Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Ieškovo atstovas advokato padėjėjas Kęstutis Černiauskas baigiamosiose kalbose prašė pilna apimtimi patenkinti ieškovo ieškinį; atsakovės priešieškinį tenkinti iš dalies: neskirti termino susitaikyti ir dėl abiejų sutuoktinių kaltės nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) m. CMS (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)); Po santuokos nutraukimo palikti pavardę A.; atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti keleivinį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), 2005 m. gamybos, kurio vertė apie 1600 Eur, ieškovui už tai kompensacijos nepriteisiant; atsakovės skolinius įsipareigojimus kreditorei K. M. – V., gim. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), pagal teismo sprendimą priimtą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti asmeninėmis atsakovės prievolėmis, likusioje dalyje priešieškinį atmesti; priteisti ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, pagal pridedamus įrodymus.

Teismo posėdžio metu atsakovė papildomai paaiškino, kad su ieškovu pažįstami apie dešimt metų, artimiau pradėjo bendrauti mirus jo žmonai, nes ji ieškovo keturių kambarių bute vieną kambarį nuomojo. (duomenys neskelbtini) m. ji su vaiku pradėjo važinėti pas ieškovą į sodą, želdinti gėlynus. Pagalvojo, kad jos būsto nuomai pakankamai daug išleidžia, reikėtų sodo namą plėsti ir apsigyventi kartu. Susėdę apskaičiavo pajamas ir nutarė, kad jiems pavyks. (duomenys neskelbtini) m. jie susituokė ir tais pačiais metais ieškovas užpirko blokelius. Padėjo samdomi žmonės kasti pamatus ir kitus statybos darbus atlikti, abiejų sūnūs padėjo griauti sienas ir kt. Ji buvo išvažiavusi į (duomenys neskelbtini) pas dukrą. Skambino ieškovui, bet jis su ja nebendravo. Kaimynė jai papasakojo, kad vyksta linksmybės, statybos nevyksta. Tuo pačiu metu buto nuomotoja K. M.-V. pareikalavo anksčiau laiko atlaisvinti butą. Grįžusi iš (duomenys neskelbtini) pamatė, kad statybos iš tikrųjų buvo sustojusios, bet jas išjudino, nes samdė du ukrainiečius, kurie dirbo per išeigines. Ji veždavo ukrainiečius į sodą, atidirbdavo ir veždavo vėl atgal, dar vieną kartą dienoje maitino ir mokėjo po penkis eurus už valandą. Iš mamos atvežė baldus ir kitus būtinus reikmenis. Gyventi sodo name pasidarė įmanoma, todėl 2020 m. sausio mėnesį ji atsikraustė gyventi į sodo namą. Per visas ieškovo ligas, ji buvo šalia ieškovo ir padėjo ieškovui išgyventi visas ligas. Ieškovas ją žemino, naudojo psichologinį ir fizinį smurtą, išmetė visus jos daiktus, pakeitė spynas, išvarė iš namų, todėl santuoka nutrūko dėl ieškovo kaltės. Dėl ieškovo elgesio jai susilpnėjo sveikata, pakriko nervai, hipertenzija serga jau dešimt metų. Sodo namas pagerėjo 80 proc., viduje liko neliestas tik vienas miegamasis, o visa kita, ir pirmas aukštas, ir antras aukštas padidėjo ir pagerėjo. Virtuvėje integruotą virtuvę pastatė, kuria toliau naudosis ieškovas. Rūsyje liko daug cheminių valymo priemonių. Ji visada dirbo ir gaudavo darbo užmokestį, 6000 Eur gavo iš dukros, savo turėtą auksą į lombardą pridavė, iš pirmo vyro gaudavo alimentus, taigi visus pinigus investavo į sodo namo statybas. Butą iš K. M.-V. ji nuomojo dar (duomenys neskelbtini) metais, kai nebuvo sudariusi santuokos, bet kai ji buvo (duomenys neskelbtini), tai A. turėjo gyventi tame bute, todėl šiai kreditorei jie atsakingi abu ir turi tą skolą sumokėti abu. Sodo namo pagerinimui viso iš jos pusės buvo 25000 Eur išleista. Čekių ji nerinko, ką mokėjo statybininkams – sutarčių su jais neturėjo, iš viso abiem statybininkams ji sumokėjo apie 2000-3000 Eur. Ji turėjo gauti pinigų po bylos su savo mama už namą, bet šitą bylą pralaimėjus ir pinigų negavus, ieškovas pradėjo naudoti prieš ją smurtą. Su mama nebendrauja, nes ji ir jai padėjo statyti namą, bet nieko už tas statybas iš mamos negavo. Po (duomenys neskelbtini) metų konflikto jie vienas kitam atleido, susitaikė ir gyveno toliau, bet nuoskauda jautėsi. Santaupų juodai dienai ji visada turėjo apie 2000 Eur. Už jos buto (duomenys neskelbtini) nuomą kelis kartus yra sumokėjęs ieškovas.

Atsakovės atstovė advokatė Daiva Vaškelienė baigiamosiose kalbose palaikė atsakovės priešieškinį pilna apimtimi ir prašė jį tenkinti pilnai.

Tretysis asmuo (kreditorius) uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Julianus Inkaso“ informavo teismą, kad skola padengta. Prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta R. B. (atsakovės vyresnio sūnaus žmona) parodė, kad (duomenys neskelbtini) d. tarp šalių buvo kilęs konfliktas, apie kurį pasakojo pats ieškovas, ji tame konflikte nedalyvavo. Pati įsitikino, kad smurtas galėjo būti naudojamas, kai ji su atsakove ir atsakovės sūnumi atvažiavo pasiimti kompiuterį ir kitus daiktus. Tuo metu ieškovas ant jų necenzūriniais žodžiais šaukė. Iki (duomenys neskelbtini) metų namas buvo su palėpe, o 2020 metais namas tapo dviejų aukštų, t.y. buvo antras aukštas pastatytas. Ieškovas skatino greičiau nudirbti visus darbus, kad atsakovė galėtų atsikraustyti į jį gyventi. Po rekonstrukcijos ji su atsakove rožių pasodino, aplinką prie namo sutvarkė. Jos vyras gipso plokšteles padėjo dėti, bordiūrus dėjo, sienas dažė, kiekvieną savaitgalį jos vyras važiuodavo padėti. Namas buvo sutvarkytas taip, kad būtų galima gyventi ir vasarą, ir žiemą. (duomenys neskelbtini) metais dar vyko statybos, o 2020 metais jau greičiausiai buvo jame galima gyventi. Jos vyras tik vidaus darbus padėjo dirbti, prie stogo keitimo jos vyras neprisidėjo. Atsakovė jai yra sakiusi, kad dukra iš užsienio pinigų atsiunčia, kuriuos ji statyboms naudoja. Atsakovė po statybų aplinką sutvarkė, sodino sodinius. Vyras jai sakė, kad statybininkus ukrainiečius atsakovė samdė, mokėjo jiems, bet ji pati to nematė, nežino. Jos vyras yra savaitei, kitą kartą dviem savaitėms, o tada savaitgaliais važiavęs ir likęs statybos darbus dirbti. Nakvoti likdavo name. Žiemą būdavo galima būti, bet reikėdavo pajungti šildytuvus elektrinius. (duomenys neskelbtini) metais ji pati į sodo namą buvo atvažiavusi tris kartus. (duomenys neskelbtini) metais ji kažkurį laiką gyveno atsakovės nuomotame bute (duomenys neskelbtini), jos vyras taip pat gyveno. Santykiai tarp ieškovo ir atsakovės pasikeitė tada, kai atsakovė baigė bylinėtis su savo mama. Ji pati ieškovo smurto atsakovės atžvilgiu nematė, tik iš ieškovo prisipažinimų žino.

CK 3.64 str. numato, kad teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, t.y. teismas gali vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti (CK 3.64, 3.54 str.). Šiuo atveju tokio termino skyrimas yra netikslingas, nes ieškovas ir atsakovė galutinai apsisprendę nutraukti santuoką.

Ieškovas prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi abu pažeidė savo pareigas, nebuvo vienas kitam pakankamai lojalūs, nerėmė vienas kito moraliai, dėl to sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, ir dėl to bendras santuokinis gyvenimas tapo negalimas. Atsakovė prašo nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės, motyvuojant tuo, kad ieškovas buvo atsakovei nelojalus, negerbė jos kaip sutuoktinės ir net smurtavo prieš ją fiziškai ir psichologiškai. Nuo ieškovo psichologinio smurtavimo pradžios dar (duomenys neskelbtini) m. vasarą, sutuoktiniai susitaikė, tačiau smurtui kartojantis, nebegyveno normalaus šeimyninio gyvenimo, nebevedė bendro ūkio būtent dėl sutuoktinio A. A. požiūrio į šeimos vertybes. Šeimos teisėje kaltė, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, suprantama savitai. CK 3.60 str. 2 d. apibrėžta kaltės samprata sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. Sutuoktinio pareigos numatytos CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose (tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima, kitos pareigos). Pagal šią įstatymo normą būtent šių pareigų pažeidimas iš esmės gali būti laikomas kaltu sutuoktinių elgesiu. Santuokinių pareigų pažeidimas iš esmės yra jų nevykdymas, tai elgesys, visiškai nepriimtinas atsižvelgiant į šeimos tikslus ir paskirtį visuomenėje (visiškas nesirūpinimas vaikais, visiškas neprisidėjimas prie materialiųjų šeimos poreikių ir panašiai). Nors šeimos teisinių santykių specifika ir šeimos teisės normomis ginamos vertybės lemia šeimos bylų nagrinėjimo civilinio proceso ypatumus, numatytus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) XIX skyriuje, tačiau šalims išlieka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Atsakovė ieškovo kaltę dėl santuokos iširimo įrodinėja Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus (duomenys neskelbtini) d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus (duomenys neskelbtini) d. nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Pažymėtina, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė teismui pateiktuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu patvirtino, kad po (duomenys neskelbtini) d. įvykių susitaikė ir toliau gyveno santuokinį gyvenimą. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus (duomenys neskelbtini) d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, patvirtina, kad nebuvo nustatyta nusikaltimo požymių, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje. Atsakovės pozicija dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės, nesant vienareikšmiškų įrodymų dėl ieškovo naudoto psichologinio ir fizinio smurto atsakovės atžvilgiu, laikytina nepagrįsta. Tiek ieškovo, tiek atsakovės deklaratyvūs teiginiai apie jų santuokos metu išryškėjusias asmenines savybes, ginčus, nesutarimus, nesant vienareikšmiškų, tai patvirtinančių ar paneigiančių įrodymų, neįrodo, kad šiuo atveju santuoka iširo dėl kurios nors vienos iš šalių kaltės, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovė pažeidė savo, kaip sutuoktinės pareigas, lygiai taip pat nėra pagrindo teigti, kad ieškovas pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas. Įvertinus bylos faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju santuoka tarp šalių iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi atsakomybė už santuokos išsaugojimą ir puoselėjimą tenka abiem sutuoktiniams, abu sutuoktiniai privalo būti pakantūs ir lojalūs, dėti pastangas santuokai išsaugoti, abu turi prisidėti prie materialinės šeimos gerovės kūrimo (CPK 178, 185, 186, 189-192 straipsniai). Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.54 str., 3.61 str. 3 d.).

CK 3.70 str. 2 d. numatyta sutuoktinio teisė reikalauti iš kito sutuoktinio, kalto dėl santuokos iširimo, neturtinės žalos, padarytos dėl santuokos nutraukimo, atlyginimo. Kadangi šiuo atveju teismas nekonstatavo nė vieno iš sutuoktinių kaltės dėl santuokos nutraukimo, todėl atsakovės reikalavimas dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš ieškovo priteisimo atmestinas, kaip nepagrįstas.

Po santuokos nutraukimo atsakovė prašo palikti jai iki santuokos įregistravimo turėtą pavardę „Ž.“. Ieškovas šiam reikalavimui neprieštarauja. CK 3.69 str. 1 d. nurodyta, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Šiuo atveju atsakovė pageidauja pasilikti iki santuokos įregistravimo turėtą pavardę. Remiantis CK 3.69 str. 2 d. teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų. Kadangi ginčo tarp šalių dėl pavardžių po santuokos nutraukimo nėra, todėl teismas po santuokos nutraukimo palieka atsakovei iki santuokos įregistravimo turėtą pavardę – „Ž.“, ieškovui po santuokos nutraukimo paliktina jo prigimtinė pavardė – „A.“.

Atsakovė priešieškiniu prašo įpareigoti ieškovą A. A. įregistruoti VĮ „ Registrų centro“ centrinėje duomenų bazėje sodo pastatą- gyvenamąjį namą, esantį sodo sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalį statiniai Nekilnojamojo turto registre registruojami, jeigu jie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktą vienas iš būdų, kuriais formuojami nekilnojamieji daiktai yra naujo nekilnojamojo daikto suformavimas, o šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Statybos teisiniai santykiai yra kompleksiniai ir susiję ne tik su privačių statytojo tikslų įgyvendinimu, bet ir su tam tikrais viešaisiais tikslais bei trečiųjų asmenų interesais, todėl statybos būdu sukurtų nekilnojamųjų daiktų buvimą civilinėje apyvartoje lemia tinkamas viešosios teisės normų (Statybos įstatymo ir kitų statybą reglamentuojančių teisės aktų normų) įgyvendinimas. Statinys kaip nekilnojamasis daiktas sukuriamas statybos būdu ar esamo daikto rekonstrukcija. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, pastačius naują statinį, nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą, taip pat visos savininko teisių garantijos gali būti įgyjamos tik tokiu atveju, jei statybos procesas vyko pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus, t. y. jeigu statybos procesas buvo teisėtas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2011). Savavališkai, pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, pastatytas statinys negali būti civilinės apyvartos objektu, atitinkamai negali būti ir nuosavybės teisės objektu, taigi nuosavybės teisė į tokį objektą CK 4.47 straipsnio 4 punkte nurodytu pagrindu negali būti įgyjama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-611/2015).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), yra pastatytas sodo namas, kuris nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Šį faktą patvirtino tiek ieškovas, tiek atsakovė bei teismo posėdžio metu apklausti liudytojai. 2020 m. liepos 2 d. (duomenys neskelbtini), pažymoje dėl statinio registravimo, nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) valdyba pažymi, kad sodininkų bendrijos narys A. A. turi nuosavybės teise sklypą su sodo statiniais (duomenys neskelbtini). Statiniai buvo pradėti statyti 1992 metais ir pastatyti 2008 metais, bet neregistruoti registrų centre iki šiol. Duomenų, kurie patvirtintų priežastis kodėl nekilnojamojo turto objektas neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre į bylą nepateikta.

CK 3.100 str. 4 punkte nurodyta, kad, nutraukiant santuoką, privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas. Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą ir pateikia įrodymus apie tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2009).

Dalijant sutuoktinių turtą, visų pirma reikia sudaryti jo balansą. Balansas bendrąja prasme reiškia ataskaitą, kurios vienoje dalyje atsispindi sutuoktinių nuosavybės teise valdomas turtas (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai, lėšos, vertybiniai popieriai ir t. t.), o kitoje – skolos (įvairios paskolos, kiti finansinio pobūdžio įsipareigojimai ir pan.). Sudaręs dalijamo turto balansą (CK 3.118 str.), nustatęs turto vertę (CK 3.119 str.) ir sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.117, 3.123 straipsniai), teismas turi konkrečiai paskirstyti dalijamą turtą abiem sutuoktiniams. Iš bendro sutuoktinių turto sumokėjus (priteisus) iš šio turto mokėtinas skolas bei sudarius kompensacijų balansą, likęs bendras turtas dalijamas lygiomis dalimis (CK 3.117 str. 1 d., 3.118 str. 4 d.). Sutuoktinių bendro turto dalių lygybė yra įstatyme įtvirtinta prezumpcija, nuo kurios gali būti nukrypstama tik CK 3.123 straipsnyje nustatytais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008).

Pagal CK 3.90 str. 1–2 d. turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Jeigu sutuoktinis, įsigydamas turtą savo asmeniniams poreikiams tenkinti, naudoja ir lėšas, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, teismas įsigytą turtą gali pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jeigu tam turtui įsigyti panaudotos lėšos, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, viršijo panaudotas lėšas, kurios yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. CK 3.98 str. 1–2 d., 4 d. nurodyta, kad jeigu prijungus turtą, kuris yra sutuoktinio asmeninė nuosavybė, padidėjo turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, vertė, tai sutuoktinis, dėl kurio asmenine nuosavybe esančio turto padidėjo vertė, turi teisę gauti kompensaciją iš bendro turto. Sutuoktinis turi teisę į kompensaciją taip pat tais atvejais, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės sutuoktinio lėšos. Šiame straipsnyje numatytos kompensacijos išmokamos, kai baigiasi bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

CK 3.117 str. 1–3 d. nurodyta, kad preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. Jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją. Pateikus adekvatų šios prievolės įvykdymo užtikrinimą, teismas kompensacijos išmokėjimą gali atidėti, bet ne ilgiau kaip dvejiems metams.

Pagal CK 3.127 str. 1–3 d. teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Vieno sutuoktinio prašymu teismas gali nustatyti, kad dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium. Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

Tais atvejais, kai vienas sutuoktinis savo asmeninėmis (ar (ir) bendromis santuokinėmis) lėšomis ar darbu prisideda prie daikto pagerinimo, tačiau toks pagerinimas nėra esminis ir nesukuria pagrindo pripažinti teisę į bendrąją jungtinę nuosavybę, jam gali būti kompensuojama už daikto pagerinimus. Toks sutuoktinio, prisidėjusio prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, teisių gynimo būdas reiškia sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą ir neleidžia vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506-969/2018).

Atsakovė L. L. Ž.-A. priešieškiniu prašo pripažinti, jog šalių bendra daline nuosavybe iki santuokos sudarymo ir santuokos metu gyvenant, dirbant kartu ir vedant bendrą ūkį, kaip jungtinės veiklos rezultatas, renovuotas, kapitaliai suremontuotas ir dvigubai padidintas ieškovo asmeninės nuosavybės vardu neįregistruotas sodo pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė; renovuotą, kapitaliai suremontuotą bei įrengtą sodo pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti ieškovui A. A., a/k (duomenys neskelbtini) atsakovei L. Ž.-A. priteisti piniginę kompensaciją - 25 000 Eur. Atsakovė nurodo, kad su ieškovu kartu gyveno nuo (duomenys neskelbtini) m., kartu dirbo jo sodo sklype statydami sodo namą, dengtą pavėsinę, apželdindami visą sodo sklypo teritoriją augalais, dalinosi gaunamomis pajamomis, pasiskolindami trūkstamas pinigų sumas iš savo artimųjų. Pažymėjo, jog sodo žemės sklypą su nepritaikytu gyventi žiemą sodo nameliu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini) ieškovas turėjo įsigijęs iki santuokos, kurį kartu su atsakove padidino dvigubai, apšiltino ir įrengė patalpas taip, jog name galima gyventi ir žiemą. Sodo namelis viduje buvo renovuotas bei rekonstruotas ne mažiau kaip 80 procentų. Asmeniškai tik atsakovės darbu ir lėšomis name buvo įrengta nauja virtuvė, atvežti ir įmontuoti nauji virtuvės baldai, o antrame aukšte įrengta miegamojo patalpa. Kadangi ieškovo turtą pradėjo gerinti dar iki santuokos sudarymo vesdami bendrą ūkį dvejus (2) metus, abu kartu gyvendami ir dirbdami, todėl už ieškovo turto pagerinimą ieškovas turi sumokėti atsakovei 25 000 Eur piniginę kompensaciją. Ieškovas nesutikdamas su atsakovės prašymu turtą pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe ir atsakovei už turto pagerinimą prašoma priteisti suma nurodė, kad po santuokos sudarymo, (duomenys neskelbtini) m. per vasaros atostogas apie 2 mėnesius, kai atsakovės sūnus N. nelankė mokyklos, visi gyveno sodo namelyje, kuris jau ilgą laiką iki to buvo pastatytas (pradėtas statyti 1992 m., pastatytas 2008 m.) bei kad ilgą laiką iki to buvo dviejų aukštų. Tuo metu ieškovas suprato, kad namelyje trims asmenims vietos mažoka, todėl nusprendė sodo namą šiek tiek padidinti, kam atsakovė neprieštaravo. Maždaug (duomenys neskelbtini) mėn. ieškovas savo pastangomis atvežė pamatų blokus ir sienų blokus, viso apie 5,5 pakuotės. Atlikus visus darbus, namas nebuvo nei rekonstruotas, nei padvigubintas, tiesiog buvo atliktas namo remontas nežymiai padidinant jo plotą. Namo išorė padidinta ne atsakovės, o tik išimtinai ieškovo jėgomis ir lėšomis. Namas viduje atnaujintas ne 80%, o visais 100% irgi ieškovo darbu ir pinigais. Aplinkybes, jog sodo namo remontas buvo atliktas išimtinai tik ieškovo asmeninėmis lėšomis, patvirtina įrodymai, kad mirus pirmai žmonai ir padalinus palikimą, ieškovo vaikai panoro pasilikti bute (duomenys neskelbtini), tokiu būdu (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimis ieškovas perleido vaikams dalį asmeninio nekilnojamojo turto, o vaikai jam asmeniškai padovanojo apie 20 000 Eur sumą. Šios lėšos buvo išmokėtos laikotarpiu, kuomet pradėjo sodo namo renovacijos darbus, t.y. (duomenys neskelbtini) mėn., lėšų gavimą patvirtina: (duomenys neskelbtini) sūnaus R. A. išduotas vekselis 4000 Eur sumai, (duomenys neskelbtini) Pinigų dovanojimo sutartimi sūnus R. A. padovanojo 4000 Eur; (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymu dukra L. A. padovanojo 11871 Eur. Šios asmeninės lėšos buvo panaudotos tokiems tikslams: sodo namo remontui iš jų panaudota apie 11200 Eur, o likusi dalis apie 8800 Eur, prie jos pridėjus dar apie 2700 Eur lėšų, buvo panaudotos atsakovės nuomoto būsto nuomai, komunaliniams mokesčiams (viso apie 11500 Eur).

Iš byloje esančios medžiagos ir bylos šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad bylos šalys santuokos metu nekilnojamojo turto registruoto bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise neįgijo. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašus nustatyta, kad ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), įgytas (duomenys neskelbtini) d. Dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Iš Nekilnojamojo turto registro taip pat matyti, kad šis žemės sklypas ieškovo vardu buvo registruotas nuo (duomenys neskelbtini) d. pagal Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), vėliau (duomenys neskelbtini) d. pagal paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog pagal CK 3.90 str. 1–2 d. turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Kasacinis teismas, aiškindamas CK 3.90 straipsnio 1 dalies turinį, yra nurodęs, kad turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kai nustatoma šių teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių visuma: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, jog iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 11 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2011; 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2012; kt.). CK 3.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sąvoka „turto pagerinimas iš esmės“ yra vertinamasis kriterijus, kuris detaliau neapibūdinamas, tačiau pažymima, kad esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2012; 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2013; 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594-686/2015). Kadangi įstatymas detaliai nereglamentuoja, kas laikytina esminiu pagerinimu, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar atliktas pagerinimas atitinka esminio pagerinimo kriterijus, nurodytus CK 3.90 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2013; 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594-686/2015). Teisiškai reikšmingas aplinkybes, kurios sudaro pagrindą vieno sutuoktinio asmeninę nuosavybę pripažinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, privalo įrodyti sutuoktinis, reikalaujantis kito sutuoktinio asmeninį turtą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CPK 178 straipsnis). Šiuo atveju, nustatyta, kad žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), yra neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre sodo namas, kuris pradėtas statyti 1992 metais, o baigtas statyti 2008 metais, tai patvirtina (duomenys neskelbtini) 2020 m. liepos 2 d. pažyma dėl statinio registravimo, taip pat ieškovas, atsakovė bei teismo posėdžio metu apklausti liudytojai. Atsakovė prašo pripažinti žemės skypas ir neįregistruotas sodo namas yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kadangi tiek iki santuokos su ieškovu tiek santuokos metu sodo namas buvo renovuotas, kapitaliai suremontuotas ir dvigubai padidintas atsakovei prisidedant savo asmeninėmis lėšomis ir darbu. Atsakovė savo reikalavimą grindžia pridėdama mokėjimo kvitus už statybines medžiagas, namo bei kiemo nuotraukas, tačiau iš pateikiamų mokėjimo kvitų ir nuotraukų teismas neturi galimybės spręsti, kokia sodo namo būklė ir dydis buvo iki santuokos su ieškovu sudarymo, bei kokia būklė buvo ginčo šalims sudarius santuoką. Atsakovės teiginiai, kad žemės sklypas buvo apsodintas augalais, negali būti vertinamas kaip ieškovo asmeninio turto pagerinimas iš esmės. Nors ieškovos bylos nagrinėjimu metu ir nurodė, kad santuokos metu sodo name buvo atliekama remonto darbai, tačiau teismui nėra pateikta duomenų patvirtinančių, kad atlikti remonto darbai vertintini kaip sodo namo pagerinimas iš esmės. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nepateikė duomenų, patvirtinančių apie ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir Nekilnojamojo turto registre neįregistruoto sodo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pagerinimus, t.y. kad sodo namas buvo dvigubai padidintas, pritaikytas gyvenimui, reikalavimas dėl šio turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe atmestinas kaip nepagrįstas.

Tais atvejais, kai vienas sutuoktinis savo asmeninėmis (ar (ir) bendromis santuokinėmis) lėšomis ar darbu prisideda prie daikto pagerinimo, tačiau toks pagerinimas nėra esminis ir nesukuria pagrindo pripažinti teisę į bendrąją jungtinę nuosavybę, jam gali būti kompensuojama už daikto pagerinimus. Atsakovė nurodė, kad prie ieškovo asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo prisidėjo 25000 Eur suma. Į bylą ieškovė pateikė mokėjimo kvitus už statybines medžiagas (bendra kvitų suma 960,31 Eur), pakvitavimą 6000 Eur sumai ((duomenys neskelbtini) d.), mokėjimo nurodymą dėl 1656,60 Eur sumos išieškotos iš atsakovės sūnaus tėvo V. Č. nepilnamečio vaiko išlaikymui ((duomenys neskelbtini) d.). Taip pat nurodė, kad statybininkams iš Ukrainos sumokėjo iš savo asmeninių lėšų apie 2000 – 3000 Eur. Ieškovas nurodė, kad jis sodo namo pagerinimams skyrė savo asmenines lėšas, kurias jam padovanojo jo vaikai iš pirmosios santuokos, už tai, kad jiems liktų butas, esantis (duomenys neskelbtini).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovui sūnus R. A. (duomenys neskelbtini) d. paprastojo vekselio pagrindu įsipareigojo iki (duomenys neskelbtini) d. sumokėti 4000 Eur, (duomenys neskelbtini) d. pinigų dovanojimo sutartimi R. A. padovanojo A. A. 4000 Eur, ieškovo dukra L. A. (duomenys neskelbtini) d. mokėjimo pavedimu ieškovui pervedė 11871 Eur. Atsakovės nurodomos aplinkybės, kad ji skyrė sodo namo remontui antstolio pervestus 1656,60 Eur už nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimą, teismas vertina kritiškai, kadangi pažymėtina, kad išlaikymas yra skirtas nepilnamečiui vaikui, ir šie pinigai turi būti skiriami nepilnamečio vaiko poreikių užtikrinimui, o ne sodo namo pagerinimui. Atsakovės argumentai, kad jai dukters vyras paskolino 6000 Eur taip pat vertintinas kritiškai, kadangi nėra aišku ar nurodyta suma buvo gauta, bei jei buvo gauta tai kur tiksliai ji buvo panaudota. Nors atsakovė ir nurodo, kad mokėjo Ukrainos piliečiams, kurie dirbo remontuojant sodo namą, tačiau nepateikia tai pagrindžiančių duomenų. Iš teismui pateiktos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą matyti, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 18 d. vidutiniškai per mėnesį neatskaičius mokesčių gaudavo apie 450-500 Eur pajamų. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė ginčo turte pradėjo gyventi tik nuo 2020 m. sausio mėnesio, o iki to laiko nuomojo butą, bei į tai, kad su atsakove gyvena jos nepilnametis sūnus iš kitos santuokos, kuriam taip pat reikalingas išlaikymas, teismas vertina, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovo asmeninės nuosavybės teise priklausančiam turtui galėjo skirti 25000 Eur. Sutiktina, kad ieškovas ir atsakovė gyvendami santuokoje vedė bendrą ūkį, rūpinosi buitimi ir buitiniais dalykais, tačiau vertinant į bylą pateiktus įrodymus, santuokos laikotarpį, išklausius liudytojus, teismas konstatuoja, kad ieškovas įrodė, jog sodo namo remonto darbams skyrė savo asmenines lėšas ir darbą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė neįrodė, kad ji skyrė 25000 Eur savo asmeninių lėšų, atsakovės prašymą dėl piniginės kompensacijos atmeta kaip nepagrįstą.

Valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Regitra“ pažyma nustatyta, kad šalims būnant santuokoje, atsakovės vardu yra registruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini). Ieškovas prašo po santuokos nutraukimo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), pripažinti asmenine atsakovės nuosavybe, ieškovas kompensacijos už atsakovei atitenkančią transporto priemonę nereikalauja. Atsakovė sutinka, kad transporto priemonė jai būtų priteista asmeninės nuosavybės teise, nepriteisiant ieškovui piniginės kompensacijos.

CK 3.127 str. nustatyta, jog teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį (CK 3.123 str. 1 d.). Taikant CK 3.123 str. 1 d. nuostatą dėl nukrypimo nuo bendro turto lygių dalių principo, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių toks nukrypimas yra galimas, bet reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra tikslingas, apsaugantis tam tikrus įstatymo saugomus interesus. Teismo vertinimu, šioje civilinėje byloje nenustatyta jokių išskirtinių faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo lygių dalių padalinimo principo, tačiau neesant tarp šalių ginčo dėl transporto priemonės padalijimo, atsakovei L. L. Ž.-A. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenka transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), ieškovui nepriteisiant kompensacijos už atsakovei atitenkančią didesnę turto dalį.