- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2025-10-23
- Bylos Nr.
- eA6.-192-1057/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25991-2025-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Evelina Petraitienė
- Pažeidėjas
- A. R.
- Kategorijos
nedalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui (toliau ir – VMI),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą kurioje A. R., a. k. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir - ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. R. nuo 2006 m. spalio 24 d. yra UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovas. Bendrovė, būdama įsiskolinusi valstybės biudžetui, pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais, tuo pažeisdama kreditoriaus VMI interesus.
Šiais veiksmais A. R. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
VMI pareiškime prideda lentelę, kurioje nurodo tik keletą iš Bendrovės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atliktų finansinių operacijų, t. y. tik didžiausius atliktus mokėjimus, kurie pagrindžia, kad nebuvo laikomasi CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintos atsiskaitymų eiliškumo tvarkos. Iš pateiktų duomenų akivaizdu, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, t. y. Bendrovės vadovas veikė tyčia, kadangi Bendrovės vadovas, žinodamas, kad jo valdoma Bendrovė neturi galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais ir turėdamas galimybę nors iš dalies padengti Bendrovės turimą mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, to nedarė, t. y. sąmoningai neatsiskaitė su VMI, o atsiskaitė su kitais Bendrovės kreditoriais, tame skaičiuje ir pačiu savimi sau išsimokėdamas dividentus, kurie pagal teisinį reglamentavimą yra žemesnėje eilėje nei kreditorė VMI. VMI pažymi, kad aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2024 m. liepos 2 d. iki 2025 m. gegužės 23 d. Bendrovės vadovas sau išsimokėjo dividentų už 27 472,00 Eur (6 priedo 3 lapas ir 7 priedas). CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies norma yra imperatyvi, o tai reiškia, kad teisės subjektas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto.
A. R. būdamas Bendrovės vadovu, žinodamas, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų kreditorinių reikalavimų patenkinimui, ir turi įsipareigojimų valstybės biudžetui, atsiskaitė negrynaisiais pinigais su kreditoriais (UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), AB, pačiu savimi sau išsimokėdamas dividentus, UAB (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, MB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), A. A., SIA „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) firma, (duomenys neskelbtini) UAB ir kt.), ir tokiu būdu pažeidė kreditorės VMI interesus ir neįvykdė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos laikytis atsiskaitymų negrynaisiais pinigais eiliškumo ir taip padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Iš mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenų matyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka 2025 m. rugsėjo 17 d.
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir nusižengimo kvalifikavimo motyvai
Pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalį skolininkas fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti nurodyta eile. Fizinis ar juridinis asmuo pirmąja eile privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo atvejais. Antrąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių. Trečiąja eile privaloma atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Tik po to galima vykdyti atsiskaitymus pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, taip pat pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
Teismo posėdžio metu A. R. administracinio nusižengimo padarymo fakto neginčijo, teigė, kad apie susidariusią nepriemoką sužinojo tik gavus sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo, t. y. 2025 m. gegužės 7 d., vis dėl to, teismo vertinimu, šiuo atveju aktualus mokestinės nepriemokos susidarymo momentas. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovės įsiskolinimas VMI susidarė nuo 2023 m. birželio 16 d., įmonės mokėjimų analizė pagrįstai atlikta ne nuo 2025 m. gegužės 7 d., o nuo 2024 m. liepos 1 d. iki 2025 m. gegužės 31 d. Juo labiau, kad Mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnyje yra nustatytos mokesčių mokėtojo pareigos: laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę (MAĮ 40 str. 1 p.), teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais (MAĮ 40 str. 4 p.). Taigi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais bei laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, o A. R., kuris yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, privalėjo kontroliuoti, kaip įmonė vykdo Mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnyje nustatytas pareigas. Todėl akivaizdu, jog A. R., kaip vadovas, privalėjo užtikrinti, kad įmonė teisingai apskaičiuos mokestį 2024 m. Dėl to darytina išvada, jog skola susidarė dėl įmonės veiksmų, todėl mokestinės nepriemokos susidarymo momentas nelaikytinas 2025 m. gegužės 7 d., kuomet buvo surašytas patikrinimo aktas, bet nuo pačios skolos susidarymo momento.
Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad net ir laikant, jog A. R. apie susidariusią nepriemoką sužinojo tik gavęs sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo, t. y. 2025 m. gegužės 7 d., iš atliktų mokėjimų išrašo matyti, kad su kreditoriais A. R., kaip Bendrovės vadovas, atsiskaitinėjo ir po 2025 m. gegužės 7 d., neabejotinai žinodamas susidariusios nepriemokos VMI faktą. A. R. teismo posėdžio metu sutiko, kad VMI pareiškimas pagrįstas, Bendrovės kaltės neneigė.
Byloje nėra ginčo, kad A. R. yra UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovas.
Teismas pažymi, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad Bendrovė, turėdama mokestinę nepriemoką, t. y. trečios eilės kreditoriaus (VMI) pareikštus ir nepatenkintus reikalavimus, neturėdama pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, vykdė atsiskaitymus ir su paskesnės eilės kreditoriais, todėl nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo.
Taigi, A. R., būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovu, žinodamas, kad pažeidžia CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, tokius veiksmus atliko, suvokdamas, kad tokie jo veiksmai pažeidžia kreditoriaus – VMI – interesus. A. R. duoti paaiškinimai niekaip nesudaro pagrindo administracinio nusižengimo bylą nutraukti nesant jo kaltės.
ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1 400 iki 3 000 Eur.
ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) arba ją švelninant, tačiau tai, kad nuobauda (administracinio poveikio priemonė) asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019).
Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas nusižengimas, susijęs su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais – kreditorių teisių pažeidimu), pažeidėjo kaltės formą ir rūšį (pažeidimas padarytas tiesiogine tyčia), į A. R. asmenybę – neteistas, penkerių metų laikotarpyje administracine tvarka baustas, iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti pastovūs administraciniai nusižengimai susiję su prekyba, finansų sistema ir oficialiąja statistika, baudos sumokėtos. A. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Įvertinus byloje surinktus įrodymus, A. R. paaiškinimus teismo posėdžio metu, padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumą bei padarymo aplinkybes, tiek ir pareiškėją charakterizuojančius duomenis, darytina išvada, jog ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta nuostata, švelninanti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padėtį, netaikytina. Teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta A. R. paskyrus ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
A. R. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT787290000000130151 AS Citadele banka banko Lietuvos filiale, LT057044060007887175 AB SEB banke, LT327180000000141038 AB Šiaulių banke, LT122140030002680220 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT247300010112394300 banke Swedbank, AB, LT427230000000120025 UAB Urbo banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos numerį eA6-192-1057/2025.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis).
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.