Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Jolantai Čuchonskai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. G. ieškinį atsakovui E. Ž. dėl nepilnamečiui vaikui išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, gyvenamosios vietos nustatymo bei bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo; institucija, teikianti išvadą byloje, – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3.Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė taip pat palaikė patikslintą ieškinį pilnai.

4.Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir į teismo posėdį neatvyko. Atsakovui tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą, datą ir laiką.

5.Institucija, teikianti išvadą byloje, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Vaiko teisių apsaugos skyrius) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius neprieštarauja, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad būtų tikslinga konkrečiai nustatyti tėvo ir sūnaus bendravimo tvarką, kad išvengti šalių ginčo.

6.Teismo posėdžio metu Vaiko teisių apsaugos skyrius atstovė nurodė, kad institucija neprieštarauja dėl ieškinio tenkinimo, kas nurodyta ir išvadoje. Paaiškino, kad ieškovė tinkamai rūpinasi nepilnamečiu vaiku, neigiamos informacijos apie ieškovę nėra. Palaikė pilnai patikslintą ieškinį.

7.Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą, datą ir laiką, byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

8.Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis ((duomenys neskelbtini)185 straipsniai), įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į per teismo posėdį pateiktus ieškovės paaiškinimus ir nustatęs bei įvertinęs reikšmingas bylai išspręsti faktines aplinkybes, daro išvadą, kad ieškinys tenkintinas. Toliau teismas pasisako dėl kiekvieno ieškinyje pareikšto reikalavimo.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

9.Byloje nustatyta, kad ieškovė I. G. ir atsakovas E. Ž. yra nepilnamečio vaiko A. Ž., gim. 2013 m. rugsėjo 5 d., tėvai. Šalys nesusituokusios ir nėra sudariusios susitarimų dėl vaikui teiktino išlaikymo ir jo gyvenamosios vietos nustatymo.

10.Ieškovė prašo teismo nustatyti šalių sūnaus gyvenamąją vietą su ja, nes kaip ir nustatyta, ji su vaiku gyvena nuo jo gimimo ir sugeba geriausiai pasirūpinti jo kasdieniais poreikiais. Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė prieštaravimų dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove. Byloje nėra kitų duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad šalių sūnaus gyvenamosios vietos su ieškove nustatymas neatitiktų vaiko interesų, kad nebus užtikrinti vaiko poreikiai turėti saugią ir stabilią gyvenamąją aplinką. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, į Vaiko teisių apsaugos skyriaus byloje pateiktą išvadą, sprendžia, kad ieškovės reikalavimas nustatyti šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove tenkintinas.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

11.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).

12.Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai išsamiai išplėtoti Lietuvos A. T. praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos A. T. nutartis Nr. 3K-3-209/2013). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos A. T. nutartys Nr. 3K-3-491/2011, Nr. 3K-3-330-378/2016). Pažymėtina, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos A. T. nutartis Nr. 3K-3-303/2008). Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos A. T. nutartys Nr. 3K-3-469/2006; Nr. 3K-3-243/2010).

13.Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečiam sūnui išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 190 Eur kas mėnesį. Vaiko poreikiams patenkinti ieškovė pateikė teismui maisto, komunalinių paslaugų, aprangos ir avalynės, higienos priemonių, žaidimų ir lavinimo priemonių, transporto, medicinos paslaugų ir vaistų įsigijimo, išlaidų paskaičiavimus. Vertinant ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, nustatyta, kad ankstesnis ieškovės darbo užmokestis (ieškinio padavimo metu) sudarė apie 500 Eur į rankas, o šiuo metu – 750 Eur. Bylos duomenimis, ieškovė nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą neturi, jos vardu 2017-09-29 įregistruotas automobilis. Atsakovas yra užsienyje, duomenų apie gaunamas pajamas nepateikta. Byloje nėra duomenų apie atsakovo neįgalumą, kitus turimus išlaikytinius ar jam nustatytą nedarbingumo lygį. Nors byloje nėra duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, tačiau jis turėtų prisidėti prie vaiko išlaikymo bent minimaliai pagal savo finansines galimybes. Atsakovas yra jaunas ir darbingo amžiaus vyras, todėl darytina išvada, kad atsakovas turėtų prisidėti prie vaiko išlaikymo bent minimaliai, nepaliekant išlaikymo naštos vien vaiko motinai – ieškovei.

14.Atsižvelgdamas į vaiko poreikius ir jiems reikalingą patenkinti išlaidų dydį, į tai, kad ieškovė viena rūpinasi šalių mažamečiu vaiku, į tai, kad prašomas priteisti išlaikymas neviršija pusę Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) 2016 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. 644 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nustatytos minimalios algos, kuri laikytina orientaciniu kriterijumi išlaikymo priteisimo bylose (Lietuvos A. T. nutartys Nr. 3K-3-276/2013, Nr. 3K-3-195-915/2015), byloje nėra duomenų, kad atsakovas neturi galimybės tokio dydžio išlaikymo teikti, teismas sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės prašymą ir priteisti iš atsakovo šalių sūnui išlaikymą, mokamą po 190 Eur kas mėnesį.

15.Ieškovė yra nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą (CPK 38 straipsnio 4 dalis, 54 straipsnis), todėl, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos CK 3.185, 3.190 straipsnių nuostatas, ieškovė skirtina iš atsakovo priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

16.Teismas pažymi, kad išlaikymas priteistinas nuo 2017 m. birželio 08 d. (nuo ieškinio pateikimo teismui dienos) iki vaiko pilnametystės

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui skolos priteisimo

17.Ieškovė ieškinyje prašė priteisti 1520 Eur išlaikymo skolą, susidariusią nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki ieškinio pareiškimo dienos balandžio mėnesį. Per teismo posėdį ieškovė nurodė, kad atsakovas iki nurodyto laikotarpio iš dalies teikė išlaikymą, bet paskui išvyko į užsienį.

18.Pažymėtina, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus atsiranda šiems gimus ir tęsiasi iki jų pilnametystės. Jeigu tėvai (vienas jų) nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Lietuvos A. T., aiškindamas išlaikymo skolos priteisimą reglamentuojančias teisės normas, yra nurodęs, kad išlaikymo skolos, kaip ir išlaikymo, dydis nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo skolos priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: (a) vaiko poreikiai, (b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, (c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, (d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, (e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos A. T. nutartys Nr. 3K-3-21/2007; Nr. 3K-3-7/2013).

19.Bylos duomenimis, nuo ginčo šalims pradėjus gyventi skyrium, šalių turtinė padėtis ir išlaidos vaiko poreikiams (pagal amžių) iš dalies pasikeitė: atsakovas išvyko gyventi ir dirbti į užsienį ir nuo 2016-08-01 nebeteikia vaikui jokio išlaikymo; 2014 metais ieškovė atvyko gyventi pas savo tėvus Vilniaus rajone, dirba, įgijo kilnojamąjį turtą. Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad atsakovas, ginčo šalims pradėjus gyventi skyrium, vaiko poreikiams patenkinti turėjo pareigą kas mėnesį teikti 190 Eur išlaikymą. Remiantis byloje pateiktais įrodymais ir ieškovės paaiškinimais per teismo posėdį, nustatyta, kad atsakovas iš dalies teikė nepilnamečiui sūnui išlaikymą (mokėdamas grynais) iki 2016-08-01. Byloje nepateikta rašytinių įrodymų, kurie paneigtų nurodytą išvadą.

20.Teismas, atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių ir byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad ieškovės prašoma priteisti išlaikymo skola apskaičiuota taikant 190 eurų išlaikymo dydį per mėnesį, ir šis dydis teismo pripažintas pagrįstu. Dėl to teismas daro išvadą, kad ieškovės prašoma 1520 Eur išlaikymo skola didintina dviejų mėnesių išlaikymo suma – 380 Eur ir iš atsakovo priteistina šalių nepilnamečiam vaikui 1900 Eur išlaikymo skolos (nuo 2016-08-01 iki 2017-05-31 10 mėn x 190 Eur).

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

21.Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1dalis), reiškiantis, kad tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Nustatant vaiko interesų turinį, atsižvelgiama į objektyvius kriterijus, kad teismas ex officio kiekvienoje byloje turi nustatyti konkretaus vaiko interesus. Atsižvelgiant į teismų praktiką, teismas pasisako dėl bendravimo skyrium gyvenančio vieno iš tėvų ir vaiko tvarkos.

22.Įstatyme įtvirtinta prezumpcija, kad labiausiai nepilnamečio vaiko interesams atitinka maksimalus, kiek įmanoma, bendravimas su abiem tėvais (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Lietuvos A. T. yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai (Lietuvos A. T. nutartis Nr. 3K-3-242/2005). Vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaikais, ar skyriumi. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikas, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaiko bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena.

23.Byloje nėra duomenų, jog ieškovė prieštarautų sūnaus bendravimui su jo tėvu, o atsakovas nepareiškė jokių reikalavimų dėl bendravimo su vaiku tvarkos, todėl teismas nustato, kad atsakovo bendravimas su vaiku ir dalyvavimas jo auklėjime bus sprendžiamas šalių susitarimu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

24.Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

25.Teikdama teismui ieškinį, ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo Lietuvos Respublikos CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu ir dėl to, kad jai teikta valstybės garantuojama teisinė pagalba.

26.Atsižvelgdamas į tai, kad ieškinys tenkintinas, teismas sprendžia, kad iš atsakovo valstybei priteistina 68 Eur žyminio mokesčio už patenkintą reikalavimą priteisti išlaikymą, po 100 Eur už reikalavimą nustatyti vaiko gyvenamąją vietąir bendravimą su vaiku tvarką, 57 Eur už reikalavimą priteisti išlaikymo skolą, 10,94 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo, iš viso – 335,94 Eur (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

27.Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų patvirtina, kad byloje susidariusios antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 197,49 Eur, kurios, visiškai patenkinus ieškinį, priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

28.Sprendimui įsiteisėjus panaikintinos 2017 m. birželio 13 d. teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, 259-260, 263-270 straipsniais, 271 straipsnio 2 dalimi, 275 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove I. G., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo E. Ž., a.k(duomenys neskelbtini), nepilnamečiam sūnui A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 190 Eur nuo 2017 m. birželio 08 d. iki A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) pilnametystės, išskaičiavus sumokėtas išlaikymo sumas vykdant Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 13 d. nutartį dėl laikino išlaikymo.

Priteisti iš atsakovo E. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam sūnui A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) 1900 Eur išlaikymo skolos.

Paskirti ieškovę I. G., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo ir išlaikymo skolos tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti atsakovo E. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini), bendravimo su vaiku tvarką, kad atsakovas E. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini), bendrauja su nepilnamečiu sūnumi A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) ir dalyvauja šio vaiko auklėjime šalių- ieškovės I. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo E. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini), susitarimu.

Sprendimą vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo E. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini), valstybei 335,94 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Išaiškinti atsakovui, kad priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos (į.k. 188659752) surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo E. Ž., a.k.3851104131, 197,49 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Išaiškinti atsakovui, kad ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos (į.k. 188659752) surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630.

Panaikinti 2017 m. birželio 13 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikino išlaikymo priteisimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą.