Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-128/2012

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2012-02-09
Bylos Nr.: 2A-128/2012
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-08820-2009-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Gintaras Pečiulis, Alė Bukavinienė, Danutė Milašienė
Atsakovas: Klaipėdos sporto klubo „Titanikas“
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Meridina“

Civilinė byla Nr. 2A-128/2012Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08820-2009-0Procesinio sprendimo kategorija: 50.5.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. vasario 9 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Klaipėdos sporto klubo „Titanikas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1728-513/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Meridina“ ieškinį atsakovui Klaipėdos sporto klubui „Titanikas“ dėl skolos priteisimo ir atsakovo Klaipėdos sporto klubo „Titanikas“ priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Meridina“ dėl patalpų pagerinimo išlaidų ir žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Meridina“ ir atsakovas Klaipėdos sporto klubas „Titanikas“ 2008 m. spalio 1 d. sudarė 380,61 kv. m ploto ir 120,57 kv. m negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis Nr. 2008/10/01-T380 ir Nr. 2008/10/01-T120. Pagal nuomos sutartis atsakovas įsipareigojo mokėti nuomos mokestį ir apmokėti komunalines paslaugas. Šalys susitarė dėl 0,2 proc. dydžio delspinigių už laiku nesumokėtus mokesčius. Ieškovo tvirtinimu, atsakovas nuo 2009 m. vasario 1 d. nemoka nuomos mokesčio ir neapmoka komunalinių paslaugų. Ieškovas teismo prašė priteisti iš atsakovo 48 019,62 Lt įsiskolinimo už nuomą ir komunalines paslaugas, 20 318,45 Lt delspinigių, 4 400 Lt nuompinigių per mėnesį nuo 2010 m. birželio 1 d. iki bus priimtas teismo sprendimas, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas Klaipėdos sporto klubas „Titanikas“ pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo UAB „Meridina“ 309 451,54 Lt patalpų pagerinimo išlaidų ir 60 897,11 Lt žalos atlyginimo. Atsakovo tvirtinimu, jis pagerino patalpas, todėl ieškovas privalo atlyginti patalpų pagerinimo išlaidas. Dėl ieškovo pareigos atlikti stogo remontą neatlikimo ir komunalinių paslaugų tiekimo nutraukimo atsakovas patyrė žalą, kurią privalo atlyginti ieškovas. Be to, atsakovo vertinimu, prašomi priteisti delspinigiai yra neprotingai dideli, todėl prašė nuomos sutartimis nustatytus delspinigius sumažinti iki 0,02 proc. dydžio.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. lapkričio 5 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovui UAB „Meridina“ iš atsakovo Klaipėdos sporto klubo „Titanikas“ 48 019,32 Lt nuomos mokesčio ir komunalinių mokesčių įsiskolinimo, 2 031,85 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimą dėl 4 400 Lt nuomos mokesčio priteisimo nuo 2010 m. birželio 1 d. iki įsiteisės teismo sprendimas paliko nenagrinėtą, o kitą ieškinio dalį atmetė. Atsakovo priešieškinį atmetė.

Pasisakydamas dėl ieškinio, teismas pažymėjo, kad atsakovas nevykdė prievolės laiku mokėti nuomos mokestį ir už komunalines paslaugas, susidariusias eksploatuojant patalpas, todėl ieškovas pagrįstai reikalauja priteisti 48 019,62 Lt skolos. Teismo vertinimu, atsakovas nepagrįstai teigia, kad negalėjo tinkamai vykdyti sutarčių dėl to, jog ieškovas vienašališkai nutraukė elektros energijos ir vandens tiekimą. Teismas pažymėjo, kad tokių veiksmų ieškovas ėmėsi po eilės įspėjimų ir raginimų vykdyti nuomos sutartis, todėl turėjo teisę sustabdyti sutarties vykdymą, kol kita sutarties šalys įvykdys prievolę atsiskaityti (CK 6.207 straipsnio 2 dalis). Reikalavimą dėl 4 400 Lt nuomos mokesčio priteisimo nuo 2010 m. birželio 1 d. iki įsiteisės teismo sprendimas teismas paliko nenagrinėtą, nes šis reikalavimas nėra apmokėtas žyminiu mokesčiu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas yra ne pelno visuomeninė organizacija, atsakovo pagrindinė veikla yra propaguoti sportą Klaipėdos mieste, organizuoti sportines varžybas ir panašaus pobūdžio sportinius renginius, organizuoti treniruočių stovyklas, lavinti vaikus, organizuoti ir vykdyti mokamąjį treniruočių procesą ir pan., sprendė, jog nuomos sutartimis nustatytas delspinigių dydis prieštarauja sąžiningumo ir protingumo kriterijams, todėl prašomus priteisti 20 318, 45 Lt delspinigius sumažino iki 2 031,85 Lt sumos.

Pasisakydamas dėl priešieškinio, teismas pažymėjo, kad šalys buvo susitarusios, jog nuo 2008 m. spalio 1 d. atsakovas gali pradėti patalpų pritaikymo savo veiklai darbus. Byloje nėra įrodymų, kokius patalpų pritaikymo savo veiklai darbus atsakovas padarė įsigaliojus 2008 m. spalio 1 d. nuomos sutartims, neįrodyta, kad patalų pritaikymas ar jų pagerinimas yra nuomininko pareiga ir/ar ši pareiga yra nustatyta kaip nuomos mokestis, taip pat šalys nesusitarė, kad šių darbų vertė ar jos dalis būtų įskaityta vietoje patalpų nuomos mokesčio (CK 6.487 straipsnio 3 dalies 4 punktas). Byloje yra duomenų, kad 2009 m. spalio 1 d. per pastato stogą sunkėsi vanduo, tačiau neįrodyta, kokio dydžio nuostolius ar išlaidas dėl to patyrė atsakovas, ar yra nustatyta ir/ar pašalinta žala, todėl nėra pagrindo atitinkamai sumažinti nuomos mokestį arba atlyginti trūkumų pašalinimo išlaidas (CK 6.485 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai). Be to, byloje nėra įrodymų, kad statinio stogo priežiūra ir remontas yra vieno iš statinio bendraturčių – ieškovo UAB „Meridina“ pareiga.

Byloje yra ekspertizės aktas, patvirtinantis, kad atsakovo pagal nuomos sutartį Nr. 2008/10/01-T120 120,57 kv. m nuomojamų patalpų atliktų vidaus apdailos darbų kaina yra 62 474 Lt. Šalys susitarė, kad ieškovas leidžia atsakovui savo sąskaita atlikti patalpų rekonstrukciją ir remontą, suderintą su ieškovu, tačiau šalys nesusitarė apie šių darbų vertės įskaitymą ar kompensavimą, be to, byloje nėra įrodymų, kad atsakovas suderino 120,57 kv. m patalpos vidaus apdailos darbus su ieškovu, todėl ieškovas neprivalo atlyginti atsakovui patalų pagerinimo vertės (CK 6.501 straipsnio 3 dalis). Byloje esantis ekspertizės aktas, patvirtinantis, kad pagal atsakovo ir UAB „Akrosfera“ sudarytą nuomos sutartį Nr. 2008/06/01-T 380,61 kv. m nuomojamų patalpų atliktų vidaus apdailos darbų kaina yra 246 977,54 Lt, neliečia bylos dalyko, nes ši nuomos sutartis buvo sudaryta su kitu juridiniu asmeniu. Faktas, kad 2010 m. gegužės 28 d. V. N. individuali įmonė perleido atsakovui Klaipėdos sporto klubui „Titanikas“ savo reikalavimo teisę į 309 451,54 Lt pagal statinio (duomenys neskelbtini), dalinės ekspertizės aktus Nr. 09-11/02 ir 10-01/03, pats savaime nereiškia, jog šis reikalavimas turėtų būti nukreiptas į ieškovą, kad būtent ieškovo patalpas pagerino atsakovas 2008 m. spalio 1 d. nuomos sutarčių galiojimo metu. Atsakovas reikalavimus grindžia CK 4.48 straipsniu, tačiau ieškovas įgijo nuosavybės teisę į ginčo patalpas 2008 m. rugsėjo 17 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, kurioje nėra nurodyta, kad ieškovui pereina pareigos ar jų dalis pagal ankstesnes patalpų nuomos sutartis. Todėl teismas reikalavimą priteisti patalpų pagerinimo išlaidas netenkino.

Teismas pažymėjo, kad, atsakovo teigimu, dėl ieškovo kaltės atsakovas patyrė 60 897,11 Lt žalos, t. y. patyrė tiesioginius ir netiesioginius nuostolius, negavo pajamų, kurias būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę ieškovo neteisėtų veiksmų. Byloje nėra įrodymų, išskyrus išmokėtą 1 525 Lt darbo užmokestį, kad atsakovas nurodyto dydžio žalą patyrė, byloje patekti tik žalos apskaičiavimai, kuriuose nurodyta, kad nuostoliai 2010 m. kovo 1 d. dienai yra 45 206,48 Lt, o 2010 m. birželio 1 d. – 12 190,63 Lt. Minėta, būtent atsakovas nevykdė nuomos sutarčių, dėl ko buvo nutrauktas elektros energijos ir vandens tiekimas. Atsakovas buvo įspėtas apie tokio veiksmo atlikimą ir turėjo pareigą, kaip rūpestinga ir apdairi nuomos sutarties šalis, imtis priemonių turtui apsaugoti ir savo veiklą organizuoti taip, kad būtų užkirstas kelias galimai žalai atsirasti. Teismas padarė išvadą, kad dėl 2008 m. spalio 1 d. nuomos sutarčių nevykdymo nėra ieškovo kaltės, todėl nėra visų įstatyme nustatytų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas Klaipėdos sporto klubas „Titanikas“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 5 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas neatskleidė ginčo esmės ir į bylą neįtraukė trečiųjų asmenų. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ginčo patalpos atsakovo yra nepertraukiamai nuomojamos jau nuo 2006 m. spalio 2 d. Pagal vieną iš šių patalpų nuomos sutarčių, sudarytą tuo metu, kai patalpų savininku buvo ne ieškovas, o UAB „Akrosfera“, t. y. 2008 m. gegužės 30 d. nuomos sutartį Nr. 2008/06/01-T, nuomininkas (atsakovas) atliko patalpų pagerinimo darbų 246 977,54 Lt sumai. Dar galiojant 2008 m. gegužės 30 d. nuomos sutarčiai Nr. 2008/06/01-T, UAB „Akrosfera“ šias patalpas pardavė ieškovui. Taigi patalpų pagerinimo darbai buvo pradėti vykdyti patalpų savininkui esant UAB „Akrosfera“, o baigti, kai patalpų savininku buvo jau ieškovas. Atsakovas yra atlikęs patalpų pagerinimo darbus 62 474 Lt sumai ieškovo naudai ir pagal patalpų nuomos sutartį Nr. 2008/10/01-T120 (6.2 sutarties punktas). Taigi atsakovas atliko ginčo patalpų pagerinimo darbus dviem etapais pagal dvi skirtingas nuomos sutartis dviems skirtingiems tų pačių patalpų savininkams. Pirmasis patalpų pagerinimo darbų etapas pagal 2008 m. gegužės 30 d. nuomos sutartį Nr. 2008/06/01-T buvo atliekamas patalpų savininkui esant iš pradžių UAB „Akrosfera“, po to – ieškovui. Tačiau teismas nesiėmė jokios iniciatyvos į bylą atsakovu arba trečiuoju asmeniu įtraukti UAB „Akrosfera“, kuriai nuosavybės teise valdant ginčo patalpas buvo pradėti patalpų pagerinimo darbai. Teismas neištyrė, ar patalpų pagerinimo darbai, pradėti pagal 2008 m. gegužės 30 d. nuomos sutartį Nr. 2008/06/01-T, buvo daromi suderinus juos su UAB „Akrosfera“, neištyrė, ar 2008 m. rugsėjo 17 d. parduodant patalpas, ieškovas žinojo apie patalpų pagerinimo darbus ir ar jiems pritarė. Šios aplinkybės yra labai svarbios nagrinėjant atsakovo priešieškinį, nes faktiškai patalpų pagerinimo (remonto) darbai buvo vykdomi dviem patalpų savininkams - UAB „Akrosfera“ ir ieškovui. Tačiau UAB „Akrosfera“ nebuvo įtraukta į ginčą. Teismas, turėdamas pareigą visapusiškai išnagrinėti ginčą ir atskleisti visas esmines bylos aplinkybes, nepasiūlė atsakovui į bylą įtraukti UAB „Akrosfera“. Atkreiptinas dėmesys, kad UAB „Akrosfera“ ir ieškovo registracijos adresas yra tas pats, t. y. Klaipėdoje, Tilžės g. 60. Sutarčių sudarymo metu UAB „Akrosfera“ direktoriumi buvo S. S., o ieškovo – D. S.. Šiuo metu ieškovo direktoriumi dirba buvęs UAB „Akrosfera“ direktorius S. S.. Akivaizdu, kad tai susijusios įmonės, nes S. S. ir D. S. yra broliai. Teismas šių aplinkybių netyrė. Visos teismui pateiktos nuomos sutartys savo turiniu yra identiškos, kas patvirtina nuomos santykių tęstinumą ir 2008 m. rugsėjo 17 d. patalpų pirkimo-pardavimo sutarčių formalumą. Akivaizdu, kad atsakovui net ir nepateikus prašymo dėl kitos šalies pakeitimo ar įtraukimo į procesą, teismas turėjo pareigą pateikti tokį pasiūlymą, tačiau nepadarė. Dėl šios priežasties ginčas šioje byloje nėra tinkamai išspręstas, o priimtas sprendimas dalyje dėl priešieškinio atmetimo – nėra teisėtas ir pagrįstas.

2. Teismas netinkamai aiškino ir teikė materialines teisės normas. Pirma, neteisingai pritaikytas CK 6.501 straipsnis, kuris reglamentuoja daikto pagerinimo tvarką ir kompensavimo mechanizmą esant nuomos santykiams. Pagal CK 6.501 straipsnio 3 dalį nuomininko padarytų be nuomotojo leidimo ir neatskiriamų be žalos išsinuomotam daiktui pagerinimų vertės neprivaloma atlyginti. Tačiau, kai nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai arba sutartis numato ką kita (CK 6.501 straipsnio 1 dalis). Tai, kad tiek ieškovas, tiek UAB „Akrosfera“ leidimai atlikti patalpų pagerinimo darbus buvo gauti, liudija visų tarp ginčo šalių ir su UAB „Akrosfera“ sudarytų nuomos sutarčių 6.2 punktas, kuriame nurodyta: „Nuomotojas leidžia Nuomininkui savo sąskaita atlikti Patalpų rekonstrukciją ir remontą suderintą su Nuomotoju“. Taigi leidimą nuomotojas suteikė nuomininkui sutartimi. Ar vyko remonto derinimas, ar jis buvo atliekamas be patalpų savininko pritarimo ir, apskritai, ar jis buvo reikalingas – teismas nesiaiškino. Antra, teismas pažeidė pamatinius civilinių teisių gynimo principus, faktiškai pripažindamas teisėtais ieškovo veiksmus, atjungiant elektros energijos ir vandens tiekimą atsakovo nuomojamoms patalpoms. Dėl šių ieškovo veiksmų atsakovas patyrė nuostolių. CK 1.137 straipsnio 3 dalis draudžia piktnaudžiauti savo teise. Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti. Ieškovo veiksmai negali būti pripažįstami savigyna, nes panaudoti savigyną ginant savo civilines teises leidžiama tik CK numatytais atvejais. Šiuo atveju CK nenumato tokios galimybės. Be to, naudojant savigyną būtina gerbti žmogaus teises ir laisves bei laikytis įstatymų reikalavimų. Atsakovo skola ieškovui už patalpų nuomą nesuteikia teisės ieškovui savivaliauti ir žlugdyti atsakovo veiklą atjungiant jam komunalinių paslaugų tiekimą, nes tai prieštarauja teisei. Trečia, teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 4.48 straipsnio 2 dalį, pagal kurią perdavimo būdu naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą (turtą) tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto (turto) savininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Iš nuomos sutarčių, sudarytų su UAB „Akrosfera“ yra aišku, kad ši įmonė lygiai taip pat kaip ir ieškovas vėlesnėse sutartyse, suteikė atsakovui leidimą daryti patalpų rekonstrukciją ir remontą. Tai reiškia, kad visos teisės ir pareigos, susijusios su patalpų rekonstrukcija ir remontu, vadovaujantis CK 4.48 straipsnio 2 dalimi, perėjo naujajam patalpų savininkui – ieškovui. Aplinkybė, kad tai nebuvo atskirai aptarta 2008 m. rugsėjo 17 d. pirkimo-pardavimo sutartyje nereiškia, kad šios teisės ir pareigos neperėjo ieškovui, nes tai reglamentuoja CK.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Meridina“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Iš pat pradžių ieškovas buvo nurodęs aplinkybę, kad atsakovu pagal priešieškinį dėl rekonstrukcijos išlaidų kompensavimo buvo patrauktas netinkamas asmuo – UAB „Meridina“, nes turėjo būti patraukta UAB „Akrosfera“. Netinkamą atsakovą tinkamu teismas gali keisti tik turėdamas ieškovo prašymą, nes tik ieškovas pasirenka atsakovą, ieškinio dalyką ir pagrindą. Šiuo atveju atsakovas pateikė priešieškinį ir tik jis gali pasirinkti asmenį, kuris atsako pagal priešieškinio reikalavimus. Teismas ne kartą siūlė atsakovui pakeisti UAB „Meridina“ kitu asmeniu – UAB „Akrosfera“, tačiau atsakovas to nedarė. Dėl to kaltinti teismą yra nepagrįsta.

Šalies argumentai

2. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas neteisingai pritaikė 6.501 straipsnį. Apeliantas pats pripažįsta, kad ankstesnis ir dabartinis patalpų savininkai leido nuomininkui savo sąskaita atlikti patalpų rekonstrukciją ir remontą, suderintą su nuomotoju. Taigi, nuomotojas nuomininkui sutartimi suteikė leidimą atlikti remontą, suderinus su nuomotoju, savo sąskaita, todėl, ar vyko remonto derinimas, ar jis buvo atliekamas be nuomotojo pritarimo ir ar jis buvo reikalingas, teismas neprivalėjo aiškintis, nes ieškovas (nuomotojas) neprivalo kompensuoti atsakovui (nuomininkui) jo turėtų išlaidų rekonstrukcijai. Teismas pagrįstai atmetė atsakovo reikalavimą dėl žalos atlyginimo, kurią atsakovas patyrė dėl elektros energijos ir vandens tiekimo nutraukimo, nes atsakovas nevykdė nuomos sutarčių. Dėl apelianto nurodomo CK 4.48 straipsnio 2 dalies pažeidimo pažymėtina, kad teisės ir pareigos naujam savininkui perėjo ne iš ankstesnio savininko, o buvo nustatytos atskira ieškovo ir atsakovo sutartimi.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atsakovo išlaidų, turėtų pagerinus nuomojamas patalpas, atlyginimo

Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. lapkričio 5 d. sprendimu ieškovui UAB ,,Meridina“ iš atsakovo Klaipėdos sporto klubo ,,Titanikas“ priteisė 48 019,62 Lt nesumokėtų nuomos ir komunalinių patarnavimo mokesčių, 2 031,85 Lt delspinigių; atsakovo priešieškinį dėl išlaidų, turėtų pagerinant nuomojamas patalpas, atmetė.

Apeliantas prašo panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo. Tačiau apeliaciniame skunde išdėsto aplinkybes, kurios, jo manymu, patvirtina pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą tik dėl tos dalies, kuria atmestas jo priešieškinys. Tuo tarpu dėl teismo sprendimo dalies, kuria patenkintas ieškovo reikalavimas, atsakovas apeliaciniame skunde nenurodo teisinio pagrindo ir jokių faktinių aplinkybių, kurios, atsakovo manymu, patvirtintų sprendimo patenkinti ieškinį neteisėtumą ar nepagrįstumą. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar sprendimo dalis, kuria patenkintas ieškinys, neturi absoliučių teismo sprendimo negaliojimų pagrindų ir ar nepažeistas viešasis interesas (CPK 320, 329 straipsniai). Teisėjų kolegijai nenustačius pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria ieškovui iš atsakovo priteista 48 019,62 Lt nesumokėto nuomos ir komunalinių mokesčių, 2 031,85 Lt delspinigių, absoliučių negaliojimo pagrindų ir prieštaravimo viešajam interesui, ši teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.

Kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, tai jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas arba sutartis numato ką kitą (CK 6.501 straipsnio 1 dalis). Taigi, sprendžiant klausimą dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo nuomininkui, būtina nustatyti šias sąlygas: 1) ar nuomininkas pagerino išsinuomotą daiktą; 2) ar nuomininkas turėjo leidimą daryti daikto pagerinimą; 3) koks nuomininko turėtų tam tikslui būtinų išlaidų dydis. Tačiau CK 6.501 straipsnio 1 dalyje nustatyta išlyga, kad kitais įstatymais ar sutarties šalių nesutarimu gali būti nustatytos ir kitos išlaidų atlyginimo taisyklės.

Byloje nustatyta, kad tarp šalių buvo sudarytos dvi komercinių patalpų nuomos sutartys: 2008 m. spalio 1 d. dėl 380,61 kv. m patalpų (duomenys neskelbtini), ir 2008 m. spalio 1 d. dėl 120,57 kv. m patalpų (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad atsakovas išsinuomotose patalpose atliko vidaus apdailos darbus, patalpose įrengė sporto klubą. Ieškovo leidimą atlikti patalpų rekonstrukcijos, remonto darbus atsakovas turėjo (nuomos sutarčių 6.2 punktas). Turėtų išlaidų dydį atsakovas įrodinėja statinio dalinės techninės ekspertizės akte ekspertų atliktais skaičiavimais (t. 3, b. l. 104-108). Kadangi pirmosios instancijos teismas atsakovo reikalavimą priteisti patalpų pagerinimo išlaidas atmetė, tai išlaidų dydžio nenustatinėjo.

Minėta, CK 6.501 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuomos sutarties šalys dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo gali susitarti ir kitaip, nei numatyta šioje teisės normoje. Šiuo atveju ieškovas su atsakovu susitarė, kad atsakovas (nuomininkas) patalpų rekonstrukcijos ir remonto darbus atliks savo sąskaita. Tą aplinkybę patvirtina tarp šalių pasirašytų nuomos sutarčių 6.2 punkto sąlyga: ,,nuomotojas leidžia nuomininkui savo sąskaita atlikti patalpų rekonstrukciją ir remontą, suderintą su nuomotoju“. Nuomos sutartyje dėl 120,57 kv. m ploto patalpų numatyta sąlyga, kad : ,,pasirašius patalpų priėmimo-perdavimo aktą nuomininkas savo lėšomis ir savo sąskaita gali pradėti vykdyti patalpų, pritaikytų savo veiklai, darbus“. Taigi patalpų nuomos sutartimis šalys susitarė, kad ieškovas leidžia atsakovui patalpas rekonstruoti, daryti remontą, tačiau neatlygintinai.

CK 6.189 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad šalys privalo laikytis sutarties sąlygų ir jas vykdyti. Nuomos sutarčių šalims susitarus, kad atsakovas (nuomininkas) savo sąskaita rekonstruos ar remontuos nuomojamas patalpas, ieškovas neturi pareigos atlyginti atsakovui išlaidas, kurias jis patyrė įrengdamas (patalpų vidaus įrengimo darbai) nuomojamas patalpas, pritaikytas sporto klubo veiklai. Aplinkybė, ar atsakovas derino su ieškovu patalpų įrengimo darbus, sprendžiant išlaidų atsakovui atlyginimo klausimą, reikšmės neturi, nes bet kuriuo atveju, suderinus atsakovui su ieškovu patalpų įrengimo darbus ar nesuderinus, pagal nuomos sutarčių 6.2 punkto sąlygas ieškovas neturi pareigos atlyginti atsakovui jo turėtų išlaidų pagerinus nuomojamas patalpas.

Iki 2008 m. spalio 1 d. nuomos sutarties dėl 380,61 kv. m patalpų sudarymo atsakovas šias patalpas nuomavo iš UAB ,,Akrosfera“. Pagal nuomos sutarties su UAB ,,Akrosfera“ 6.2 punkto sąlygas nuomotojas atsakovui taip pat buvo davęs leidimą atlikti patalpų rekonstrukciją ir remontą, tačiau, kaip ir pagal nuomos sutartį su ieškovu, savo sąskaitą (t. 1, b. l. 73-80). Taigi, tiek pagal patalpų nuomos sutartis, sudarytas su ieškovu, tiek pagal iki šių sutarčių sudarymo buvusias nuomos sutartis su UAB ,,Akrosfera“ atsakovas patalpų rekonstrukciją ir remontą atlieka savo sąskaita. Pažymėtina, kad ieškovas pagal nuomos sutartis su atsakovu neprisiėmė prievolės atlyginti atsakovui išlaidas, kurias jis patyrė sutarties su UAB ,,Akrosfera“ laikotarpiu.

Dėl išdėstytų motyvų apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė esminės faktinės aplinkybės, kad patalpų pagerinimo darbai buvo suderinti su pirminiu nuomotoju UAB ,,Akrosefra“, kad teismas nepasiūlė atsakovu į bylą įtraukti UAB ,,Akrosfera“ ir dėl to priėmė teisėtą ir nepagrįstą sprendimą, yra nepagrįsti, o apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas atsakovo reikalavimas priteisti išlaidas, turėtas pagerinus nuomojamas patalpas, netenkintinas.

Dėl atsakovų nuostolių, patirtų ieškovui nuomojamose patalpose nutraukus elektros energiją ir vandens tiekimą, atlyginimo

Pagal 2008 m. spalio 1 d. patalpų nuomos sutarčių 9.2.3 punkte numatytas sąlygas nuomotojas (ieškovas) gali sutartį nutraukti vienasmeniškai, jei nuomininkas vėluoja sumokėti nuomos mokestį arba mokesčius už komunalines paslaugas daugiau kaip 15 kalendorinių dienų. Ieškovas 2009 m. kovo 6 d. rašte nurodė atsakovui, kad jis už patalpų nuomą ir komunalinius patarnavimus yra skolingas 5 579,75 Lt ir paragino skolą sumokėti (t. 1, b. l. 22). 2009 m. balandžio 15 d. raštu ieškovas pranešė atsakovui, kad įsiskolinimas išaugo iki 9 985,98 Lt ir prašė atsiskaityti iki 2009 m. balandžio 30 d. Atsakovui iki nurodytos datos skolos nesumokėjus, ieškovas, vadovaudamasis nuomos sutarčių 9.2.3. punktu, pranešė atsakovui, kad nuo 2009 m. gegužės 31 d. sutartis nutraukė (t. 1, b. l. 25, 28). Atsakovas 2009 m. gegužės 27 d. informavo ieškovą, kad nebuvo pagrindo sutartis nutraukti, siūlė ieškovui perimti jo verslą, o nesant galimybės atšaukti sprendimą dėl sutarčių nutraukimo, pratęsti terminą patalpoms atlaisvinti (t. 1, b. l. 29-30). Ieškovas 2009 m. birželio 8 d. raštu pranešė atsakovui, kad atsisako atšaukti sprendimą nutraukti nuomos sutartis ir patalpų atlaisvinimo terminą pratęsė iki 2009 m. birželio 30 d. (t. 1, b. l. 30). Atsakovas 2009 m. birželio 22 d. rašte išdėstė, kad kilusius ginčus būtų protinga spręsti neteismine tvarka, kad nesutinka sutarčių prieš terminą nutraukti (t. 1, b. l. 31).

Ieškovas 2009 m. rugpjūčio 5 d. teismui pateikė ieškinį dėl patalpų nuomos sutarčių nutraukimo, atsakovo iškeldinimo iš patalpų ir nesumokėtų mokesčių priteisimo. Ieškinį dėl nuomos sutarties nutraukimo reiškė CK 6.497 straipsnio 3 dalies pagrindu. Bylos nagrinėjimo metu šalys 2010 m. rugsėjo 21 d. sudarė taikos sutartį dalyje dėl ieškovo reikalavimo nutraukti nuomos sutartis ir atsakovo iškeldinimo iš patalpų (t. 3, b. l. 178). Šalių 2010 m. rugsėjo 21 d. pasirašytoje taikos sutartyje ir teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. nutartyje, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, konstatuota, kad nuomos sutartys jau yra nutrauktos ir atsakovas išsikėlė iš patalpų. Nei taikos sutartyje, nei teismo nutartyje nėra nurodytas laikas, kada nuomos sutartys buvo nutrauktos ir atsakovas išsikėlė iš patalpų.

Pagal CK 6.497 straipsnio 1 dalies 3 punktą nuomos sutartį nuomotojas teismine tvarka gali nutraukti prieš terminą, jei nuomininkas nemoka nuomos mokesčio. Prieš tai nuomotojas turi įspėti nuomotoją apie būtinumą įvykdyti prievolę (CK 6.497 straipsnio 3 dalis). Minėta, ieškovas reikalavimą nutraukti nuomos sutartis reiškia CK 6.497 straipsnio 3 dalies pagrindu. Tai rodo, kad ieškovas, pareiškus atsakovui prieštaravimus dėl nuomos sutarčių nutraukimo, poziciją nutraukti nuomos sutartis vienasmeniškai pakeitė ir kreipėsi į teismą.

Atsakovas priešieškiniu prašė iš ieškovo priteisti 60 897,11 Lt nuostolių, kuriuos jis patyrė dėl to, kad ieškovas 2009 m. spalio 2 d. – 2009 m. spalio 21 d. laikotarpiu, o nuo 2009 m. gruodžio 22 d. visiškai nutraukė nuomojamų patalpų aprūpinimą komunalinėmis paslaugomis (nutraukė elektros energijos ir vandens tiekimą). Minėta, taikos sutartyje nenurodytas laikas, kada tarp šalių nuomos sutartis nutruko. Iš ieškovo patikslinto ieškinio, pateikto teismui 2009 m. gruodžio 22 d., ir patikslinto priešieškinio, pateikto teismui 2010 m. kovo 8 d., turinio matyti, kad teismine tvarka nuomos sutartys buvo dar nenutrauktos, tačiau atsakovas nebeprieštaravo dėl sutarčių nutraukimo (t. 2, b. l. 3-6, 69-73). Šios aplinkybės patvirtina, kad nuomos sutartys tarp šalių tuo laikotarpiu, kai ieškovas atjungė elektros energiją ir vandenį, dar nebuvo nutrauktos.

Pirmosios instancijos teismas ieškovo veiksmus (elektros energijos ir vandens tiekimo nutraukimą) CK 6.207 straipsnio 2 dalies pagrindu pripažino teisėtais, motyvuodamas tuo, kad ieškovas turėjo teisę sustabdyti sutarties vykdymą, kol atsakovas įvykdys prievolę atsiskaityti. CK 6.207 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai šalys savo prievoles turi įvykdyti vieną paskui kitą, tai turinti sutartį įvykdyti vėliau šalis gali sustabdyti vykdymą tol, kol kita šalis neįvykdys savo prievolių. Ieškovas pagal patalpų nuomos sutarčių sąlygas prievolę perduoti atsakovui nuomojamas patalpas yra įvykdęs. Atsakovas pagal nuomos sutarčių sąlygas turėjo nustatytu terminu ieškovui sumokėti sulygtą nuomos mokestį ir mokesčius už komunalines paslaugas. Atsakovas nuomos mokestį turėjo mokėti už kiekvieną einamąjį mėnesį per 10 dienų nuo sąskaitos pateikimo dienos. Išanalizavus atsakovo atliktus mokėjimus, matyti, kad atsakovas jau nuo 2009 m. vasario mėn. pradėjo vėluoti sumokėti nuomos mokestį nustatytais terminais, už ką ieškovas skaičiuodavo delspinigius. Pavyzdžiui, už einamąjį 2009 m. gegužės mėnesį nuomos mokestis buvo per šešis kartus sumokėtas birželio ir liepos mėn.; už 2009 m. birželio mėnesį per keturis kartus – liepos, rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėn.; už liepos mėnesį tik dalis nuomos mokesčio sumokėta spalio mėnesį. Paskutinį nuomos mokesčio mokėjimą atsakovas atliko 2009 m. spalio mėn. 20 d. – 1 598Lt. Ši suma buvo įskaityta padengti tik iš dalies įsiskolinimą už liepos mėnesį. Iki 2009 m. spalio 2 d. (elektros energijos ir vandens tiekimo nutraukimo) atsakovas nebuvo sumokėjęs dalies nuomos mokesčio už liepos mėnesį ir viso nuomos mokesčio už rugpjūčio – spalio mėnesius. Minėta, ieškovas 2009 m. rugpjūčio 5 d. teismui pateikė ieškinį dėl nuomos sutarties nutraukimo, nuomos mokesčių ir mokesčių už komunalines paslaugas, delspinigių priteisimo. Taigi ieškovas pažeistą teisę gynė kreipdamasis į teismą dėl nuomos sutarčių su atsakovu nutraukimo CK 6.497 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu ir mokesčių priteisimo. Tačiau ginčo nagrinėjimo teisme metu ieškovas pritaikė dar vieną pažeistų teisių gynybos būdą – nutraukdamas elektros ir vandens tiekimą nuo 2009 m. spalio 2 d. iki 2009 m. spalio 21 d., o nuo 2009 m. gruodžio 22 d. nutraukdamas elektros ir vandens tiekimą laikotarpyje iki sutarčių nutraukimo faktiškai sustabdė sutarties vykdymą. Atsakovas, neturėdamas elektros ir vandens, prarado galimybę savo veiklai naudoti patalpas, kam jas ir buvo išsinuomavęs.

CPK 6.207 straipsnyje 3 dalyje pasakyta, kad šalis, vykdydama sutarties sustabdymą turi elgtis sąžiningai ir protingai. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas, nutraukdamas elektros ir vandens tiekimą, elgėsi nesąžiningai. Ieškovui buvo žinoma aplinkybė, kad patalpas atsakovas išsinuomojo sporto klubo veiklai. Ieškovas davė sutikimą patalpas įsirengti taip, kad jos būtų pritaikytos atsakovo veiklai. Patalpų įsirengimo darbus atsakovas turėjo atlikti savo lėšomis, ieškovas pagal sutarties sąlygas neturėjo pareigos atlyginti atsakovui išlaidas, turėtas pagerinus patalpas. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad atsakovas įrengė patalpas, pritaikytas savo veiklai, ir pagal atsakovo pateiktus duomenis į patalpų įrengimą investavo 309 451 Lt. Atsakovas iki ieškovo kreipimosi į teismą nors ir pavėluotai, tačiau nuomos mokestį mokėdavo. Po kreipimosi į teismą atsakovas nuomos mokestį mokėjo dar ir rugpjūčio 25 d., rugsėjo 17 d., spalio 19 ir 20 dienomis (t. 3, b. l. 52-54). Už komunalines paslaugas, kaip matyti iš ieškovo pateiktų paskaičiavimų apie įsiskolinimus už komunalines paslaugas, atsakovas vėluodavo sumokėti mokesčius, bet iki 2009 m. gruodžio 2 d. mokėjo. Įsiskolinimas pradedamas skaičiuoti nuo 2009 m. gruodžio 15 d. (t. 3, b. l. 85-86).

Teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybes, kad pagal patalpų nuomos sutarties sąlygas atsakovas prisiėmė pareigą savo lėšomis, neatlygintinai įrengti patalpas, kad mokesčius, nors ir vėluodamas, ieškovui ir po pareikšto reikalavimo teisme nutraukti nuomos sutartį mokėdavo, tą aplinkybę, kad ieškovas jau buvo pasirinkęs kitą teisių gynimo būdą – teismine tvarka nutraukti patalpų nuomos sutartį ir prisiteisti mokesčius, bylos nagrinėjimo teisme metu atjungdamas elektrą ir vandenį, taip faktiškai nutraukdamas sporto klubo veiklą, elgėsi nesąžiningai. Ieškovas elgėsi ne tik nesąžiningai, bet ir neprotingai. Atjungdamas elektros ir vandens tiekimą paralyžavo sporto klubo veiklą. Atsakovas, nevykdydamas veiklos, negalėjo uždirbti pajamų ir atsiskaityti su ieškovu. Atsakovo atlikti mokėjimai iki elektros ir vandens tiekimo atjungimo patvirtina, kad atsakovas nors ir vėluodamas, iš dalies mokesčius mokėdavo.

Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad ieškovas pagrįstai atjungė atsakovo nuomojamose patalpose elektrą ir vandenį, t. y. kad nėra ieškovo kaltės, atsakovo reikalavimą priteisti žalą atmetė. Be to, teismas nurodė, kad nėra įrodymų, pavirtinančių atsakovo nurodytos žalos dydį, išskyrus 1 525 Lt išmokėto darbo užmokesčio.

Atsakovas nurodė, kad jam buvo padaryta 60 897 Lt dydžio žala, kuri susideda iš sporto klubo klientams grąžintų abonementų vertės, nuomos mokesčio už treniruoklius, nuostoliai dėl nugaišusių akvariume žuvelių, darbuotojų atlyginimas už prastovos laiką ir sumokėti socialinio draudimo mokesčiai, negautos pajamos, remonto išlaidos atskiriant patalpas.

Žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį turi įrodyti ieškovas. Šiuo atveju atsakovas pareiškė priešieškinį, tai jis ir turi įrodyti padarytos žalos dydį. Atsakovas padarytą žalą ir jos dydį įrodinėja šiais dokumentais: negautų pajamų, nuostolių, patirtų grąžinus sporto klubo klientams abonementus, sumokėto nuomos mokesčio už treniruoklius – buhalterine pažyma (t. 2, b. l. 135, t. 3, b. l. 94); nuostolių patirtų dėl nugaišusių žuvelių akvariume – panaudos sutartimi, priėmimo-perdavimo aktu, aktu apie įvykį ir įsipareigojimą panaudos davėjui atlyginti nuostolius (t. 2, b. l. 138-141); darbo užmokesčio dydį išmokėtą darbuotojams – darbo užmokesčio apskaičiavimo, darbo laiko apskaitos žiniaraščiais (t. 2 b. l. 136-137, t. 3, b. l. 95-96).

Pirmosios instancijos teisme šie atsakovo pateikti įrodymai nebuvo ištirti ir įvertinti. Teismas tik pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių atsakovo nurodytos žalos dydį. Atsakovas prašo priteisti negautas pajamas pagal buhalterinėje pažymoje nurodytą negautų pajamų skaičiavimą. Negautomis pajamomis yra laikomas negautas pelnas, tai yra tik negautų pajamų dalis, kuri apskaičiuojama iš visų pajamų atėmus išlaidas. Pelnas taip pat turi būti realus, o ne tikėtinas, todėl būtina atsižvelgti į realias galimybes gauti prašomą priteisti pelną. Byloje atsakovo pateikti įrodymai patvirtina, kad žuvelės akvariume nugaišo ir atsakovas įsipareigojo atlyginti panaudos davėjui jų vertę, tačiau nėra duomenų apie įsipareigojimo įvykdymą. Taip pat byloje nėra įrodymų apie sumokėtą nuomos mokestį už treniruoklius, grąžintus pinigus sporto klubo klientams už abonementus, nors buhalterinėje pažymoje yra atžymėta, kad prie pažymos pridedami klientų prašymai, kasos išlaidų orderiai, kasos knyga, nuomos sutartis, tačiau jų byloje nėra (t. 2, b. l. 135). Taigi atsakovo pateikti įrodymai patvirtina, kad dėl elektros ir vandens tiekimo nutraukimo atsakovui buvo padaryta žala, tačiau dėl jų nepakankamumo nėra galimybės apeliacinės instancijos teismui tiksliai nustatyti patirtos žalos dydį. Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kurią atmestas atsakovo reikalavimas priteisti žalą, naikina ir bylą šioje dalyje perduoda iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

Pirmosios instancijos teismas, iš dalies patenkinęs ieškinį ir visiškai atmetęs priešieškinį iš atsakovo ieškovo naudai priteisė 5 723,71 Lt atstovavimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad dalis teismo sprendimo yra naikinama ir byla toje dalyje perduodama nagrinėti iš naujo, teismo sprendimo dalis dėl atstovavimo išlaidų priteisimo ieškovui iš atsakovo naikintina. Pirmosios instancijos teismui iš naujo išnagrinėjus bylą, atitinkamai nuo bylos baigties bus tarp šalių paskirstomos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos, tarp jų ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Žyminio mokesčio mokėjimas už priešieškinį atsakovui buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo. Atmetęs priešieškinį pirmosios instancijos teismas iš atsakovo valstybės snaudai priteisė 7 703,45 Lt žyminio mokesčio, apskaičiuoto nuo visos priešieškinio sumos. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus sprendimo dalį, kuria buvo atmestas atsakovo reikalavimas dėl 60 897,11 Lt žalos priteisimo atitinkamai sumažinamas žyminis mokestis skaičiuojant nuo 309 451,54 Lt ir tai sudaro 7 095 Lt, kurie priteisiami iš atsakovo į valstybės biudžetą.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 18 d. ir Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. balandžio 23 d. nutartimis ieškovui buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – nekilnojamojo, kilnojamojo turto, o jo nesant pakankamai, - piniginių lėšų areštas, neviršijant 110 210,43 Lt sumos. Kadangi pirmosios instancijos teismui perduodamas iš naujo nagrinėti tik atsakovo reikalavimas dėl 60 897,11 Lt žalos atlyginimo, minėtomis nutartimis ieškovui UAB „Meridina“ pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas sumažintinas iki 60 897,11 Lt sumos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 5 d. sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovo Klaipėdos sporto klubo ,,Titanikas“ reikalavimas priteisti iš ieškovo UAB „Meridina“ 60 897,11 Lt žalai atlyginti, panaikinti ir bylą šioje dalyje perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Sprendimo dalį, kuria iš atsakovo Klaipėdos sporto klubas ,,Titanikas“ į valstybės biudžetą priteista 7 703,45 Lt žyminio mokesčio pakeisti. Priteisti iš atsakovo Klaipėdos sporto klubo ,,Titanikas“ į valstybės biudžetą 7 095 Lt žyminio mokesčio.

Sprendimo dalį, kuria iš atsakovo Klaipėdos sporto klubo ,,Titanikas“ priteista 5 723,71 Lt atstovavimo išlaidų, panaikinti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 18 d. ir Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. balandžio 23 d. nutartimis ieškovui UAB „Meridina“ pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą sumažinti iki 60 897,11 Lt sumos.

Kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Teisėjai Alė BukavinienėDanutė MilašienėGintaras Pečiulis