Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintarės Bunikienės, Martyno Galvičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Audriaus Sadausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Aldonos Jaugelienės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025-08-05 nuosprendžio, kuriuo M. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, jam skirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, skirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025-01-28 teismo baudžiamuoju įsakymu skirta 40 parų arešto bausme, prieš tai ją pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčio taisykles santykiu 1:1 pakeitus į laisvės atėmimo bausmę ir prie griežtesnės bausmės pridėjus pusę švelnesnės, ir M. K. skirta subendrina 6 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į atliktą galutinę subendrintą 6 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmę įskaityta bausmė, kurią M. K. atliko pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025-01-28 teismo baudžiamąjį įsakymą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65-66 straipsniais ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, į M. K. atliktą laisvės atėmimo bausmę santykiu 1:1 įskaityti jo laikino sulaikymo laiką (1 parą). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, M. K. pripažintas recidyvistu. Laisvės atėmimo bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo M. K. faktinio sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.

Nuosprendžiu taip pat išspręsti kardomųjų priemonių, daiktų, turinčių reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką, klausimai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

- panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į atliktą galutinę subendrintą 6 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmę įskaityta bausmė, kurią M. K. atliko pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025-01-28 teismo baudžiamąjį įsakymą;

- kitas nuosprendžio dalis palikti nepakeistas.

2.1. Nurodo, kad teismas, M. K. pagrįstai pripažino kaltu, jo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, tinkamai parinkta bausmės rūšis, tačiau teismas nepagrįstai vadovavosi BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bendrindamas M. K. paskirtą bausmę su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025-01-28 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme bei paskyrė neteisingą galutinę 6 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmę. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, nuteistasis M. K. nuosprendžio priėmimo metu buvo teistas ir pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025-01-28 teismo baudžiamąjį įsakymą, kuriuo jam skirta 40 parų arešto bausmė. Šią 40 parų arešto bausmę nuteistasis jau yra atlikęs. Nusikalstama veika už kurią M. K. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, buvo užbaigta 2025-03-08 - 2025-03-09 dienomis, o duomenų, kad veika būtų trukusi ir užbaigta dar iki 2025-01-28 teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo dienos, byloje nėra. Tai rodo, kad nuteistasis naują nusikalstamą veiką - neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis - padarė po 2025-01-28 teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo, todėl bendrinant bausmes turėjo būti vadovaujamasi BK 64 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pagal BK 64 straipsnį bendrinamos bausmės tik su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis ir neatliktomis bausmėmis ar jų dalimis, o Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025-01-28 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 40 parų arešto bausmė jau yra atlikta, nauju nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė neturėjo būti bendrinama su bausme, paskirta 2025-01-28 teismo baudžiamuoju įsakymu ir tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu paskirta arešto bausmė neturėjo būti keičiama pagal BK 65 straipsnio taisykles į griežtesnę laisvės atėmimo bausmę bei neturėjo būti taikomas atliktos bausmės įskaitymas pagal BK 63 straipsnio 9 dalį.

3. Atsiliepimų į Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą negauta.

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas tenkintinas.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl bausmių M. K. bendrinimo

6. Prokurorės apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl netinkamo bausmių subendrinimo nuteistajam M. K. pagal BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatas, t. y. tiek bendrinant bausmes, tiek nustatant įskaitomą į bausmę laikotarpį. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad subendrinta bausmė, paskirta skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžiu, ir bausmė, kuri paskirta Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. sausio 28 d. baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 63 straipsnio taisyklėmis tarpusavyje negalėjo būti bendrinamos.

7. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskyręs M. K. sumažintą šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4, dalimis paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrino su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. sausio 28 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, prieš tai ją pagal Baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčio taisykles santykiu 1:1 pakeitus į laisvės atėmimo bausmę ir prie griežtesnės bausmės pridėjus ½ dalį švelnesnės, ir skyrė (nustatė) subendrintą 6 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į atliktą galutinę subendrintą 6 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmę įskaitė bausmę, kurią M. K. atliko pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. sausio 28 d. teismo baudžiamąjį įsakymą.

8. Bausmių subendrinimo tvarką, bausmės, atliktos pagal ankstesnį nuosprendį, įskaitymą į naujai paskirtą bausmę reglamentuoja BK 63 ir 64 straipsniai. Pagal BK 63 straipsnio taisykles bausmės yra subendrinamos tada, kai asmuo yra nuteisiamas tuo pačiu nuosprendžiu už kelias savarankiškas nusikalstamas veikas (BK 63 straipsnio 1 dalis), taip pat tada, kai asmuo kitu nuosprendžiu yra nuteisiamas už vieną ar kelias nusikalstamas veikas, kurias jis įvykdė iki to laiko, kai dėl jo nusikalstamų veikų buvo priimtas ankstesnis nuosprendis (BK 63 straipsnio 9 dalis). Jei bausmės subendrinamos pagal BK 63 straipsnio 9 dalį, į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Pagal BK 64 straipsnį bausmės yra subendrinamos, kai asmuo, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas. Pažymėtina, kad, kitaip nei BK 63 straipsnio atveju, subendrinant paskirtas bausmes pagal BK 64 straipsnio taisykles nėra galimybės į nauju nuosprendžiu paskirtą bausmę įskaityti bausmės ar jos dalies, atliktos pagal ankstesnį nuosprendį (kasacinė nutartis Nr. 2A-10-976/2019, 8 punktas).

9. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžiu M. K. nuteistas už nusikalstamą veiką, kurią jis įvykdė 2025 m. kovo 8 d. 19.55 val. ir 2025 m. kovo 9 d. apie 12.00 val., taigi jis nuteistas už nusikalstamą veiką, kurią įvykdė jau po to, kai dėl jo nusikalstamos veikos buvo priimtas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. sausio 28 d. baudžiamasis įsakymas. Dėl to pirmosios instancijos teismas, subendrindamas jam nauju nuosprendžiu paskirtą bausmę su ankstesnio nuosprendžio bausme, turėjo vadovautis ne BK 63 straipsnyje, bet BK 64 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis ir neturėjo teisinio pagrindo į M. K. paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaityti bausmės, kurią jis atliko pagal ankstesnį Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. sausio 28 d. baudžiamąjį įsakymą.

10. Svarbu paminėti ir tai, kad skundžiamo pirmosios instancijos nuosprendžio priėmimo metu M. K. buvo visiškai atlikęs ankstesniu nuosprendžiu, t. y. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. sausio 28 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad M. K. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. sausio 28 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą 40 parų arešto bausmę atliko 2025-05-23 (2 t., b. l. 74).

11. Kadangi M. K. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. sausio 28 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą arešto bausmę skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu buvo atlikęs, o bendrinant bausmes pagal Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio nuostatas pridedama tik neatlikta bausmė, dėl to M. K. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžiu paskirta bausmė nebendrintina su ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu, M. K. atlikus ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę. Esant šiai aplinkybei pirmos instancijos nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 punktas ir 2 punktas).

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

12. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus 2025 m. spalio 16 d. pažyma Nr. APD-2025-11464 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad M. K. antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 62,50 Eur, kurios turi būti priteistos iš nuteistojo valstybei.

13. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje. Tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam arba nuteistajam, prieš kurį paduotas kasacinis skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl tokiais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos analogiški prašymai paprastai netenkinami (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406-507/2016, 2A-1-788/2021, 2K-67-697/2021). Be to, pagal kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).

14. Kadangi ši baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama tik pagal prokuroro apeliacinį skundą, antrinė teisinė pagalba M. K. buvo teikiama ne jo iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo (BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas), Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas iš nuteistojo išieškoti valstybei teisinės pagalbos išlaidas už jam suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą tenkinti.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, M. K. skirta sumažinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. sausio 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirta 40 parų arešto bausme, prieš tai ją pagal Baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčio taisykles santykiu 1:1 pakeitus į laisvės atėmimo bausmę ir prie griežtesnės bausmės pridėjus ½ dalį švelnesnės, ir skirta (nustatyta) subendrinta 6 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmė.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į atliktą galutinę subendrintą 6 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmę įskaityta bausmė, kurią M. K. atliko pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. sausio 28 d. teismo baudžiamąjį įsakymą.

Kitas nuosprendžio dalis palikti nepakeistas.

Iš M. K. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai neišieškoti.

Šis Šiaulių apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.