- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-11-07
- Bylos Nr.
- 1-88-238/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danguolė Šiugždinytė
- Kaltinamasis
- R. Ž.
- Nukentėjusysis
- D. D., J. D., B. L.
- Advokatai
- Virginija Balčiūnienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, sekretoriaujant Dianai Vorvul,
viešame teismo posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2015-03-02 Kauno apylinkės teismo pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį – 9 MGL dydžio bauda, 2) 2015-06-03 Kauno apylinkės teismo pagal LR BK 183 straipsnio 1 dalį - 18 MGL dydžio bauda, kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 183 straipsnio 2 dalyje, LR BK 182 straipsnio 2 dalyje, LR BK 183 straipsnio 1 dalyje, LR BK 183 straipsnio 1 dalyje, LR BK 182 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. Ž. pasisavino jo žinioje buvusį svetimą turtą, o būtent: 2013 m. rugpjūčio mėn. tiksliau tyrimo nenustatytu laiku, prie namo, esančio Raudondvario pl. 178, Kaune, surašydamas užsakymo kvitą Nr. 274 paėmė iš nukentėjusiojo D. D. aukso laužo 585 ? prabos, sveriančio 465 g, 10774 eurų vertės, žadėdamas iki 2013-12-25 atlikti jam paslaugą-pagaminti auksinę grandinėlę, tačiau sutartu laiku auksinės grandinėlės nukentėjusiajam nepagamino. Neįvykdęs užsakymo pagaminti auksinę grandinėlę, 2014-07-23 tiksliau tyrimo nenustatytu laiku, savo dirbtuvėse, esančiose (duomenys neskelbtini), paėmė iš nukentėjusiojo D. D. 2013 m. rugpjūčio mėn. surašyto užsakymo kvito Nr. 274 originalą ir išrašė naują užsakymo kvitą Nr. 274, nurodydamas, kad šį juvelyrinį dirbinį D. D. pagamins iki 2014-12-25, tačiau auksinės grandinėlės nukentėjusiajam nepagamino ir 465 g aukso laužą pasisavino, tokiu būdu pasisavino jo žinioje buvusį svetimą turtą, D. D. padarė 10774 eurų turtinę žalą. Taip padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje.
R. Ž. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą (sukčiavo), o būtent: turėdamas išankstinį tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, būdamas skolingas kitiems žmonėms dideles pinigų sumas, žinodamas, kad pinigų negrąžins, melagingai nukentėjusiajam D. D. ir J. D. nurodęs, jog pinigai reikalingi jo juvelyro verslo plėtrai-įsigyti 3D spausdintuvą, bei pažadėdamas D. D. ir J. D. neatlygintinai pagaminti po juvelyrinį dirbinį-auksinį žiedą: 2014-06-09 apie 12-15 val. prekybos ir pramogų centre „Akropolis“, esančiame Karaliaus Mindaugo pr. 49, Kaune, pasirašydamas Paskolos sutartį Nr. 1, iš D. D. pasiskolino 10000 eurų, įsipareigodamas pinigus grąžinti iki 2014-12-31, tačiau D. D. pinigų negrąžino, ir 2014-06-15 apie 12-14 val. prekybos ir pramogų centre „Akropolis“, esančiame Karaliaus Mindaugo pr. 49, Kaune, su J. D. sudarydamas Paskolos sutartį Nr. 1, pasiskolino 6000 eurų, įsipareigodamas pinigus grąžinti iki 2014-12-31, tačiau pinigų jai negrąžino, tokiu būdu, apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą-16000 eurų, nukentėjusiajam D. D. padarė 10000 eurų turtinę žalą, o J. D.-6000 eurų turtinę žalą. Taip padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje.
R. Ž. pasisavino jo žinioje buvusį svetimą turtą, o būtent: 2014 m. rugsėjo 16 d., apie 11.15 val. būdamas skolingas kitiems žmonėms dideles pinigų sumas, žinodamas iš anksto, kad paslaugos neatliks, savo dirbtuvėse, esančiose (duomenys neskelbtini), iš B. L. paėmė 1216,40 euro avansą už auksinės apyrankės pagaminimą, žadėdamas iki 2014-11-16 atlikti paslaugą-pagaminti auksinę apyrankę, po to, 2014 m. spalio mėn., tiksliau tyrimo nenustatytu laiku, savo dirbtuvėse, esančiose (duomenys neskelbtini), iš B. L. paėmė papildomą 579,24 euro avansą, tačiau auksinės apyrankės B. L. nepagamino ir pinigų nukentėjusiajam negrąžino bei juos pasisavino, tokiu būdu pasisavino jo žinioje buvusį svetimą turtą-1795,64 euro, nukentėjusiajam B. L. padarė 1795,64 eurų turtinę žalą. Taip padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje.
R. Ž. pasisavino jo žinioje buvusį svetimą turtą, o būtent: 2014 m. lapkričio mėn. tiksliau nenustatytu laiku, savo dirbtuvėse, esančiose (duomenys neskelbtini), iš anksto žinodamas, kad dalies pinigų negrąžins, iš nukentėjusiojo D. D. už 3475,44 euro nusipirko auksinę grandinėlę 585 ? prabos, 180 g svorio, tačiau už grandinėlę D. D. per kelis kartus sumokėjo tik 1737,72 euro, tokiu būdu, nesumokėdamas likusių 1737,72 euro, pasisavino jo žinioje buvusį svetimą turtą-1737,72 euro vertės, nukentėjusiajam D. D. padarė 1737,72 euro turtinę žalą. Taip padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje.
R. Ž. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą (sukčiavo), o būtent: būdamas skolingas kitiems žmonėms dideles pinigų sumas, žinodamas iš anksto, kad pinigų negrąžins, nurodydamas nukentėjusiesiems D. D. ir J. D., kad jo namas areštuotas, dėl to jis negalįs iš banko gauti paskolos ir jiems grąžinti skolą, nebegalės neatlygintinai pagaminti po auksinį žiedą, melagingai nurodęs, kad jo juvelyro verslui iškilo grėsmė-kad nebeturįs lėšų nusipirkti aukso dirbiniams gaminti ir jam reikalinga 45000 eurų paskola, įgijęs D. D. pasitikėjimą, 2014-12-05 tiksliau nenustatytu laiku, prekybos ir pramogų centre „Akropolis“, esančiame Karaliaus Mindaugo pr. 49, Kaune, pasirašydamas Paskolos sutartį Nr. 2, pasiskolino 15000 eurų, įsipareigodamas pinigus grąžinti iki 2014-12-19, tačiau pinigų negrąžino. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, įgijęs nukentėjusiosios J. D. pasitikėjimą, 2014-12-17, tiksliau tyrimo nenustatytu laiku, prie parduotuvės „Ermitažas“, esančios Raudondvario pl. 131, Kaune, surašydamas paprastąjį vekselį iš nukentėjusios J. D. pasiskolino 15000 eurų, įsipareigodamas pinigus grąžinti iki 2015-01-17, tačiau pinigų jai negrąžino, po to, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2014-12-18, tiksliau tyrimo nenustatytu laiku, prie parduotuvės „Ermitažas“, esančios Raudondvario pl. 131, Kaune, surašydamas paprastąjį vekselį iš nukentėjusios J. D. pasiskolino 15000 eurų, įsipareigodamas pinigus grąžinti iki 2015-01-17, tačiau pinigų jai negrąžino, tokiu būdu, apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą-45000 eurų, nukentėjusiajam D. D. padarė 15000 eurų turtinę žalą, o nukentėjusiajai J. D.-30000 eurų turtinę žalą. Taip padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje.
Duomenys, kuriais grindžiamas R. Ž. kaltumas padarius svetimo turto pasisavinimą ir sukčiavimą.
Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis R. Ž. kaltu neprisipažino. Paaiškino, kad D. D. kreipėsi į jį ir abu sutarė dėl auksinės grandinėlės pagaminimo, iš jo gavo aukso laužo. Taip pat D. D. paskolino jam pinigus (10000 Eur) spausdintuvui pirkti. Šiuos pinigus panaudojo auksui pirkti. Po to susitikdavo, derindavo grandinėlės gamybos klausimus. Pagal sudarytą sutartį 15000 Eur iš D. D. šios sumos negavo, nes 10000 Eur jis užskaitė už perduotą auksą, o faktiškai iš jo gavo 5000 Eur. Taigi, aukso vertę įskaitė į paskolos sutartį. Grandinėlės gamyba užsitęsė, nes vyko skyrybų procesas su žmona, pateko į autoavariją. Iš D. D. paskolintus pinigus panaudojo savo darbinei veiklai. Iš D. D., J. D. pasiskolino pinigus, jų negrąžino. Taip pat negrąžino aukso D. D.. Pripažįsta, kad iš B. L. yra gavęs jo nurodytas sumas kaip avansą už grandinėlę, kurią turėjo pagaminti. Dėl B. L. pagaminto gaminio (apyrankės) yra svorio paklaida. Kaltinamasis R. Ž. pripažino, kad bendravimo su nukentėjusiaisiais metu ir iki to turėjo skolų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino R. Ž. parodymus, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo tyrėjai. Pagarsinus parodymus R. Ž. nurodė, kad jie yra teisingi ir juos tvirtina.
Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis R. Ž. paaiškino, kad dėl įtarimo savo kaltės nepripažįsta. Parodė, kad 2014 m. pavasarį jam paskambino ankstesnių klientų parekomenduotas D. D.. Iki tol jis D. D. nepažinojo. D. D. kreipėsi į jį dėl auksinės grandinėlės pagaminimo. Dėl užsakymo Kauno mieste ne kartą buvo susitikęs su D. D.. 2014 metais, tikslaus laiko tikrai neprisiminė, prie pastato, esančio Raudondvario pl. 178, Kaune, D. D. jam padavė 465 g aukso metalo laužo. Kiek prisiminė, perduotą aukso laužą sudarė auksinė grandinėlė, auksiniai žiedai. Auksinio šaukšto D. D. jam neperdavė. Pagal tuometinę rinko vertę, jo paduotas 465 g aukso laužas buvo apie 9000 eurų vertės, dėl to nesutinka su D. D. nurodyta 10 774 eurų aukso laužo verte. Kliento pageidavimu auksinę grandinėlę jis turėjo pagaminti iki 2014-12-25. Apytiksliai per 7 mėn. dėl auksinės grandinėlės pagaminimo su D. D. buvo susitikęs apie 30 kartų. Susitikimų metu ne kartą D. D. rodė tam tikras auksinės grandinėlės pagamino detales, tačiau D. D. vis nepatikdavo gaminys. Auksinėje grandinėlėje turėjo būti drakono atvaizdas, tačiau klientui vis netikdavo tai drakono dantys, tai drakono akys. Pagal žodinį susitarimą, D. D. už grandinėlės pagaminimą jam turėjo sumokėti 2000 litų, tačiau vėliau iškilo nesutarimai dėl atsiskaitymo. Dėl šių priežasčių jis negalėjo laiku įvykdyti užsakymo, ir dėl to D. D. buvo informuotas. Iki šiol D. D. auksinės grandinėlės nepagamino. 2014 m. tikslaus laiko neprisiminė, abipusiu sutarimu D. D. iš prieš tai duoto 465 g aukso laužo jis pagamino kitą gaminį-vyrišką apyrankę ant rankos ir dirbinį jam atidavė prie Raudondvario pl. 178, Kaune. Buvo dviese, kuomet D. D. padavė auksinę apyrankę. Neprisiminė, ar dėl auksinės apyrankės perdavimo D. D. surašė rašytinį sutarimą, dokumento pateikti negalėjo. Prisiminė ir patvirtino, kad jo, juvelyro, verslo planuose buvo kilusi mintis įsigyti 3D spausdintuvą, kuris tuo metu kainavo 50 000-60 000 litų, t. y. 15 000-20 000 eurų. Tuo metu, 2014 m., tokio tipo 3D spausdintuvas buvo naujiena ir buvo kilusi problema dėl darbo su tokio spausdintuvo programomis, kadangi tuo metu nebuvo specialistų, kurie būtų galėję dirbti su tokiomis programomis, ir dėl to jis 3D spausdintuvo nenusipirko. 2014-06-09, tikslaus laiko neprisiminė, pramogų centre „Akropolis“ su D. D. pasirašė Paskolos sutartį Nr. l. Ten pat iš D. D. grynais gavo 10 000 ( dešimt tūkstančių eurų ). Atskiro dokumento apie tai, kad iš D. D. gavo pinigus tarpusavyje, nepasirašė. Pinigus skolinosi tam, kad jo juvelyro veikloje jam trūko pinigų. D. D. geranoriškai sutiko paskolinti pinigų. Pinigus D. D. turėjo grąžinti iki 2014-12-31, tačiau iki šiol pinigų negrąžino. 2015 m. liepos mėn., dėl skolos buvo priimtas sprendimas civilinėje byloje. Po to, 2014-12-05, tikslaus laiko neprisiminė, pramogų centre „Akropolis“ su D. D. pasirašė 15 000 eurų Paskolos sutartį į Nr. 2. Natūroje, iš D. D. tuo metu gavo tik 5000 eurų. Anksčiau D. D. jau buvo perdavęs pagamintą auksinę apyrankę, ir 10 000 eurų buvo likusi suma kaip garantas, kad jis pagamins auksinę grandinėlę. Žodiniu susitarimu su D. D. susitarė, kad aš Paskolos sutartį Nr. 2. pasirašys 15000 eurų sumai, nors natūroje buvo gavęs tik 5000 eurų. Neprisiminė tokios aplinkybės, kad dovanų už paskolintus pinigus D. D. būtų pažadėjęs jam pagaminti auksinį žiedą. Neprisiminė ir nepripažino aplinkybės, kad 2014 m. lapkričio mėn. tuometinėse dirbtuvėse, (duomenys neskelbtini), iš D. D. būtų nupirkęs 12 000 litų vertės auksinę grandinėlę ir D. D. už tai būtų sumokėjęs 6000 litų. (3 t., b. l. 62-63)
Teisminio nagrinėjimo metu D. D. paaiškino, kad 2013 m. jis davė auksą R. Ž., sutarė, kad iki Kalėdų jis pagamins grandinėlę, tačiau pažado neįvykdė, vis išsisukinėjo, nurodydamas įvairias užsakymo neįvykdymo priežastis. Taip pat R. Ž. pardavė grandinėlę, tačiau neatgavo dalies grandinėlės sumos. R. Ž. paskolino pinigus 25000 Eur, jų neatgavo, todėl kreipėsi į teismą, teismo sprendimu buvo priteisti 25000 Eur, vykdomasis raštas pateiktas vykdymui. Tačiau skola neišieškota ir nieko nėra gavęs. Visi pinigai paskolinti ir perduoti tik grynais. Teko dalyvauti susirinkime R. Ž. biure - (duomenys neskelbtini), kur susirinko (10 žmonių), paaiškėjo, kad jis skolingas žmonėms 200000 Eur. R. Ž. aiškino, kad jo (D. D.) auksas užstatytas žmogui. Kitų asmenų auksas užstatytas lombarde. Prašo civilinį ieškinį tenkinti ir iš R. Ž. priteisti 12511,72 Eur turtinei žalai atlyginti.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino D. D. parodymus, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo tyrėjai. Pagarsinus parodymus D. D. nurodė, kad jie yra teisingi ir juos tvirtina.
Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis D. D. paaiškino, kad 2013 m. vasaros metu, tikslaus laiko tikrai neprisiminė, jis nusprendė iš turėto aukso dirbinių laužo, kurį sudarė-auksinė grandinėlė ant kaklo, 585 prabos, 120 g auksinis šaukštas, vestuviniai žiedai, (kiekio įvardinti negalėjo), auksiniai dantys ir kt., pasidaryti naują auksinę grandinėlę. Savo draugės J. D. paprašė pasidomėti, kuris Kauno juvelyras pagal individualų užsakymą iš jam priklausančio aukso laužo galėjo pagaminti vyrišką auksinę grandinėlę. Jolita pažadėjo pasidomėti ir pasidomėjo. J. D. padiktavo juvelyro- R. Ž. telefono numerį ir jis jam pasiskambino, telefono numeriu: (duomenys neskelbtini). Pasakė turįs apie 465 g aukso laužo ir kad norėjo pasigaminti naują vyrišką auksinę grandinėlę. Juvelyras sutiko jam pagaminti grandinėlę. Susitarė susitikti. 2013 m. rugpjūčio mėn., tikslios dienos neprisiminė, su juvelyru susitiko prie namo, buvusio Raudondvario pl. 178, Kaune, kieme. Buvo dviese. Susitikimo metu aptarė grandinėlės formą. Prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pridėjo pageidaujamos grandinėlės formos fragmentų nuotraukas, kurias vėliau jam padavė R. Ž.. Ten pat R. Ž. į rankas padavė 465 g aukso laužo. R. Ž. įsipareigojo grandinėlę pagaminti iki 2014-12-25. Apie tai, kad jis juvelyrui padavė 465 g aukso laužo, jokio dokumento jam nesurašė ir nepadavė. Po to, dėl to juvelyras surašė užsakymo kvitą, kurį pateikė prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, tačiau iki šiol auksinės grandinėlės jam nepagamino. Prieš tai ne vieną kartą kartu su J. D. važiavo į susitikimus su juvelyru. Su juo susitikdavo jo biure, tuo metu buvęs (duomenys neskelbtini). Dar susitikdavo įvairiose Kauno miesto vietovėse-pvz. pramogų centre „Akropolis“, prie prekybos centro „Ermitažas“ automobilių stovėjimo aikštelėje, įvairiose kavinėse. Susitikimų buvo daug, dėl to negali prisiminti visų susitikimų vietų. Į susitikimus R. Ž. visuomet atvykdavo vienas. Kiekvieno susitikimo metu jis teisindavosi, kad auksinės grandinėlės dar nepagamino, kadangi turėjo problemų šeimoje, sirgo vaikai, užsakymų buvo daug ir dėl to jis vis nespėdavo pagaminti jam grandinėlės. Teisindavosi, kad jo užsakytos grandinėlės forma labai sudėtinga, nors pirmojo susitikimo metu apie tai net nebuvo užsiminęs. Jis vis teisindavosi, kad grandinėlę jau buvo pradėjęs gaminti. Į jo prašymus parodyti bent dalį pagamintos grandinėlės, atsakydavo, kad grandinėlė labai brangi, dėl to ją laikė banko saugykloje, pateikti negalėjo. Jis juo patikėdavo, kadangi juvelyras kalbėdavo labai įtikinamai. Žino, kad R. Ž. už patalpų nuomą (duomenys neskelbtini), liko skolingas savininkams ir nuo 2015 m. sausio mėn. minėtame ofise nebedirbo. Iš pradžių juvelyras jam pasirodė normalus ir patikimas žmogus. Matė jo gaminių katalogą, ten buvo labai išskirtiniai, savito grožio juvelyriniai dirbiniai. Be to, 2014 m. birželio mėn., tačiau tikslios dienos neprisiminė, R. Ž. jo paprašė paskolinti 16 000 eurų. Sakė norintis investuoti ir plėsti savo juvelyro verslą. Minėjo, kad norėjo nusipirkti aukso atsargų. Juvelyras kalbėjo įtikinamai. Įtikino turintis rimtų planų juvelyro versle, kad juvelyras dėl to tikėjosi gauti didelį pelną. R. Ž. jam pažadėjo už paskolintus pinigus dovanų padaryti auksinį žiedą. Tuo metu jis (D. D.) turėjo tik 10 000 eurų ir apie tai pranešė R. Ž.. Po to, R. Ž. jam pradėjo aiškinti, kad auksinės grandinėlės pagaminimui buvo reikalinga speciali įranga-spausdinanti 3D formatu, t. y. 3D spausdintuvas, kainavęs apie 100000 Lt. R. Ž. jį patikino, kad dalį pinigų jis turėjęs, tačiau pinigų jam dar trūko, o speciali įranga buvo reikalinga, kad galėtų pabaigti pagaminti jam auksinę grandinėlę. Jis jį įtikino, kad investuodamas į savo verslą, juvelyras greitai gautų pelną ir jam atiduotų skolą. R. Ž. jam pasiūlė sudaryti paskolos sutartį, kad viskas būtų teisėta. Juvelyras jį įtikino, todėl 2014-06-09 apie 12-15 val. su R. Ž. susitiko prekybos centre „Akropolis“, esančiame Karaliaus Mindaugo g., Kaune, pirmajame aukšte buvusioje Alaus parduotuvėlėje. Su juo kartu buvo pažįstamas M. V.. Susitikimo metu M. V. akivaizdoje R. Ž. paskolino ir ten padavė 10 000 eurų grynais. Su R. Ž. pasirašė R. Ž. paruoštą ir atsineštą paskolos sutartį. R. Ž. įsipareigojo pasiskolintus 10 000 eurų grąžinti iki 2014-12-31. Tokį pinigų grąžinimo terminą nustatė pats R. Ž.. Jokio atskiro dokumento dėl pinigų perdavimo R. Ž. nepasirašė. Mano, kad R. Ž. specialiai galėjo į Paskolos sutartį neįtraukti pinigų perdavimo punkto, kad ateityje jam būtų apsunkintas pinigų grąžinimo faktas. Iš J. D. pasakojimo žino, kad 2014-06-15 ji R. Ž. paskolino 6000 eurų. Už suteiktą paskolą R. Ž. jai pažadėjo dovanų padaryti gražų auksinį žiedą. Kiek žino, J. D. R. Ž. padavė 6000 eurų grynais ir pasirašė R. Ž. parengtą paskolos sutartį. 2014-07-23 jis lankėsi R. Ž. darbo vietoje, adresu: (duomenys neskelbtini). Klausė dėl jo auksinės grandinėlės gamybos. Ten pat R. Ž. jam surašė užsakymo kvitą Nr. 274, kuriame nurodė, kad iš jo grandinėlės gamybai paėmė 465 gramus aukso 585 prabos, nurodydamas, kad užsakymas pradėtas 2013 m. rugpjūčio mėn. Vėliau vis klausdavo R. Ž., ar atiduos sutartu laiku jam paskolintus pinigus, kaip jam sekėsi gaminti auksinę grandinėlę. R. Ž. vis jį nuramindavo ir įtikinėdavo, kad specialią aparatūrą juvelyriniams darbams atlikti jau nusipirko, kad verslas plėtėsi, kad tuoj gaus dideles pajamas ir jam, J. D. grąžins pasiskolintus pinigus iki sutarto laiko pabaigos. R. Ž. pasakojo, kad jam ir J. D. dovanų darė labai gražius auksinius žiedus už tai, kad jie jam paskolino pinigų. Vis R. Ž. klausdavo, kaip jam sekėsi gaminti auksinę grandinėlę, kiek dar laiko ją darys. R. Ž. atsakydavo, kad auksinę grandinėlę bebaigęs gaminti, tačiau natūroje niekada grandinėlės neparodydavo. Jo prašymus parodyti grandinėlę ignoruodavo. Aiškindavo, kad geriau pamatyti galutinį rezultatą, tuomet bus efektingiau, arba sakydavo, kad ją laiko banko saugykloje, nes taip saugiau. R. Ž. jam atsiuntė dalies pagamintos auksinės grandinėlės nuotrauką, dėl to jį dar labiau įtikino, kad tuo metu juvelyras kalbėjo tiesą. Jis ir tikėjo R. Ž. pažadais, nes šis kalbėjo labai įtikinamai. Po to, 2014 m. lapkričio mėn. pabaigoje – gruodžio mėn. pradžioje, tikslios datos neprisiminė, Kaune, konkrečios vietos neprisiminė, susitiko su R. Ž.. Šis buvo labai susikrimtęs. Jam pasakė turintis problemą, nes buvo areštuotas jo ir sutuoktinės namas, dėl to jam skubiai reikėjo 45 000 eurų, kad būtų panaikintas namo areštas. Jis anksčiau buvo buvęs R. Ž. name. Namas buvo Kauno rajone. Nurodė, kad pinigai skubiai reikalingi, nes ketino bankui užstatyti namą, kad galėtų gauti paskolą. Gautą paskolą būtų investavęs į verslą, kadangi R. Ž. žodžiais, tuo metu verslui buvo iškilusi grėsmė. Aiškino, kad skubiai reikėjo gauti lėšų auksui užsipirkti. R. Ž. pabrėžė, kad jeigu jam nepavyks pasiskolinti pinigų, jis ir sutuoktinė liks be turto. R. Ž. aiškino, kad paskolą iš banko būtų susitvarkęs per kelias dienas ir paskolą panaudotų savo juvelyro verslui. Be to, paaiškino, kad gavęs paskolą, jam ir J. D. grąžintų skolas. Iš R. Ž. pasakojimo suprato, kad buvo iškilę problemų ir dėl jo auksinės grandinėlės gamybos. Patikėjo R. Ž., kad pasiėmęs paskolą iš banko grąžins jam pinigus. 2014-12-05 susitiko su R. Ž. prekybos centre „Akropolis“. Kartu buvo ir M. V.. Susitikimo metu R. Ž. paskolino ir ten pat į rankas R. Ž. padavė 15 000 eurų grynais. Dėl to su R. Ž. pasirašė R. Ž. paruoštą ir atsineštą paskolos sutartį. R. Ž. pinigus įsipareigojo grąžinti iki 2014-12-19. M. V. akivaizdoje R. Ž. perdavė 15 000 eurų grynais. Kiekvieną kartą R. Ž. pinigus norėdavo gauti grynaisiais, kadangi minėjo, jog į sąskaitą pinigų gauti negalėjo, kadangi turėjo problemų su antstoliais. Jokio atskiro pakvitavimo ar kt. dokumento nepasirašė. Vėliau sužinojo, kad R. Ž. iš J. D. pasiskolino dar 30 000 eurų grynaisiais. Dar kurį laiką jis tikėjo R. Ž. pažadais. Susitikęs arba kalbėdamas telefonu su R. Ž., paaiškindavo, kad pinigus tikrai atiduos, tik prašydavo dar palaukti. Vis sakydavo, kad iškilo problemų dėl paskolos, bet garantavo, kad paskolą tikrai gaus. Prašė niekur nesikreipti dėl skolų. Po to R. Ž. pradėjo vengti susitikti, neatsiliepė į skambučius. Keletą savaičių iki pareiškimo parašymo jis su J. D. buvo susitikę su R. Ž.. Jo klausė, kada jis ketino jiems atiduoti pasiskolintus pinigus, grąžinti jam priklausančius 465 gramus aukso laužą arba bent dalį pagamintos auksinės grandinėlės. Tada R. Ž. ėmė viską neigti. Ėmė apsimetinėti, kad nieko jiems neatiduos, kad nieko iš jo negavo, pinigų nesiskolino. Nurodė kreiptis kur jie nori, kad jie nieko neįrodys, nes Paskolos sutartyse nenurodytas pinigų perdavimas. Sakė, kad jis nebeturi jokio turto. Tuomet abu internete pradėjo domėtis juvelyru R. Ž.. Rado informacijos, kad dėl jo neteisėtų veiksmų buvo ir daugiau nukentėjusiųjų asmenų. Rado informacijos, kad dėl juvelyro R. Ž. veiksmų žmonės neatgaudavo aukso dirbinių, nepagamindavo aukso dirbinių. Tuomet suprato, kad R. Ž. apgaule išviliojo iš jų pinigus, kad R. Ž. į savo verslą pinigų neinvestavo. Suprato, kad R. Ž. iš anksto buvo suplanavęs pasiskolintų pinigų jiems negrąžinti. R. Ž. apgaule, melagingai nurodydamas aplinkybes, kad jis iš jo, J. D. pinigus skolinosi tam, kad investuotų į verslą, brangios juvelyrinės įrangos pirkimui, iš jo apgaule išviliojo 25 000 Eur (dvidešimt penkis tūkstančius eurų), tokiu būdu jam padarydamas didelę turtinę žalą. Be to, R. Ž. pasisavino jam patikėtą svetimą turtą-jam priklausančius 465 gramus aukso (585 ?), prabos), kurio bendra vertė 10774 Eur, kadangi tuo metu 1 g aukso kaina buvo 80 Lt. Iki šiol R. Ž. jam negrąžino apgaule iš jo išviliotų pinigų. Negrąžino ir jam duoto 465 g aukso laužo, nepagamino ir jam neperdavė pagamintos auksinės apyrankės. Be to, 2014 metais lapkričio mėn., tikslios dienos neprisiminė, iš R. Ž. už 12 000 litų nusipirko auksinę grandinėlę. Pirkimo-pardavimo sutarties dėl to nesurašė. R. Ž. parodė grandinėlę, pasiūlė už prieinamą kainą ją nusipirkti ir jis sutikęs nusipirko dirbinį. Po keleto dienų R. Ž. pranešė, kad atsirado pirkėjas minėtai grandinėlei. Pasiūlė jam grandinėlę parduoti brangiau - už 14 000 litų, o gautą 2000 litų pelną pasidalinti lygiomis dalimis, po 1000 litų. Jis sutiko su R. Ž. pasiūlymu. Tikslios datos neprisiminė, R. Ž. biure, esančiame (duomenys neskelbtini), R. Ž. padavė auksinę grandinėlę. Ten pat R. Ž. jam padavė grynais tik 6000 Lt. Dėl to nepasirašė jokio dokumento, o kitų, likusių 6000 Lt, nei žadėto 1000 Lt pelno iki šiol neatidavė. (1 t., b. l. 57-59 ).
Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji J. D. paaiškino, kad ji paskolino 6000 Eur ir 30000 Eur R. Ž.. D. D. pasakojo jai, kad pas R. Ž. užsakė gaminti grandinėlę, jam perdavė auksą, paskolino pinigus -15000 Eur spausdintuvui pirkti. R. Ž. aiškino, kad dirbinio nepagamino dėl užimtumo, dėl vaikų ligos ir jų priežiūros. Ji R. Ž. paskolino 36 000 Eur, vykdomasis įrašas perduotas vykdyti, tačiau skola neišieškota ir pinigų neatgavo. Ji pinigus skolinosi iš R. S. ir paskolino R. Ž.. Šis sakė, kad pinigus skolinasi trumpam, vienam mėnesiui, kai bus nuimtas areštas turtui, grąžins.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino J. D. parodymus, kuriuos ji davė ikiteisminio tyrimo tyrėjai. Pagarsinus parodymus J. D. nurodė, kad jie yra teisingi ir juos tvirtina.
Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji J. D. paaiškino, kad D. D. yra draugas. Jį pažįsta 5 metus. 2013 m. vasarą D. D. jos paprašė pasidomėti, kuris juvelyras pagal individualų užsakymą iš jo duoto apie 500 g aukso laužo galėtų jam pagaminti auksinę grandinėlę. Iš savo pažįstamų asmenų ji buvo girdėjusi apie juvelyrą R. Ž., kuris darė labai gražius dirbinius. Pasidomėjusi internete tinklalapyje-http:/juvelyras-rz.lt. apie juvelyrą R. Ž., rado skelbimą, kuriame buvo nurodyti jo kontaktiniai duomenys. Skelbime nurodytą juvelyro telefono numerį ji padavė Dariui. Vėliau iš D. D. sužinojo, kad jis susitarė su juvelyru dėl auksinės grandinėlės gamybos ir tam tikslui R. Ž. jis padavė apie 500 g 585 ? prabos aukso laužo. Aukso perdavimo aplinkybių ji nežino, pati nedalyvavo. Kiek žino, 2014-07-23 iš D. D. juvelyras R. Ž. priėmė aukso laužą, surašė užsakymo kvitą Nr. 274. D. D. auksinę grandinėlę R. Ž. turėjo pradėti gaminti 2013-08-01. Grandinėlę įsipareigojo pagaminti iki 2014-12-31, tačiau iki šiol D. D. grandinėlės juvelyras nepagamino. Jam duoto apie 500 g aukso laužo D. D. negrąžino. Keletą kartų su D. D. ji dalyvavo susitikimuose su juvelyru R. Ž.. Su juvelyru susitikdavo biure, adresu: (duomenys neskelbtini), arba įvairiose Kauno miesto vietose. Juvelyro biuras buvo nedidelės patalpos. Matė keletą katalogų su dirbinių nuotraukomis. Buvo dirbtuvės. Kiekvieną kartą susitikus su R. Ž., D. D. grandinėlės nepagaminimą jis motyvuodavo tuo, kad tai vaikai sirgo, kad turėjo problemų šeimoje, jog D. D. daroma grandinėlės forma labai sudėtinga. Kas kartą jis garantuodavo, jog grandinėlę gamino. Dažnai teisindavosi, jog užsakymų turįs labai daug, dėl to nespėjo D. D. pagaminti auksinės grandinėlės. Juvelyras kalbėdavo labai įtikinamai, ir dėl to D. D. vis sutikdavo laukti. Po to, 2014 m. birželio mėn., tikslios datos neprisiminė, iš D. D. sužinojo, kad juvelyras R. Ž. jo prašė paskolinti 16 000 eurų. Nurodė, kad pinigai reikalingi investuoti ir praplėsti juvelyro verslą, kad galėtų nusipirkti aukso atsargų, kad gautų didesnį pelną. Už tai, kad D. D. paskolintų pinigų, pažadėjo dovanų jam padaryti gražų auksinį žiedą. Iš D. D. pasakojimo žino, kad juvelyras R. Ž. pasakojo apie tai, kad jo juvelyro darbui atlikti tuo metu buvo reikalinga speciali aparatūra, spausdintuvas - 3D formatu, kuris kainavo 100 000 Lt. R. Ž. patikino, kad dalį pinigų jis jau turėjo, tačiau pinigų kažkiek dar trūko. Nurodė, kad ši spec.aparatūra jam buvo reikalinga tam, kad galėtų pabaigti pagaminti D. D. auksinę grandinėlę. Iš D. D. pasakojimo žino, kad juvelyras kalbėjo įtikinamai ir dėl to D. D. nekilo jokių įtarimų, jog juvelyras galėjo meluoti ir sukčiauti turėdamas tikslą iš D. D. įgyti didelę pinigų sumą, o vėliau pinigų negrąžinti. Žino, kad R. Ž. pats pasisiūlė dėl pinigų skolinimosi sudaryti rašytinę paskolos sutartį. Tuomet, įgijęs pasitikėjimą, D. D. sutiko R. Ž. paskolinti 10 000 eurų grynais. Iš D. D. pasakojimo žino, kad 2014-06-09 Kaune su juvelyru R. Ž. pasirašė paskolos sutartį ir juvelyrui paskolino 10 000 eurų. R. Ž. pinigus turėjo grąžinti iki 2014-12-31. Apytiksliai 2014 m. birželio viduryje, Kaune, ji buvo kartu su D. D. susitikime su R. Ž.. Susitikimo metu R. Ž. pasakė, kad tuo metu jam dar trūko 6000 eurų. Jos ir D. D. prašė paskolinti 6000 eurų. D. D. pasakė, kad pinigų paskolinti neturėjo. Tuomet R. Ž. jos primygtinai ėmė prašyti paskolinti pinigų. Ėmė ją įtikinėti, kad pinigus jis investuos į turimą juvelyrikos verslą, kad galėtų gauti didesnį pelną. Pasiūlė dovanų jai pagaminti gražų auksinį žiedą. Iš R. Ž. juvelyrinių dirbinių katalogo buvo išsirinkusi žiedą. R. Ž. pasiūlė pasirašyti rašytinę paskolos sutartį. Kadangi ji turėjo 6000 eurų santaupų, todėl jo įtikinta sutiko paskolinti 6000 eurų. Paskolintus pinigus jis turėjo sugrąžinti iki 2014-12-31. Pinigus turėjo grąžinti grynais. 2014-06-15 apie 12-14 val. su D. D. buvo pramogų centre „Akropolis“, „Gyvo alaus“ bare, kur susitiko su R. Ž.. Pasirašė paskolos sutartį. R. Ž. atsinešė parengtą paskolos sutarties Nr. 1 blanką, (2 egz.), kuriame buvo atspausdinti jos anketiniai duomenys, o R. Ž. savo ranka sutartyje įrašė savo asmens kodą, gyv. vietos adresą, sutartį patvirtino parašais. Ten pat R. Ž. perdavė 6000 eurų grynais, įvairiomis kupiūromis. Atskiras pinigų-perdavimo aktas surašytas nebuvo. Vėliau su R. Ž. susitikdavo keletą kartų per mėnesį. Su juo bendraudavo telefonų numeriais Nr. (duomenys neskelbtini). Jis ir D. D. dažnai klausinėdavo, ar R. Ž. laiku jiems grąžins paskolintus pinigus. D. D. teiraudavosi dėl auksinės grandinėlės gamybos. R. Ž. kiekvieną kartą nuramindavo, kad viskas gerai, kad grandinėlę gamino, tačiau nei vieno karto atlikto darbo neparodydavo. Sakė, kad juvelyriniams dirbiniams atlikti buvo nusipirkęs aparatūrą. Sakydavo, kad jam verslas sekėsi puikiai, kad plėtė verslą. Vis patikindavo, kad greitu metu gaus dideles pajamas ir grąžins jiems skolas iki sutarto laiko, t.y. iki 2014-12-31. Patikindavo, kad abiem dovanų gamino auksinius žiedus su brangiais akmenėliais. Vis žadėdavo parodyti, kaip pagamino žiedus, tačiau nė karto neparodė. Į prašymus parodyti nors vieną dirbinį atsakydavo, kad grandinėlę laikė banko saugykloje, vis žadėdavo dirbinius parodyti vėliau. R. Ž. kalbėjo labai įtikinamai, dėl to ji ir D. D. tikėjo jo pažadais. 2014-12-16, tikslaus laiko neprisiminė, Kauno mieste susitiko su R. Ž.. R. Ž. buvo labai susinervinęs. Jai pasakė turįs problemų, nes areštavo jo ir sutuoktinės namą, o jam skubiai reikėjo pinigų-45000 eurų, kad galėtų panaikinti turto areštą. Nurodė, kad tuo metu jis savųjų pinigų turėjo tik 15000 eurų. Nurodė, kad pinigai jam skubiai buvo reikalingi, kadangi ketino bankui užstatyti namą, kad galėtų iš banko gauti paskolą. Sakė, kad dėl to jo verslui iškilo didžiulė grėsmė. Minėjo, kad dėl to galėjo žlugti jo verslas, kad jis praras visą savo turtą, taip pat praras ir dirbinius, kuriuos buvo pažadėjęs jai ir D. D. pagaminti. Teigė, jog iš gautos banko paskolos galės jai ir D. D. atiduoti paskolintus pinigus. Jis kalbėjo labai įtikinamai. R. Ž. nurodė, jog jeigu jie jam nepaskolins pinigų, tai jis liks be nieko, tuo pačiu ir jie liks be savų paskolintų pinigų, juvelyrinių dirbinių. Tuomet ji ir D. D. labai išsigando, kad praras pinigus, R. Ž. duotą aukso laužą. R. Ž. kalbėjo labai įtikinamai. Pažadėjo per 1 mėn. laiko sugrąžinti jam paskolintus pinigus. Jis pasisiūlė jai surašyti vekselį, kad viskas būtų oficialu, dėl to ji sutiko R. Ž. paskolinti trūkstamus 30 000 eurų. Tuo metu ji tokios pinigų sumos neturėjo. Apie savo ketinimą R. Ž. skolinti 30 000 eurų pasakė D. D.. Tada iš D. D. sužinojo, kad ir jis pats 2014-12-05 R. Ž. paskolos sutarties pagrindu paskolino 15 000 eurų grynaisiais. Tuomet suprato, kad tie 15 000 eurų, apie kuriuos jai kalbėjo R. Ž., buvo pinigai, pasiskolinti iš D. D.. D. D. jai pasakė, kad R. Ž. sutiko paskolinti 15 000 eurų todėl, kad šis jį įtikino ir garantavo, kad gavęs iš banko paskolą visiškai galės jam ir jai grąžinti skolas, kad atiduos jam pagamintą auksinę grandinėlę, pažadėtus dovanų žiedus jam ir jai. Pasitarusi su D. D., ji nusprendė R. Ž. paskolinti 30 000 eurų. Bijojo, kad jeigu jam nepaskolins pinigų, tai jis jai negrąžins skolos. Juo pasitikėjo, nes kalbėjo labai įtikinamai. 2014-12-17, Kaune, prie prekybos centro „Ermitažas“, Raudondvario pl. 131, automobilių stovėjimo aikštelėje, automobilyje „Citroen“, valstybinių numerių neprisiminė, būnant kartu ir D. D., R. Ž. padavė 15 000 eurų grynaisiais. 15 000 eurų ji prieš tai pasiskolino iš R. S.. R. Ž. dėl paskolintų pinigų pasirašė vekselį. Vekselio blanką ji atsivežė. Jis įsipareigojo paskolintus pinigus sugrąžinti iki 2015-01-17. Jis nurodė tokią datą. 2014-12-18 ten pat dalyvaujant D. D. susitiko su R. Ž.. Jam paskolino dar 15 000 eurų. Jis pasirašė vekselį, kuriuo iki 2015-01-17 įsipareigojo grąžinti visus 30 000 eurų. Visą 30 000 eurų sumą ji skolinosi iš R. S.. R. Ž. savo įsipareigojimo neįvykdė, 2015-01-17 jai negrąžino 30 000 eurų skolos. Jis su ja nurodytu laiku nesusisiekė. Vengė atsiliepti į jos telefoninius skambučius. Jo juvelyro dirbtuvėse negalėjo surasti. Dėl negrąžintos skolos jam išsiuntė pranešimus-raginimus, tačiau jokių atsiliepimų negavo. Po to ji pradėjo abejoti R. Ž., kad jis nevykdo savo įsipareigojimų, todėl dėl neapmokėtų vekselių kreipėsi į antstolį R. S.. Vyko išieškojimo procesas, skolos iš R. Ž. nėra atgavusi. Po to, susitikus su R. Ž. arba bendraujant telefonu, jis vis įtikinėdavo, kad skolą tikrai grąžins, prašydavo vis palaukti. Pasakė, kad dėl paskolos iš banko iškilo problemos. Prašė jos dėl negrąžintos skolos nesikreipti į atitinkamas institucijas. Vėliau R. Ž. ėmė jos ir D. D. vengti. Vengė atvykti į susitikimus. Į telefoninius skambučius neatsiliepė. Po to, 2015 m. gegužės viduryje, tiek ji, tiek D. D. klausinėjo, kada R. Ž. grąžins jiems skolas. D. D. prašė, kad juvelyras grąžintų jam duotą auksą arba atiduotų pagamintą grandinėlę. Tuomet juvelyras pasakė, kad D. D. negrąžins duoto aukso laužo, o pinigų neva jis iš viso iš jų nesiskolino. Pareiškė, kad dėl to jie gali kreiptis kur nori, nes neva jis nebeturi jokio turto. Su D. D. interneto svetainėse pradėjo domėtis Kauno juvelyru R. Ž.. Jo atžvilgiu rado daug skundų. Skunduose buvo nurodyta, kad žmonės R. Ž. duodavo aukso, o jis dirbinių nepagamindavo, duoto aukso negrąžindavo. Tuomet galutinai įsitikino, kad juvelyras R. Ž. juos apgavo. Jis, pasinaudojęs jų patiklumu, išviliojo dideles pinigų sumas bei aukso laužą. Suprato, kad juvelyras jokių pinigų į savo verslą neinvestavo iš jų skolintų pinigų, sukūręs iš anksto planą, skolinosi dideles pinigų sumas, kurių net neketino jiems grąžinti. Tokiais neteisėtais veiksmais jai padarė didelės vertės- 36000 eurų turtinę žalą. Kadangi R. Ž. iki šiol, nei iš dalies, nei kitaip nebandė pašalinti skolos likučio, tai įrodo jo piktybiškumą. (1 t., b. l. 82-84)
Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis B. L. paaiškino, kad 2014 m. pas R. Ž. užsakė pagaminti apyrankę, per du kartus jam sumokėjo 6200 litų avansą už auksą ir darbą. Po to užsakymą įformino dokumentu ir jame nurodė, kad įmokėta suma 1768 Eur, vis žadėjo, kad pagamins apyrankę, bet pažado nevykdė. Vėliau (po dvejų metų), kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, apyrankę atidavė, bet ji buvo mažesnio svorio, o aukso vertė apskaičiuota didesnė, nei turėjo būti. Padaryta turtinė žala 1795,64 Eur.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino R. S. parodymus, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo tyrėjai.
Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. S. paaiškino, kad J. D. pažįsta apie 12 metų. J. D. yra gera jo draugė. D. D. yra geras jo draugas. D. D. pažįsta apie 7-10 metų. Tarpusavio ryšiai geri. Tikslios datos neprisiminė, galimai 2014 m. gruodžio mėn., Jolita jo paprašė paskolinti pinigų. Prašė paskolinti 30 000 eurų. Pirmą kartą ji iš jo skolinosi pinigus. Ji prašė paskolinti pinigų trumpam laikotarpiui-apytiksliai 1 mėnesiui. Jolita paminėjo, kad pinigus ketino paskolinti juvelyrui R. Ž., kadangi jį ištiko sunkumai dėl areštuoto turto. Jolita sakė, kad tie sunkumai jo laikini, o po Naujųjų metų juvelyras jai grąžins pinigus ir ši jam grąžins skolą. Iš anksčiau spaudoje publikuotų straipsnių buvo girdėjęs apie juvelyrą R. Ž., kad jis turėjo labai geras rekomendacijas, kad jis buvo vienas iš geriausių juvelyrų Lietuvoje, todėl jis net nesuabejojęs nusprendė Jolitai paskolinti pinigų. Tikėjo, kad juvelyrui iškilo laikinų sunkumų, kad juvelyras tikrai Jolitai grąžins pinigus. 2014 m. gruodžio mėn., tikslios datos neprisiminė, per du kartus pinigus padavė Dariui. Jolita, kiek prisiminė, tuo metu dirbo ir pati negalėjo pasiimti pinigų. Be to, vienai merginai nesaugu buvo atvykti ir pasiimti didelę pinigų sumą. Pinigus padavė litais ir eurais. Šie pinigai buvo paimti iš jo verslo apyvartinių lėšų. Apie tai, kad Jolita iš jo pasiskolino 30 000 eurų, Jolita surašė rankraštinį paskolos raštelį. Jolita yra sąžiningas žmogus, todėl pati pasisiūlė surašyti skolos raštelį. 2015 m. sausio mėn., tikslios datos neprisimena, Jolita jį informavo, kad iškilo sunkumai, nes jai R. Ž. negrąžino pinigų. Jolita buvo labai išsigandusi, visa drebėjo, kai ją pamatė. Tuomet kartu su Jolita, Dariumi internete įvedę juvelyro R. Ž. vardą, pavardę rado labai daug negatyvios informacijos. Apie R. Ž. buvo rašoma, kad jis sukčius, aferistas, kad apie 1,5 metų jis apgaudinėja žmones, kad žmonėms buvo skolingas pinigų, kad nevykdo prisiimtų įsipareigojimų. Darius jam buvo minėjęs, kad 2014 metais, o gal ir anksčiau, pas juvelyrą R. Ž. užsisakė pagaminti masyvią auksinę grandinėlę ant kaklo, tačiau iki šiol juvelyras jam grandinėlės nepagamino, jį apgavo. Iš D. D. pasakojimo suprato, kad Darius auksinės grandinėlės gamybai buvo davęs aukso laužo. Darius paminėjo, kad tos auksinės grandinėlės pagaminimui juvelyrui buvo davęs kažkokią pinigų sumą pinigų. Jis juvelyro R. Ž. paslaugomis niekada nesinaudojo. Jolitą apibūdino kaip atsakingą, sąžiningą, atsargią merginą. Jolita labai pergyvena dėl to, kad juvelyras iki šiol jai negrąžino pinigų. Jolita labai nesmagiai jautėsi prieš jį, kad dėl juvelyro kaltės negalinti jam grąžinti skolos. Jam Jolitos gaila, kad juvelyras dėl to jai sugadino gyvenimą. Darius yra labai geros širdies žmogus. Jis per daug pasitiki žmonėmis, visiems stengiasi padėti, dėl to ir pats nukentėjo nuo juvelyro. Dariui didelių pinigų sumų nėra skolinęs. (1 t., b. l. 130-131)
Liudytoja J. S. paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu ji apklausė liudytoją R. S. ir apklausos protokole surašė jo duotus parodymus apie pinigų paskolinimą J. D.. Prieš apklausą R. S. buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino M. V. parodymus, kuriuos ji davė ikiteisminio tyrimo tyrėjai. Pagarsinus parodymus M. V. nurodė, kad jie yra teisingi ir juos tvirtina. Nurodė, kad D. D. skolino pinigus R. Ž. ir jam teko tai matyti, nes kartu dalyvavo perduodant pinigus.
Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. V. parodė, kad 10 metų turi draugą D. D.. Prieš dvejus metus Darius jam paminėjo, kad pas juvelyrą užsisakė pagaminti auksinę grandinėlę. To juvelyro nei vardo, nei pavardės nežino. Keletą kartų juvelyrą buvo matęs, kuomet kartu buvo su Dariumi, o Darius juvelyrui skolino pinigus. 2014 m. tikslios datos neprisiminė buvo kartu su Dariumi pramogų centre „Akropolis“, kur susitikimo su juvelyru metu matė, kaip Darius jam skolino pinigus. Matė, kad Darius per du kartus juvelyrui skolino atitinkamai 10 000 ir 15 000 eurų sumas. Matė, kad dėl to tarpusavyje pasirašė kažkokius dokumentus. Darius jam sakė, kad juvelyrui pinigus skolino tam, kad šis galėtų nusipirkti 3D spausdintuvą, reikalingą jo juvelyro darbe, kad spausdintuvas kainavo 50 000 litų. Iš Dariaus pasakojimo žino, kad juvelyras jau 2 metai jam auksinės grandinėlės nepagamino, o vis tik žadėdavo grandinėlę pagaminti. Iš D. D. pasakojimo žino, kad juvelyras R. Ž. negrąžino skolos D. D.. (1 t. b. l. 140).
Liudytoja G. K. paaiškino, kad 2014 m. paskolino 100000 litų R. Ž.. Skolą turėjo atiduoti iki 2015 m. gegužės mėnesio, tačiau pinigų negrąžino.
Iš 2015-10-23 akistatos protokolo matyti, kad šio procesinio veiksmo tarp R. Ž. ir D. D. metu, nukentėjusysis D. D. patvirtino aplinkybes apie tai, kad jis perdavė R. Ž. auksą grandinėlei pagaminti, bet užsakymo kaltinamasis neįvykdė, aukso negrąžino, taip pat jam pardavė grandinėlę ir visų pinigų negavo, taip pat paskolino pinigus 25 000 Eur, tačiau skolos kaltinamasis negrąžino. Akistatos metu D. D. paneigė R. Ž. aiškinimą, kad į 25 000 Eur sumą įskaičiuota suma už gautą auksą iš nukentėjusiojo ir likusi skola už parduotą grandinėlę. Akistatos metu R. Ž. pripažino aplinkybę, kad iš D. D. gavo auksą grandinėlei pagaminti, tačiau užsakymo neįvykdė. Taip pat pripažino aplinkybę dėl skolos, kad iš D. D. pasiskolino 25 000 Eur. Pripažino aplinkybę dėl auksinės grandinėlės, t. y. kad pardavė D. D. auksinę grandinėlę už 10 000 ar 11 000 litų. Po to surado klientą, kuris sutiko minėtą grandinėlę nusipirkti už 12 000 litų, apie tai pranešė D. D.. Pasiūlė D. D. užsidirbti lygiomis dalimis pasidalinti gautą pelną. Tuomet iš D. D. nusipirko auksinę grandinėlę, tačiau D. D. už grandinėlę sumokėjo tik 6000 ar 7000 litų. Sutiko, kad D. D. dėl to liko skolingas 5000-6000 litų. (1 t., b. l 66-67)
Iš 2015-12-28 akistatos protokolo matyti, kad šio procesinio veiksmo tarp R. Ž. ir J. D. metu, nukentėjusioji J. D. paaiškino, kad ji paskolino R. Ž. 6 000 Eur ir 30 000 Eur, buvo pasirašyti dokumentai: paskolos sutartis ir vekseliai, tačiau sutartu laiku R. Ž. pinigų negrąžino. Akistatos metu R. Ž. nurodė, kad pinigų iš J. D. negavo. Paskolos sutartį dėl 6 000 Eur su J. D. pasirašė dėl to, kad buvo skolingas Dariui, o 30 000 Eur vekselius pasirašė J. D. kaip laiduotoja dėl 10 0000 Lt sandorio su R. G.. Akistatos metu J. D. paneigė kaltinamojo R. Ž. aiškinimą, pateiktą akistatos metu. (1 t., b. l. 88-89)
Šalies argumentai
Iš D. D. ir J. D. pareiškimų su priedais, matyti, kad su pareiškimais jie kreipėsi dėl nusikalstamos veikos padarymo. (1 t., b. l. 4-23, 25-32)
Žemesnės instancijos teismas
2014-06-09 paskolos sutartimi patvirtinama, kad D. D. suteikė 10 000 Eur paskolą R. Ž. ir šis įsipareigojo ją grąžinti iki 2014-12-31. (1 t., b. l. 11-12)
2014-12-05 paskolos sutartimi patvirtinama, kad D. D. suteikė 15 000 Eur paskolą R. Ž. ir šis įsipareigojo ją grąžinti iki 2014-12-19. (1 t., b. l. 13-14)
2014-07-23 užsakymo kvitas patvirtina, kad R. Ž. gavo aukso laužą (465 g) grandinėlės gamybai iš Dariaus. (1 t., b. l. 15)
Iš teismo 2015-07-08 sprendimo matyti, kad iš R. Ž. priteista 25 000 Eur skola D. D.. (1 t., b. l. 33)
2014-06-15 paskolos sutartimi patvirtinama, kad J. D. suteikė 6 000 Eur paskolą R. Ž. ir šis įsipareigojo ją grąžinti iki 2014-12-31. (1 t., b. l. 29-30)
Iš paprastojo vekselio turinio matyti, kad 2014-12-17 jį pasirašė R. Ž. ir įsipareigojo sumokėti J. D. 15 000 Eur iki 2015-01-17. (1 t., b. l. 92)
Iš paprastojo vekselio turinio matyti, kad 2014-12-18 jį pasirašė R. Ž. ir įsipareigojo sumokėti J. D. 15 000 Eur iki 2015-01-17. (1 t., b. l. 94)
Iš informavimo apie vekselio neapmokėjimą turinio matyti, kad 2014-12-17 (15 000 Eur) sumai) ir 2014-12-18 (15 000 Eur) sumai) išrašyti vekseliai, jie turėjo būti apmokėti iki 2015-01-17, todėl J. D. 2015-01-19 siuntė R. Ž. pranešimus apie tai, kad jam buvo pateikti apmokėti paprastieji neprotestuotini vekseliai ir vekseliai neapmokėti. (1 t., b. l. 31-32)
Iš 2015-01-22 vykdomųjų įrašų turinio matyti, kad notaras išdavė vykdomuosius įrašus ir reikalavo pagal juos iš R. Ž. išieškoti vekseliuose nurodytas sumas, nes per vekselio mokėjimo terminą R. Ž. nesumokėjo vekseliuose nurodytų sumų. (1 t., b. l. 93, 95)
Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtos nukentėjusiojo D. D. pateiktos Paskolos sutartys (kopijos) bei Užsakymo kvitas Nr. 274 (kopija). (1 t., b. l. 35-37 )
Daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad nukentėjusioji J. D. pateikė vekselius (kopijas ). (1 t., b. l. 90 )
Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti nukentėjusiosios J. D. pateikti vekseliai (kopijos ). (1 t., b. l. 101-103 )
Daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad nukentėjusysis B. L. pateikė 2 užsakymo kvitus (kopijas). (1 t., b. l. 114-115 )
Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti nukentėjusiojo B. L. pateikti 2 užsakymo kvitai, kopijos. (1 t., b. l. 118-120 )
Kratos protokole nurodyta, kad R. Ž. negyvenamojoje patalpoje, (duomenys neskelbtini) buvo rastas ir paimtas 2014-07-23 juvelyro R. Ž. užsakymo kvitas Nr. 274 dėl D. D. grandinėlės gamybos. (3 t., b. l. 119-120 )
Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas užsakymo kvitas Nr. 274. (1 t., b. l. 124-125 )
Byloje surinkti duomenys patvirtina faktą, kad kaltinamasis R. Ž. pasisavino turtą ir sukčiavo. Taip jis : 1) pasisavino jo žinioje buvusį svetimą turtą (D. D. aukso laužas) ir padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 183 straipsnio 2 dalyje; 2) apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą (D. D. pinigus 10 000 Eur ir J. D. pinigus 6 000 Eur, iš viso 16 000 Eur) ir padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 182 straipsnio 2 dalyje; 3) pasisavino jo žinioje buvusį svetimą turtą (B. L. pinigus 1 795,64 Eur) ir padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 183 straipsnio 1 dalyje; 4) pasisavino jo žinioje buvusį svetimą turtą (D. D. pinigus 1 737,72 Eur) ir padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 183 straipsnio 1 dalyje; 5) apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą (D. D. pinigus 15 000 Eur, J. D. pinigus 30 000 Eur, iš viso 45 000 Eur) ir padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 182 straipsnio 2 dalyje.
Šias išvadas patvirtina nukentėjusiųjų D. D., J. D., B. L., liudytojų R. S., M. V., G. K. parodymai, rašytiniai įrodymai (paskolos sutartys, vekseliai, užsakymo kvitai, kratos protokolas) ir juose esantys duomenys. Nukentėjusiųjų D. D., B. L. parodymais patvirtinamos aplinkybės apie tai, kad jie užsakė pagaminti aukso dirbinius pas R. Ž., perdavė jam savo turtą (D. D. - aukso laužą, grandinėlę, B. L. - pinigus), tačiau R. Ž. gaminių nepagamino, aukso laužo ir pinigų D. D. negrąžino, o B. L. sumokėjus avansą už gaminį ilgą laiką grandinėlės nepagamino, ją gavo tik tuomet kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, bet mažesnio svorio ir vertės, nei buvo užsakytas. Be to, nukentėjusiųjų D. D., J. D. parodymais nustatyta aplinkybė, kad jie paskolino pinigus R. Ž., tačiau sutartu laiku jis skolos negrąžino, juos apgavo nurodęs, kad pinigai bus panaudoti spausdintuvui pirkti, verslui vykdyti, banko paskolai gauti. Tos aplinkybės, kad iš nukentėjusiųjų priėmė užsakymus grandinėlėms pagaminti, gavo aukso laužą ar paskolas pinigais, neneigia ir pats kaltinamasis R. Ž.. Kaltinamais neigia faktą, kad jis sukčiavo ir pasisavino turtą. Tačiau toks kaltinamojo aiškinimas vertinamas kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamojo neprisipažinimas paneigiamas byloje surinktais duomenimis. Teismui yra pagrindas tikėti nukentėjusiųjų parodymais apie tai, kad kaltinamasis sukčiavo ir pasisavino jų turtą, nes juos patvirtina rašytiniai įrodymai (paskolos sutartys, vekseliai, užsakymo kvitai, kratos protokolas), iš kurių matyti, kad turtas kaltinamajam buvo perduotas. Minėto turto gavimo aplinkybių kaltinamasis neginčijo. Byloje nustatyta, kad D. D. perdavė aukso laužą grandinėlei gaminti R. Ž., tačiau šis grandinėlės nepagamino, aukso laužo negrąžino, padarė žalą nukentėjusiajam ir jos neatlygino daug metų. Taip pat jis pirko iš D. D. grandinėlę, tačiau už ją visų pinigų nesumokėjo. Taip pat R. Ž. gavo iš B. L. užsakymą pagaminti auksinę grandinėlę, gavo avansu pinigus, tačiau pažado ilgą laiką nevykdė, tik pradėjus ikiteisminį tyrimą nukentėjusiajam perdavė grandinėlę, bet mažesnio svorio ir vertės, nei buvo padarytas užsakymas, taip padarė jam turtinę žalą ir jos neatlygino. Taip kaltinamasis pasisavino svetimą ir jo žinioje buvusį turtą. Be to, kaltinamasis sukčiavo, nes apgaule savo naudai įgijo turtą, pasiskolindamas iš nukentėjusiųjų pinigus. Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis turėjo išankstinį tikslą apgaule įgyti svetimą turtą. Šias aplinkybes patvirtina tas faktas, kad R. Ž. buvo skolingas kitiems žmonėms ar institucijoms dideles pinigų sumas (1 t, b. l. 147, 156, 164, 165, 168, 169,175, 178-181, 192, 193, 2 t., b. l. 6, 38, 40, 43, 46, 48, 83-85, 105-114, 125-129, 132-133). Jis žinojo, kad pinigų nukentėjusiesiems negrąžins, melagingai nurodė, kad paskolintus pinigus panaudos spausdintuvui pirkti, verslui plėsti, banko paskolai gauti, negrąžinęs vienos skolos, vėl skolinosi pinigus, o sutartu laiku pinigų negrąžino, turto, reikalingo prievolėms įvykdyti, neturėjo. Taigi kaltinamasis veikė apgalvotai, tyčia, suvokdamas, kad naudoja apgaulę, ir siekė bei turėjo išankstinį tikslą apgaule įgyti svetimą turtą. Nukentėjusieji patvirtino aplinkybę, kad kaltinamasis buvo aktyvus ir greitai atvykdavo susitikti, kai reikėjo jam gauti turto (pinigų) iš nukentėjusiųjų. Tačiau įvairias priežastis nurodydavo, vengdavo susitikti, išsisukinėjo, kai jam reikėjo įvykdyti savo prievoles nukentėjusiesiems. Nukentėjusieji D. D., J. D. paaiškino, kad po to, kai D. D. užsakė pagaminti grandinėlę ir R. Ž. gavo iš jo aukso laužą, kaltinamasis nei karto neparodė D. D. gaminamos grandinėlės, vis aiškino, kad ji saugykloje, kad sudėtinga gaminti, kad reikalinga speciali įranga jai gaminti. Tokiu būdu išviliojo pinigus iš nukentėjusiųjų nurodydamas, kad reikia spausdintuvo D. D. grandinėlės gamybai, ir melavo jį nupirkęs. Taip pat išviliojo iš nukentėjusiųjų kitas sumas ir melagingai nurodė, kad reikalingi pinigai banko paskolai gauti, nurodė, kad jei negaus iš nukentėjusiųjų pasiskolinti pinigų, tai negalės įvykdyti nukentėjusiojo užsakymo, negalės grąžinti anksčiau jų paskolintų pinigų, žlugs jo verslas. Nukentėjusieji nurodė, kad kaltinamuoju tikėjo, nes jis kalbėjo labai įtikinamai, prieš paskolinant pinigus pirmą kartą kaltinamasis gyrėsi, kad verslas sekėsi puikiai, patikindavo, kad greitu laiku gaus dideles pajamas ir laiku grąžins gautas paskolas. Taip kaltinamasis įgijo nukentėjusiųjų pasitikėjimą ir šie paskolino jam pinigus. Vėliau, kai suėjo terminas skoloms grąžinti, kaltinamasis vengė susitikti su nukentėjusiaisiais, neatsiliepdavo į telefono skambučius, o susitikus apskritai pareiškė, kad D. D. negrąžins duoto aukso, nukentėjusiesiems negrąžins paskolintų pinigų, nes jų nesiskolino, jie galintys kreiptis kur nori, nes jie neįrodys skolos ir jis neturi turto. Nukentėjusieji D. D. ir J. D. nurodė, kad pradėjus domėtis R. Ž. veikla, paaiškėjo, kad jis apgavęs ir kitus žmones. Todėl jie (nukentėjusieji) ėmėsi priemonių skoloms išieškoti. Iš 2015-01-22 vykdomųjų įrašų turinio matyti, kad notaras išdavė vykdomuosius įrašus ir reikalavo pagal juos iš R. Ž. išieškoti vekseliuose nurodytas sumas, nes per vekselio mokėjimo terminą R. Ž. nesumokėjo vekseliuose nurodytų sumų J. D.. Iš teismo 2015-07-08 sprendimo matyti, kad iš R. Ž. priteista 25 000 Eur skola D. D.. Šios aplinkybės patvirtina faktą, kad sutartu laiku ir gera valia R. Ž. skolos nesumokėjo ir per vekselio mokėjimo terminą R. Ž. nesumokėjo vekseliuose nurodytų sumų, savo įsipareigojimų nevykdė, todėl buvo taikytos priverstinės skolų išieškojimo priemonės. Taigi, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis turėjo išankstinę tyčią sukčiauti ir pasisavinti svetimą turtą.
Motyvuojamoji dalis
Ta aplinkybė, kad kaltinamasis nebuvo sąžiningas ir su kitais asmenimis analogiškose situacijose, patvirtina Kauno apylinkės teismo 2015-03-02, 2015-06-03 baudžiamieji įsakymai, kur R. Ž. nuteistas pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį ir 183 straipsnio 1 dalį dėl nusikalstamų veikų, padarytų analogišku laiku, tai yra 2013 m. ir 2014 m. Tai duoda pagrindą tikėti, kad kaltinamasis nebuvo sąžiningas, pasisavino svetimą jo žinioje buvusį turtą ir sukčiavo šios bei šiuo metu nagrinėjamos bylos atvejais, tačiau jau kitų nukentėjusiųjų atžvilgiu.
Ta aplinkybė, kad teismo sprendimu iš R. Ž. yra priteista skola D. D., jos išieškojimas vykdomas, o taip pat vykdomas skolos išieškojimas pagal J. D. pateiktus dokumentus, nepašalina baudžiamosios atsakomybės, nes priteistos sumos išieškojimas yra apsunkintas ir neįmanomas dėl kaltinamojo turtinės padėties ir susidariusių skolų kitiems asmenims. Nukentėjusieji D. D. ir J. D. paaiškino, kad jiems nieko nėra išieškota iš R. Ž., o pats kaltinamasis gera valia taip pat nėra atlyginęs ar sumokėjęs skolos visiškai.
Kaltinamasis nesutinka dėl aukso laužo vertės, kurį pateikė D. D.. Tačiau teismas daro išvadą, kad yra pagrindas tikėti nukentėjusiojo nurodyta aukso laužo verte, kadangi nukentėjusiojo aiškinimas nepaneigtas. Kaltinamasis tvirtina, kad jis yra sąžiningas ir svetimo turto nepasisavino. Tačiau teismas pažymi, kad kaltinamasis turi galimybę paimtą aukso laužą grąžinti, jeigu laiko save sąžiningu ir nepasisavinusiu turto. Nukentėjusiojo D. D. parodymais dėl 2014-12-05 suteiktos 15000 Eur paskolos paneigtas kaltinamojo R. Ž. aiškinimas, kad D. D. jam perdavė tik 5000 Eur, o 10000 Eur jis negavo, ši suma buvo kaip užskaita už aukso laužą, gautą grandinėlės gamybai. Tokiu kaltinamojo aiškinimu nėra pagrindo tikėti dar ir dėl to, kad paskolos sutartyje aiškiai parašyta, jog suteikiama paskola grynais pinigais ir ji yra 15000 Eur. Be to, teismas daro išvadą, kad byloje įrodyta, jog tiek D. D., tiek J. D. skolino R. Ž. kaltinime nurodytas sumas, nes šias aplinkybes patvirtina nukentėjusiųjų D. D., J. D. parodymai, liudytojų R. S., M. V. parodymai, paskolos sutartys, vekseliai, teismo sprendimas, vykdomasis įrašas, kuriais minėtos pinigų sumos (skolos) priteistos nukentėjusiajam iš kaltinamojo, o šis su teismo sprendimu sutiko, jo neskundė, notaro išduotų vykdomųjų įrašų taip pat neskundė.
Teismas daro išvadą, kad pasitvirtino veiką kvalifikuojantis požymis dėl didelės vertės trijuose epizoduose: BK 183 straipsnio 2 dalis (pirmas epizodas), BK 182 straipsnio 2 dalis (antras epizodas), 182 straipsnio 2 dalis (trečias epizodas), kadangi įgyto ar pasisavinto turto vertė viršija 250 MGL dydžio sumą.
Kaltinamasis R. Ž. aiškina, kad jis nesukčiavo ir tarp jo ir nukentėjusiųjų yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai. Teismas daro išvadą, kad su tokiu kaltinamojo aiškinimu sutikti negalima dėl šių aplinkybių.
Teismas pažymi, kad pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Šio baudžiamojo įstatymo dispozicijoje objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad kaltininkas suvokia, kad, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, ar asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veikos nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-112/2012, 2K-7-255/2012, 2K-7-27-746/2015).
Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, ar priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo. Apgaulė pasireiškia įvairiais veiksmais, pavyzdžiui, minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, nurodant neteisingus duomenis ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-27-746/2015).
Vienas iš apgaulės suklaidinant dėl kaltininko ketinimų būdų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu. Pažymėtina, kad piktnaudžiavimas pasitikėjimu nėra savarankiškas sukčiavimo požymis, o tik vienas iš apgaulės būdų, naudojamų siekiant įgyti turtą. Piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra tada, kai kaltininkas BK 182 straipsnyje numatytas veikas padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, susiklosčiusiais asmeniniais, tarnybiniais ar kitokiais tarpusavio ryšiais, sudarančiais tarpusavio pasitikėjimo pagrindą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–507/2012, 2K-327/2014, 2K-152-942/2015). Piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra ir tada, kai viena šalis, įgijusi kitos šalies pasitikėjimą, įtikina ją suteikti atlygintiną materialinę pagalbą. Kita šalis, suklaidinta dėl kaltininko ketinimų, perduoda turtą, tikėdamasi, kad vėliau atgaus analogišką materialinį atlygį, tačiau kadangi kita šalis to daryti nesiruošia, ji patiria materialų nuostolį, kurio atlyginimas civilinėje teisėje numatytomis priemonėmis yra pasunkintas.
Civilinės sutarties sąlygų pažeidimas pats savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei vienai sutarties šalių nepadaroma žala arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2011, 2K-239/2011, 2K-507/2012, 2K-161/2013, 2K-179-895/2015). Pažymėtina, kad paprastai, jei susitarimo ar sutarties sąlygos nevykdomos, sutarties šalis turi teisę kreiptis į teismą su civiliniu ieškiniu dėl žalos atlyginimo. Norint veiką, pasireiškusią susitarimo ar sutarties sąlygų nevykdymu, pripažinti nusikaltimu, nepakanka vien tik pinigų nesumokėjimo ar mažesnės pinigų sumos sumokėjimo fakto, taip pat tik paties ketinimo nemokėti už daiktą, jei ketinimas nelydimas apgaulės, esmingai pasunkinančios pažeistos teisės atkūrimą civilinio proceso tvarka. Dėl to teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį, pripažįstama tai, kad kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ir sudaryti sandorį ir (ar) jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas (pavyzdžiui, be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens; sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio; kaltininkas nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie turimas dideles skolas ar nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturčiu, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-81/2011, 2K-117/2013, 2K-150/2014, 2K-526/2014, 2K-7-27-746/2015).
Teismas nustatė, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiųjų D. D., J. D. buvo susiklostę asmeniniai tarpusavio ryšiai, jie bendravo, nukentėjusysis yra skolinęs pinigus ir anksčiau, kaltinamasis juos gražinęs. Kaltinamasis save pateikė kaip gabų juvelyrą, siekiantį plėtoti verslą, pirkti verslui reikalingą įrangą. Todėl nukentėjusiesiems buvo pagrindas tikėti, kad kaltinamasis pagal paskirtį panaudos ir grąžins paskolintus pinigus. Pinigai buvo paskolinti per kelis kartus, tačiau laiku negrąžinti. Kaltinamasis nuslėpė tikrąją savo finansinę padėtį, nutylėjo ir nukentėjusiųjų neinformavo apie turimas skolas kitiems asmenims ir institucijoms. Teismas nustatė, kad R. Ž. turėjo didelių įsiskolinimų fiziniams asmenims, kitoms institucijoms ir tų skolų nesugebėjo atiduoti. Nepaisant to, vėl skolinosi iš nukentėjusiųjų. Kaltinamasis R. Ž. pripažino faktą, kad tuo metu, kai skolinosi pinigus iš nukentėjusiojo, jis turėjo skolų kitiems asmenims. Šią aplinkybę apie kaltinamojo skolas kitiems asmenims patvirtina byloje esantys duomenys.
Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad civiliniai teisiniai santykiai yra teisėti, kai šalių veiksmai sandorių sudarymo metu bei iš sandorių atsiradusių prievolių vykdymas rodo tikruosius jų ketinimus, kai siekiama iš civilinio sandorio išplaukiančių pasekmių, o ne nusikalstamų tikslų. Būtent apgaulė įtraukiant asmenį į sandorį ir jau šio sandorio metu tyčios turėjimas nevykdyti šios prievolės yra baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus. Kai nukentėjusysis apgaule yra įtraukiamas į jam nenaudingą sandorį ir taip įgyjamas jo turtas ar turtinė teisė, svarbu nustatyti ir kaltininko ketinimo apgaule užvaldyti svetimą turtą ar įgyti turtinę teisę susiformavimo momentą, t. y. ar šis ketinimas atsirado iki tokio sandorio sudarymo ar jį sudarius. Būtent tai, taip pat ir atsižvelgiant į sandorio rūšį, gali lemti tokių asmens veiksmų pripažinimą arba civiliniu deliktu, arba nusikaltimu, numatytu BK 182 straipsnyje. Taigi kiekvienu atveju būtina aiškiai nustatyti, koks buvo asmens kaltės turinys jam sudarant atitinkamus sandorius. Apie asmens kaltės turinį sprendžiama ne tik atsižvelgiant į kaltininko parodymus, bet ir į padarytos veikos objektyvias aplinkybes.
Teismas nustatė, kad R. Ž. pinigų skolinimosi metu nukentėjusiesiems melagingai žadėjo skolą grąžinti iki jų sutartos datos, melagingai nutylėjo apie savo finansinę padėtį (apie didelius įsiskolinimus kitiems asmenims) ir tikruosius ketinimus (negrąžinti nukentėjusiesiems skolos). Taip elgdamasis R. Ž. numatė, jog D. D. ir J. D. bus padaryta turtinė žala, kurią bus problemiška atlyginti, ir to norėjo.
Iš aptartų aplinkybių daroma išvada, kad prieš tai įgytas pasitikėjimas ir skolinimosi metu prieš nukentėjusiuosius panaudota apgaulė buvo esminė, nulėmusi nukentėjusiųjų apsisprendimą paskolinti pinigus, nes nukentėjusiesiems buvo sudarytas įspūdis, kad pinigai bus grąžinti. Jeigu nukentėjusieji būtų žinoję apie tikrąją R. Ž. finansinę padėtį ir ketinimus, pinigų jam nebūtų skolinę. Taigi, priešingai negu teigia R. Ž., apie jo tyčios turinį, t. y. apie apgaulės prieš nukentėjusiuosius panaudojimą, kaltinamojo jau skolinimosi metu susiformavusį ketinimą negrąžinti pasiskolintų pinigų, teismas nustatė iš bylos aplinkybių visumos. Tai, kad kaltinamasis neginčijo įsiskolinimo nukentėjusiesiems, nukentėjusieji turėjo galimybę kreiptis į teismą ir prisiteisti skolintą pinigų sumą civilinio proceso tvarka, kreipėsi į notarą ir buvo išduotas vykdomasis įrašas, taip šia galimybe pasinaudojo, nesuteikia pagrindo išvadai, kad tokiais kaltinamojo veiksmais nebuvo pasunkintas nukentėjusiųjų pažeistų teisių atkūrimas. Dėl didelių įsiskolinimų įvairiems asmenims vykdomas išieškojimas iš kaltinamojo, jis turto skoloms atlyginti neturi. Nukentėjusieji nurodė, kad iki šios dienos jiems skola neišieškota visiškai. Iš nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad nukentėjusiųjų pažeistų teisių atkūrimas civilinio proceso tvarka nuo pat pradžių buvo neperspektyvus, kai kaltinamasis dėl savo sąmoningų veiksmų buvo nemokus.
Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad visas kaltinime nurodytas nusikalstamas veikas kaltinamasis R. Ž. įvykdė, todėl jis yra kaltas ir baustinas.
Skiriant bausmę kaltinamajam R. Ž. atsižvelgiama į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus, kaltinamojo asmenybę bei kitas aplinkybes. Kaltinamasis padarė ir nuteisiamas už penkių nusikaltimų padarymą. Iš jų trys nusikaltimai (BK 182 straipsnio 2 dalis, BK 183 straipsnio 2 dalis) yra sunkūs, du nusikaltimai (BK 183 straipsnio 1 dalis) yra nesunkūs. Visi nusikaltimai yra tyčiniai, baigti, savanaudiški, jais padaryta žala nukentėjusiesiems, tačiau turtinė žala neatlyginta. Administracine tvarka kaltinamasis baustas. R. Ž. teistas (2015-03-02, 2015-06-03 baudžiamieji įsakymai), tačiau įvertinama ta aplinkybė, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-88-238, kuri nagrinėjama Kauno apygardos teisme šiuo metu, nusikalstamos veikos padarytos iki 2015 m. baudžiamųjų įsakymų priėmimo, todėl laikoma, kad jis nusikalstamas veikas padarė nebūdamas teistas. R. Ž. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
R. Ž. už visas nusikalstamas veikas skirtina laisvės atėmimo bausmės, kadangi paskyrus šią bausmės rūšį bus pasiekti bausmės tikslai ir paskirtis. Ši bausmės rūšis numatyta BK 182 straipsnio 2 dalies ir 183 straipsnio 2 dalies sankcijoje. Už veikų, numatytų BK183 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina laisvės atėmimo bausmė, įvertinus tą aplinkybę, kad kaltinamasis padarė ir nuteisiamas už kelių veikų padarymą, visos veikos darytos sistemingai, tyčinės, baigtos, žala neatlyginta.
Teismas daro išvadą, kad yra pagrindas kaltinamojo atžvilgiu taikyti LR BK 75 straipsnio nuostatas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, nes yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šias išvadas teismas daro dėl tos priežasties, kad kaltinamasis nusikalto būdamas neteistas, byloje nėra duomenų, kurie kaltinamąjį charakterizuotų itin neigiamai, jis dirba. Esant kaltinamajam laisvėje, jis turės realią galimybę dirbant gauti pajamas ir atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą.
Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis D. D. pareiškė civilinį ieškinį ir prašė iš R. Ž. priteisti 12511,72 Eur. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Šią konstitucinę nuostatą detalizuoja bei jos įgyvendinimo būdus nustato Baudžiamojo proceso įstatymas, kiti teisės aktai. Pagal LR BPK 44 str. 10 d., kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Vienas šios teisės realizavimo būdų - ieškinio kaltinamajam pareiškimas baudžiamajame procese. Pagal LR BPK 109 str., civilinio ieškinio dalykas baudžiamojoje byloje yra turtinė ir (ar) neturtinė žala. LR CK 6.263 str. 2 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais - ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Dėl neteisėtų kaltinamojo R. Ž. veiksmų jis (nukentėjusysis D. D.) patyrė turtinę žalą, iš viso 37511,72 Eur (10 774 Eur (465 g aukso 585 prabos) - + 10000 Eur (Paskolos sutartis Nr. l) + 15000 Eur (Paskolos sutartis Nr.2) + 1737,72 Eur (dėl auksinės grandinėlės 585 prabos, 180 g svorio) = iš viso 37511,72 Eur). 2015-07-08 Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-16731-924/2015 priėmė sprendimą už akių, kuriuo nutarė ieškovo D. D. ieškinį (dėl minėtų 2014-06-09 paskolos sutarties Nr. l (10000 Eur) ir 2014-12-05 paskolos sutarties Nr. 2 (15000 Eur) tenkinti ir iš atsakovo R. Ž. priteisti ieškovui 25000 Eur skolą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (25000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme - 2015-06-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 2015-07-08 Kauno apylinkės teismo sprendimas įsiteisėjęs, R. Ž. priteistos sumos nėra atlyginęs. Civilinio proceso tvarka jam (D. D.) priteista 25000 Eur suma (pagal minėtas paskolos sutartis Nr. l ir Nr.2), todėl baudžiamojoje byloje Nr. 1-351-238/2016 reiškia civilinį ieškinį dėl turtinės žalos 12511,72 Eur (10 774 Eur (465 g aukso 585 prabos, 2013 m. 585 prabos aukso gramo vertė buvo 80 Lt (23,17 Eur)) + 1737,72 Eur (dėl auksinės grandinėlės 585 prabos, 180 g svorio) = viso 12511,72 Eur ). Civilinio ieškinio pareiškime nukentėjusysis nurodė, kad iki šios dienos kaltinamasis R. Ž. jam negražinęs nei apgaule išviliotų pinigų, nei jam perduoto aukso, nei auksinės grandinėlės. R. Ž. jokiais savo veiksmais nebandė atlyginti padarytos turtinės žalos. Prašė priteisti iš R. Ž. 12511,72 Eur (dvylika tūkstančių penkis šimtus vienuolika eurų 72 ct). (3 t., b. l. 178-181)
Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis D. D. prašė civilinį ieškinį tenkinti ir iš kaltinamojo R. Ž. priteisti jam padarytą turtinę žalą
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. D. civilinis ieškinys atlyginti turtinę žalą tenkintinas, nes dėl kaltinamojo padarytų nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajam buvo padaryta turtinė žala. Kaltinamasis privalo žalą atlyginti, nes žala padaryta nusikalstamais veiksmais. Nukentėjusiojo nurodyta turtinės žalos suma reali ir atitinka protingumo kriterijus, ji įrodyta rašytiniais duomenimis. Esant šioms aplinkybėms iš R. Ž. priteistina 12511,72 Eur turtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam D. D..
R. Ž. paskirta kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti. R. Ž. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti, iki įsiteisės nuosprendis, o jam įsiteisėjus panaikinti.
Daiktų klausimas spręstinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnyje numatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301-303 straipsniais,
nusprendžia:
R. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje, LR BK 182 straipsnio 2 dalyje, LR BK 183 straipsnio 1 dalyje, LR BK 183 straipsnio 1 dalyje, LR BK 182 straipsnio 2 dalyje ir pagal:
LR BK 183 straipsnio 2 dalį (pasisavinimas jo žinioje buvusio svetimo turto - D. D. aukso laužo) skirti bausmę laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams,
LR BK 182 straipsnio 2 dalį (apgaule savo naudai įgijimas didelės vertės svetimo turto - D. D. pinigų 10000 Eur ir J. D. pinigų 6000 Eur, viso 16000 Eur) skirti bausmę laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams,
LR BK 183 straipsnio 1 dalį (pasisavinimas jo žinioje buvusio svetimo turto - B. L. pinigų 1795,64 Eur) skirti bausmę laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams,
LR BK 183 straipsnio 1 dalį (pasisavinimas jo žinioje buvusio svetimo turto - D. D. pinigų 1737,72 Eur) skirti bausmę laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams,
LR BK 182 straipsnio 2 dalį (apgaule savo naudai įgijimas didelės vertės svetimo turto - D. D. pinigų 15000 Eur, J. D. pinigų 30000 Eur, iš viso 45000 Eur) skirti bausmę laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir apėmimo būdu, ir subendrintą bausmę skirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.
Taikyti LR BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalį ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams. Skirti jam įpareigojimus: per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
R. Ž. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti, iki įsiteisės nuosprendis, o jam įsiteisėjus panaikinti.
Civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš R. Ž. 12511,72 Eur turtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam D. D..
1) 2014-07-23 juvelyro R. Ž. užsakymo kvitas Nr. 274 dėl D. D. grandinėlės gamybos.
2) 2014-07-23 Užsakymo kvitas Nr. 274 (kopija), 2014-06-09 Paskolos sutartis Nr. 1, (kopija), 2014-12-05 Paskolos sutartis Nr. 2 (kopija) sudarytos su D. D. ir R. Ž..
3) 2014-06-15 Paskolos sutartis Nr. 1, (kopija), R. Ž. surašyti vekseliai (kopijos) J. D..
4) B. L. užsakymo kvitai (kopijos ).
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajam per 20 dienų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.