Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-04-25 · Administracinė byla Nr. I-1799-821/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-04-25
Bylos Nr.
I-1799-821/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04813-2016-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Iveta Pelienė, Violeta Petkevičienė, Ernestas Spruogis
Pareiškėjas
J. S., A. S.
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
  • 12.91pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1799-821/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04813-2016-8Procesinio sprendimo kategorija: 12.91; 41; 55.1.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Petkevičienės ir Ernesto Spruogio, dalyvaujant atsakovės atstovui A. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų J. S. ir A. S. (A. S.) skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl raštų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

teisme priimtas nagrinėti pareiškėjų skundas, kuriuo nesutinkama su Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Valstybinė mokesčių inspekcija, VMI), 2016-11-18 raštais Nr. (23.1-08)RNA-34827 ir Nr. (23.1)RNA-34818 ir prašoma įpareigoti atsakovę tenkinti pareiškėjų prašymus dėl jiems priteisto žyminio mokesčio mokėjimo termino išdėstymo, sudarant mokestinės paskolos sutartį.

Skunde (b. l. 1-2) nurodoma, kad Klaipėdos apygardos teismo 2015-12-23 sprendimu pareiškėjų A. S. ir J. S. ieškinį atmetė ir priteisė į valstybės biudžetą po 840 Eur žyminio mokesčio, kurio sumokėjimas buvo atidėtas iki bylos išnagrinėjimo. Lietuvos apeliacinis teismas pareiškėjų apeliacinio skundo netenkino ir 2016-10-11 nutartimi priteisė į valstybės biudžetą po 850 Eur žyminio mokesčio, kurio sumokėjimas buvo atidėtas iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo.

Pareiškėjai 2016-10-31 kreipėsi į Klaipėdos apskrities valstybinę mokesčių inspekciją prašydami išdėstyti priteisto žyminio mokesčio sumokėjimą 24 mėnesiams ir pateikė jų turtinę padėtį pagrindžiančius įrodymus. 2016-11-21 paštu iš VMI Nepriemokų administravimo departamento Mokestinių paskolų sutarčių administravimo skyriaus gavo 2016-11-16 raštus, kuriais prašymai nebuvo tenkinti, motyvuojant tuo, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (toliau – MAĮ) nenumato galimybės išdėstyti teismo sprendimu civilinėje byloje priteisto ieškinio ar taikyti kitą atidėjimo procedūrą, todėl išdėstyti priteistą 1690 Eur sumą nėra teisinio pagrindo.

Šalies argumentai

Pareiškėjai su VMI raštais nesutinka, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir Civilinio proceso kodeksas, CPK) 84 straipsnio ir MAĮ 13 straipsnio nuostatomis teigia, kad žyminio mokesčio sumokėjimą ir su juo susijusius atidėjimo klausimus, kai civilinė byla teisme jau išnagrinėta, sprendžia mokesčių administratorius. Pažymi, kad iš skundžiamų raštų neaišku, ar VMI suprato jai pateiktų prašymų esmę, nes pareiškėjai neprašė išdėstyti 1690 Eur ieškiniu priteistos sumos, o prašė išdėstyti žyminio mokesčio mokėjimą, kaip numatyta MAĮ 88 straipsnyje. Pareiškėjai pažymi, kad šio straipsnio nuostatos netaikomos tik gyventojų pajamų mokesčiui su tam tikromis išlygomis. Pareiškėjai VMI kartu su prašymu pateikė visus įrodymus, kurie patvirtina, kad jie neturi galimybės sumokėti priteisto žyminio mokesčio iš karto, o VMI į tai neatsižvelgė, neįsigilino į prašymų esmę.

Atsiliepimas

VMI atsiliepimu (b. l. 8-10) su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad žyminis mokestis pagal šį MAĮ administruojamas tik tiek, kiek tai nustatyta Civilinio proceso kodekse. Priešingai, nei teigia pareiškėjai, ne MAĮ 88 straipsnis, o CPK 84 straipsnis „Žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas“ ir CPK 284 straipsnis „Sprendimo įvykdymo atidėjimas ir išdėstymas“, reglamentuoja, koks subjektas ir kokiomis aplinkybių gali spręsti pareiškėjų prašomą klausimą. Atsakovei nėra žinoma, kodėl pareiškėjai nepasinaudojo įstatymo nustatyta tvarka, jau teismui priėmus sprendimą. Pareiškėjų pasyvi pozicija dėl priteisto 1690 Eur žyminio mokesčio negali būti perkelta mokesčių administratoriui.

Mokesčių administratorius iš dalies sutinka su pareiškėjų teiginiu, kad VMI raštuose minima apie 1690 Eur priteistą ieškinį, o ne žyminį mokestį. Pažymi, kad pareiškėjų 2016-10-27 prašymai išdėstyti itin glaustai, priteistos žyminio mokesčio sumos paminėtos pagal teismų priteisimo laikotarpį, išdėstyti prašoma 1690 Eur mokestinę nepriemoką. Mano, kad jei pareiškėjai mokesčių administratoriui būtų pateikę teismų sprendimų (nutarčių) kopijas, kurių pagrindu priteistas žyminis mokestis, būtų išvengta galimų dviprasmybių. Tačiau iš esmės VMI teisingai suprato pareiškėjų prašymų esmę, ir 2016-11-16 raštuose Nr.(23.1-08)RNA-34818 ir Nr.(23.1-08)RNA-34827 pagrįstai nurodė, jog mokesčio administratorius neturi teisės spręsti dėl jų prašomos skolos išdėstymo.

Mokesčių administratoriaus 2016-11-16 raštai Nr.(23.1-08)RNA-34818 ir Nr.(23.1-08)RNA-34827 atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų reikalavimus, todėl nėra pagrindo jų naikinti.

Šalies argumentai

Pareiškėjai į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant (b. l. 49-50).

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos raštų, kuriais buvo netenkinti pareiškėjų prašymai išdėstyti žyminio mokesčio mokėjimą sudarant mokestinės paskolos sutartį.

Nagrinėjamos bylos medžiaga nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. lapkričio 3 d. išdavė vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-1536-538/2015 išieškoti iš ieškovų (šioje byloje pareiškėjų) į valstybė biudžetą po 840 EUR žyminio mokesčio ir po 850 EUR žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (b. l. 101-104). Byloje ginčo, kad Klaipėdos apygardos teismo sprendimas, kurio pagrindu išduoti vykdomieji dokumentai dėl žyminio mokesčio priteisimo iš pareiškėjų, įsiteisėjęs ir vykdomieji dokumentai mokesčių administratoriui išduoti pagrįstai, nėra.

Pareiškėjai 2016 m. spalio 27 d. prašymais kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją prašydami išdėstyti mokestinę nepriemoką valstybei dviejų metų laikotarpiui dėl sunkios finansinės padėties (b. l. 15, 28). Valstybinė mokesčių inspekcija, atsakydama į pareiškėjų prašymus, 2016-11-18 raštuose Nr. (23.1-08)RNA-34827 ir Nr. (23.1)RNA-34818, nurodė, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (toliau – ir MAĮ) nenumato galimybės išdėstyti teismo sprendimu civilinėje byloje priteistos skolos bei bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, ar taikyti kitą atidėjimo procedūrą, todėl išdėstyti priteistų sumų nėra pagrindo (b. l. 14, 27).

Pareiškėjai su skundžiamais raštais nesutinka, teigia, jog žyminio mokesčio sumokėjimą ir su juo susijusius atidėjimo klausimus, kai civilinė byla teisme jau išnagrinėta, sprendžia mokesčių administratorius. Mokesčių administratoriui buvo pateikti visi įrodymai, jog pareiškėjai negali iš karto sumokėti viso priteisto žyminio mokesčio.

Lietuvos Respublikoje taikomų mokesčių sąrašą, mokesčių administratoriaus funkcijas, teises ir pareigas, mokesčių mokėtojo teises ir pareigas, mokesčių apskaičiavimą ir sumokėjimą, mokesčio bei su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo bei mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarką, reglamentuoja Mokesčių administravimo įstatymas (ginčui aktuali MAĮ redakcija galiojusiu nuo 2016-10-01 iki 2017-01-01).

Žyminis mokestis patenka į MAĮ administruojamų mokesčių sąrašą, tačiau pagal minėtą įstatymą administruojamas tik tiek, kiek tai nustatyta Civilinio proceso kodekse (MAĮ 13 straipsnio 10 punktas, 14 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK nuostatas, teismas turi teisę ne tik atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti jo sumokėjimą, tačiau taip pat turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 83, 84 straipsniai, 284 straipsnio 1 dalis). Jeigu sprendimo vykdymo atidėjimo ir/ar išdėstymo klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu, jie išnagrinėjami teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims. Šių asmenų neatvykimas nekliudo išspręsti teismui iškeltą klausimą (CPK 284 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad sprendimo vykdymo išdėstymas apima ne tik priteistos skolos, bet ir bylinėjimosi išlaidų, įskaitant valstybei priteisto žyminio mokesčio ir kitų išlaidų, išdėstymą. Tai, kad žyminio mokesčio išdėstymo klausimas sprendžiamas taikant CPK nustatytą sprendimo vykdymo išdėstymo institutą, pripažįstama ir teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-435/2014). Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką konstatuotina, jog priteisto žyminio mokesčio mokėjimo išdėstymo klausimas sprendžiamas CPK, o ne MAĮ nustatyta tvarka, todėl mokesčių administratorius neturi teisės išdėstyti žyminio mokesčio mokėjimo mokestinės paskolos sutarties pagrindu. Teismo sprendimo vykdymo išdėstymas yra sprendimą priėmusio teismo, o ne mokesčių administratoriaus kompetencija, todėl atsakovė pagrįstai netenkino pareiškėjų prašymų.

Pareiškėjai taip pat teigia, jog mokesčių administratorius galimai netinkamai suprato jų prašymų esmę, nes buvo prašoma išdėstyti ne ieškiniu priteistą sumą, o žyminį mokestį. Vertinant nurodytų argumentų pagrįstumą pažymėtina, jog nors skundžiamuose raštuose atsakovė ir nurodė, kad nėra pagrindo išdėstyti ieškiniu priteistos 1690 EUR sumos (tokią sumą prašymuose nurodė patys pareiškėjai, b. l. 15, 28), tačiau paaiškino, jog MAĮ nenumato galimybės išdėstyti ieškiniu priteistų sumų ir bylinėjimosi išlaidų. Vien tai, kad atsakovė pasisakė ne tik dėl bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio priteisto valstybės naudai) nesudaro pagrindo išvadai, jog mokesčių administratorius netinkamai suprato pareiškėjų prašymų esmę.

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, jog skundžiami atsakovės raštai pagrįsti objektyviais duomenimis, pasirašyti įgalioto asmens, nurodyta apskundimo tvarka, todėl jie atitinka esminius VAĮ 8 straipsnio 1 dalies įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Atsakovė įvykdė jai priskirtas funkcijas, t. y. gavusi pareiškėjų prašymus juos išnagrinėjo ir pateikė atsakymus. Nors raštuose ir yra tam tikrų netikslumų, tačiau jie nėra tokio pobūdžio, kad būtų pagrindas skundžiamus raštus panaikinti. Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad pareiškėjų reikalavimų tenkinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškėjų J. S. ir A. S. (A. S.) skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Iveta PelienėVioleta PetkevičienėErnestas Spruogis