Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Klaipėdos sporto klubo „Titanikas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutarties, kuria išspręstas klausimas dėl sprendimo dalies, kuria priteistos bylinėjimosi išlaidos, vykdymo išdėstymo, civilinėje byloje Nr. 2-1106-524/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Meridina“ ieškinį atsakovui Klaipėdos sporto klubui „Titanikas“ dėl skolos priteisimo ir atsakovo Klaipėdos sporto klubo „Titanikas“ priešieškinį uždarajai akcinei bendrovei „Meridina“ dėl patalpų pagerinimo išlaidų ir žalos atlyginimo priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Atsakovas savo ruožtu pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo 309 451,54 Lt patalpų pagerinimo išlaidų ir 60 897,11 Lt žalos atlyginimo. Atsakovo tvirtinimu, jis pagerino patalpas, todėl ieškovas privalo atlyginti patalpų pagerinimo išlaidas.

Bylą pirmosios instancijos teismui grąžinus nagrinėti iš naujo, atsakovas pakeitė priešieškinio dalyką ir prašė priteisti iš ieškovo 27 339,17 Lt nuostolių, 42 093,33 Lt sumažinti atsakovo nuomos mokestį už laikotarpius nuo 2009 m. spalio 2 d. iki 2010 m. rugsėjo 17 d. ir nuo 2009 m. gruodžio 17 d. iki 2010 m. rugsėjo 17 d. Nurodė, kad atsakovo nuostolių dydį sudaro: nuostoliai grąžinus sporto klubo klientams įsigytus abonentus, treniruoklių nuoma, nugaišusių žuvyčių vertė ir kt.

Atsakovas 2013 m. gruodžio 11 d. Klaipėdos apygardos teismui pateikė prašymą išdėstyti žyminio mokesčio mokėjimą, įvertinus tai, jog atsakovas veiklos nevykdo ir pajamų negauna.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovo vertinimu, dėl teisinių žinių stokos, kartu su prašymu išdėstyti priteisto žyminio mokesčio mokėjimą nebuvo pateikti duomenys, pagrindžiantys pagrindą sprendimo vykdymo išdėstymui, todėl jie teikiami kartu su atskiruoju skundu. Šiuo metu priteista sumokėti žyminio mokesčio suma atsakovui yra didelė, įmonė veiklos nevykdo, pajamų negauna, turi daug įsiskolinimų ir nėra pajėgi sumokėti visos sumos žyminį mokestį iš karto.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą atskirajame skunde išdėstytų argumentų ribose, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320 str., 338 str.).

Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apygardos teismo nutarties, kuria atsakovo prašymas išdėstyti teismo sprendimu priteisto žyminio mokesčio mokėjimą nebuvo tenkintas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nors apeliantas skundu formuoja prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, iš bylos aplinkybių ir skundo argumentų akivaizdu, jog apeliantas teikia prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą CPK 284 straipsnio prasme, todėl šiuo pagrindu atskirojo skundo argumentai ir vertinami (CPK 115 str. 4 d.). Be to, apeliacinės instancijos teismas priima atsakovo kartu su skundu pateiktus įrodymus, kadangi jie nebuvo pateikti klausimą sprendusiam pirmosios instancijos teismui dėl atsakovo teisinių žinių stokos, tačiau yra reikšmingi tinkamam byloje kilusio ginčo išnagrinėjimui (CPK 314 str.).

CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo priimtas sprendimas. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti, išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Jų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko (atsakovo), bet ir į išieškotojo (ieškovo) interesus. Šiuo atveju sprendžiamas teismo sprendimo dalies, kuria iš atsakovo valstybės naudai priteistas mokėtinas žyminis mokestis, išdėstymo pagrįstumo klausimas, kuris, kaip pripažino ir pats išieškotojas, jo teisių ir pareigų neįtakoja. Tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo manyti, jog yra pagrindas tenkinti atsakovo prašymą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Tačiau vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino išdėstymo. Teismas taip pat turi nustatyti, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; ir kt.). Sprendimo vykdymo išdėstymo institutas įtvirtintas siekiant sudaryti galimybę bylos šalims, negalinčioms iš karto įvykdyti teismo sprendimu nustatytų įpareigojimų ir esant tam pagrindui, sudaryti galimybes įvykdyti teismo sprendimą per tam tikrą laiką. Vadinasi, sprendimo vykdymo išdėstymas nukreiptas teismo sprendimo įvykdymui, todėl asmuo, siekiantis jog jo atžvilgiu teismo sprendimu priteistų sumų mokėjimai būtų išdėstyti, privalo ne tik įrodyti išdėstymo būtinybę, bet ir tai, jog išdėsčius sprendimo vykdymą, priteistos sumos bus realiai sumokėtos dalimis ateityje.

Šiuo atveju prašoma išdėstyti iš atsakovo valstybės naudai priteisto 1 866 Lt dydžio žyminio mokesčio mokėjimą. Prašymas išdėstyti šios sumos mokėjimą grindžiamas tuo, jog atsakovo finansinė padėtis yra labai sunki, jis nedengia įsipareigojimų darbuotojams, nevykdo veiklos ir iš karto sumokėti visos valstybei priteistos sumos neturi galimybių. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog atsakovo kartu su atskiruoju skundu pateikti duomenys su informacija iš viešų registrų (VĮ Registrų centras, VSDFV tinklapio duomenys apie draudėjus) įrodo, jog atsakovo finansinė padėtis yra sudėtinga – jis neturi savo vardu registruoto kilnojamojo turto, įmonė neturi darbuotojų, yra skolinga Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, nevykdo veiklos, tačiau kaip minėta, vien prasta asmens, prašančio išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, finansinė padėtis neturi būti pagrindu tenkinti prašymą. Teismui turi būti įrodyta ir reali galimybė įvykdyti išdėstytą teismo sprendimą. Kadangi civiliniame procese vyrauja rungimosi principas, juo grindžiama įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, pagal kurią kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str., 178 str.), todėl atsakovui prašant išdėstyti teismo sprendimu priteisto žyminio mokesčio mokėjimą, jis turėjo įrodyti ir tai, jog teismui tenkinus prašymą, atsakovas turės galimybes sumokėti išdėstytą sumą ateityje. Kadangi tokių duomenų nepateikta, o esami įrodo tik tai, jog atsakovas praktiškai yra neveikianti ir ties bankroto riba esanti įmonė, todėl teismas neturi pagrindo tenkinti atsakovo prašymo ir išdėstyti 1 866 Lt dydžio žyminio mokesčio mokėjimą, kadangi net pats atsakovas negali numatyti, kada įmonė bus pajėgi (jei bus pajėgi) sumokėti ir išdėstytą žyminį mokestį (atsakovas teikdamas prašymą išdėstyti mokėjimus nenurodė, kokiam terminui prašoma išdėstyti vykdymą).

Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde išsakytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.