Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šalies argumentai

Pareiškėjas G. K. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 3), prašydamas panaikinti Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus (toliau – ir Šiaulių TI) 2011 m. sausio 20 d. nutarimą Nr. 25/04-69 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo jam buvo paskirta nuobauda – teisės pirkti maisto produktų atėmimas vienam mėnesiui.

Pareiškėjas G. K. skunde (I t., b. l. 3) nurodė, jog prašo panaikinti jam skirtą nuobaudą – Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2011 m. sausio 20 d. nutarimą Nr. 25/04-69, kurią apskundė Kalėjimų departamentui, kuris 2011 m. vasario 21 d. raštu Nr. 2S-446 atsisakė naikinti nuobaudą. Nurodė, jog nuobauda skirta neteisėtai, nes į drausmės izoliatorių neatsisakė eiti. Jam einant į drausmės izoliatorių buvo pastoviai pareigūnų įžeidinėjamas, bauginamas, nuo patirto smurto pasidarė bloga ir nualpo. Pareiškėjas 2012 m. vasario 3 d. teismo posėdžio metu (I t., b. l. 227-237) papildomai paaiškino, jog atgavęs sąmonę paprašė prižiūrėtojo gydytojo pagalbos, vandens. Vietoje to jį nuvedė į karcerį, jis nesipriešino. Pareigūnai pasinaudodami pareiškėjo silpnumu nenuvedė jo pas gydytoją, o vedė į karcerį, po to iš karcerio nuvedė pas gydytoją E. C., kuri tyčia neįrašė į jo medicininę sveikatos istoriją, kad buvo nualpęs ir praradęs sąmonę. Į kabinetą buvo pakviesta psichologė, pradėjus psichologei bendrauti su pareiškėju, direktoriaus pavaduotojas M. pokalbio metu griebė jam už rankų su kitu Šiaulių TI darbuotoju ir liepė išeiti iš kabineto. Nurodė, jog pareigūnas liepė jam sudėti rankas už nugaros, neturėdamas pasirinkimo, leidosi surakinamas antrankiais. Pažymėjo, jog 2010 m. gruodžio 29 d. 12 val. buvo gydytojo apžiūrėtas ir E. C. išvardijo savo negalavimus, tačiau ji simptomų nerašė, tyčia nekreipė dėmesio į nusiskundimus. Tai buvo 12 val., o nuvestas į drausmės izoliatorių 1445 val., t. y. po trijų valandų. Valandos yra svarbu, nes sveikata turi būti tikrinama, sveikatos būklė galėjo pasikeisti. Iš kameros visus daiktus išsinešė, daiktų buvo daug. Nurodė, jog pareigūnas visą laiką iš jo tyčiojosi, todėl jam pasidarė silpna ir koridoriuje jam aptemo akyse, neteko sąmonės. Kiek laiko gulėjo, į laikrodį nežiūrėjo. Kai uždarė karceryje, suprato, jog turi susirūpinti psichine būkle ir reikalavo psichiatro. Kvietė psichologę ir su ja bendravo. Pasakojo, jog jaučia didelį nerimą, baimę, išgąstį, kad jam blogai – temsta akyse, silpna ir tuo metu įėjo į kabinetą. A. M., išgirdęs apie nusiskundimus ir matydamas, kad psichologė jo klauso, nutraukė pokalbį ir liepė jam išeiti. Nurodė, jog psichologė buvo nustebusi, prašė pokalbio nenutraukti, bet pareigūnas nutraukė pokalbį ir liepė išeiti. Liepė stotis prie sienos, sudėti rankas už nugaros, sudėjo, jie uždėjo antrankius, pakėlė jo rankas į viršų, stipriai kėlė tam, kad suteiktų skausmą, o einant koridoriumi, laiptai veda į apačią, užtraukė kapišoną ant galvos ir pradėjo kumščiais mušti, trankyti su lazda. Kai kurios žymės nuo sužalojimų liko ilgai, nubrozdinimai kaklo srityje, pilvo, krūtinės bei ant kojų, nes jie spardė, buvo daug sužalojimų. Prašė pareigūnų, kad nuvežtų pas ekspertą kūno sužalojimą nustatyti, kad apžiūrėtų, išmatuotų, nufotografuotų padarytus sužalojimus. Parašė savo paaiškinime ir 2011-01-03 skunde, kad būtų pristatytas teismo ekspertams. Gydytojai A. B. ir E. C. neužfiksavo jo sužalojimų, jie neįrašė į medicininę knygelę jo nusiskundimų, stengėsi nuslėpti nusiskundimus. Su skundu kreipėsi į direktorių, nurodydamas, kaip elgiasi gydytojai, kad slepia nusiskundimus. Taip pat teismo posėdžio metu papildė, jog savo pasisakymuose nurodė, kad nešant paskutinį krepšį jam pasidarė silpna, nesako, kad iš karto nualpo, iš pradžių pasidarė silpna, pradėjo temti akyse ir nukrito.