- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-27
- Bylos Nr.
- e2-29480-595/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22850-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vita Valeckaitė
- Ieškovas
- UAB „Geoazis“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybei
- Kategorijos
- 44.5.28pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Geoazis“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 1261,35 EUR turtinės žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad 2017-03-22 apie 10 val. ieškovui priklausančiam automobiliui MAN 17.222, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo autoįvykio metu Pilaitės prospekte buvo padaryta žala. Ieškovas nurodo, kad Automobilis įvažiavo į apsemtą vandeniu duobę. Automobilio vairuotojas prarado vairavimo kontrolę, išvažiavo į priešingą eismo juostą, pradėjo stabdyti, vėliau grįžo į pirmąją eismo juostą ir pajuto smūgį į galinę automobilio dalį į kurią atsitrenkė kito eismo dalyvio vairuojamas automobilis MAGIRUS – DEUTZ, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) Dėl įvažiavimo į duobę buvo sugadintas galinis dešinės pusės ratas, galinis tiltas, grežimo strėlė. Automobilio remontas kainavo 1261, 35 Eur, ši suma grindžiama UAB „Saločiai ir partneriai“ PVM sąskaita - faktūra Nr. 0015263. Žala buvo padaryta dėl netinkamos kelio būklės. Atsakovas yra Vilniaus miesto gatvių savininkas, todėl jis atsakingas už patirtą žalą.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti (e.b.l. 13-17). Atsiliepime nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad minėtoje vietoje būtų buvę kelio dangos trūkumų, Vilniaus miesto savivaldybėje nėra duomenų, kad būtų pranešta apie minėtoje gatvėje esančias duobes arba kitus kelio konstrukcijos trūkumus. Taip pat atsakovas teigia, kad būtent automobilio manevravimas galėjo sukelti pasekmes ir kelio dangos apgadinimą, ne kelio trūkumas. Atsakovas nurodo, jog ieškovas netinkamai atliko transporto priemonės vertinimą. Neatlikus transporto priemonei padarytos žalos vertinimo, neaišku, kurie apgadinimai galėjo būti sukelti įvažiavimo į duobę, o kurie - dėl susidūrimo su kita transporto priemone, tuo labiau, kad pagal aprašymą antrosios transporto priemonės apgadinimai yra ženklūs. Atsakovas taip pat nurodo, jog UAB „Saločiai ir partneriai" išduotoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodoma, jog buvo keičiamos dvi sunkvežimio padangos, nors nedetalizuojama, kurios, sąskaitoje nurodoma kaina už trijų ratų permontavimą, nors nėra aišku, kokia buvo transporto priemonės būklė ir ar visi šie darbai buvo būtini, taip pat kokia buvo transporto priemonės būklė iki jos apgadinimo, transporto priemonė nebuvo pristatyta žalos vertinimui, taip pat nepaskaičiuotas detalių nusidėvėjimas. Atsakovas teigia, jog ieškovas neįrodė Vilniaus miesto savivaldybės neteisėtų veiksmų, dėl kurių ieškovui atsirado žala, taip pat neaišku, kas konkrečiai sukėlė žalą automobiliui ir ar ji atsirado dėl galimų kelio trūkumų ar dėl autoįvykio, todėl nėra pagrindo konstatuoti ir kito būtino civilinės atsakomybės pagrindo - priežastinio ryšio tarp Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų ir atsiradusios žalos. Mano, kad pats vairuotojas nesuvaldė automobilio, todėl galimai saugaus greičio nesilaikymas ir neatidumas įvykio metu, taip pat galėjo lemti žalos atsiradimą, bei vairuotojas turėjo atsižvelgti į eismo sąlygas kelyje, ir būti atidus vairuodamas, sumažinti greitį, imtis visų atsargumo priemonių kelyje.
Ieškovas pateikė dubliką, kuriame nesutiko su atsakovo atsiliepime išdėstytais argumentais ir prašė ieškinį tenkinti (e.b.l. 20-24). Dublike nurodė, kad Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyboje buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas, kuris nustatė, kad automobilio vairuotojas prarado vairavimo kontrolę dėl to, kad įvažiavo į duobę ir apgadino galinį tiltą bei ratą. Taip pat nutarime pažymima, jog policijos pareigūnai įvykio vietoje nustatė, kad kelio važiuojamojoje dalyje važiuojant Pilaitės prospekte nuo centro pirmoje eismo juostoje yra duobė. Duobė į kurią įvažiavo ieškovo automobilis buvo labai operatyviai užtaisyta. Dar tuo metu, kai ieškovo automobilis nebuvo išvykęs iš autoįvykio vietos, prie duobės privažiavo krovininis automobilis su gatvės remonto darbininkais, kurie duobę užtaisė. Automobilis buvo remontuojamas nedelsiant po įvykio - tą pačią dieną. Automobilis yra specialios paskirties, ant jo sumontuotas gręžimo įrenginys. Pažymi, kad UAB „Geoazis“' užsiima žemės gręžimo darbais. Ant automobilio, kuriam buvo padaryta žala, sumontuotas gręžimo įrenginys yra reikalingas kasdienei įmonės veiklai, todėl bet kokios prastovos būtų nulėmusios tik dar didesnius nuostolius. Taip pat pažymi, jog Automobilio būklę ir jam padarytus pažeidimus užfiksavo į įvykio vietos iškviesti policijos pareigūnai. Ieškovas pažymi, jog dėl paties transporto priemonių susidūrimo sugadinimai padaryti tik antram automobiliui, kadangi jis įvažiavo į gręžimo strėlę. Pačiam ieškovo automobiliui dėl transporto priemonių smūgio jokie apgadinimai nebuvo padaryti, šio smūgio metu patirtos žalos nėra, ir jos atlyginimo ieškovas nereikalauja. Gręžimo strėlės remontą ieškovas atliko pats, pakeisdamas tvirtinimo elementus, ir šių remonto darbų atlyginimo neprašo. Tuo tarpu ieškovo automobilio važiuoklė (lingės, ratai, padangos) buvo sugadinti dėl kelyje esančios duobės. Nutarime padaryta išvada, kad nėra nustatyta, jog vairuotojai savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, kurių pažeidimas būtų susijęs su šio įvykio kilimu. Automobilis buvo įsigytas prieš 2 metus. Ant jo buvo sumontuotos naujos padangos. Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė neveikimu. Atsakovas nevykdė savo pareigos rūpintis savo nuosavybe - užtikrinti tinkamą kelio atkarpos, kurioje įvyko eismo įvykis, būklę, informuoti apie kliūtis kelio ženklais. Atsakovas galimą vairuotojo kaltę grindžia iš esmės tik prielaidomis, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nėra pateikta.
Atsakovas pateikė tripliką palaikydamas atsiliepime išdėstytus motyvus ir prašė ieškinį atmesti (e.b.l. 39-41). Triplike nurodė, kad nutarime iš esmės buvo sprendžiama, ar vairuotojai savo veiksmais nepažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimų, ir, konstatavus, jog pasekmių dėl įvykio atsiradimas nesietinas su Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimu, administracinio nusižengimo teisena nutraukta, o įvykio aplinkybės aprašytos išimtinai remiantis automobilių vairuotojų paaiškinimais. Be to, kaip nurodoma nutarime, aplinkybė, jog kelyje yra duobė, konstatuota tik po įvykio, taip pat nurodoma, kad ant kelio važiuojamosios dalies pirmoje eismo juostoje guli asfalto gabalas. Iš nurodytų aplinkybių nėra aišku, kiek laiko kelyje buvo duobė, ar būtent sunkiasvoriai automobiliai ją „išmušė” dėl ko ir įvyko įvykis, nes Vilniaus miesto savivaldybėje nebuvo gauta jokių duomenų apie tai kad minėtoje vietoje būtų buvę kelio dangos trūkumų, taip pat nėra duomenų, jog būtų pranešta apie minėtoje gatvėje esančias duobes.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje ieškovo atstovas palaikė ieškinį jame išdėstytais argumentais ir prašė ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovo atstovė prašė ieškinį atmesti, atsiliepime į ieškinį išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Iš rašytinės bylos medžiagos, šalių atstovų paaiškinimų nustatyta, jog ieškovui priklausančiam automobiliui MAN 17.222, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (toliau- Automobilis) 2017-03-22 apie 10 valandą eismo įvykio metu Vilniuje, Pilaitės prospekte, ties pastatu Nr. 27 buvo padaryta žala. Iš Automobilio vairuotojo G. J. paaiškinimų, teiktų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai, nustatyta, kad jo vairuojamas Automobilis važiavo Pilaitės prospektu nuo centro, pirmąja eismo juosta, buvo šlapia kelio danga, pravažiavus balą, Automobilį sumėtė į kairę, bandydamas suvaldyti automobilį, įvažiavo į antrąją eismo juostą, pradėjo stabdyti, vėliau vėl grįžo į pirmąją eismo juostą ir pajuto smūgį į galinę Automobilio dalį, paaiškėjo, kad į galinę dalį atsitrenkė kito eismo dalyvio R. B. vairuojamas automobilis IVECO valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apžiūrėjus įvykio vietą buvo pastebėta, kad iš balos buvo pakeltas asfalto gabalas ir pradurta galinė dešinės pusės padanga bei išmuštas galinis tiltas (e.b.l. 37).
2017-03-22 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 2 būrio vyriausiojo patrulio M. K. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad Automobilis įvažiavo į vandeniu apsemtą duobę ir sprogo padanga, todėl Automobilis tapo nevaldomas (e.b.l. 33).
Automobilio eismo įvykio metu patirti sugadinimai užfiksuoti Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį, kuriuose nurodyti sekantys apgadinimai: užpakalinis dešinės pusės ratas, pasviręs galinis tiltas, apgadinta gręžimo strėlė (e.b.l. 36).
Žemesnės instancijos teismas
UAB „Saločiai ir partneriai“ atliko Automobilio remontą ir išrašė ieškovui 2017-03-22 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0015263 (toliau – Sąskaita faktūra) 1261,35 Eur sumai, kurią ieškovas apmokėjo 2017-04-04 (e.b.l. 5, 9).
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyboje buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas, kuris buvo užbaigtas Vilniaus administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės A. Š. priimtu 2017-04-06 nutarimu Dėl administracinio nusižengimo bylos teisenos nutraukimo Nr. 07-17-9446692 (toliau- Nutarimas) (e.b.l. 7). Nutarime nurodyta, kad policijos pareigūnai įvykio vietoje užfiksavo, kad Pilaitės prospekte nuo centro pirmoje eismo juostoje yra duobė 0,5 m. pločio, 1,2 m. ilgio ir 0,12 m. gylio, nuo duobės apie 14 metrų atstumu ant kelio važiuojamosios dalies pirmoje eismo juostoje guli asfalto gabalas. Nutarime nustatyta, jog vairuotojai savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, kurių pažeidimas būtų susijęs su šio įvykio kilimu, nors yra veiksmas, turintis išorinių nusižengimo požymių, bet neturintis kaltės elemento (tyčios ar neatsargumo), automobilio MAN vairuotojas prarado vairavimo kontrolę dėl to, kad įvažiavo į duobę ir apgadino galinį tiltą bei ratą. Nors žala yra padaryta, bet pasekmių atsiradimas nesietinas su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, todėl daro išvadą, kad šiuo atveju nėra padarytas administracinis nusižengimas, administracinio nusižengimo bylos teisena buvo nutraukta.
Byloje nustatyta, jog ieškovas 2017-05-17 pateikė atsakovui pretenziją dėl žalos atlyginimo (e.b.l. 8).
Atsakovas 2017-05-23 raštu Nr. A51-33462, atsakydamas į ieškovo pretenziją, nurodė, kad savivaldybė žalą dėl patirtų nuostolių įvažiavus į duobę gali kompensuoti tik teismo įpareigojimu (e.b.l. 11).
Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumo, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos civilinę atsakomybę šalinančios aplinkybės (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens didelė tyčia ar didelis neatsargumas). Šioje normoje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės, reiškianti, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto statinio, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą, kuris laikomas ir neteisėtais veiksmais, ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjama valdytojo kaltė. Tą ne kartą kasacine tvarka priimtose nutartyse yra pabrėžęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005, 2009-03-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009), nurodydamas, kad CK 6.266 str. įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos ne keturios deliktinės atsakomybės sąlygos, o trys: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris turėjo trūkumų, nulėmusių žalos atsiradimą, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys. Šiuo teisiniu pagrindu reiškiant reikalavimą kaltė yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų. Veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto savininko ar jo valdytojo veikimu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto. Kasacinis teismas yra išaiškinęs jog statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado (LAT 2014 03 31nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014; 2015 04 03 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015).
Byloje nekilo ginčas, kad kelio, kuriame įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas ieškovui priklausantis Automobilis, savininkas yra Vilniaus miesto savivaldybė.
Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad žala atsirado Automobiliui įvažiavus į važiuojamoje kelio dalyje buvusią duobę, kuri nebuvo paženklinta jokiais įspėjamaisiais kelio ženklais. Tai patvirtina byloje esantys įrodymai: Nutarimas, 2017-03-22 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 2 būrio vyriausiojo patrulio M. K. Tarnybinis pranešimas, Automobilio vairuotojo paaiškinimas, 2017-03-22 Eismo įvykio vietos schema (e. b.l. 34-35). Atsakovo atsikirtimai, kad jis neturėjo duomenų apie kelio dangos trūkumus bei tai, kad Automobilio manevravimas galėjo sukelti pasekmes ir kelio dangos apgadinimą atmestini, kadangi kelio dangos trūkumas yra užfiksuotas įvykyje dalyvavusių pareigūnų, kurie aiškiai nurodė, kad kelyje buvo duobė apsemta vandeniu, ko pasekoje Automobiliui įvažiavus į duobę jis tapo nevaldomas dėl to, kad sprogo padanga bei buvo sugadintas tiltas. Atsižvelgiant į tai, ginčo gatvės, kuri turėjo trūkumų, nulėmusių žalos atsiradimą, savininko atžvilgiu nagrinėjamu atveju taikytina griežtoji atsakomybė CK 6.266 str. 1 d. pagrindu.
Siekiant taikyti civilinę atsakomybę pagal CK 6.266 str. būtina nustatyti ne tik įstatyme nurodyto objekto, kuris turėjo trūkumų, nulėmusių žalos atsiradimą, valdymo faktą, bet ir žalos asmeniui padarymą bei įstatyme nurodyto objekto trūkumų ir padarytos žalos priežastinį ryšį.
Pagal CK 6.249 str. žala yra suprantama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pažymėtina, jog žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistų išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 straipsnis), kuris iš esmės reiškia tai, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama grąžinti ją patyrusį asmenį į iki pažeidimo buvusią padėtį. Asmens teisė į turtinės ir neturtinės (materialinės ir moralinės) žalos atlyginimą garantuojama Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis.
Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 1261,35 Eur žalos. Aplinkybę, kad dėl Automobilio apgadinimo padaryta 1261,35 Eur žala patvirtina į bylą ieškovo pateikta Sąskaita faktūra bei jos apmokėjimą pagrindžiantis įrodymas. Pažymėtina, kad Sąskaitoje faktūroje nurodyti remonto darbai bei keistos ar remontuotos detalės iš esmės atitinka policijos pareigūnų Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį užfiksuotus Automobilio sugadinimus. Automobiliui padarytą žalą patvirtina ir į bylą pateiktos fotonuotraukos (e.b.l. 27). Teigti, kad ieškovo nurodomi Automobilio sugadinimai nesusiję su įvažiavimu į duobę Pilaitės prospekte teismas neturi jokio pagrindo. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Automobilis buvo remontuojamas tą pačią autoįvykio dieną. Automobilis yra specialios paskirties. Ieškovas nurodė, kad jų įmonė užsiima žemės gręžimo darbais, o Automobilis yra reikalingas kasdienei įmonės veiklai, todėl bet kokios prastovos būtų nulėmusios didesnius nuostolius, todėl atmestini kaip nepagrįsti atsakovo argumentai, kad Automobiliui padaryta žala nustatyta nesilaikant teisės aktais nustatytos tvarkos. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad Sąskaitoje faktūroje nurodyti darbai ar detalių kainos yra nepagrįstos. Atitinkamai teismas neturi pagrindo abejoti ieškovo paskaičiavimais ir įrodymais dėl remonto darbų apimties ir kainos. Šiuose įrodymuose nurodytos sumos atitinka protingumo kriterijų, be to, atsakovas nepateikė objektyvių įrodymų, paneigiančių tokios sumos pagrįstumą, savo atsikirtimus grindžia daugiau prielaidomis, o ne specialiomis žiniomis.
Atsakovo argumentai, jog priteistinos žalos dydis turėtų būti mažintinas, nes vairuotojas neva neatsižvelgė į eismo įvykių metu buvusias sąlygas, šlapią, galimai slidžią kelio dangą, nepasirinktą saugų važiavimo greitį, nesiėmimą visų būtinų priemonių nuostoliams išvengti, yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmestini. Atsakovas nekonkretizavo kokiu greičiu turėjo važiuoti, kokių papildomų priemonių turėjo imtis vairuotojas šioje konkrečioje situacijoje, todėl nėra pagrindo išvadai apie vairuotojo kaltę.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, t.y. procesinės palūkanos. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas. Atsakovas yra viešasis juridinis asmuo (CK 2.34 straipsnio 2 dalis), todėl iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra 2017-06-12, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-08-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1094/2014).
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 96¹, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovai proporcingai atmestų reikalavimų daliai (CPK 93, 98 straipsniai).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas byloje sumokėjo 29 Eur žyminio mokesčio bei patyrė 450 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų. Ieškinį patenkinus iš atsakovo ieškovui priteistina 479 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 264 str., 265 str., 268 str., 270 str. teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti.
Priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, j.a.k. 111109233, ieškovo UAB „Geoazis“, j.a.k. 302350269, naudai 1261,35 EUR žalos, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, 2017-06-12, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 479 EUR bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.