- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-17
- Bylos Nr.
- eI-9344-257/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-02132-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Stankevičius, Laisvutė Kartanaitė, Žanas Kubeckas
- Pareiškėjas
- E. G.
- Atsakovas
- Neįgalumo
- Trečiasis asmuo
- Neįgalumo
- Kategorijos
- 6.1.4Neįgaliųjų sveikatos priežiūra
- 51.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Žano Kubecko, Virginijaus Stankevičiaus,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. G. skundą ir patikslintą skundą atsakovui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių I teritoriniam skyriui dėl 2019 m. balandžio 17 d. sprendimo Nr. STS-1126 „Dėl E. G. darbingumo lygio“ panaikinimo ir kitų reikalavimų. Tretieji suinteresuoti asmenys Neįgalumo ir darbingumo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyrius, Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja E. G. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus su patikslintu skundu, kuriuo prašo: 1. Panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių I teritorinio skyriaus (toliau – ir Tarnybos Šiaulių skyrius) 2019 m. balandžio 17 d. sprendimą Nr. STS-1126 „Dėl E. G. darbingumo lygio“; 2. Panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus (toliau – ir Tarnyba) 2019 m. birželio 12 d. sprendimą Nr. SS-1287 „Dėl E. G. darbingumo lygio“; 3. Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Ginčų komisija) 2019 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą Nr. S-105 „Dėl E. G. darbingumo lygio“; 4. Įpareigoti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių I teritorinį skyrių spręsti pareiškėjos E. G. darbingumo lygio nustatymo klausimą iš naujo; 5. Esant pagrindui, kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl galimo 2019 m. sausio 2 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. A1-1/V-2 „Dėl Lietuvos respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. A1-78/V-179 „Dėl darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimu patvirtinto Kriterijų aprašo su priedais prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29, 52, 53 straipsniams.
Pareiškėja E. G. patikslintame skunde nurodė, kad 2019 m. balandžio 17 d. Tarnybos Šiaulių skyrius priėmė sprendimą Nr. STS-1126 „Dėl E. G. darbingumo lygio“, kuriuo nustatė, kad E. G. bazinis darbingumo lygis yra 70 proc. Pareiškėja su šiuo sprendimu nesutiko, nes 2017 m. sausį jai buvo nustatytas 55 proc. darbingumo lygis, o jos sveikatos būklė nuo 2017 m. sausio iki 2019 m. balandžio dėl progresuojančio cukrinio diabeto tolygiai blogėjo, o ne gerėjo. Pareiškėja mano, kad dėl šių priežasčių ir dėl paties cukrinio diabeto ligos tipo Tarnybos Šiaulių skyrius objektyviai negalėjo nustatyti aukštesnio pareiškėjos darbingumo lygio, nei tokio, kuris buvo nustatytas dviem metais anksčiau. 2019 m. birželio 12 d. Tarnyba išnagrinėjo pareiškėjos skundą, pastarajai nesutikus su juo ir jį apskundus 2019 m. rugpjūčio 8 d. Ginčų komisija priėmė sprendimą Nr. S-105, kuriuo pareiškėjos skundo netenkino. Pareiškėja nurodo, kad nei Tarnyba nei Ginčų komisija aiškiai neįvardino ir pareiškėjai nepaaiškino priežasčių bei aplinkybių, dėl kurių pablogėjus jos sveikatai, pareiškėjos darbingumo lygis 2019 m. balandžio 17d. sprendimu buvo įvertintas net 15 proc. aukštesnis nei ankstesniais metais. Pareiškėja supranta, kad kiekvienu pakartotiniu vertinimu asmens sveikatos būklė turi būti privalomai įvertinta iš naujo, siekiant įvertinti tiek pozityvius, tiek ir negatyvius asmens sveikatos būklės pokyčius tam, kad būtų tinkamai nustatytas asmens darbingumo lygis. Pareiškėja nurodo, kad nesupranta, kokios konkrečios priežastys nulėmė paskutinio vertinimo rezultatą. Pareiškėjai neaišku, kodėl jos blogėjanti sveikatos būklė iki šiol lėmusi 55 proc. darbingumo lygį, sveikatos būklei nepagerėjus, 2019 m. balandžio 17 d. sprendimu buvo įvertinta kaip lemianti 70 proc. darbingumo lygį. Pažymėjo, kad nei viename iš skundžiamų sprendimų tai nulėmusios priežastys nėra nurodytos ir konkretūs paaiškinimai nepateikti. Pareiškėja negali sutikti su formaliai pagerėjusiais jos tolygiai blogėjančios sveikatos būklės pakartotinio įvertinimo rezultatais. Nurodo, kad institucija kiekvieną kartą ne tik turi iš naujo įvertinti jai pateiktus medicininius dokumentus, tačiau ir atlikti objektyvų ir teisingą sveikatos būklės vertinimą bei suteikti pareiškėjai suprantamą, tikslią ir teisingą informaciją apie jos atžvilgiu priimtus sprendimus. Nurodo, kad pareiškėjos sveikatos būklė po 2017 m. atlikto darbingumo lygio vertinimo nepagerėjo, o priešingai – tolygiai blogėjo. Dėl šios blogėjančios sveikatos būklės objektyviai prastėja pareiškėjos gyvenimo kokybė, kyla papildomų sunkumų mokantis bei dirbant, atliekant kasdienes užduotis, ypač vargina didelės amplitudės gliukozės svyravimai, paryčiui kamuojančios hipoglikemijos. 2019 m. liepos 11 d. pareiškėjai papildomai nustatytas dar ir cistitas, kuris yra dažna diabeto ligonių sveikatos būklės komplikacija, tikėtinai galinti pereiti ir į inkstų uždegimą dėl sunkesnio cistito gydymo, esant silpnesniam ligonio imunitetui. Nurodo, kad skundžiamais sprendimais Ginčų komisija bei Tarnyba nepaneigė pareiškėjos teiginio, jog atlikus pakartotinį pareiškėjos sveikatos būklės vertinimą 2019 metais, nebuvo nustatytas jos sveikatos būklės pagerėjimas. Tai reiškia, kad nuo 2017 m. iki 2019 m. pareiškėjos sveikatos būklė tik blogėjo. Todėl pareiškėjos ankstesni skundai buvo atmesti ir pareiškėjos darbingumo lygis nepakeistas ne dėl objektyviai pagerėjusios pareiškėjos sveikatos būklės, o būtent tik dėl pasikeitusios įstatyminės bazės. Mano, kad iš 2019 m. birželio 12 d. Tarnybos sprendimo matyti, kad 2017 m. pareiškėjos sveikatos būklė pagal tuometinius 2017 m. galiojusius teisės aktus buvo vertinama 55 proc. darbingumo lygiu, o pagal 2019 m. sausio 2 d. tokia pati ar dar kiek pablogėjusi sveikatos būklė jau vertinama 70 proc. darbingumo lygiu. Nurodo, kad toks institucijos ir įstatymų leidėjo vertinimas formaliai galėtų būti laikomas teisėtu, tačiau objektyviai negali būti laikomas teisingu, nes yra nesuderinamas su Konstitucinio Teismo nutarimais, Konstitucija ir atitinkamai su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Teigia, kad šiuo konkrečiu atveju, byloje akivaizdu ir nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjos E. G. sveikata objektyviai nuo pat 2017 m. nepagerėjo pagal jos sveikatos, gyvybinius ar funkcinius rodiklius, o atvirkščiai – atitinkamai pablogėjo, kadangi didinamos vaistų dozės, patiriama daugiau negatyvių šalutinių ligos poveikių, atsirado progresuojančių skydliaukės problemų. Tačiau nepakitus pareiškėjos sveikatai, kaip galima suprasti iš skundžiamo sprendimo, valstybėje pasikeitė teisės aktai, pagal kuriuos nustatomas asmenų darbingumo lygis ir tik todėl, tai yra, dėl pasikeitusių teisės aktų nepagerėjusi bei atitinkamai pablogėjusi pareiškėjos sveikatos būklė prilyginama nebe 55 proc., o jau 70 proc. baziniam darbingumo lygiui. Vadinasi nuo 2017 m. pablogėjus pareiškėjos gyvenimo kokybei ir pasunkėjus jos kasdieniniam gyvenimui, valstybė ir institucija nuo 2019 m. formaliai laiko, kad pareiškėjos sveikatos būklė yra geresnė (bent jau dokumentuose), nei buvo iki šiol. Todėl atitinkamai institucija, nustatydama formaliai didesnį pareiškėjos darbingumo lygį, jos padėtį įstatymo bei asmenų lygiateisiškumo prasme dar labiau apsunkina – nustato, kad pareiškėjos darbingumas siekia 70 proc. nors pareiškėja dėl ligos neturi jokių galimybių įgyvendinti bei atlaikyti darbo krūvį, atitinkantį 70 proc. darbingumą. Dėl šios aplinkybės dar labiau mažėja pareiškėjos konkurencingumas darbo rinkoje, kadangi jos realios galimybės neatitinka šių formaliai nustatytų. Be to, pablogėjus pareiškėjos sveikatos būklei ir diabetui progresuojant, didėjant medicinos išlaidoms ir specialiems poreikiams, šiuo formaliu sprendimu bloginama pareiškėjos finansinė būklė, kadangi iki šiol pareiškėja gaudavo maždaug 122,54 Eur dydžio nedarbingumo išmoką, kuri 2019 m. sausio-vasario mėnesiais padidėjo iki 131,88 Eur, o nuo 2019 m. vasario mėnesio pareiškėja dar nėra gavusi jokios išmokos. Nurodo, kad realiai pablogėjus pareiškėjos sveikatos būklei, dėl pasikeitusių teisės aktų yra atitinkamai bloginama pareiškėjos finansinė padėtis, sumažinant ar galimai nebeskiriant jai nedarbingumo išmokų, kurios anksčiau buvo skiriamos. Teisės aktas, kuris nepagerėjus faktinei pareiškėjos sveikatos būklei formaliai nulemia tariamai aukštesnį jos darbingumo lygį, gali būti laikomas antikonstituciniu, diskriminaciniu, pažeidžiančiu pareiškėjos ir kitų panašioje padėtyje esančių asmenų teisėtų lūkesčių principą. Įstatymu neįmanoma pagerinti asmens sveikatos būklės, todėl vėliau priimtas įstatymas, nulemiantis skirtingą tokios pačios asmens sveikatos būklės traktavimą asmeniui nenaudinga linkme ne tik pažeidžia asmens teisėtus lūkesčius į sveikatos apsaugą ir socialines garantijas, bet ir yra nesąžiningas. Dėl šių priežasčių mano, kad gali būti tikslinga kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą, siekiant įvertinti, ar 2019 m. sausio 2 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. A1-1/V-2 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. A1-78/V-179 „Dėl darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimu patvirtintas Kriterijų aprašas su priedais neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29, 52, 53 straipsniams. Pažymėjo, kad iš medicininių dokumentų vertinant pareiškėjos sveikatos būklę ir ligos dinamiką nuo 2012 metų iki 2019 metų matyti, kad pareiškėjos būklė tolygiai prastėjo, 2012 m. vasario mėnesį pareiškėjai nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, kadangi nustatyta diagnozė – 1 tipo nuo insulino priklausomas cukrinis diabetas su akių pažeidimu. 2013 m. vasarį nustatyta, kad pareiškėjai papildomai išsivystė komplikacija – foninė retinopatika ir tinklainės kraujagyslių pakitimai, diagnozuota abipusė diabetinė preretinopatija. 2014 m. sausį nustatyta, kad pareiškėjai padažnėjo hipoglikemijos, dėl prastos glikemijų kontrolės konsiliumo metu nutarta insulino terapiją tęsti pompos pagalba. 2015 m. kovo mėnesį nustatyta cukrinio diabeto dekompensacija, dideli glikemijų svyravimai, dažnos hipoglikemijos. 2016 m. lapkričio mėnesį nustatyti glikemijų svyravimai, ryškus „aušros“ fenomenas, kuris reiškia, kad rytais pareiškėjos kraujyje nustatomas itin aukštas cukraus lygis. Taip pat nuo 2016 m. lapkričio mėnesio skirti stipresni vaistai nakčiai. 2017 m. sausio 19 d. pareiškėjai išduotas neįgaliojo pažymėjimas, kuriame nustatytas darbingumo lygis – 55 proc. 2017 m. rugpjūčio mėnesį nustatyta, kad skydliaukės tankis sumažėjęs. 2018 m. kovo mėnesį nustatyta, kad pareiškėja keletą kartų buvo praradusi sąmonę. 2019 m. balandžio mėnesį nustatyta, kad skydliaukė mažesnio tankio, dešinėje ir kairėje yra atsiradę mazgeliai, pablogėjo regėjimas. 2019 m. balandžio 9 d. pareiškėjai nustatytas 1 tipo nuo insulino priklausomas diabetas su akių pažeidimu ir netoksinė diaugiamazgė struma (gūžys). 2019 m. liepos 11 d. nustatyta, kad pareiškėjai didele amplitude svyruoja gliukozės kiekis kraujyje, naktimis kamuoja hipoglikemijos. Nurodo, kad pareiškėjai nustatyti dviejų ir daugiau organų sistemų pažeidimai – cukrinis diabetas su akių pažeidimu ir netoksinė daugiamazgė struma. Mano, kad jos atžvilgiu nepagrįstai pritaikytas Kriterijų aprašo 1 priedo 59.2.1. papunktis, kai turėjo būti taikomas 59.2.2. papunktis ar 59.3.2. papunktis, ir taip pat nepagrįstai atskirai taikytas 60.1 papunktis. Be to, pareiškėja mano, jog jos atžvilgiu nepagrįstai netaikytas Kriterijų aprašo 6 punktas ir netaikytas koeficientas, esant keliems organizmo funkcijų sutrikimams. Nurodo, kad skundžiamais sprendimais visiškai nepasisakyta, dėl kokių priežasčių nebuvo taikomi 59.2.2 ar 59.3.2. papunkčiai bei dėl kokių priežasčių atskirai taikytas 60.1. papunktis. Skundžiamais sprendimais pareiškėjai taip pat aiškiai nenurodyta, kodėl 2019 m. balandžio 17 d. pakito jos sveikatos būklės ir atitinkamai darbingumo lygio traktavimas, visiškai nepagerėjus, o net pablogėjus jos sveikatos būklei. Todėl skundžiami sprendimai taip pat neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų, įtvirtinančių, kad individualūs teisės aktai privalo būti aiškūs, išsamiai motyvuoti ir visiškai suprantami asmenims. Pareiškėjos manymu, jos atžvilgiu turėjo būti pritaikytas koeficientas. Vadovaujantis Kriterijų aprašo 1 priedo 59.2.2. papunkčiu, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai nustatytas dviejų ir daugiau organų sistemų pažeidimas, jai turėjo būti nustatytas ne didesnis kaip 60 proc. bazinis darbingumo lygis. Atsižvelgiant į tai, Kriterijų aprašo 6.2. punkto pagrindu šio bazinio darbingumo lygio procentai turėjo būti dauginami iš koeficiento 0,8 tokiu atveju pareiškėjos darbingumo lygis būtų 48 proc., arba bent jau ne aukštesnis nei 55 proc.
Atsiliepimas
Atsakovas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių I teritorinis skyrius bei trečiasis suinteresuotas asmuo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime nurodė kad su pareiškėjos patikslintu skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad E. G. darbingumo lygiui esminę įtaką daro cukrinio diabeto įtakoti sveikatos funkcijos sutrikimai, kurie vadovaujantis šiuo metu galiojančia Kriterijų aprašo 1 priedo IX dalies 59.2.1. papunkčio redakcija, buvo įvertinti 70 proc. bazinio darbingumo verte. Pastarasis kriterijus taikomas dėl diagnozuoto cukrinio diabeto esant lengvam vienos organų sistemos pažeidimui. Lengvas funkcijos sutrikimas nustatomas tada, kai yra didesni organų sistemos pažeidimai: paprastoji diabetinė retinopatija, kai taikomas gydymas lazerkoaguliacija, ir (ar) preproliferacinė retinopatija, ir (ar) pradinė proliferacinė retinopatija, ir (ar) II stacijos diabetinė nefropatija, esant I laipsnio inkstų funkcijos nepakankamumui, ir (ar) I-I laipsnio diabetinei pėdai, ir (ar) neuropatijai. Pareiškėjos atžvilgiu kriterijus buvo pritaikytas dėl cukrinio diabeto sukeltos diabetinės retinopatijos (tinklainės kraujagyslių pažeidimas, įtakotas lėtinės hiperglikemijos (padidėjusi gliukozės koncentracija kraujyje). Pareiškėjai diagnozuota mazginė struma yra įvertinta 100 proc. bazinio darbingumo lygio verte atskiru Kriterijų aprašo I priedo IX dalies 60.1 papunkčiu, nes tai nėra cukrinio diabeto sukelta komplikacija. Darbingumo lygis negali būti įvertintas mažesne procentine išraiška, nes aukščiau paminėti sveikatos funkciniai sutrikimai yra vertinami vadovaujantis Kriterijų aprašo 1 priedo punktais, kurie yra įvertinti konkrečiomis bazinio darbingumo lygio vertėmis ir kurios negali būti koreguojamos ar kitaip keičiamos. Tokio pobūdžio sveikatos funkcinis sutrikimas mažesne 60 proc. bazinio darbingumo verte įvertinamas tuomet, kai sutrikimas atitinka Kriterijų aprašo I priedo IX dalies 59.2.2 papunktį, kuris taikomas esant lengviems dviejų ir daugiau organų sistemų pažeidimams. Kadangi tokio sunkumo sveikatos funkcinis sutrikimas šiuo metu nėra diagnozuojamas, paminėtas kriterijus pritaikytas negali būti. Tarnyba nėra susaistyta ankstesnių vertinimų metu asmeniui nustatytų darbingumo lygio procentų. Darbingumo lygį reglamentuojantys teisės aktai tikslingai įtvirtina darbingumo lygio terminus tam, kad pakartotinio vertinimo metu būtų galima iš naujo objektyviai įvertinti asmens sveikatos būklės pakitimus. Taip pat teisinis reglamentavimas suponuoja galimą asmens darbingumo lygio kitimą atsižvelgiant į jo sveikatos būklę atitinkamam laikotarpiui. Todėl tai, kad pareiškėjos atžvilgiu ankstesniu laikotarpiu jai buvo nustatytas mažesnis darbingumo lygis nereiškia, kad jis yra nekintamas ir praėjus nustatytam laikotarpiui negali mažėti ar didėti. Pažymėtina, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjos darbingumo lygis buvo vertintas vadovaujantis nauja Kriterijų aprašo 1 priedo redakcija, kuri yra patvirtinta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. A1-1/V-2 Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. A1-78/V-179 „Dėl darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo įstatymu. Tačiau pažymi, kad teisės akto pakeitimas pareiškėjos darbingumo lygio pasikeitimo neįtakojo, nes tiek senoje Kriterijų aprašo 1 priedo redakcijoje, tiek ir pasikeitusioje redakcijoje tokio pobūdžio sveikatos funkcijos sutrikdymas yra vertinamas tokia pačia 70 proc. bazinio darbingumo lygio verte. Darbingumo lygis, vertinant su ankstesniu laikotarpiu, iš esmės pasikeitė dėl tos priežasties, kad jis 2017 m. periodu buvo nustatytas nepagrįstai, remiantis tuo metu galiojusios Kriterijų aprašo 1 priedo redakcijos IX dalies 58.2.2 papunkčiu, kuris buvo vertinamas 55 proc. bazinio darbingumo lygio verte ir taikomas esant vidutiniam funkcijos sutrikimui, kai yra dviejų ar daugiau organų ir (ar) kitų organų sistemų pažeidimai. Kadangi tiek 2017 m., tiek ir vertinant darbingumo lygį ginčo laikotarpiu 2019 m., pareiškėjai diagnozuota tik viena cukrinio diabeto komplikacija, aukščiau paminėto kriterijaus dabar galiojanti redakcija, reglamentuota iš esmės tapačiame Kriterijų aprašo 1 priedo IX dalies 59.2.2. papunktyje, kuri yra vertinama 60 proc. bazinio darbingumo lygio verte, negali būti pritaikyta. Skirtingai nei skunde nurodo pareiškėja, Kriterijų aprašo 1 priedo redakcijos IX dalies 59.3 punkto papunkčiai irgi negali būti pritaikyti, nes nėra diagnozuoti vidutinio sunkumo organų pažeidimai.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimo į pareiškėjos E. G. skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių I teritorinio skyriaus 2019 m. balandžio 17 d. sprendimo Nr. STS-1126 „Dėl E. G. darbingumo lygio“, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus 2019 m. birželio 12 d. sprendimo Nr. SS-1287 „Dėl E. G. darbingumo lygio“, Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo Nr. S-105 „Dėl E. G. darbingumo lygio“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas (toliau – ir NSIĮ).
Byloje nustatyta, kad 2019 m. balandžio 9 d. siuntime Nr. 600 į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nurodytos pagrindinės diagnozės: TLK-10-AM kodas E10.3 nuo insulino priklausomas cukrinis diabetas, su akių pažeidimu; E04.2 netoksinė mazginė struma. Prie siuntimo pridėti sveikatos aprašymai: 2018 m. rugpjūčio 10 d. ir 2019 m. balandžio 1 d. endokrinologo, 2019 m. balandžio 4 d. okulisto. E. G. 2019 m. balandžio 15 d. pateikė prašymą nustatyti darbingumo lygį. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių I teritorinis skyrius 2019 m. balandžio 17 d. surašė Darbingumo lygio vertinimo aktą. Minėto akto 18 punkte nurodyta pagrindinė diagnozė TLK-10-AM – E10.3 1 tipo cukrinis diabetas su akių komplikacija; 19 punkte nurodyta gretutinė diagnozė – TLK-10-AM E04.2 netoksinė daugiamzagė struma (gūžys) (nevertinta). Darbingumo lygio vertinimo akto 25 punkte nurodyta, kad bazinis darbingumas 70 proc. nustatytas pagal bazinio darbingumo nustatymo kriterijų punktus: IX. 59.2.1. (70 proc.) – E10.3 endokrinologas – I tipo CD subkompensuotas, diab. Retinopatija – oftalmologo išvadoje. HbAic-7.4proc Insulinoterapija. Serga nuo 2012 m.; IX 60.1 (100 proc.) – E04.2 Mazginė struma II. Gydymas neskirtas. Pastabose pažymėta, kad I tipo CD nuo 2012 m. su diab. retinopatija. HbA1c-7.4proc. (vertinta vid. Sunkumo CD su viena komplikacija pagal endokrinologo išvadą). 2019 m. balandžio 17 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių I teritorinis skyrius priėmė sprendimą Nr. STS-1126 „Dėl E. G. darbingumo lygio“, kuriame nustatė, kad pareiškėjai nustatytas 70 proc. bazinis darbingumo lygis, vadovaujantis Tvarkos aprašo 23 punktu, asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti kriterijai nevertinti, o bazinis darbingumo lygis prilygintas darbingumo lygiui. 2019 m. birželio 12 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyrius priėmė sprendimą Nr. SS-1287 „Dėl E. G. darbingumo lygio“, kuriuo paliko galioti Tarnybos Šiaulių skyriaus 2019 m. balandžio 17 d. priimtą sprendimą Nr. STS-1126, kuriuo E. G. nustatytas 70 proc. darbingumo lygis. Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu Nr. S-105 „Dėl E. G. darbingumo lygio“ E. G. skundą atmetė ir 2019 m. birželio 12 d. Tarnybos sprendimą Nr. SS-1287 „Dėl E. G. darbingumo lygio“ paliko nepakeistą.
Asmens darbingumo lygį nustato Tarnyba (NSIĮ 18 straipsnio 1 dalis, 18 straipsnio 3 dalies 2 punktas), o administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas ginčą, teismas turi patikrinti viešojo administravimo subjekto priimto akto pagrįstumą bei teisėtumą šiais aspektais: ar jis priimtas kompetentingo subjekto; ar buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Teismui nesuteikta kompetencija pačiam nustatyti darbingumo lygį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracini teismo 2012 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1789/2012, 2013 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-756/2013, 2019 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-236-502/2019). Teisėjų kolegija neturi specialių žinių, būtinų įvertinti specialistų pateiktas medicinines išvadas ir spręsti dėl pareiškėjos sveikatos būklės, todėl dėl pareiškėjos argumentų šiuo aspektu nepasisakys.
NSIĮ 20 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad darbingumo lygio nustatymo kriterijus ir tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras kartu su sveikatos apsaugos ministru. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtino Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašą (toliau – ir Kriterijų aprašas) bei Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašą (toliau – ir Tvarkos aprašas).
Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, teismas, vadovaudamasis Kriterijų apraše ir Tvarkos apraše nustatytu teisiniu reglamentavimu, patikrina, ar skundžiamais administraciniais aktais įformintas pareiškėjos darbingumo lygio vertinimas bei ginčo ikiteisminėje institucijoje nagrinėjimas buvo atlikti ir sprendimai priimti laikantis pagrindinių procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą, ar buvo atsižvelgta į pareiškėjos skunduose nurodytas aplinkybes, ar sprendimai priimti pagal kompetenciją, ar savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.
NSIĮ 2 straipsnio 3 dalis nustato, kad darbingumo lygis – asmens pajėgumas įgyvendinti anksčiau įgytą profesinę kompetenciją ar įgyti naują profesinę kompetenciją arba atlikti mažesnės profesinės kompetencijos reikalaujančius darbus. NSIĮ 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbingumo lygis nustatomas asmenims nuo 18 metų iki senatvės pensijos amžiaus.
NSIĮ 20 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad darbingumo lygis nustatomas įvertinus asmens sveikatos būklę ir galimybes atlikti turimos kvalifikacijos darbus, įgyti naują kvalifikaciją ar dirbti darbus, nereikalaujančius profesinės kvalifikacijos po to, kai yra panaudotos visos galimos medicininės ir profesinės reabilitacijos bei specialiosios pagalbos priemonės. Darbingumo lygis nustatomas remiantis asmenį gydančių gydytojų, profesinės reabilitacijos ir kitų specialistų pateiktais dokumentais (NSIĮ 20 straipsnio 6 dalis).
Iš pareiškėjos skundo turinio matyti, kad ji iš esmės nesutinka su Tarnybos Šiaulių skyriaus 2019 m. balandžio 17 d. sprendimu, nes jis priimtas neatsižvelgus į pareiškėjos sveikatos būklę bei pakitusį teisinį reglamentavimą.
Kriterijų aprašo 3 punktas numato, kad sprendimą dėl asmens darbingumo lygio Tarnyba priima įvertinusi šiuos kriterijus: 1) medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumą; 2) asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti. Bazinis darbingumas vertinamas atsižvelgiant į asmens būklę: į visas jo darbingumui įtaką darančias ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus. Asmens bazinis darbingumas vertinamas pagal Kriterijų aprašo 1 priedą, kuriame nurodytos konkrečios ligos, traumos, patologinės būklės ir su tuo susiję funkcijų sutrikimai. Bazinis darbingumas vertinamas procentais nuo 0 iki 100. Gauti bazinio darbingumo procentai negali būti mažesni už 0 ir didesni už 100.
Byloje nustatyta, kad Tarnybos Šiaulių skyrius pareiškėjos darbingumo lygio nustatymui atlikti vertino gydymo įstaigos siuntime į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą nurodytus duomenis bei medicininiuose dokumentuose pateiktą informaciją apie pareiškėjos būklę. Siuntime nurodyta, kad ligonei 2012 m. diagnozuotas I tipo cukrinis diabetas. Kelis kartus gydyta Kauno klinikose insulinoterapijos. Reguliariai sekama endokrinologo. Kartojasi hipoglikemijos, dažniau vakaro metu. Prie siuntimo pridėtos konsultacijos: 2018 m. rugpjūčio 10 d. ir 2019 m. balandžio 1 d. endokrinologo ir 2019 m. balandžio 4 d. okulisto.
Pareiškėja skunde nurodo, kad atsakovas netinkamai vertino pareiškėjos sveikatos būklę, nes neįvertino, kad pareiškėjai nustatytas dviejų ir daugiau organų sisteminis pažeidimas. Toks pareiškėjos argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. 2019 m. balandžio 17 d. Darbingumo lygio vertinimo akte nurodyta gretutinė diagnozė TLK-10-AM E04.2 Netoksinė daugiamazge struma (gūžys) – nevertinta. Tarnybos Šiaulių skyrius, Tarnyba bei Ginčų komisija nurodė, kad daugiamazgė struma yra gretutinė diagnozė. Kaip nurodyta atsiliepime, ji nėra cukrinio diabeto sukeltas funkcijos sutrikimas. Kriterijų aprašo 5 punkte nurodyta, kad jei asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų ar traumų, nustatomi mažiausi ligos ar traumos padarinius atitinkantys bazinio darbingumo procentai, todėl pareiškėjos atžvilgiu mažiausia bazinio darbingumo vertė lygi 70 proc. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Kriterijų aprašo 6 punkto nuostatas daugiamazgė struma vertinama 100 proc. bazinio darbingumo verte, ji nepatenka į Kriterijų aprašo 6.1-6.4 punktuose nurodytą intervalą.
Kaip jau buvo minėta Įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad darbingumo lygis nustatomas remiantis asmenį gydančių gydytojų, profesinės reabilitacijos ir kitų specialistų pateiktais dokumentais. Atkreiptinas pareiškėjos dėmesys į tai, kad atsakovė nėra sveikatos priežiūros įstaiga ir neatlieka asmenų išsamios medicininės apžiūros dėl sveikatos būklės ištyrimo. Tarnyba yra viešojo administravimo įstaiga, kurios funkcija – priimti sprendimą dėl asmens darbingumo lygio, vadovaujantis jai pateiktais dokumentais.
Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėja, kad Tarnyba bei Ginčų komisija nepaaiškino, kodėl pareiškėjai nebuvo nustatytas dviejų ir daugiau organų sisteminis pažeidimas ir tai padarė tik atsiliepdami į pareiškėjos skundą teisme. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės. Kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (žr., pvz., 2016 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-79-624/2016, 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2342-520/2017).
Teisėjų kolegija nurodo, kad Tarnyba bei Ginčų komisija turėjo pareigą pagrįsti priimto sprendimo motyvus, nurodant pareiškėjai priežastis, kodėl darbingumo lygis nebuvo vertintas ir pagal diagnozę TLK-10-AM kodas E04.2, tačiau vien dėl šios priežasties nėra pagrindo konstatuoti, kad minėti viešojo administravimo subjektų priimti sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti.
Pareiškėja nurodo, kad atlikus pakartotinį pareiškėjos sveikatos būklės vertinimą 2019 m. nebuvo nustatytas jos sveikatos būklės pagerėjimas, tačiau pablogėjusi sveikatos būklė įvertinta 70 procentų darbingumu. Mano, kad toks sprendimas formaliai yra teisėtas, tačiau objektyviai negali būti laikomas teisingu.
Teisėjų kolegija atkreiptia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. gegužės 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-632-146/2017 pasisakė, kad: „Vertinant asmens darbingumo lygį taikomi darbingumo lygio vertinimo metu galiojantys teisės aktai. <...>. Darbingumo lygis pareiškėjai buvo nustatytas vadovaujantis Kriterijų aprašu, pirmiausia įvertinus medicininius kriterijus pagal pateiktus medicininius dokumentus ir taip pat pagal kitus kriterijus, nurodytus Kriterijų apraše.
Pagal Konstitucinio Teismo doktriną, socialinės apsaugos, socialinės paramos santykių poįstatyminis teisinis reguliavimas gali apimti atitinkamų procedūrų nustatymą, taip pat tokį įstatymais grindžiamą teisinį reguliavimą, kai poreikį įstatyminį teisinį reguliavimą detalizuoti ir konkretinti poįstatyminiuose teisės aktuose objektyviai lemia būtinumas teisėkūroje remtis specialiomis žiniomis ar specialia (profesine) kompetencija tam tikroje srityje (Konstitucinio Teismo 2005 m. vasario 7 d., 2007 m. gegužės 5 d. nutarimai).
Pareiškėja prašė esant pagrindui kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą dėl galimo 2019 m. sausio 2 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. A1-1/V-2 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. A1-78/V-179 „Dėl darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimu patvirtinto Kriterijų aprašo su priedais prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29, 52, 53 straipsniams.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad klausimas dėl teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija ir pagrindu teismui kreiptis į Konstitucinį Teismą su atitinkamu paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas (pagrįstos abejonės) dėl taikytino teisės akto atitikimo Konstitucijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2007/2012). Pagal įstatymo formuluotę „yra pagrindas manyti“ galima daryti išvadą, kad sprendimas kreiptis į Konstitucinį Teismą yra tik teismo atliktos įstatymo analizės ir aiškinimo rezultatas. Teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, sprendžia, ar yra būtina kreiptis į Konstitucinį Teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-78/2012).
Pažymėtina, kad pareiškėjos prašymas ištirti Kriterijų aprašo nuostatas grindžiamas iš esmės nesutikimu dėl minėtų šio įstatymo normų taikymo. Tačiau pažymėtina, kad pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo įstatymą Konstitucinis Teismas nesprendžia teisės aktų taikymo klausimų, tokius klausimus sprendžia institucija, turinti įgaliojimus taikyti teisės aktus (žr., Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 13 d., 2006 m. lapkričio 20 d., 2007 m. rugsėjo 12 d., 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimus). Atsižvelgiant į tai, asmenų prašymai ir argumentai kreiptis į Konstitucinį Teismą, kuriais iš esmės keliami teisės taikymo, o ne teisės aktų atitikties Konstitucijai ir (arba) įstatymams, klausimai, gali būti atmetami (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-315/2012).
Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl 2019 m. sausio 2 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. A1-1/V-2 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. A1-78/V-179 „Dėl darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimu patvirtinto Kriterijų aprašo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, todėl pareiškėjos prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkintinas.
Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, daro išvadą, kad ginčijami Tarnybos Šiaulių skyriaus, Tarnybos ir Ginčų komisijos sprendimai dėl pareiškėjos darbingumo lygio vertinimo priimti laikantis teisės aktais nustatytų pagrindinių procedūrų ir taisyklių, įvertintos visos aplinkybės, sprendimai pagrįsti teisės aktais, pareiškėjos pakartotinis darbingumo lygio vertinimas buvo atliktas pagal byloje esančius dokumentus, sprendimai priimti pagal kompetenciją, savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, t. y. Tarnyba atlikdama pakartotinį darbingumo lygio vertinimą vykdė teisės aktais jai priskirtas funkcijas, veikė taip, kaip turėjo veikti viešojo administravimo subjektas, skundžiamu sprendimu nustatydama darbingumo lygį laikėsi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Teismui netenkinus pareiškėjos skundo dėl ginčijamų sprendimų panaikinimo, netenkinamas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti Tarnybos Šiaulių I teritorinį skyrių spręsti darbingumo lygio nustatymo klausimą iš naujo.
Teismas pažymi, jog pasikeitus pareiškėjos sveikatos būklei (kai diagnozuoti nauji funkciniai sutrikimai), ji gali kreiptis į Tarnybą iš naujo dėl darbingumo lygio nustatymo ir kartu su prašymu pristatyti visus darbingumo lygio nustatymui reikalingus dokumentus, nurodytus Tvarkos aprašo 8, 9, 10 punktuose (gydančiojo gydytojo užpildytą siuntimą į Tarnybos teritorinį skyrių, medicininių tyrimų išrašus ir kt.).
Likusius pareiškėjo skundo argumentus teismas laiko pertekliniais ir detaliau neanalizuoja, be to, Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojama praktika, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje, aiškindamas ABTĮ normas (ABTĮ 13 straipsnio 1 dalį, 20 straipsnį), taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėjęs, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-261/2013).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos E. G. skundą ir patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstus.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.