu negalima taikyti 2010 m. įsigaliojusias teisės normas.
Šalies argumentai
7. Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad:
Atsiliepimas
7.1. atsakovas privalomųjų nurodymų įstatymų nustatyta tvarka neginčijo, 2017-05-23 ir 2017-06-14 atsiliepimuose su reikalavimais iš dalies sutiko bei prašė teismo termino savavališkai statybai įteisinti. Apeliantas neginčijo fakto, kad statiniai pastatyti valstybinėje žemėje be statybą leidžiančio dokumento;
7.2. 1999-04-22 leidime Nr. IN99-44 (kuris galiojo iki 2004-04-21) nurodyta, kad V. S. leidžiama statyti individualų gyvenamąjį namą pagal suderintą Vilniaus architektūros studijos parengtą projektą. Šis statybą leidžiantis dokumentas suteikė teisę vykdyti tik gyvenamojo namo statybas apeliantui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. II grupės nesudėtingasis inžinerinis statinys – 116 m² dydžio aikštelė, pastatyta valstybinėje žemėje, ir jos statybos teisėtumas valstybinėje žemėje negali būti pateisinamas 1999-04-22 leidimu;
7.3. 1998 m. parengtas individualaus gyvenamojo namo genplanas M1:500 nėra suderintas. Iš apelianto pateiktų papildomų dokumentų matyti, jog kelias šioje vietoje buvo prieš gaunant 1999-04-22 leidimą Nr. IN99-44. Gyvenamojo namo genplano M1:500 pastabose nurodyta, jog jei kelio danga bus rengiama iš trinkelių, tuomet ant dolomitinės skaldos pilama 30 cm cemento skiedinio ir dedamos plytelės-trinkelės. Pastaba, jog kelio danga gali būti rengiama iš trinkelių neleidžia spręsti jog V. S. tai padarė teisėtai;
7.4. nesutiko, kad 1999-2002 metais vykusios statybos atžvilgiu taikytos 2010 metais įsigaliojusios teisės normas. Apeliantas neteikė įrodymų, kad statyba valstybinėje žemėje, prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini) vyko 1999-2002 metais. Neteisėtos statybos padariniai turi būti šalinami taikant įstatymus, galiojančius šių padarinių konstatavimo ir šalinimo metu. Ieškovui nustačius, kad klinkerio trinkelėmis paklota 116 m² aikštelė valstybinėje žemėje pažeidė galiojusias teisės aktų nuostatas, buvo vadovaujamasi savavališkos statybos akto, privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius surašymo metu galiojusiais teisės aktais, reglamentuojančiais neteisėtos statybos padarinių šalinimą;
7.5. pagal 2002 m. galiojančių teisės aktų reikalavimus statytojas privalėjo gauti statybą leidžiančius dokumentus. Pagal Statybos įstatymo (redakcija galiojusi nuo 1997-06-26 - 2000-08-30) 3 straipsnio 2 dalyje nustatytos statytojo teisės įgyvendinimo sąlygos: 1) turimas sklypas, įsigytas nuosavybės, nuomos ar kita Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta teise; 2) yra nustatyta tvarka parengtas ir suderintas statinio projektas; 3) nustatyta tvarka gautas leidimas statyti. Aplinkos ministro 1999-10-04 įsakymu Nr. 316 patvirtinto organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 1.07.01:1999 „Leidimų statyti ar griauti statinius išdavimo tvarka“ 24 punkte (redakcija nuo 1999-10-09 iki 2002-07-01) nurodyta, kad leidimas statyti (įrengti) teritorijų tvarkymo statinius (automobilių parkavimo, žaidimų, ūkines aikšteles ir pan.) už statytojo turimo žemės sklypo ribų (valstybės ar savivaldybės fondo žemėje) išduodamas tik pateikus suderintą projektą ir savivaldybės institucijos sprendimą (potvarkį), nustatantį šių statinių naudojimo visuomenės reikmėms tvarką. Apeliantas statybos darbus vykdė valstybinėje žemėje, be statybą leidžiančio dokumento.
8. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad:
8.1. apeliantas nepateikė įrodymų, kad statybos darbai atlikti gavus statybos leidimą, genplane nurodyta pastaba nėra prilyginama leidimui vykdyti nesudėtingų statinių statybas. Byla buvo atidėta daug kartų, tačiau statyba nebuvo įteisinta. Apelianto veiksmai vertintini kaip vengimas įvykdyti privalomuosius nurodymus;
8.2. statant ar rekonstruojant statinius valstybinėje žemėje, visais atvejais privaloma valstybinės žemės patikėtinio sutikimas, kuris, esant sudarytai valstybinės žemės sklypo nuomos ar panaudos sutarčiai išreiškiamas sutartyje, o statant naujus statinius ar rekonstruojant esamus valstybinėje žemėje, kurioje sklypai nesuformuoti, - atskiru valstybinės žemės patikėtinio sprendimu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
Žemesnės instancijos teismas
5. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
6. Apeliacinis procesas vyksta dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, kai aikštelės statyba įvykdyta valstybinėje žemėje, neturint jokių susitarimų su valstybinės žemės valdytoju, patikėtiniu.
7. Apeliacine tvarka nagrinėjant bylą, aptariamas 116 kv. m ploto aikštelės statybos teisėtumo klausimas, kadangi apylinkės teismo sprendimas yra priimtas tik dėl šios statybos padarinių šalinimo. 2018-02-27 teismo posėdyje ieškovas pareiškė, jog nepalaiko reikalavimų dėl vartų ir vartelių statybos padarinių pašalinimo, nes 2017-05-08 buvo atliktas pakartotinis patikrinimas ir nustatyta, kad savavališkos statybos padariniai iš dalies pašalinti, nebuvo nugriauta tik 116 kv. m ploto aikštelė. Teismas priėmė žodinę nutartį nutraukti bylą dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
8. Byloje nustatyta ir patvirtinta oficialiais rašytiniais įrodymais, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ir jame esantis gyvenamasis namas nuosavybės teise priklauso V. S.. Žemė, kurioje savavališkai pastatyti statiniai, patenka į kultūros paveldo vietovės Vilniaus miesto istorinės dalies, vad. Žvėrynu, teritoriją (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 33652). V. S., neturėdamas statybą leidžiančio dokumento atliko nesudėtingo statinio statybos darbus – valstybinėje žemėje pastatė 116 kv. m dydžio trinkelėmis grįstą aikštelę. 2016-08-26 atsakovui V. S. buvo surašyti savavališkos statybos aktai Nr. SSA-100-160826-00108 bei SSA-100-160826-00109. 2016-08-29 atsakovui V. S. buvo surašyti privalomieji nurodymai Nr. PNSSP-100-1608-29-00102 bei PNSSP-100-1608-29-00103. Privalomajame nurodyme Nr. PNSSP-100-1608-29-00103 buvo nurodyta, jog statytojas privalo nugriauti šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini), valstybinėje žemėje, savavališkai pastatytą 116 kv. m trinkelių aikštelę ir sutvarkyti statybvietę. Dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu.
9. Taip pat neginčijamai nustatyta, kad žemė, kurioje pastatyta 116 kv. m ploto trinkelių aikštelė, yra valstybinėje žemėje. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius atliko pakartotinį žemės sklypo (duomenys neskelbtini), patikrinimą ir surašė 2016-07-01 Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-271, kuriuo nustatė, kad pažeidimai nepašalinti, trinkelėmis šalia minėto žemės sklypo yra užimta 116 kv. m valstybinės žemės, užfiksuoti išlikę mūriniai stulpai ir varteliai pėstiesiems yra pastatyti valstybinėje žemėje bei kt. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus specialistai 2017-05-08 atlikę pakartotinį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), patikrinimą surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-297, kuriuo nustatė, kad 2016-07-01 Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 49ŽN-271 užfiksuoti žemės naudojimo tvarkos pažeidimai yra pašalinti tik iš dalies.
10. Apeliaciniame skunde atsakovas nesutinka su reikalavimus vykdytoms statyboms nustatančių įstatymų galiojimo vertinimu bei taikymu. Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad neteisėtos statybos padariniai turi būti šalinami taikant įstatymus, galiojančius šių padarinių konstatavimo ir šalinimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2012). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad neteisėtos statybos padariniai turi būti šalinami taikant įstatymus, galiojančius šių padarinių konstatavimo ir šalinimo metu. Tokia pozicija grindžiama tuo, kad statybos procesas yra tęstinio pobūdžio, todėl, nors teisinis santykis ir yra prasidėjęs iki įsigaliojant konkrečiam įstatymui, teisėms, pareigoms ar faktams, atsirandantiems galiojant naujam įstatymui, turi būti taikomos tuo metu galiojančio įstatymo nuostatos.
11. Sutiktina su atsiliepime į apeliacinį skundą pateikta ieškovo pozicija, jog apeliantas neteikė įrodymų, kad statyba valstybinėje žemėje, prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), vyko 1999-2002 metais. Byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kada buvo pastatyta 116 kv. m ploto trinkelių aikštelė. Taip pat pastebėtina ir tai, jog pagal aplinkos ministro 1999-10-04 įsakymu Nr. 316 patvirtinto organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 1.07.01:1999 „Leidimų statyti ar griauti statinius išdavimo tvarka“ 24 punkte (redakcija nuo 1999-10-09 iki 2002-07-01) nurodyta, kad leidimas statyti (įrengti) teritorijų tvarkymo statinius (automobilių parkavimo, žaidimų, ūkines aikšteles ir pan.) už statytojo turimo žemės sklypo ribų (valstybės ar savivaldybės fondo žemėje) išduodamas tik pateikus suderintą projektą ir savivaldybės institucijos sprendimą (potvarkį), nustatantį šių statinių naudojimo visuomenės reikmėms tvarką. Apeliantas savivaldybės institucijos leidimo neturėjo ir statybos darbus vykdė valstybinėje žemėje, be statybą leidžiančio dokumento. Atsakovo argumentas, kad reikalavimas suderinti projektą su Nacionaline žemės tarnyba atsirado 2010 m. po Statybos įstatymo pakeitimo, aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826 patvirtinus Statybos techninį reglamentą STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, neturi įtakos bylos sprendimui, nes iki tol buvo numatyta, jog reikalingas savivaldybės institucijos sprendimas, kurio atsakovas neturi.
4. Atsakovo pateiktame atsiliepime nebuvo nurodyti argumentai, dėl ko jis ginčija 116 kv. m ploto aikštelės statybos savavališkumą. Atsakovas prašė įvertinti aikštelės reikalingumą bendram naudojimui bei suteikti terminą statybai įteisinti. Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalis (dabartinė redakcija) nustato, jog savavališka statyba yra statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis nurodo, kad teisę būti statytoju Lietuvos Respublikoje turi Lietuvos ir užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie šią teisę įgyvendina, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais (1 punktas) ir statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas) (2 punktas).
5. Savavališkai užstatytas valstybinės žemės sklypas atsakovo yra naudojamas, nesant Žemės įstatymo 8-10 straipsniuose numatytų pagrindų (panaudos, nuomos, perleidimo nuosavybėn). Nacionalinė žemės tarnyba nėra davusi sutikimo atsakovui pakloti 116 kv. m aikštelę valstybinėje žemėje, tuo patvirtinama, jog atsakovas neturi teisių į panaudotą žemės sklypą ir neatitinka Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimo.
4. Vadovaujantis savavališkos statybos padarinių konstatavimo metu galiojusio aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 34 punktu rašytiniai sutikimai (susitarimai) privalomi ir tais atvejais, kai statybai vykdyti privaloma gauti Reglamento IV, V, VI ir VII skyriuose nurodytus statybą leidžiančius dokumentus, o, jei šiuos dokumentus privaloma gauti statybai valstybinėje žemėje, – visais atvejais būtina gauti valstybinės žemės patikėtinio rašytinį sutikimą (susitarimą). Pagal to paties STR 1.07.01:2010 6 priedo „Atvejai, kada privalomas rašytinis pritarimas statinio projektui“ 2 punktą rašytinis pritarimas supaprastintam statybos projektui privalomas: statant II grupės nesudėtingą statinį – mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje.
5. Vadovaujantis šiuo metu galiojančio statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 50 punktą statant valstybinėje žemėje, kai nėra suformuoti žemės sklypai privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, išskyrus Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte nustatytas išimtis. Pagal to paties STR 1.05.01:2017 (redakcija nuo 2017-01-01) 3 priedo „Atvejai, kada privalomas statybą leidžiantis dokumentas naujo nesudėtingojo statinio statybai, rekonstravimui, statinio kapitaliniam ar paprastajam remontui“ 1 p. leidimas statyti naują statinį privalomas šiais naujo nesudėtingojo statinio statybos atvejais: statant II grupės nesudėtingąjį statinį mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje. Darytina išvada, jog atsakovas tiek jo statybos padarinių konstatavimo metu, tiek statybos padarinių šalinimo metu privalo turėti statybą leidžiantį dokumentą, o jo neturėdamas neatitiko Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimų.
6. Apeliaciniu skundu atsakovas įrodinėja, jog jis turėjo reikiamus statybos teisėtumą patvirtinančius dokumentus. Teigia, kad atsakovui 1999-04-22 išduotas leidimą vykdyti statybos darbus Nr. IN99-44 pagal suderintą projektą, kuriame ginčijamos 116 kv. m trinkelių aikštelės vietoje buvo numatytas įvažiavimo kelias ir nurodyta, kad, jei kelio danga bus įrengiama iš trinkelių, ant dolomitinės skaldos pilama 30 cm cemento skiedinio ir dedamos plytelės-trinkelės. Nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija 1999-04-22 V. S. išdavė leidimą vykdyti statybos darbus Nr. IN99-44. Leista statyti gyvenamąjį namą (1 aukšto su mansarda), žemės sklype 0101/0053:46, pagal suderintą projektą, kurį parengė Vilniaus architektūros studija. Projektas suderintas Miesto plėtros departamento projektų derinimo tarnyboje. Leidimas galioja iki 2004-04-21. Sutiktina su atsakovo argumentu, jog statybos leidimas suteikė teisę vykdyti tik gyvenamojo namo statybas apeliantui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Statybos leidimas nurodytas žemės sklypas 0101/0053:46, kuriame leidžiama statyti gyvenamąjį namą, Nekilnojamojo turto registre registruotas atsakovo vardu (e. b. t. 1, l. 143). Statybos leidime jokių papildomų teisių atsakovui vykdyti statybos darbus už žemės sklypo ribų nebuvo suteikta.
7. Taip pat atsakovas pateikė genplanu pavadintą brėžinį, kuriame įrašyta pastaba, kad jei kelio danga bus rengiama iš trinkelių, tuomet ant dolomitinės skaldos pilama 30 cm cemento skiedinio ir dedamos plytelės-trinkelės. Brėžinys yra parengtas Vilniaus architektūros studijos, kuri, kaip nurodyta statybos leidime, rengė atsakovo namo projektą. Šis brėžinys tikėtinai yra iš atsakovui parengto gyvenamojo namo projekto. Gyvenamojo namo projekto paskirtis yra individualaus namo suprojektavimas, tačiau projektas nėra skirtas gretimų teritorijų planavimui ir nesukuria jokių teisių atsakovui statyti valstybinėje žemėje.
8. Atsakovas pateikė 1982-10-03 Vilniaus tarpmiestinio techninio inventorizacijos biuro darytą vietovės planą, kuriuo įrodinėja, jog ties jo gyvenamuoju namu yra suprojektuotas pravažiavimas (proezd). Iš pateikto vietovės plano dėl pasikeitusio teritorinio planavimo be papildomo tyrimo negalima nustatyti, ar pateiktame plane yra pažymėtas privažiavimas prie atsakovo namo. Atsakovo nurodomas pravažiavimas yra ties žemės sklypu (duomenys neskelbtini), kai jo paties turimas sklypas yra (duomenys neskelbtini). Matavimų metu žemės sklypas (duomenys neskelbtini) nebuvo atidalintas, kaip matyti plane, adresu (duomenys neskelbtini), buvo du žemės sklypai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Įvažiavimas į nesuformuotą sklypą negalėjo būti projektuojamas. Atsakovas papildomus dokumentus pateikė prieš pat teismo posėdį, pats į teismo posėdį neatvyko, todėl neaiškumai dėl jo pateiktų dokumentų nebuvo pašalinti.
9. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovui buvo sudarytos pakankamos galimybės įteisinti savavališką statybą, tačiau jis šia teise nepasinaudojo. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalis numato teisę asmenims teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) yra savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima. Su šios teisės įgyvendinimu susijusios ir teismo teisės priimant sprendimą byloje, kai paduodamas ieškinys dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 9 dalis). Atsakovui buvo sudarytos galimybės įteisinti savavališką statybą, jo prašymu buvo atidėtas 2017-11-22 teismo posėdis. Prašydamas atidėti bylos nagrinėjimą, sudarant statybos įteisinimo galimybę, atsakovas teismui pateikė jam adresuotą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2017-10-11 paaiškinimą dėl savavališkos statybos įteisinimo eigos bei 2017-11-06 Projektavimo darbų sutartį, kuria susitarta suteikti paslaugas dėl valstybinėje žemėje esančių statinių įteisinimo. Sekantis 2018-02-27 teismo posėdis taip pat buvo atidėtas iki 2018-04-24 dar kartą suteikiant atsakovui galimybę įteisinti 116 kv. m trinkelių aikštelės statybą. Į 2018-04-24 teismo posėdį atsakovas neatvyko. Teismui nebuvo pateikti dokumentai, jog iki 2018-02-24 teismo posėdžio ar iki bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka atsakovas būtų įteisinęs savavališką statybą. Taip pat teismui nenurodyti konkretūs veiksmai, kurių atsakovas ėmėsi dėl statybos įteisinimo, ar institucijų išvados dėl galimumo tokius veiksmus atlikti. Teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad atsakovas turi galimybę teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir pasinaudoti įstatymų nustatyta teise įteisinti statybą. Nuo 2019-01-01 įsigaliojo Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 12 dalies redakcija, pagal kurią savavališkai valstybinėje žemėje statomų ir pastatytų naujų statinių įteisinimas draudžiamas, jeigu statybos darbai atlikti neturint žemės valdymo ar naudojimo teisių. Kadangi savavališka statyba nebuvo įteisinta, tai teismas turi priimti sprendimą, atitinkantį Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 9 dalies 2 punktą, t. y. turi įpareigoti nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę.
10. Atsakovas teigia, jog reikalavimas nugriauti aikštelę neatitinka viešojo intereso, nes aikštelė gali būti naudoja gyventojų poreikiams tenkinti. Konkrečių poreikių tenkinimo atsakovas nenurodė. Iš teismui pateiktų nuotraukų ir planų matyti, jog aikštelė ribojasi su atsakovo savavališkai pastatytais ir vėliau vykdant privalomąjį nurodymą nugriautais vartais. Neaišku, kuo tai galėtų būti naudinga visuomenei. Teismui nebuvo pateikti teritorijos planai, kurie numatyti įgyvendinti ateityje, todėl plačiau dėl šio argumento nepasisakoma.
11. Apibendrinant daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 336 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 1 dalimi, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsakovo V. S. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.